Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjai padavė teismui skundus (bylos pagal atskirus pareiškėjo ir pareiškėjos pateiktus skundus buvo sujungtos), kuriais prašė panaikinti: 1) Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. (04.7.2)-FR0682-783 ir Kauno AVMI 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. (04.7.2)-FR0682-785 (toliau – ir Kauno AVMI sprendimai); 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2016 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. 68-68 ir VMI 2016 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. 68-69 (toliau – ir VMI sprendimai); 3) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2016 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. S-134(7-80/2016) ir MGK 2016 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. S-135(7-79/2016) (toliau – ir MGK sprendimai). Pareiškėjai skunduose nurodė, kad:

1.1. Papildomos gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) sumos, šio mokesčio delspinigiai ir baudos jiems apskaičiuoti nepagrįstai. Dėl 2006 m. sausio l d. turėtų piniginių lėšų pareiškėjai paaiškino, kad nuo 1988 m. iki 2004 m. pareiškėjas nuolat vykdavo į užsienio valstybes, pelningai ten uždarbiavo ir įsivežė į Lietuvą ne mažiau kaip 100 000 Lt įvairia užsienio valiuta. Šias lėšas pareiškėjai panaudojo asmeniniams šeimos poreikiams (statyboms, pragyvenimui) tenkinti, todėl mokesčių administratorius neteisingai nustatė, kad 1993 m. liepos 1 d. pareiškėjai galėjo turėti tik 6 200 Lt grynųjų pinigų likutį. Pareiškėjas valiutos nekeitė į litus, nelaikė šių pinigų banko sąskaitose, todėl jis neturėjo pareigos apie šias lėšas informuoti valstybines institucijas. Pareiškėjai iki 2004 m. turėjo ne mažiau kaip 106 200 Lt grynųjų pinigų, o turėtos pinigų sumos nedeklaravimas nepaneigia turėtos pinigų sumos fakto. Pareiškėjai 1996 m. gavo dovanas piniginėmis sumomis iš savo tėvų: pareiškėjai 1996 m. liepos 22 d. jos tėvas padovanojo 35 000 Lt, o pareiškėjui jo motina taip pat padovanojo 35 000 Lt. Tai patvirtina pateiktos Kauno AVMI dovanojimo sutartys. Be to, pareiškėjai 1997 m. lapkričio 12 d. jos motina padovanojo 40 000 Lt. Tad pareiškėjai laikotarpiu nuo 1993 m. liepos 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. gavo ne mažiau kaip 361 023 Lt (106 200 Lt grynųjų pinigų, 110 000 dovanotų lėšų, 144 823 darbinių ir kitų pajamų), todėl mokesčių administratoriaus išvada, kad jų patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas, yra klaidinga.

1.2. Mokestinio patikrinimo metu buvo neteisingai apskaičiuotos išlaidos, susijusios su administracinio pastato, (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Pastatas) statyba. Pastato statybos buvo vykdomos ūkio būdu. Pastato statybas vykdė tik pareiškėjai savo jėgomis, nesamdydami statybos įmonių ir nepatirdami jokių papildomų administracinių išlaidų, o VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Centriniame duomenų banke nurodyta statybinė vertė apima ir statybos administravimo išlaidas. Pareiškėjai pateikė mokesčių administratoriui VĮ Registrų centro pažymą, iš kurios matyti, kad Pastato su priklausiniais vertė 1999 m. sausio 11 d. buvo 567 000 Lt, dėl to patirtos išlaidos Pastato statybai yra ne didesnės kaip 567 000 Lt. Mokesčių administratorius neteisingai nustatė ir gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas 1), statybos išlaidas. Minėtą nekilnojamąjį turtą pareiškėjai statė tik 2002–2003 m., o 2004–2006 m. statybos nebuvo vykdomos. 2006 m., kaip statybos pabaigos data, VĮ Registrų centro duomenų bazėje nurodyta dėl to, kad 2006 m. buvo fiksuoti šio nekilnojamojo turto kadastriniai duomenys. Pareiškėjų skaičiavimais, laikotarpiu nuo 1993 m. iki 2006 m. sausio 1 d. jie patyrė ne daugiau kaip 878 077 Lt išlaidų.

1.3. Mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo pareiškėjų 2008 m. gruodžio 31 d. piniginių lėšų likutį, nes patikrinimo metu buvo neteisingai nustatytos šeimos vartojimo išlaidos, nepagrįstai į išlaidas įtrauktos Namo 1 statybos išlaidos. Pareiškėjai mokestinį patikrinimą atlikusiam asmeniui pateikė detalias išlaidų išklotines, todėl nebuvo pagrindo remtis Lietuvos statistikos departamento skelbiamomis vidutinėmis vartojimo išlaidomis. Pareiškėjų šeima savo šeimos ūkį veda labai taupiai, todėl šeimos vartojimo išlaidų skaičiavimas pagal vidutines vartojimo išlaidas yra neteisingas ir nesąžiningas, tuo labiau, kad su pareiškėjų šeima gyvena pareiškėjos motina, kuri taip pat turi savo pajamų. Pareiškėjos motina ir pareiškėjų šeima bendrai dengia visas patiriamas bendras išlaidas, tačiau ši aplinkybė patikrinimo metu nebuvo tinkamai įvertinta. Pareiškėjų skaičiavimais, 2008 m. gruodžio 31 d. jų šeima turėjo daug ženklesnį nei 67 963 Lt grynųjų pinigų likutį ne banke ir 2 472 Lt pinigų likutį banke.

1.4. Mokesčių administratorius netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas 2), statybomis. Pareiškėjų sūnus nuo 2011 m. dirbo Norvegijoje ir turėjo 130 000 Lt pajamų, kurias visas deklaravo ir investavo į sau pačiam statomą Namą 2. Pateikta statybinių medžiagų įsigijimo suvestinė patvirtina, kad dalį statybinių medžiagų pirko pareiškėjų sūnus, kitoms medžiagoms pirkti atlikdavo pinigų pervedimus iš Norvegijos Karalystės. Prie Namo 2 statybos finansiškai prisidėjo ir pareiškėjos motina. Mokesčių administratorius padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjos motina 2009–2012 m. neturėjo arba turėjo ribotas galimybes finansuoti statybas. Pareiškėjos motina virš 20 metų dirbo, todėl jos santaupos, laikomos namuose, 2007 m. gruodžio 31 d. buvo ženkliai gausesnės nei nustatė mokesčių administratorius. Pareiškėjos motina visą šį laikotarpį augino daržoves šiltnamyje, jas parduodavo turguje ir gavo iš to pajamų. Mokesčių administratorius neturėjo jokių įgalinimų tikrinti pareiškėjos motinos grynųjų pinigų likutį 2007 m. gruodžio 31 d., kadangi mokestinis patikrinimas buvo atliekamas tik pareiškėjų atžvilgiu. Pareiškėjos motina su pareiškėjais ir jų sūnumi faktiškai sudarė vieną šeimą. Vienos šeimos nariams neįprasta reikalauti vienam iš kito rašytinių įrodymų duodant pinigus statybinių medžiagų pirkimui ar dovanojant pinigus mažomis sumomis. Tai, kad pareiškėjos motina finansiškai prisidėjo prie namo statybos, patvirtina bylos esantys duomenys (kasos pajamų orderiai, išrašas iš banko sąskaitos).

1.5. Nors mokesčių administratorius nustatė, kad pareiškėjas iš nežinomų šaltinių teikė UAB „Smūgis“ paskolas, tačiau pagal pateiktus dokumentus matyti, kad pareiškėjas turėjo lėšų paskoloms suteikti. Mokesčių administratorius taip pat nustatė, kad pareiškėjai 1996–1998 m. vykdė administracinio pastato, (duomenys neskelbtini), statybas ir patyrė išlaidas iš nežinomų šaltinių. Tačiau patikrinimas buvo atliekamas už 2008–2012 m. laikotarpį, todėl mokesčių administratorius neturėjo teisės vertinti pareiškėjų išlaidų ir pajamų 1996–1998 m. laikotarpiu ir daryti nepagrįstas išvadas.

1.6. Mokesčių administratorius nepagrįstai į pareiškėjų 2009 ir 2010 m. pajamų-išlaidų balansus neįtraukė R. P. B. pareiškėjui paskolintų 90 000 Lt. Paskolos buvo suteiktos be turto įkeitimo, palūkanų ir kitų saugiklių ar vienai pusei naudingų sąlygų, nes R. P. B. ir pareiškėjas yra susiję giminystės ryšiais (R. P. B. sugyventinė yra pareiškėjo sesuo). Skolinantis tarp šeimos narių ar giminių veikia pasitikėjimo santykiai, todėl paskolos buvo suteiktos be saugiklių. Pateikti paskolos rašteliai yra pakankami įrodymai pagrįsti aplinkybei, kad pareiškėjas pasiskolino minėtus 90 000 Lt. Aplinkybės, kad 2013 m. teiktuose paaiškinimuose pareiškėjai nenurodė fakto apie turėtas paskolas, ar kad R. P. B. 2015 m. teiktame paaiškinime paminėjo, jog paskolos buvo suteiktos be pasirašytų paskolų sutarčių, aiškintinos žmogiškuoju faktoriumi, kai tam tikros aplinkybės pasimiršta, tuo labiau esant stresinei situacijai, t. y. kai asmens atžvilgiu vykdomas mokestinis patikrinimas. R. P. B. MGK patvirtino apie suteiktų paskolų faktą ir sumas, paaiškino jų suteikimo aplinkybes. Pareiškėjai 2010 m. turėjo 185 705 Lt grynųjų pinigų ir 115 011 Lt išlaidų, dėl to pareiškėjai turėjo grynųjų pajamų padengti savo išlaidas.

1.7. Mokestinio patikrinimo metu neteisingai buvo apskaičiuotos 2010 m. pajamos ir išlaidos, todėl nepagrįstai buvo konstatuota, kad pareiškėjai turi papildomai mokėti GPM. Nustatytos 2011 m. pareiškėjų pajamos yra teisingos (125 056 Lt), tačiau neatsižvelgta, kad iš 2010 m. pareiškėjams liko 70 694 Lt grynųjų pinigų 2011 m. sausio 1 d. Nustatytos 2011 m. pareiškėjų 42 552 Lt išlaidos iš tiesų yra didesnės, nes pareiškėjas 2011 m. grąžino 45 000 Lt skolą R. P. B. Tokiu būdu 2011 m. sutuoktinių išlaidos buvo 87 552 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad per 2011 m. pareiškėjai turėjo 195 750 Lt pajamų, darytina išvada, kad jiems užteko gautų pajamų patirtoms išlaidoms padengti. Nustatyta, kad 2012 m. pareiškėjai gavo 37 540 Lt. Pareiškėjams 2011 m. gruodžio 31 d. liko 108 198 Lt grynųjų pinigų. Tokiu būdu per 2012 m. pareiškėjai turėjo iš viso 145 738 Lt pajamų. Nors mokesčių administratorius nustatė, kad per 2012 m. pareiškėjai turėjo 42 925 Lt išlaidų, tačiau pareiškėjų išlaidos 2012 m. realiai buvo didesnės, nes pareiškėjas 2012 m. sausio 25 d. grąžino 45 000 Lt skolą R. P. B. Pareiškėjų išlaidos 2012 m. sudarė 87 925 Lt sumą. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjams 2012 m. užteko gautų pajamų patirtoms išlaidoms padengti. Taigi patikrinimo metu neteisingai ir tendencingai buvo apskaičiuotos pareiškėjų pajamos ir išlaidos, o tai sutrukdė tinkamai įvertinti pareiškėjų mokestinių prievolių įvykdymą. Nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėjai negalėjo turėti juridinę galią turinčiais dokumentais pagrįsto grynųjų pinigų likučio ne banke. To mokesčių administratorius tinkamai neįrodė.

13. Pareiškėjai padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jų skundus tenkinti. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad:

13.1. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 1988 m. iki 2004 m. nuolat vykdavo į užsienio valstybes. Tai patvirtina Kauno AVM pateiktos pareiškėjo pasų kopijos. Pareiškėjai laikotarpiu nuo 1988 m. iki 2004 m. įsivežė iš užsienio valstybių į Lietuvą ne mažiau kaip 100 000 Lt įvairia užsienio valstybių valiuta. Pareiškėjai minėtus pinigus panaudojo asmeniniams šeimos poreikiams tenkinti. Todėl mokesčių administratorius nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai 1993 m. liepos 1 d. galėjo turėti tik 6 200 Lt grynųjų pinigų likutį. Pareiškėjai valiutos nekeitė į litus, nelaikė šių pinigų banko sąskaitose, todėl jie neturėjo pareigos apie šias lėšas informuoti valstybinių institucijų. Pareiškėjai iki 2004 m. turėjo ne mažiau kaip 106 200 Lt grynųjų pinigų. Turėtos pinigų sumos nedeklaravimas niekaip nepaneigia pareiškėjų šeimos turėtos pinigų sumos fakto. Nors pareiškėjai nedeklaravo turimų piniginių lėšų, viršijančių 50 000 Lt sumą, tačiau tokiu atveju yra nesuprantam kodėl nei teismas, nei mokesčių administratorius nevertino, jog jie galėjo turėti mažesnę sumą, t. y. 99 000 Lt (po 49 500 Lt kiekvienas), kurių nebuvo privaloma deklaruoti.

13.2. Pareiškėjai 1996 m. gavo dovanas pinigų sumomis iš savo tėvų: pareiškėjai 1996 m. liepos 22 d. jos tėvas padovanojo 35 000 Lt, o pareiškėjui jo motina taip pat padovanojo 35 000 Lt. Tai patvirtina pateiktos Kauno AVMI dovanojimo sutartys. Be to, pareiškėjai 1997 m. lapkričio 12 d. jos motina padovanojo dar 40 000 Lt. Todėl pareiškėjų šeima laikotarpiu nuo 1993 m. liepos 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. gavo ne 144 823 Lt pajamų, o daug daugiau, t. y. ne mažiau kaip 361 023 Lt (106 200 Lt grynųjų pinigų, 110 000 Lt dovanotų lėšų, 144 823 Lt darbinių ir kitų pajamų), todėl mokesčių administratoriaus išvada, kad pareiškėjų patirtos išlaidos viršijo jų gautas pajamas, yra klaidinga.

13.3. Mokestinio patikrinimo metu neteisingai buvo apskaičiuotos išlaidos, susijusios Pastato statyba. Statybos buvo vykdomos ūkio būdu. Pastato statybas vykdė tik pareiškėjai savo jėgomis, nesamdydami statybos įmonių ir nepatirdami jokių papildomų administracinių išlaidų. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Centriniame duomenų banke nurodyta statybinė vertė apima ir statybos administravimo išlaidas, kurių pareiškėjai neturėjo. Pareiškėja pateikė mokesčių administratoriui VĮ Registrų centro pažymą, iš kurios matyti, kad Pastato su priklausiniais vertė pagal 1999 m. sausio 11 d. kadastro duomenis yra 567 000 Lt. Tokiu būdu išlaidos Pastato statybai, atsižvelgiant į pateiktą pažymą ir aplinkybę, kad Pastatas buvo statytas ūkio būdu, yra ne didesnės kaip 567 000 Lt.

13.4. Mokesčių administratorius neteisingai paskirstė ir Namo 1 su priklausiniais statybos išlaidas. Mokestinio patikrinimo metu buvo padaryta išvada, jog Namas 1 buvo statomas 2002– 2006 m. laikotarpiu, tačiau tai neatitinka tikrovės. Pareiškėjai akcentavo, kad šį nekilnojamąjį turtą statė tik 2002–2003 m. Statybos nebuvo vykdomos 2004–2006 m. Patikrinimo metu klaidingai buvo nustatyta statybos pabaigos data, atsižvelgiant tik į VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre fiksuotą Namo su priklausiniais vertės nustatymo datą. 2006 m., kaip statybos pabaigos data, VĮ Registrų centro nurodyta dėl to, kad 2006 m. buvo fiksuoti šio nekilnojamojo turto kadastriniai duomenys. Mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyti ne realūs statybos pabaigos metai, o tik kadastrinių duomenų fiksavimo data. Tokiu būdu konstatuotina, kad Namas 1 su priklausiniais buvo faktiškai statomas tik 2002–2003 m. Todėl pareiškėjai nuo 1993 m. iki 2006 m. sausio 1 d. turėjo mažiau išlaidų nei mokesčių administratorius nustatė. Pareiškėjai patyrė ne daugiau kaip 878 077 Lt išlaidų. Visos šios išlaidos susidarė iš realiai gautų lėšų: sukauptos valiutos, darbinių pajamų, parduoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, dovanotų lėšų.

13.5. Mokestinio patikrinimo metu neteisingai buvo nustatytos šeimos vartojimo išlaidos, nepagrįstai į išlaidas buvo įtrauktos Namo 1 su priklausiniais statybos išlaidos, o tai lėmė neteisingą grynųjų pinigų likučio nustatymą 2008 m. gruodžio 31 d. Pareiškėja 2013 m. gruodžio 9 d. paaiškinime nurodė, kad šiuo laikotarpiu šeima turėjo 50 800 Lt, o ne 90 893 Lt vartojimo išlaidų. Nebuvo pagrindo vertinti šeimos turėtas išlaidas pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutines vartojimo išlaidas. Pareiškėjai pateikė mokesčių administratoriui detalias išlaidų išklotines (mokesčius už buto eksploataciją, vandenį, elektrą, maitinimosi išlaidas, aprangos išlaidas ir kt.). Todėl atliekant patikrinimą nebuvo pagrindo remtis Lietuvos statistikos departamento skelbiamomis vidutinėmis vartojimo išlaidomis. Pareiškėjų šeima savo šeimos ūkį veda labai taupiai, todėl šeimos vartojimo išlaidų skaičiavimas pagal vidutines vartojimo išlaidas šiuo atveju yra neteisingas ir neadekvatus. Pareiškėjų šeima gyvena kartu su pareiškėjos motina, kuri taip pat turi savo pajamas. Pareiškėjų šeima bendrai dengia maitinimo ir gyvenamojo ploto išlaidas. Ši aplinkybė patikrinimo metu nebuvo tinkamai ir objektyviai įvertinta. Pareiškėjų šeimos vartojimo išlaidos neženkliai nukrypo nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamų duomenų. Įvertinus šeimos pajamas, pinigų likutį banke ir atmetus patirtas šeimos išlaidas, konstatuotina, kad pareiškėjų šeima 2006–2008 m. laikotarpiu turėjo ženkliai daugiau pajamų negu išlaidų. Pagal pateiktas pareiškėjų išlaidų ir pajamų suvestines akivaizdu, kad 2008 m. gruodžio 31 d. šeima turėjo daug ženklesnį nei 67 963 Lt grynųjų pinigų likutį ne banke ir 2 472 Lt pinigų likutį banke.

13.6. Pareiškėjų sūnus nuo 2011 m. dirbo Norvegijoje ir gavo 130 000 Lt pajamų, kurias visas deklaravo ir investavo į sau pačiam statomą Namą 2. Tai įrodo ir mokesčių administratoriui pateiktos pareiškėjų sūnaus deklaracijos. Todėl teismo išvada, kad pareiškėjų sūnus laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 25 d. iki 2012 m. birželio 7 d. neprisidėjo prie Namo 2 statybų, visiškai neatitinka tikrovės. Byloje yra pateikta statybinių medžiagų įsigijimo suvestinė, iš kurios matyti, kad dalį statybinių medžiagų pirko pats pareiškėjų sūnus, kitoms medžiagoms pirkti jis atlikdavo pinigų pervedimus iš Norvegijos Karalystės. Teismo sprendime taip pat nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėjos motina 2009–2012 m. laikotarpiu neturėjo arba turėjo ribotas galimybes finansuoti statybas. Visi šeimos nariai nurodė, kad prisidėjo prie Namo 2 statybos darbų. Pareiškėjos motina yra pensinio amžiaus, tačiau ji virš 20 metų dirbo, todėl jos santaupos, laikomos namuose, 2007 m. gruodžio 31 d. buvo ženkliai gausesnės nei 9 410 Lt, kaip nustatė mokesčių administratorius. Pareiškėjos motina per visą šį laikotarpį augino daržoves šiltnamyje, jas parduodavo turguje ir gavo iš to pajamų. Be to, mokesčių administratorius (jo specialistai) buvo įgaliotas atlikti patikrinimą tik pareiškėjų atžvilgiu, bet neturėjo įgaliojimo tikrinti pareiškėjos motinos grynųjų pinigų likutį 2007 m. gruodžio 31 d. Todėl yra neteisinga išvada, kad apsimestinai Namo 2 statybos išlaidos buvo priskirtos pareiškėjos motinai.

13.7. Pareiškėjai pateikė skolos raštelius, kurie įrodo, jog pareiškėjas iš R. P. B. pasiskolino 90 000 Lt. Nėra ginčo, kad R. P. B. turėjo finansines galimybės suteikti 90 000 Lt paskolą pareiškėjui. Pateikti rašytiniai dokumentai, t. y. minėti paskolos rašteliai, yra daugiau nei pakankami įrodymai pagrįsti aplinkybei, kad pareiškėjas pasiskolino 90 000 Lt. Aplinkybės, kad 2013 m. teiktuose paaiškinimuose pareiškėjai nenurodė fakto apie turėtas paskolas ar kad R. P. B. 2015 m. teiktame paaiškinime paminėjo, kad paskolos buvo suteiktos be pasirašytų paskolų sutarčių, gali būti paaiškinamos žmogiškuoju faktoriumi, kai tam tikros aplinkybės būna pamirštamos, tuo labiau esant stresinei situacijai, kai asmens atžvilgiu vykdomas mokestinis patikrinimas. Byloje nėra įrodymų, kurie vienareikšmiškai paneigtu suteiktų paskolų realumą. Reikalavimai pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus yra pertekliniai, kadangi fiziniai asmenys neprivalo vesti buhalterinės apskaitos ir fiksuoti visų savo finansinių operacijų, dėl šios priežasties pareiškėjai neturi galimybės pateikti reikalaujamus dokumentus. Pareiškėjai 2010 m. turėjo 185 705 Lt grynųjų pinigų ir 115 011 Lt išlaidų. Todėl pareiškėjai 2010 m. turėjo pakankamai grynųjų pinigų padengti savo turėtas išlaidas.

13.8. Mokestinio patikrinimo metu neteisingai buvo apskaičiuotos 2010 m. pajamos ir išlaidos, todėl nepagrįstai buvo konstatuota, kad pareiškėjai turi papildomai mokėti GPM. Nustatytos 2011 m. pareiškėjų pajamos yra teisingos (125 056 Lt), tačiau neatsižvelgta, kad iš 2010 m. pareiškėjams liko 70 694 Lt grynųjų pinigų 2011 m. sausio 1 d. Nustatytos 2011 m. turėtos pareiškėjų 42 552 Lt išlaidos iš tiesų yra didesnės, nes pareiškėjas 2011 m. grąžino 45 000 Lt skolą R. P. B. Tokiu būdu 2011 m. sutuoktinių išlaidos buvo 87 552 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad per 2011 m. pareiškėjai turėjo 195 750 Lt pajamų, darytina išvada, kad jiems užteko gautų pajamų patirtoms išlaidoms padengti. Nustatyta, kad 2012 m. pareiškėjai gavo 37 540 Lt. Pareiškėjams 2011 m. gruodžio 31 d. liko 108 198 Lt grynųjų pinigų. Tokiu būdu per 2012 m. pareiškėjai turėjo iš viso 145 738 Lt pajamų. Nors mokesčių administratorius nustatė, kad per 2012 m. pareiškėjai turėjo 42 925 Lt išlaidų, tačiau pareiškėjų išlaidos 2012 m. realiai buvo didesnės, nes pareiškėjas 2012 m. sausio 25 d. grąžino 45 000 Lt skolą R. P. B. Pareiškėjų išlaidos 2012 m. sudarė 87 925 Lt sumą. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjams 2012 m. užteko gautų pajamų patirtoms išlaidoms padengti. Taigi patikrinimo metu neteisingai ir tendencingai buvo apskaičiuotos pareiškėjų pajamos ir išlaidos, o tai sutrukdė tinkamai įvertinti pareiškėjų mokestinių prievolių įvykdymą. Nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėjai negalėjo turėti juridinę galią turinčiais dokumentais pagrįsto grynųjų pinigų likučio ne banke. To mokesčių administratorius tinkamai neįrodė.