Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai I. V. ir atsakovės atstovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Teisės skyriaus patarėjai Ž. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Šiaulių miesto savivaldybei dėl turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė tenkinti ieškinio reikalavimus iš esmės ieškinyje ir dublike nurodytais argumentais. Papildė, jog transporto priemonės apgadintų ratlankių dažyti negalėjo, nes nenumatytas jų remontas paties gamintojo. Paaiškino, jog transporto priemonės padangos nebuvo apgadintos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

7. Byloje nustatyta, kad ieškovė buvo apdraudusi T. A. priklausančią transporto priemonę „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Transporto priemonių draudimo sutartimi (Kasko) laikotarpiui nuo 2019-01-14 iki 2020-01-13 (b. l. 28). Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos dokumentuose nurodyta, kad 2019-05-28 (duomenys neskelbtini) g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, transporto priemonei „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavus į duobę buvo apgadintas transporto priemonės ratas, užfiksuotas techninis eismo įvykis, tyrimas nebuvo pradėtas. Draudikui atlikus transporto priemonės techninę apžiūrą buvo nustatyta, kad žala padaryta priekiniam ir galiniam kairės pusės ratlankiams, todėl remontuotini abu kairės pusės ratlankiai. Ieškovė dėl eismo įvykio apskaičiavo ir nukentėjusiajam asmeniui išmokėjo 500,35 Eur žalos atlyginimo (b. l. 23). 2019-06-26 draudikas pareiškė Šiaulių miesto savivaldybei pretenziją dėl išmokėtos draudimo išmokos atlyginimo regreso tvarka (b. l. 32). Atsakydama į pretenziją 2019-07-08 Šiaulių miesto savivaldybė nurodė, kad nėra atsakinga už eismo įvykio metu atsiradusią žalą, nes neįrodytas priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (b. l. 54).

8. Taigi, šioje byloje kilo ginčas dėl tinkamo atsakovo ir prašomos priteisti žalos dydžio. Ginčo santykiai nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) XXII skyriaus nuostatomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę.

9. Vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jeigu draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens.

Dėl atsakovės atsakomybės.

10. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Šiaulių miesto savivaldybė yra gatvės (kelio), kuriame įvyko eismo įvykis, savininkė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį atsakomybės subjektu gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui. Nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiškai įgyvendinančiu valdymo teisę, nebent jis įrodo, kad ją savarankiškai įgyvendina kitas asmuo. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, jog atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-27-701/2017 ir kt.). Dėl nurodytų motyvų teismas konstatuoja, kad Šiaulių miesto savivaldybė yra tinkamas atsakovas nagrinėjamoje byloje.

Dėl žalos atlyginimo.

11. Pagal CK 6.1015 straipsnį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atsakomybė nagrinėjamu atveju kyla CK 6.266 straipsnio pagrindu, kadangi žala nagrinėjamu atveju kildinama iš netinkamos kelio konstrukcijos priežiūros – duobės važiuojamojoje dalyje. Taigi, kelio savininkui (valdytojui) taikytina griežtoji deliktinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės, todėl ieškovas turi įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalą bei priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

12. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis), t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui, 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina ieškovės teisę reikalauti, kad eismo įvykio metu ieškovės apdraustai transporto priemonei padarytą žalą atlygintų už įvykį atsakingas asmuo.

13. Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo), gali būti atlyginama nustačius viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą); 2) žalos padarymo faktą; 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 straipsnis).

14. Nagrinėjamu atveju turtinę žalą ieškovė kildina iš atsakovės neveikimo, t. y. nevykdymo įstatyme apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą, savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Pagal eismo įvykio metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 punktą, savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių priežiūros darbų užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Nors į bylą nepateikta važiuojamoje kelio dalyje buvusios duobės charakteristikos (gylio, pločio, ilgio ir k.t.), tačiau iš Šiaulių VPK pateiktos medžiagos nustatyta, kad vairuotojas T. A. kvietė policiją, laukė jos apie pusė valandos, tačiau pareigūnai neatvyko, įvykis užregistruotas kaip techninis įvykis. Liudytojas vairuotojas T. A. teismo posėdžio metu apibūdino ir duobę, į kurią (duomenys neskelbtini) g., Šiauliuose, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino transporto priemonę. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad 2019 metais tinkamai vykdė (duomenys neskelbtini) gatvės priežiūrą, taisymą ir saugaus eismo organizavimą, jog kelio duobė buvo paženklinta ar aptverta.

15. Nagrinėjant civilines bylas yra taikoma įrodymų pakankamumo taisyklė, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 civilinės bylos nutartyje Nr. 3K-3-304/2008 pažymėta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-11 nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-471/2006). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; 2004-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2004 ir kt.).

16. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, t. y. nuotraukas, žalos apskaičiavimo dokumentus, vairuotojo (liudytojo) rašytus pranešimus ieškovei, policijai bei teismo posėdžio metu duotus šalių ir liudytojo paaiškinimus, konstatuoja, kad labiau tikėtina, jog 2019 m. gegužės 28 d. (duomenys neskelbtini) g., Šiauliuose, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu įvažiavus į duobę buvo apgadinta transporto priemonė „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Liudytojas T. A. paaiškino, kad įvykus eismo įvykiui, t. y. įvažiavus į duobę, tuo metu nenorėdamas sukelti pavojaus ir kaip numato Kelių eismo taisyklės, pasitraukė iš važiuojamosios dalies, padarė kelias duobės nuotraukas, pažymėjo duobę šakomis, tačiau pravažiavus sunkvežimiui jos buvo nublokštos tolyn. Tačiau padarytos fotonuotraukos neišliko. Teismas sprendžia, kad vien ta aplinkybė, jog nepateiktos duobės fotonuotraukos, nesudaro pagrindo abejoti, kad toks eismo įvykis buvo. Minėta, kad taikant įrodymų pakankamumo taisyklę, byloje esančių įrodymų pakanka konstatuoti, kad eismo įvykis buvo (CPK 176, 185 straipsniai).

17. Kadangi eismo įvykis įvyko Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje, teismas sprendžia, kad atsakovei kyla pareiga atlyginti dėl eismo įvykio metu transporto priemonei padarytą žalą. Pažymėtina, jog byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog vairuotojas, vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių 19 punkte numatytą vairuotojo pareigą imtis visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti. Atsakovės atsiliepime nurodyti deklaratyvūs teiginiai, spėjimai, kad galbūt vairuotojas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nėra pagrįsti jokias leistinais rašytiniais įrodymais. Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimus ar atsikirtimus, todėl atsakovės nurodytos aplinkybės dėl vairuotojo kaltės dėl žalos atsiradimo atmestinos kaip nepagrįstos ir neįrodytos (CPK 178, 185 straipsniai).

18. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kelių eismo taisyklių 219 punkte nėra nustatyta, jog įvažiavus į duobę yra būtina kviesti policiją. Vairuotojas apie eismo įvykį pranešė, tačiau policijos pareigūnai per pusę valandos neatvyko, po kelių valandų vairuotojas kreipėsi į autorizuotą, ieškovės nurodytą autoservisą. Atsakovės argumentai, kad fotonuotraukos nebuvimas neleidžia spręsti dėl įvykio realumo, teismas vertina tik kaip atsakovės prielaidą. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, ieškovė į bylą pateikė nuotraukas, kuriose užfiksuotas kuriose užfiksuotas automobilio apgadinimas (b.l. 7-18). Nei remonto darbus atlikusiai bendrovei, nei draudikui nekilo abejonių, kad apgadinimų pobūdis atitinka įvažiavimo į kelio duobę pasekmes. Išklausius ir liudytojo T. A. parodymus, teismui nekyla abejonių dėl transporto priemonės „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės ratlankių sugadinimo mechanizmo. Nors duobė asfalte buvo be aštrių kampų, kaip smegduobė, tačiau gili ir pakankama deformuoti transporto priemonės ratlankiams, nepažeidžiant padangų. Pažymėtina, jog nukentėjęs asmuo transporto priemonę apžiūrai pristatė tą pačią dieną.

19. Šių aplinkybių dėl transporto priemonės ratlankių sugadinimo mechanizmo atsakovė neginčijo. Remiantis bylose dėl turtinės žalos atlyginimo taikytinu rungtyniškumo principu, atsakovei nesutikus su ieškovės pateiktais įrodymais, pagrindžiančiais eismo įvykį, ji turėjo teikti įrodymus, paneigiančius ieškovės pateiktus duomenis (CPK 177 straipsnis). Atsakovei tokių įrodymų nepateikus, teismas sprendžia, kad, galiojant didesnės tikimybės įrodinėjimo standartui civiliniame procese, kaip labiausiai tikėtina vertinama būtent ieškovės nurodyta įvykių seka, kurią patvirtino liudytojas T. A. Priešinga išvada lemtų tik teoriškai įmanomą, bet praktiškai sunkiai įsivaizduojamą situaciją, kad vairuotojas, neaiškiomis aplinkybėmis sugadinęs transporto priemonės ratlankius (sugadinimų pobūdis, užfiksuotas nuotraukose, aiškiai atskleidžia, kad buvo įvažiuota į kelio duobę be aštrių kampų), neturėdamas jokio suinteresuotumo (transporto priemonė buvo apdrausta Kasko draudimu, t. y. vairuotojui nebuvo kilusi jokia finansinė grėsmė, susijusi su apgadinimų šalinimu), galėjo teikti tikrovės neatitinkančius paaiškinimus vien tam, kad draudikas, kuris bet kuriuo atveju būtų turėjęs pareigą išmokėti draudimo išmoką, įgytų teisę reikalauti išmokėtos juridiniam asmeniui nereikšminga pripažintinos sumos grąžinimo iš už kelių priežiūrą atsakingo subjekto. Liudytojas T. A. paliudijo, kad duobė asfalte nebuvo aštriais kampais, tačiau gili, kaip smegduobė, kas taip pat neleidžia spręsti, kad įvažiavimas į duobę buvo nulemtas paties nukentėjusiojo tyčinių veiksmų ar didelio neatsargumo. Gatvė yra asfalto dangos, pramoninė, aktualioje gatvės atkarpoje nėra šaligatvių. Byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad duobė buvo pažymėta specialiais ženklais, vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatyta. Be to, pasekmių mastas negali būti vertinamas kaip įrodantis neatidumą, nerūpestingumą, nesaugų greitį. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovė nenuginčijo kaltės, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos (CK 6.248 straipsnis).

20. Ginčydama žalos dydį atsakovė atsiliepime ir triplike, bei teismo posėdžio metu kelia abejones dėl to, ar visi į remonto sąmatą įtraukti darbai yra susiję su eismo įvykio metu padaryta žala. Tokią poziciją teismas taip pat vertina kaip įrodymais nepagrįstą prielaidą. Nors 2017 metais tas pats automobilis pateko į eismo įvykį, tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO pateiktų duomenų (civilinės bylos Nr. e2-13063-251/2018 duomenys) nustatyta, kad tuo metu buvo pažeisti dešinės pusės tos pačios transporto priemonės ratlankiai. Jokių duomenų apie kitus eismo įvykius ar transporto priemonės apgadinimus į bylą nepateikta.

21. Transporto priemonės apgadinimai, keistinos detalės ir būtini darbai nurodyti transporto priemonės techninės apžiūros akte (b. l. 37), remonto sąmatoje (b. l. 33 – 36), juos vertinti kaip nesusijusius su eismo įvykiu nėra pagrindo (CK 6.249 straipsnis). Teismas, įvertinęs proceso dalyvių pateiktus argumentus ir įrodymus konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje neįrodyta esant kokių nors CK 6.270 straipsnyje nurodytų kelio valdytojo atsakomybę šalinančių aplinkybių. Todėl atsakovo kaip kelio savininko veiksmų neteisėtumas laikytinas įrodytu. Kaip nepagrįsti atmestini argumentai apie tai, kad vairuotojas nebuvo pakankamai atidus. Atsakovės atstovės pasvarstymai apie tai, kad vairuotojo neatidumas, kelio nepakankamas stebėjimas, galimas saugaus greičio nepasirinkimas iš esmės nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl taip pat atmestini. Priešingai, vairuotojo paaiškinimai patvirtina ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes. Transporto priemonės vairuotojas eismo įvykio metu buvo tiek atsargus, kiek to reikalavo tuo metu susiklosčiusios aplinkybės, be to jis realiai negalėjo numatyti, kad kelio važiuojamojoje dalyje gali būti duobių, todėl šiuo atveju jis eismo įvykio išvengti negalėjo, tad atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės ir argumentai yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti.

22. Iš esmės atsakovė neginčijo transporto priemonei padarytos žalos dydžio, tačiau nesutiko su tuo, jog ratlankiai buvo keičiami, o ne dažomi ir remontuojami. Nors transporto priemonės patirta žala nebuvo užfiksuota iškart po įvykio fotonuotraukomis šalia duobės, tačiau teismas pažymi, kad jie užfiksuoti būtent kairėje automobilio dalyje, vairuotojui vos po kelių valandų nuvykus į autoservisą, nesant jokių kitų šias aplinkybes paneigiančių įrodymų. Teismo vertinimu nėra pagrindo abejoti, kad minimo transporto priemonės sugadinimai atsirado to paties eismo įvykio metu. Iš 2019-05-28 Transporto priemonės techninės apžiūros akto nustatyta, kad remontuotini – abu kairės pusės ratlankiai. Transporto priemonės apžiūros aktu nurodyta, kad atliekant transporto priemonės defektaciją po įvykio, nustatyta, jog stipriai pažeisti ir deformuoti abu kairės pusės ratlankiai. Gamintojas ratlankių remonto nenumato (kas buvo užfiksuota ir 2017 m. dėl žalos atlyginimo transporto priemonės dešinės pusės ratlankių apgadinimų) be to, taip jie prarastų saugumą ir būtų pavojingi eksploatuoti. Šios aplinkybės bei byloje pateiktos žalos sąmatos, mokėjimo nurodymas, transporto priemonės ir ratlankių su padangomis nuotraukos teismui leidžia daryti išvadą, kad prašoma priteisti žala yra pagrįsta. Byloje nėra duomenų, paneigiančių šias aplinkybes. Todėl atmestini ir atsakovės pasisakymai dėl reikalaujamo žalos dydžio nepagrįstumo, kadangi jie taip pat nėra patvirtinti įrodymais. Nors remonto išlaidose nurodytas dažymas, tačiau išanalizavus šiuos duomenis nustatyta, kad automobilio remontui pateiktos jau dažytos detalės, o ne detalių dažymas (b. l. 34 lapo apačioje pateikti paaiškinimai). Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės argumentai ir šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (CPK 176-178, 185 straipsniai).

23. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos dydį, teismas sprendžia, jog žalos padarymo faktas yra nustatytas. Žalos dydis paskaičiuotas įvertinus nusidėvėjimą, laikytinas tinkamu žalos dydžio paskaičiavimu, pritaikyta ir draudimo išskaita, t. y. realiai išmokėta draudimo išmoka mažesnė nei patirti nuostoliai. Teiginiams pagrįsti atsakovė kitokio žalos paskaičiavimo nepateikė (CPK 178 straipsnis). CK 6.247 straipsnis numato, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nagrinėjamu atveju priežastinį ryšį tarp atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos patvirtina byloje pateiktos fotonuotraukos, liudytojo vairuotojo paaiškinimai teismo posėdžio metu, transporto priemonės techninės apžiūros aktai ir kita rašytinė bylos medžiaga.

24. Nagrinėjamu atveju atsakovė nesiėmė saugų eismą užtikrinančių priemonių duobėms aptverti ar pažymėti įspėjančiais apie kliūtį ženklais, todėl atsižvelgiant į tai, jog Šiaulių miesto savivaldybė turi pareigą tinkamai prižiūrėti kelius laikantis visų jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktas, Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtintų Kelių priežiūros aprašo 4.1 punktas), būti rūpestingu ir atidžiu, konstatuotina, kad atsakovė netinkamai vykdė gatvės priežiūrą ir remontą, t. y. atliko neteisėtus veiksmus CK 6.246 straipsnio prasme, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala transporto priemonei. Teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai ir iš atsakovės ieškovei priteistina 500,35 Eur turtinė žala.

Dėl kompensacinių ir įstatyminių palūkanų priteisimo.

25. Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005). Kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (CK 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 straipsnis).

26. Nagrinėjamu atveju atsakovas privalo atlyginti ieškovei 25,50 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos.

27. Atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020-09-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

28. Patenkinus ieškinį visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 121,28 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis ir 70,08 Eur už advokato pagalbą, 36,20 Eur advokato padėjėjos transporto išlaidos, vykstant į teismo posėdį (CPK straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

29. 1,66 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš bylą pralaimėjusios šalies nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 1, 6 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės, į.k. (duomenys neskelbtini), 500,35 Eur (penkių šimtų eurų, trisdešimt penkių centų) turtinę žalą, 25,50 Eur (dvidešimt penkių eurų, penkiasdešimt centų) kompensuojamąsias palūkanas, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą 525,85 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020-09-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 121,28 Eur (vieno šimto dvidešimt vieno euro, dvidešimt aštuonių centų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, į.k. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.