Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-06-14 · Civilinė byla Nr. e2S-2041-794/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-14
Bylos Nr.
e2S-2041-794/2018
Teisminio proceso Nr.
2-63-3-29631-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaclovas Paulikas
Ieškovas
J. P.
Atsakovas
L. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2041-794/2018Teisminio proceso Nr. 2-63-3-29631-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.2; 3.3.2.3; 3.3.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 14 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) J. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje ieškovės J. P. patikslinto ieškinio atsakovui L. P. dėl santuokos nutraukimo, turto, įgyto santuokoje, padalinimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, neturtinės žalos atlyginimo, išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė J. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui L. P. dėl santuokos nutraukimo, turto, įgyto santuokoje, padalinimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, neturtinės žalos atlyginimo. 2018 m. gegužės 9 d. teisme gautas patikslintas ieškinys, kuriuo ieškovė prašo nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą 2003 m . rugpjūčio 23 d. Ukmergės r. civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 111, dėl atsakovo kaltės; nutraukus santuoką ieškovei priteisti turtą: natūra automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 3 900 Eur, pusę šeimos santaupų, kas sudaro 16 241,60 Eur, pusę tretiesiems asmenims šeimos suteiktų paskolų, kas sudaro 3 897,88 Eur; nutraukiant santuoką atsakovui priteisti turtą: natūra žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1 870,00 Eur, natūra automobilį Mercedes-Benz C200, vidutinė rinkos vertė 3 150,00 Eur, pusę šeimos santaupų, kas sudaro 16 241,60 Eur, pusę tretiesiems asmenims šeimos suteiktų paskolų, kas sudaro 3 897,88 Eur; priteisti iš atsakovo ieškovei 560 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią mažesnę natūra priteistiną bendro turto dalį; nustatyti nepilnamečių dukterų D. P. ir P. P. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečių dukterų išlaikymui po 400 Eur kiekvienai periodinių išmokų kas mėnesį iki pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, priteistas lėšas pavedant uzufrukto teise valdyti ieškovei; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; nustatyti po santuokos nutraukimo buvusių sutuoktinių pavardes, ieškovei paliekant santuokos metu turėtą pavardę „P.“, o atsakovui „P.“; neskirti sutuoktiniams išlaikymo; priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovė prašė atidėti ieškovei mokėtino žyminio mokesčio teikiant patikslintą ieškinį sumokėjimą iki sprendimo priėmimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi prašymo dėl likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo netenkino, kartu ieškovei nustatydamas 14 dienų nuo nutarties kopijos gavimo dienos terminą sumokėti dalį, t. y. 463 Eur žyminio mokesčio. Teismas nurodė, kad iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog sutuoktinių vardu yra registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, ieškovė dirba, gauna darbo užmokestį, be to, kaip patikslintame ieškinyje nurodo pati ieškovė, šeima turi pakankamai didelę sumą santaupų, o taip pat šalys yra skolinusios pinigų tretiesiems asmenims. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė turi turto, santaupų, gauna nuolatines pajamas iš darbo santykių, taip pat įvertinus ieškovės pareikštus reikalavimus dėl turto ir neturtinės žalos priteisimo, teismas nenustatė pagrindo atidėti likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą dėl sunkios ieškovės turtinės padėties, juo labiau, kad likusi mokėti žyminio mokesčio dalis nėra didelė. Teismas taip pat pažymėjo, jog ieškovę šioje civilinėje byloje atstovauja privatus teisininkas, o ne valstybės paskirtas nemokamas advokatas, kas sudaro pagrindą manyti, jog ieškovė turi finansinę galimybę mokėti advokatui už jai teikiamą teisinę pagalbą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė J. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Šalies argumentai

5.1. Apeliantė nesutinka su teismo išvadomis dėl ieškovės turtinės padėties. Asmens turtinė padėtis negali būti asmens teisės kreiptis į teismą varžančiu veiksniu.

5.2. Ieškovė teismui pateikė duomenis apie gaunamas pajamas. Bendro turto ieškovė negali naudoti, kadangi šiuo metu vyksta teisminis procesas. Santaupos yra pas atsakovą, todėl ji negali jomis disponuoti. Tai, kad ieškovė yra sudariusi sutartį su privačiu advokatu negali būti diskriminavimo pagrindu. Tesimas nežino kokiomis sąlygos ieškovė sudariusi sutartį su advokatu.

5.3. Nagrinėjama byla yra šeimos byla, todėl vaikų interesams suteikiamas prioritetas, teismas privalo būti aktyvus. Ieškovė viena augina du nepilnamečius vaikus, kas aiškiai parodo, jog ieškovė neturi galimybės sumokėti visą žyminį mokestį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.Apeliacijos nagrinėjimo dalykas – proceso teisės normų, reglamentuojančių žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimą, aiškinimas ir taikymas nagrinėjamu atveju susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Turtiniuose ginčuose CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos. CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad turtiniuose ginčuose mokėtinas žyminis mokestis apskaičiuotinas nuo ieškinio sumos.Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į skirtingą dalyvaujančių byloje asmenų turtinę padėtį bei būtinybę užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą, CPK įtvirtino atleidimo nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnis) bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 straipsnis) institutus. Dėl šių institutų paskirties ir jų taikymo yra ne kartą pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas. Teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau tokia jo turtinė padėtis yra laikina, t. y. pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-249/2008; 2009 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-212/2009 ir kt.).Nagrinėjamu atveju, paduodama ieškinį, ieškovė nurodė, kad ieškinio suma – 24.599,48 EUR. Iš pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutarties matyti, kad už ieškovės teikiamą ieškinį turėjo būti sumokėtas 741,00 EUR žyminis mokestis. Ieškovė sumokėjo 278,00 EUR žyminį mokestį, o likusios 463,00 EUR žyminio mokesčio dalies mokėjimą ieškovė prašo atidėti iki teismo sprendimo priėmimo. Savo prašymą ieškovė motyvuoja tuo, kad jos gaunamos pajamos nėra didelės, kad ji iš karto galėtų sumokėti visą žyminį mokestį, be to viena augina ir rūpinasi šalių nepilnamečiais vaikais, kuriuos ieškovė turi išlaikyti. Žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas neatleidžia jį mokėti turinčio asmens nuo mokesčio sumokėjimo pareigos. Šio instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, kuris tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau yra pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Viena tokių priežasčių gali būti ir žyminio mokesčio dydis. Atidedant žyminio mokesčio sumokėjimą, asmeniui sudaroma galimybė iki tam tikro laiko surinkti reikiamą sumokėti sumą.Sutiktina su apeliantės argumentu, kad šalims priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamas turtas negali būti greitai realizuojamas, todėl ieškovės ir jos nepilnamečių vaikų pragyvenimo šaltinis yra pajamos gaunamos iš darbo santykių. Kadangi pajamos nėra didelės, ieškovė šiai dienai neturi galimybės iš karto susimokėti visą likusią žyminio mokesčio dalį, nes tokiu atveju nukentėtų vaikų ir jos asmeniniai interesai, tačiau yra galimybė sukaupti santaupas arba realizuoti turtą ir taip sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį ateityje. Pagal pateikus į bylą įrodymus, įvertinus dabartines ieškovės finansines galimybes, atsižvelgus į tai, kad šiuo metu ieškovė nors ir dirba, tačiau gaunamos pajamos siekia apie 400,00 EUR per mėnesį, augina nepilnamečius vaikus, darytina išvada, kad ieškovei pirmosios instancijos teismo nustatyta sumokėti žyminio mokesčio suma, t. y. 463,00 EUR (741,00 EUR – 278,00 EUR), šiuo atveju objektyviai apriboja jos teisę į teisminę gynybą. Dėl to pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi nepagrįstai įpareigojo ieškovę sumokėti visą mokėtiną už ieškinį žyminį mokestį.Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartis yra naikintina ir klausimas spręstinas iš esmės – atidedant dalies žyminio mokesčio mokėjimą iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti ieškovei J. P. žyminio mokesčio dalies – 463,00 EUR sumos sumokėjimą iki sprendimo byloje priėmimo.

Teisėjas Vaclovas Paulikas