Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė, sekretoriaujant Danguolei Gedvilaitei,

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Aldonai Venckaitienei

trečiojo asmens BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras atstovei R. B. – Vitkienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius ieškinį atsakovui R. B. dėl neterminuotos tėvo valdžios apribojimo, gyvenamosios vietos vaikui nustatymo, išlaikymo priteisimo, piniginių lėšų tvarkytojo paskyrimo, trečiasis asmuo biudžetinė įstaiga Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme priimtas ieškovės ieškinys, kuriuo ji prašo neterminuotai apriboti atsakovo R. B. tėvo valdžią jo nepilnametės dukters A. B. atžvilgiu; nustatyti A. B. gyvenamąją vietą laikinojo rūpintojo BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras buveinės vietoje; priteisti iš atsakovo R. B. išlaikymą po 170 Eur kas mėnesį jo nepilnametei dukrai, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2019 m. sausio 3 d. iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; A. B. gaunamų piniginių lėšų tvarkytoju paskirti laikinąjį rūpintoją BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centrą. Nurodė, kad atsakovas yra socialiai pasyvus, niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas, jo menki kasdienio gyvenimo bei higienos įgūdžiai. Taip pat jis netinkamai vykdo savo kaip tėvo pareigas. Teikta pagalba šeimai nepadėjo ir esamoje aplinkoje iškilo realus pavojus atsakovo dukters saugumui, sveikatai ir gyvybei, todėl konstatavus antrąjį grėsmės lygį nepilnametė buvo paimta iš tėvo ir laikinai apgyvendinta jai saugioje aplinkoje.

Nepilnametė A. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad į gerovės centrą kreipėsi dėl konfliktų su tėvu, namuose gyvenimo sąlygos buvo labai prastos. Su tėčiu susitaikyti nemato galimybės. Tėvas prie jos išlaikymo neprisideda.

Trečiojo asmens BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. A. B. apibūdino kaip stipraus caharkterio žmogų, kuri nori viską gauti čia ir dabar, jos atžvilgiu ne kartą yra skelbta paieška, nes nustatytu laiku negrįžo į centrą, į mokyklą nori eina, nori neina, nori tvarkosi, nori nesitvarko, tačiau jos elgesyje stebimi teigiami pokyčiai. Draugų mergaitė turi. Ji dirba, pravaikštų nedaro. Atsižvelgiant į tėvo poziciją, atstovė mano, kad ieškinys turtėtų būti tenkintas. Taip pat paaiškino, kad nei vienas iš giminaičių nepageidavo tapti mergaitės globėju, be to, pati mergaitė taip pat to nenori. Sesuo kol kas taip pat neturi galimybės būti nepilnamtės sesers globėja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nepilnametės A. B., gim. (duomenys neskelbtini), motina V. B. mirė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. AD1-609 atsakovas įrašytas į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl nepakankamos vaiko priežiūros, ir šeimai pradėtos teikti socialinės paslaugos. Tarpinstituciniame posėdyje, vykusiame 2018 m. lapkričio 12 d., pagal atsakovui sudarytą pagalbos planą buvo aptarta situacija atsakovo šeimoje ir nustatyta, kad atsakovas visiškai neturi jokio noro tinkamai rūpintis dukra ir atsisako vykdyti bet kokias rekomendacijas ir įpareigojimus, nepripažįsta, kad šeimai reikalinga pagalba ir jos nepriima, tėvas ignoruoja dukters emocinius ir fiziologinius poreikius. Šeimos problemos yra įsisenėjusios ir nesprendžiamos. Nutarta kreiptis su ieškiniu į teismą dėl tėvo valdžios į dukrą A. B. apribojimo. Tėvas visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų vykdymo. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi leista paimti nepilnametį vaiką A. B. iš jos tėvo R. B.. BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro (toliau – centras) 2019 m. sausio 10 d. rašte Nr. S-21-103 nurodyta, kad atsakovo šeimos pagrindinės problemos yra nedarbas, sunki finansinė padėtis, netinkama gyvenamoji aplinka, neturėjimas noro ir įgūdžių spręsti savo šeimos problemas, nepriimama socialinių darbuotojų pagalba, slepiamasi nuo jų, nevykdomos rekomendacijos ir įsipareigojimai, prasti tarpusavio santykiai, socialinis pasyvumas. Nuo 2013 metų šeimoje neįvyko jokių teigiamų pokyčių.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

Tėvų valdžios turinys apima tėvų teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis). CK numatytas tėvų valdžios apribojimo institutas yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai. Toks apribojimas taikomas esant tėvų kaltei dėl savo pareigų vaiko atžvilgiu nevykdymo. Tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams (CK 3.159 straipsnio 3 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių, esant atitinkamoms aplinkybėms, atsižvelgiant į vaiko interesus, yra tėvų valdžios apribojimas (CK 3.160 straipsnio 2 dalis, 3.180 straipsnis). CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais tinkamai nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą, sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvus dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytina kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmais, kai nesirūpinama savo vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002).

Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Jos taikymo padarinys – tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas, taip pat galimybė (kai tėvų valdžia apribojama neterminuotai) be atskiro tėvų sutikimo vaiką įsivaikinti kitiems asmenims (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis Nr. 3K-7-114/2013). Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai.

Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia ir įvertinti jų pobūdį (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Tėvų valdžios apribojimui pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos pilnavertiškai rūpintis vaikais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas niekur nedirba, namuose trūksta pinigų maistui ir kitiems būtiniems dalykams. Atsakovas nepriima socialinių darbuotojų pagalbos. Vyras yra socialiai pasyvus, niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas, jo menki kasdienio gyvenimo bei higienos įgūdžiai, neturi tėvystės įgūdžių, negeba tinkamai kalbėtis su mergaite, suprasti jos poreikius. Nepilnametė (duomenys neskelbtini) nejaučia tėvo meilės, paramos, dėmesio. Taip pat netinkamai vykdo savo kaip tėvo pareigas, neužtikrina būtiniausių dukters poreikių. Atsakovas neneigė, kad konfliktų su dukra buvo daug ir įvairių. Ieškovės atstovė taip pat patvirtino, kad tarp atsakovo ir jo dukters vyksta pastovūs ginčai, nesutarimai. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog teigiamų pokyčių šeimoje nėra. Institucijų nuomone, nėra galimybės, kad šeimoje padėtis pasikeistų, todėl yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią į nepilnametę dukrą. Be to, atsakovas su ieškiniu sutinka visiškai, kadangi jo nuomone, taip geriau bus dukrai.

CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reikalaujantis sprendžiant šeimos klausimus, susijusius su vaikų teisėmis, pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis.

Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, jog atsakovas tinkamai nesirūpina savo dukra A. B., nevykdo tėvo pareigų nepilnametei dukrai, materialinio išlaikymo neteikia. Šeimoje padėtis negerėja nuo 2013 m. dėl tėvo nenoro ir pasyvumo (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalis, CK 3.192 straipsnis).

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausius ieškovės, trečiojo asmens atstovės paaiškinimų, darytina išvada, jog atsakovas visiškai nesirūpina savo dukra, t. y. nevykdo jam įstatymu nustatytų savo kaip tėvo pareigų, ir nėra pagrindo tikėtis, kad padėtis ateityje pasikeis, nes iki šiol jokių konkrečių veiksmų, siekiant užtikrinti dukters būtiniausius poreikius, bendrauti su dukra, atsakovas nesiėmė – tinkamai nebendrauja, jos materialiai neišlaiko, tai yra tėvo valdžios neįgyvendina dėl aplaidumo, abejingumo savo pareigoms, kas laikytina vengimu atlikti savo pareigas ir rūpintis savo vaiku. Atsakovas nusišalino nuo vaiko priežiūros, nesuvokia tėvų valdžios turinio, teisės ir pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametę dukra, rūpintis jos sveikata, išlaikyti ją, atsižvelgiant į jos fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Toks atsakovo elgesys yra priešingas vaiko interesams ir sudaro sąlygas taikyti tėvų valdžios apribojimą (Vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 1 punktas), todėl ieškovės reikalavimas neterminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžią laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas (CK 3.180 straipsnio 2 dalis, CPK 185, 186, 197 straipsniai)

Atsakovui R. B. neterminuotai apribojus tėvo valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo vykdoma skubiai (CPK 496 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Tenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje (CPK 406 straipsnio 2 dalis). CPK 407 straipsnyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

2018 m. gruodžio 19 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ADI-2955 A. B. nustatyta laikinoji rūpyba nuo 2019 m. sausio 3 d. ir rūpintoju paskirtas BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras. Teismo posėdžio metu A. B. nurodė, kad po eilinio konflikto su tėvu išėjo iš namų, kadangi neturėjo kur eiti, todėl kreipėsi į gerovės centrą. Mergaitė pažymėjo, jog jos tėvui tai nerūpi ir niekada nerūpėjo, tėvas ja visiškai nesidomi, nesirūpina, niekada normaliai nesikalba, nebendrauja su ja, tik sužinojęs apie blogą įvertinimą mokykloje nuolat rėkia. Kadangi tėvas niekur nedirba, namuose trūksta pinigų maistui ir kitiems būtiniems dalykams. Mergaitė taip pat patvirtino, kad gerovės centre jaučiasi gerai ir saugiai, todėl pageidauja ir toliau ten gyventi.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, siekiant užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, A. B. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl jos rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina jos dabartinės laikinosios rūpintojos BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras buveinės vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini).

Dėl išlaikymo priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo R. B. išlaikymą po 170 Eur kas mėnesį jo nepilnametei dukrai, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2019 m. sausio 3 d. iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pareiga išlaikyti vaikus tėvams išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką ir nuosekliai jos laikosi, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Tėvų teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaiko vystymuisi. Vertindamas kiekvieno iš vaiko tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į visų rūšių gaunamas pajamas, turimas santaupas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, juridinius asmenis bei jų turtą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas nedirba. Byloje nėra jokių įrodymų, kad dėl sveikatos būklės ar kitų svarbių priežasčių jis negali dirbti darbo ir gauti nors minimalių pajamų. Objektyviai vertinant byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad atsakovas, būdamas sveikas ir darbingas žmogus, turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jo ir jo vaiko, kuriam turi pareigą teikti išlaikymą, poreikius. Teismo posėdžio metu, atsakovas prašomos priteisti išlaikymo sumos neginčijo. Pažymėtina, kad ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti nepilnamečio vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese.

Atsižvelgiant į kas nurodyta, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas, iš atsakovo priteistinas 170 Eur dydžio išlaikymas nepilnametei dukrai A. B. periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2019 m. sausio 3 d. iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.194 straipsnio 1, 3 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsniai, 3.208 straipsnis).

Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina laikinoji rūpintoja BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalis). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų. Sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Reikalavimus dėl tėvo valdžios apribojimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkinus visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 75 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 14 punktai).

Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas 46 Eur dydžio žyminis mokestis, kuris priteistinas iš atsakovo valstybės naudai, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista. Iš viso iš atsakovo valstybės naudai už ieškinio reikalavimus priteistinas 121 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2, 14 punktai).

Kiti klausimai.

Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo CPK pakeitimai. CPK papildytas 496¹ straipsniu, kurio 1 dalis numato, jog teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą.

Remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, ieškinį patenkinus, inicijuotina civilinė byla dėl vaiko nuolatinės globos ir vaiko globėjo paskyrimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, 402 straipsniu, 406 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovo R. B. tėvo valdžią į nepilnametę dukterį A. B., gim. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnametės A. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą laikinosios rūpintojos BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro buveinės vietoje, (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo dėl jos rūpybos nustatymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš atsakovo R. B. išlaikymą nepilnametei A. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. sausio 3 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnametės A. B., gim. (duomenys neskelbtini), materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti jos laikinąją rūpintoją BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centrą.

Priteisti iš atsakovo R. B. 121 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės rūpybos nepilnamečiui vaikui A. B. nustatymo ir rūpintojo paskyrimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 496¹ straipsnyje nustatyta tvarka.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo ir tėvo valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.