- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-24
- Bylos Nr.
- 2-1106-476/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00831-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- A. G.
- Išvadą teikia
- Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus, Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Trečiasis asmuo
- UAB „4finance“
- Advokatai
- Lionė Užubalienė
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
- 2.3.2.6.2Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas
- 2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
- 2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
- 2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
institucijos, teikiančios išvadą byloje, Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Marijai Muchambetalijevai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui A. G., trečiajam asmeniui UAB „4finance“ dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama:
nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 98, tarp A. G. ir A. G., dėl A. G. kaltės; jai palikti G. pavardę.Nustatyti nepilnamečių vaikų E. G. a.k. (duomenys neskelbtini)gim. (duomenys neskelbtini), G. G. a.k. (duomenys neskelbtini)gim. (duomenys neskelbtini),P. G. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų motina A. G. jos gyvenamojoje vietoje. Nustatyti A. G. bendravimo su E. G. a.k. (duomenys neskelbtini)gim. (duomenys neskelbtini), G. G. a.k. (duomenys neskelbtini)gim. (duomenys neskelbtini), P. G. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) tokią tvarką: kas antrą savaitgalį, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos šeštadieniais 10.00 vai. ir grąžinant į vaikų gyvenamąją vietą sekmadieniais 18.00 val.Priteisti iš A. G. išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. G. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), G. G. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), P. G. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 80,00 Eurų kiekvienam vaikui, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo 2016 m. rugsėjo 01 d. iki vaikų pilnametystės.Nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavesti valdyti A. G..Asmenine A. G. nuosavybe laikyti 1/3 dalį buto UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Raseinių m., 3 žemės sklypus: 0,7003 ha UN (duomenys neskelbtini),esantį (duomenys neskelbtini), 3,6800 ha UN (duomenys neskelbtini),esantį (duomenys neskelbtini), 1,7073 ha UN (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).Nustatyti uzufruktą 1/3 daliai nuosavybės teise registruoto A. G. vardu buto UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), suteikiant teisę jame gyventi iki vaikams sueis pilnametystė A. G. a.k. (duomenys neskelbtini) , E. G., G. G., P. G..Priteisti A. G. asmeninėn nuosavybėn automobilį RENAULT MEGANE SCENIC valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vertė 300,00 Eurų, nepriteisinat atsakovui piniginės kompensacijos atsižvelgiant į tai, kad su manimi lieka 3 nepilnamečiai vaikai. kreditorinį įsiskolinimą UAB „4finace“ pagal (duomenys neskelbtini) sutartį nr. (duomenys neskelbtini) grąžina A. G..kreditorinį įsiskolinimą UAB „4Finance" pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), priteistą 2017-03-14 Raseinių rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), grąžina A. G..Priteisti iš A. G. į valstybės pajamas antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė A. G. teismo posėdyje patikslintame (2017-10-13) ieškinyje nurodytais motyvais patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad, su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono civilinės metrikacijos skyriuje. Gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) susilaukė vaikų E. G., (duomenys neskelbtini) G. G. ir (duomenys neskelbtini) P. G.. Su atsakovu nesutaria, jis girtauja, būdamas neblaivus namuose kelia triukšmą, tenka kviesti policiją, nesirūpina šeima. Gyventi su atsakovu vienoje šeimoje dėl atsakovo netinkamo elgesio tapo nebeįmanoma, jų šeima visiškai iširo. Ji iširo dėl atsakovo kaltės. Atkurti normalius santykius šeimoje nebeįmanoma. Iš atsakovo prašo priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį po 50,00 kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės. Atsisako reikalavimo dėl išlaikymo vaikams įsiskolinimo priteisimo bei sumažina prašomo priteisti išlaikymo dydį. Vaikui kas mėnesį ji išleidžia po 100,00 Eur, kurie skirti maistui, vaistams, rūbams ir avalynė, mokyklos ir darželio reikmėms, būreliams. Jos pajamos yra 84,00 Eur. Atsakovas sveikas ir darbingas, jo pajamos siekia maždaug 450,00 Eur per mėnesį.
Gyvendami santuokoje iš bendrų lėšų įsigijo automobilį Renault Megane Scenic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vertė 300,00 Eur, automobilis yra jos ir atsakovo bendroji jungtinė nuosavybė. Automobilį prašo priteisti jai, nes ji juo naudojasi, turi teises, atsakovas tokios teisės neturi. Be to, automašina jai reikalinga tenkinti vaikų poreikius. Atsakovo vardu registruota nuosavybės teisė į 1/3 dalį buto UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Šis butas jam dovanotas iki santuokos sudarymo. Šiame bute ji su vaikais gyvena. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso po 1/3 trys žemės sklypai, kuriuos prašo pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe. Ji yra skolinga UAB „4fmance“, šią skolą padengs ji, nesumokėtas likutis sudaro apie 4 eurus. Atsakovas UAB „4Finance“ skolingas pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ši skola 2017-03-14 Raseinių rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteista iš atsakovo. Apie kitus atsakovo kreditorius jai nežinoma. Išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja.
Atsiliepimas
Atsakovas A. G. paaiškino, kad su ieškove gyvena bute. Jis rūpinasi vaikais, perka maistą, moka mokesčius. Supranta, kad nustačius uzufruktą, bute vaikai su mama galės gyventi iki pilnametystės. Ieškovės prašoma priteisti materialinio išlaikymo suma per didelė, todėl prašė šią sumą sumažinti iki 50,00 eurų. Jis 2017 m. paėmė 6000,00 eurų kreditą. Ketino investuoti į verslą. Verslas nepasisekė. Šiuo metu dirba, gauna pajamas, todėl iš gaunamo darbo užmokesčio išskaičiuojamas kreditas. Jis sutinka, kad pareiga išmokėti kreditą atitektų jam. Sutiko, kad santuokos metu įgytas automobilis atitektų A. G..
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Marija Muchambetalijeva nurodė, kad Ainos ir A. G. šeima nėra įrašyta į Skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, tačiau 2016-01-18 Skyrius yra gavęs pranešimą iš Šiaulių apskr. VPK Raseinių r. PK apie tai, kad A. G. būdamas neblaivus 2016-01-12 namuose garsiai rėkė, konfliktavo su sutuoktine A. G. bei savo veiksmais išgąsdino nepilnamečius vaikus Ieškovė A. G. su sutuoktiniu A. G. ir nepilnamečiais vaikais gyvena dviejų kambarių bute su visais patogumais. A. G.. Bute yra būtiniausi baldai, vaikams yra skirtos atskiros lovos, jie turi rašomą stalą, drabužių spintą. Namuose buitis skurdi, butui reikalingas remontas. Nepilnamečiams vaikams namuose yra sudarytos patenkinamos sąlygos poilsiui, miegui, žaidimams, pamokų ruošai.
Ieškovė A. G. yra registruota teritorinėje darbo biržoje, jai nustatytas 45 % netekto darbingumo lygis. Šeimos pajamos yra išmoka už vaikus, netekto darbingumo pensija, atsakovo darbo užmokestis, taip pat materialiai šeimą remia A. G. motina. Atsakovas paskutinį pusmetį dažnai vartoja alkoholį, būdamas neblaivus konfliktuoja, nesistengia išlaikyti šeimos, nesidomi vaikų ugdymu, sveikatos priežiūra.
Erikas ir G. G. mokosi Raseinių Šaltinio progimnazijoje. Eriko klasės vadovė A. G. informavo, kad sūnaus ugdymu domisi mama, bendrauja su klasės auklėtoja, skambina telefonu, teiraujasi apie sūnų. Gabijos klasės vadovė L. Ž. informavo, kad dukters ugdymusi domisi mama, kuri bendrauja su klasės auklėtoja, pati su ja susisiekia. P. G. lanko l/d (duomenys neskelbtini) grupę, auklėjimu rūpinasi mama, kuri geranoriškai bendradarbiauja su grupės auklėtojomis, domisi, kaip sūnui sekasi, kur reikia padėti, džiaugiasi vaiko pasiekimais. Už vaiko išlaikymą lopšelyje-darželyje sumoka laiku. Atsakingai rūpinasi sveikata, švara, tvarkingumu. Niekada nebuvo užfiksuota vaiko nepriežiūros atvejų. Tėvas Pijaus darželyje lankėsi vieną kartą per du metus. Tėvas su pedagogais nebendrauja, ugdymu nesidomi.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė neprieštaravo, kad nepilnamečio šalių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina A. G..
Tretysis asmuo UAB „4finance“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Procesiniai dokumentai bei pranešimai apie teismo posėdį trečiajam asmeniui įteikti tinkamai. Tretysis asmuo prašė civilinę bylą nagrinėti UAB „4finance“ atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai byla nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovo ir atsakovės santuoka sudaryta Raseinių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje 2002-08-24, įrašo Nr. 98 (b. l. 7).
Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi, ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. CK 3.61 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Atsakovas A. G. tokių duomenų byloje nenurodė. Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareikšdama ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl jo sutuoktinio kaltės, nurodė, jog jų santuoka iširo dėl atsakovo A. G. kaltės, nes jis pažeidė sutuoktinės pareigas. Ieškovas pagrindinėmis santuokos iširimo priežastimis nurodė atsakovo nesaikingą alkoholio vartojimą, dėl to kilusį jo nelojalumą šeimai, neprisidėjimą prie šeimos ir vaikų poreikių tenkinimo, taip pat nurodė, kad atsakovas 2016-01-12 nutarimu buvo baustas už tai, kad namuose garsiai rėkė, garsiai konfliktavo su sutuoktine bei savo veiksmais išgąsdino nepilnamečius vaikus. Ieškovės nurodytų aplinkybių atsakovas byloje nepaneigė. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo ar abiejų sutuoktinių kaltės. Tačiau atsakovas bylos nagrinėjimo metu užėmė pasyvią poziciją, nepateikė, jokių duomenų, pagrindžiančių ieškovės ar jų abiejų kaltę dėl santuokos iširimo nepateikė, taip pat nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių dėl šeimos iširimo priežasčių. Šios aplinkybės patvirtina atsakovo abejingumą šeimai, prioriteto gyvenime teikimą ne šeimos poreikiams. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją dėl santuokos iširimo priežasčių. Ieškovė paaiškino, kad pastaruoju metu atsakovas dažnai girtauja, būdamas neblaivus konfliktuoja, kelia triukšmą, gąsdina nepilnamečius vaikus, dažnai tenka kvieti policiją. Ieškovės nurodytas byloje aplinkybes, kad atsakovas nesidomi vaikų ugdymu ir auklėjimu patvirtino ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė, kuri nurodė, kad E. G. klasės vadovė A. G. informavo, kad berniuko ugdymu domisi mama, bendrauja su klasės auklėtoja, skambina telefonu, teiraujasi apie sūnų. Gabijos klasės vadovė L. Ž. informavo, kad dukters ugdymusi domisi mama, kuri bendrauja su klasės auklėtoja, pati su ja susisiekia. P. G. lanko l/d (duomenys neskelbtini) grupę. Pijaus grupės auklėtoja D. R. informavo, kad sūnaus ugdymu ir auklėjimu rūpinasi mama, kuri geranoriškai bendradarbiauja su grupės auklėtojomis, domisi, kaip sūnui sekasi, kur reikia padėti.
Esant aptartai situacijai, teismas vertina, kad atsakovas A. G. nebuvo lojalus savo sutuoktinei A. G., nerėmė šeimos, pažeidė santuoka prisiimtas pareigas. Nesant priešingų įrodymų, teismas laiko nustatyta, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, todėl šalių santuoka nutrauktina, kaltu dėl jos iširimo pripažįstant atsakovą A. G. (CK 3.60 str. 3 d.).
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo
Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Ieškovė A. G. ieškinyje nurodė, kad nori pasilikti savo santuokinę pavardę. Atsižvelgiant į tai sutuoktiniams paliktinos santuokinės pavardės – G. ir G.
Dėl šalių tarpusavio išlaikymo
Ieškovė sau išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Byloje pripažinus, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, atsakovas neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 str. 4 d.).
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
CK 3.127 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Sutuoktinių lygiateisiškumo principas reiškia, kad sutuoktiniai turi lygias turtines teises; dalijant sutuoktinių turtą preziumuojama, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis); sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija galioja, nesvarbu, kokio dydžio jų pajamos ar koks veiklos pobūdis. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civilinio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Nutraukiant santuoką, sutuoktinių turtas dalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 str. 3 d.).7
Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad šalys santuokos metu įgijo dalintiną turtą – automobilį Renault Megane Scenic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį ieškovė prašo priteisti jos nuosavybėn. Atsakovo A. G. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – 1/3 dalis buto UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgytas 2001-06-29 dovanojimo sutarties pagrindu (duomenys neskelbtini), 1/3 0,7003 ha žemės sklypas, kurio UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 1/3 3,6800 ha žemės sklypas, kurio UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 1/3 1,7073 ha žemės sklypas, kurio UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Minėtą nekilnojamąjį turtą, registruotą atsakovo vardu, ieškovė po santuokos nutraukimo prašo palikti asmenine atsakovo nuosavybe.
Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė prašo santuokos metu įgytą automobilį priteisti jai natūra, nemokant už jį kompensacijos, o 1/3 dalis buto UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 0,7003 ha žemės sklypo, UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 3,6800 ha žemės sklypo, UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 1,7073 ha žemės sklypo, UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pretenzijų neturi. Minėtą nekilnojamąjį turtą, registruotą atsakovo vardu, po santuokos nutraukimo prašo laikyti asmenine A. G. nuosavybe. Nesant kitų siūlymų dėl turto padalinimo ieškovės ieškinys tenkintinas. Ieškovei A. G. asmeninės nuosavybės teise priteistinas automobilis Renault Megane Scenic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovo A. G. asmeninės nuosavybės teise priteistina 1/3 dalis buto UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 0,7003 ha žemės sklypo, UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 3,6800 ha žemės sklypo, UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 1,7073 ha žemės sklypo, UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Dėl uzufrukto nustatymo
Atsakovė prašo nustatyti uzufruktą į 1/3 dalį nuosavybės teise registruoto A. G. vardu buto, UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo suteikiant teisę jame gyventi kartu su vaikais E. G., G. G., P. G. iki vaikams sueis pilnametystė.
CK trečiosios knygos normose, reglamentuojančiose sutuoktinių nepilnamečių vaikų ir vieno sutuoktinio teisių į gyvenamąją patalpą garantijas nutraukus santuoką (CK 3.71, 3.86 straipsniai), nurodyta teismo teisė, bet ne pareiga nustatyti uzufruktą ir sutuoktiniui, su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai, palikti teisę naudotis gyvenamąja patalpa, kuri nuosavybės teise priklauso kitam sutuoktiniui. Uzufrukto nustatymas susijęs su sutuoktinio, kuris yra gyvenamosios patalpos savininkas, nuosavybės teisės ribojimu. Spręsdamas uzufrukto nustatymo klausimą, teismas privalo išsiaiškinti, ar uzufrukto nustatymas visiškai atitinka nepilnamečio vaiko (vaikų) interesus, ar vaiko (vaikų) interesai nebūtų geriau apsaugoti kitais būdais (pvz., priteisiant išlaikymą), ar sutuoktinis, su kuriuo gyventi lieka vaikas (vaikai), neturi kitos gyvenamosios patalpos arba pakankamai finansinių išteklių ar materialinių galimybių tokiai patalpai įsigyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010). Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovė A. G., nekilnojamojo turto neturi (b. l. 17), jos pajamos yra labai mažos, už laikotarpį nuo 2015-11-25 iki 2016-10-25 jos mėnesio pajamos buvo 78,44 Eur (b. l. 15), ji niekur nedirba, yra neįgali, jai nustatytas 55 procentų darbingumo lygis (b. l. 21). Atsakovas A. G. su prašomu nustatyti uzufruktu sutiko. Teismas atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes sprendžia, kad ieškovės reikalavimas nustatyti uzufruktą suteikiant jai su vaikais teisę gyventi atsakovui nuosavybės teise priklausančioje 1/3 buto, UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalyje pagrįstas, todėl tenkintinas.
Dėl kreditorinių prievolių padalijimo
Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra išvardytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos iš vieno iš sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės. Sutuoktinių atsakomybė pagal iki santuokos įregistravimo atsiradusias prievoles, iš dovanojimo ir paveldėjimo, taip pat išieškojimo iš bendro bei asmeninio sutuoktinių turto tvarka detalizuojama CK 3.110-3.114 straipsniuose.
Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros - dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-482/2008).
Žemesnės instancijos teismas
Sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikšmingas, pavyzdžiui, asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iš bendro turto (CK 3.115 straipsnis), padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.118 straipsnis).
Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis).
Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).
Jeigu sutuoktinių prievolė nėra solidari pagal įstatymą ar sutartį, tokia bendroji sutuoktinių prievolė yra dalinė. Esant dalinei prievolei kiekvienas skolininkas (sutuoktinis) privalo vykdyti tik savo dalį. Skolininkai privalo prievolę įvykdyti lygiomis dalimis, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 straipsnis), todėl esant bendrajai dalinei sutuoktinių prievolei teismas kiekvieną sutuoktinį įpareigoja įvykdyti tik jam tenkančią prievolės dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas. Kvalifikuodamas sutuoktinių prievoles teismas pirmiausia privalo identifikuoti ginčo santykį – ginčas tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių) ar tarp sutuoktinių. Nustatęs, kad nagrinėjamas ginčas yra kilęs tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių), teismas privalo identifikuoti kreditoriaus pareikštą reikalavimą – reikalavimas reiškiamas vienam ar abiem sutuoktiniams kaip bendraskoliams pagal CK 3.109 straipsnį. Kai kreditorius pareiškia reikalavimą vienam iš sutuoktinių, santuokos, taip pat pagal sudarytą sandorį panaudoto turto šeimos interesais faktas savaime nereiškia, kad prievolė yra bendra ir dalijama tarp sutuoktinių priteisiant kreditoriui pagal dalinės prievolės taisykles. Sandorį su vienu iš sutuoktinių sudaręs kreditorius gali remtis prievolės uždarumu (tik sandorį sudariusių šalių teisiniu ryšiu) reikalaudamas, kad ją asmeniškai įvykdytų sandorį sudaręs sutuoktinis. Kai kreditorius pareiškia reikalavimą abiem sutuoktiniams, teismas turi nustatyti, ar sutuoktinių prievolė yra solidari ar dalinė. Nagrinėdamas tarp sutuoktinių kilusį ginčą dėl prievolės kreditoriams kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.A. v. A.A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė A. G. turi įsiskolinimą UAB „4finace“ pagal 2016-12-27 sutartį, Nr. (duomenys neskelbtini). Apie santuokos nutraukimą kreditoriui yra pranešta, atsiliepimo kreditorius nepateikė, prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Esant aptartam teisiniam reglamentavimui, nurodytos skolos pripažintinos asmenine ieškovės prievole (CPK 376 str. 3 d.). Atsakovas A. G. turi įsiskolinimą kreditoriui UAB „4finance“, kuriam Raseinių rajono apylinkės teismo 2017-03-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skola priteista iš A. G.. Esant aptartam teisiniam reglamentavimui, nurodyta skola pripažintina asmenine atsakovo prievole (CPK 376 str. 3 d.).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina). Teismas pabrėžia, kad vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma. Teismo vertinimu, sprendžiant dėl geriausių vaiko interesų apsaugojimo tiek, kiek tai būtina, nagrinėjamos bylos kontekste svarbu atsižvelgti į inter alia ieškovo, vaiko tėvo, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, poziciją šiuo klausimu.
Ieškovė prašė teismo, nustatyti nepilnamečių vaikų E. G., G. G., P. G. gyvenamąją vietą su ja jos gyvenamojoje vietoje, taip pat nustatyti tokią atsakovo A. G. bendravimo su vaikais tvarką: kas antrą savaitgalį, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos šeštadieniais 10.00 val. ir grąžinant į vaikų gyvenamąją vietą sekmadieniais 18.00 val.
Teismas, vertindamas byloje esančius duomenis, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas kartu su nepilnamečiais vaikais gyvena 2 kambarių bute. Viename kambaryje gyvena ieškovė su trim nepilnamečiais vaikais, kitame kambaryje gyvena atsakovas. A. G. rūpinasi vaikais, jų ugdymu, priežiūra, atsakovas nevengia vartoti alkoholio, nesidomi vaikais bei jų ugdymu. Be to, nepilnamečiai vaikai E. G. ir G. G. išreiškė norą gyventi su mama, paaiškinimuose jie nurodė, kad mama (ieškovė A. G.) jais rūpinasi, o tėtis (atsakovas A. G.) dažnai girtauja bei namuose triukšmauja (b. l. 35, 36). Atsakovas neprieštaravo, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, taip pat sutiko ir su ieškovės siūloma bendravimo tvarka. Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta kartu su motina (ieškove) jos gyvenamojoje vietoje.
Taigi, esant aptartai situacijai, teismas laiko, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiausiai atitinka vaikų interesus. Taip pat nustatytina tėvo A. G. ir nepilnamečių vaikų E. G., G. G. ir P. G. bendravimo tvarka: kas antrą savaitgalį, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos šeštadieniais 10.00 val. ir grąžinant į vaikų gyvenamąją vietą sekmadieniais 18.00 val.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.
Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Pažymėtina, kad nustatant proporcingumą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 str. 2 d.). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (CK 3.155, 3.165 str.).
Įstatymas neleidžia išlaikymo pareigos perkelti tik vienam iš vaiko tėvų. Be to, ir taip didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui ir tėvas ar motina, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų neprisideda. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad kiekvieno vaiko išlaikymui kas mėnesį skiria po 160 Eur, todėl prašė iš ieškovo kiekvieno vaiko išlaikymui priteisti po 80 Eur kas mėnesį. Teismo posėdžio metu ieškovė sumažino prašomo priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydį nuo 80 Eur iki 50 Eur, taip pat atsisakė reikalavimo dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo ir prašė iš atsakovo A. G. priteisti po 50 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokomų nepilnamečiams vaikams nuo sprendimo teisme priėmimo dienos ir tęsti iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas yra dirbantis, gaunantis pastovias pajamas, jo pajamos šiuo metu sudaro apie 380,00 Eur per mėnesį (b. l. 89). Be to, atsakovas A. G. turi nekilnojamojo turto, jo vardu registruotas nekilnojamasis turtas – 1/3 dalis buto UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgytas 2001-06-29 dovanojimo sutarties pagrindu ASR2627, 0,7003 ha žemės sklypas, kurio UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 3,6800 ha žemės sklypas, kurio UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 1,7073 ha žemės sklypas, kurio UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ieškovė A. G., nekilnojamojo turto neturi (b. l. 17), jos pajamos yra labai mažos, už laikotarpį nuo 2015-11-25 iki 2016-10-25 jos mėnesio pajamos buvo 78,44 Eur (b. l. 15), ji niekur nedirba, yra neįgali, jai nustatytas 55 procentų darbingumo lygis (b. l. 21).
Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Teismas privalo imtis priemonių šalims sutaikyti, taip pat siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (CPK 376 str. 2 d.). Teismo vaidmuo šeimos bylose yra aktyvus, todėl teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 str. 3 d.). Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes ir vadovaudamasis viešojo intereso apsaugos tikslais, turi teisę atlikti CPK 376 straipsnyje nustatytus veiksmus; aktyvus teismo vaidmuo gali reikštis nagrinėjant reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tėvams gyvenant skyriumi, dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo, dėl nepilnamečių vaikų ar sutuoktinių išlaikymo, taip pat kitus panašius materialiuosius reikalavimus, kurie nėra grynai privataus pobūdžio, bet susiję su viešuoju interesu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. C. v. D. C., bylos Nr. 3K-3-513/2007). Proceso teisės normomis teismas įgalinamas apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ginti nedarbingų, paramos reikalingų ir kitų socialiai pažeidžiamų šeimos narių interesus, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-505/2014).
Teismas atsižvelgdamas į ieškovės A. G. gaunamas pajamas, į tai, kad ji yra neįgali, taip pat į nepilnamečių vaikų amžių, į tai, kad nepilnamečiams vaikams reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės ir turi būti tenkinami kiti su nepilnamečio vaiko fiziniu ir dvasiniu lavinimu bei vystymusi susiję poreikiai, sprendžia, kad priteisus iš atsakovo po 50 Eur periodinių kas mėnesį mokamų išmokų vaikų išlaikymui, jų poreikiai nebus pakankamai užtikrinti. Atsižvelgiant į teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, iš atsakovo A. G. nepilnamečių vaikų E. G., G. G. ir P. G. išlaikymui priteistina po 70,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2017-05-04, iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas labiau atitinka tiek vaikų interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises ir interesus
Ieškovė A. G. skirtina lėšų, skirtų nepilnamečiams vaikams išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise.
Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
CPK 79 straipsnio 1dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.
Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje duomenų, kad atsakovas būtų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų nėra. Ieškovas bylose dėl išlaikymo priteisimo nuo žyminio mokesčio atleistas (CPK 83 str. 1 d. 2 p.).
Dėl reikalavimo nutraukti santuoka turi būti mokamas 100 Eur žyminis mokestis, už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo turėtų būti sumokėtas 76 Eur (žyminis mokestis apskaičiuojamas pagal bendrą išlaikymo išmokų už vienerius metus sumą 70 Eur x 12 mėn. x 3 x 3 % = 75,60 Eur, suapvalinus 76 Eur). Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojančio LR mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 4 d. nuostatas piniginės prievolės, įskaitant žyminį mokestį, turi būti apvalinamos.
Teismas šioje byloje patyrė 10,65 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas valstybei teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (CPK 99 str. 2 d.). Byloje valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos pagal pateiktą 2017-10-13 pažymą Nr. NTP-7-9927 sudaro 298,62 Eur (b. l. 74).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270, straipsniais, teismas
nusprendžia:
patikslintą ieškinį patenkinti iš dalies.
nutraukti santuoką, sudarytą 2002-08-24 Raseinių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 98, tarp A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl A. G. kaltės; Po santuokos nutraukimo ieškovei A. G. palikti – „G.“ pavardę,
atsakovui A. G. palikti turimą pavardę – „G.“;
Nustatyti nepilnamečių vaikų E. G. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), G. G. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), P. G. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 2012-01-26, gyvenamąją vietą su jų motina A. G. jos gyvenamojoje vietoje; Nustatyti A. G. bendravimo su E. G. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 2002-12-27, G. G. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), P. G. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) tokią tvarką: kas antrą savaitgalį, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos šeštadieniais 10.00 val. ir grąžinant į vaikų gyvenamąją vietą sekmadieniais 18.00 val.;Priteisti iš A. G. išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. G. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), G. G. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), P. G. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 2012-01-26, periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 70,00 Eurų (septyniasdešimt eurų, 00 ct) kiekvienam vaikui, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo 2017 m. lapkričio 24 d. ir tęsti iki vaikų pilnametystės;Nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavesti valdyti A. G.;Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo vykdyti skubiai;Asmenine A. G. nuosavybe laikyti 1/3 dalį buto UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 0,7003 ha žemės sklypo, kurio UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 3,6800 ha žemės sklypo, kurio UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 1,7073 ha žemės sklypo, kurio UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);Nustatyti uzufruktą 1/3 daliai nuosavybės teise registruoto A. G. vardu buto UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Raseiniai, suteikiant teisę jame gyventi A. G. su nepilnamečiais vaikais iki vaikams sukaks pilnametystė; Priteisti A. G. asmeninėn nuosavybėn automobilį Renault Megane Scenic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 300,00 Eurų.Kreditorinį įsiskolinimą UAB „4finance“ pagal 2016-12-27 sutartį Nr. 928596027 pripažinti asmenine A. G. prievole;Kreditorinį įsiskolinimą UAB „4finance" pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), priteistą 2017-03-14 Raseinių rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine atsakovo A. G. prievole;Priteisti iš atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 186,65 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt šešis eurus, 65 ct) bylinėjimosi išlaidų, sumokant į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos;Priteisti iš A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai, 298,62 Eur (du šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus, 62 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (sumokant jas į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.