Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

kaltinamajam M. N. (toliau tekste – M. N.), jo gynėjui advokatui Antanui Danieliui, atstovui pagal įstatymą K. B.,

kaltinamajam D. V., jo gynėjai advokatei Violetai Naujokienei, atstovui pagal įstatymą K. B.,

nukentėjusiajam nepilnamečiui E. P., jo atstovams pagal pavedimą Marytei Vietaitei, K. G., atstovui pagal įstatymą V. P.,

nukentėjusiųjų nepilnamečių M. A. ir D. Č. atstovėms pagal pavedimą advokatėms Rasai Kalkauskienei ir Ramutei Budrytei, atstovams pagal įstatymą R. A., M. L.,

teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. C. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nesusituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) , gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2019 m. gruodžio 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi pagal BK 181 straipsnio 1 dalį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindu, paskiriant auklėjamojo pobūdžio priemones – įspėjimą ir 6 mėnesių elgesio apribojimą;

2) 2022 m. spalio 13 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (2021 m. vasario 19 d. nusikalstama veika), vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi;

3) 2022 m. gruodžio 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį (2022 m. liepos 1 d. nusikalstama veika), vadovaujantis BK 64¹ straipsniu – 6 mėnesių laisvės apribojimu, vietoje intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu skiriant įpareigojimą būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirtą bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 13 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme, ir R. C. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 9 mėnesių laisvės apribojimas, vietoje intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu skiriant įpareigojimą būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 85 straipsniu, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – 60 (šešiasdešimt) valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste ir BK) 181 straipsnio 2 dalį;

M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nesusituokęs, nesimokantis, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2022 m. gruodžio 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, - laisvės apribojimu 4 mėnesiams (2022 m. balandžio 16 d. veika);

2) 2022 m. gruodžio 20 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, - 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per visą bausmės laiką pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis ir 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje (2022 m. rugpjūčio 25 d. veikos);

3) 2023 m. vasario 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu – 14 parų arešto bausme (2022 m. rugsėjo 27 d. veika, neįsiteisėjęs);

kaltinamas pagal BK 181 straipsnio 2 dalį;

D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nesusituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mokinys, teistas:

1) 2019 m. spalio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindu, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones –įspėjimą ir 6 mėnesių elgesio apribojimą;

2) 2022 m. spalio 13 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį - 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi;

kaltinamas pagal BK 181 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos nusikalstamų veikų aplinkybės

Kaltinamieji R. C. ir M. N., būdami nepilnamečiai, veikdami kartu, grasindami panaudoti bei panaudodami fizinį smurtą prievartavo turtą iš nukentėjusiojo nepilnamečio D. Č., gim. (duomenys neskelbtini) m., o būtent:

2021 m. sausio 6 d., dienos metu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, R. C. liepė nepilnamečiui nukentėjusiajam D. Č., gim. (duomenys neskelbtini) m., eiti iki R. C. namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir grasino „jei bandysi pasiskųsti, rėkti ar bėgti, sumušiu“, o būnant R. C. namuose, R. C. reikalavo iš D. Č. 20 eurų. Nukentėjusiajam nurodžius, jog pinigų neturi ir negaus, M. N. patikrino D. Č. ar neturi vertingų daiktų, M. N. ir R. C. grasino „gauk tuos 20 eurų, nes kitaip bus ragai“ bei M. N. tyčia sudavė kumščiu D. Č. į pilvo sritį, taip nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą, tokiu būdu bendrais veiksmais prievartavo turtą panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį nepilnametį D. Č.;

tęsdami nusikalstamą veiką kaltinamieji R. C. ir M. N. ir prie nusikalstamos veikos prisijungęs nepilnametis kaltinamasis D. V., veikdami kartu, grasindami panaudoti fizinį smurtą ir panaudodami fizinį smurtą prievartavo turtą iš nukentėjusiojo mažamečio M. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., o būtent:

2021 m. sausio 6 d., dienos metu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), R. C. sugriebė už rankos ir įsitempė M. A. į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), R. C. bendrai kartu su D. V. apieškojo M. A. ar neturi vertingų daiktų, M. N. reikalavo iš mažamečio nukentėjusiojo M. A. 10 eurų, grasindamas „susišaudyk 10 eurų per 40 minučių, nes kitaip leisimės į „apačią““, tokiu būdu bendrais veiksmais prievartavo turtą panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį mažametį M. A.;

Tęsdami nusikalstamą veiką kaltinamieji R. C., M. N. ir D. V., veikdami kartu, grasindami panaudoti fizinį smurtą ir panaudodami fizinį smurtą prievartavo turtą iš nukentėjusiojo mažamečio E. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., o būtent:

2021 m. sausio 6 d., apie 18:00 val., apleisto namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje, panaudodami psichinę prievartą reikalavo iš nukentėjusiojo mažamečio E. P. 50 eurų už tariamą skolą, D. V. grasino jam peiliu, sakydamas „nori, pabandysim nupjauti pirštus“ bei peilį kišo prie E. P. pirštų ir kaklo, sakydamas „sumušiu, jei nebus pinigų“, M. N. sudavė kumščiu E. P. į pilvo sritį. Nukentėjusiajam E. P. neturint pinigų su savimi ir pakvietus eiti iki jo namų, R. C. paėmė kaip užstatą iš E. P. turėtą nešiojamą kolonėlę „JBL“, 130 eurų vertės, tokiu būdu bendrais veiksmais prievartavo turtą panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį mažametį E. P..

Šiais savo veiksmais R. C., M. N. ir D. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 2 dalyje.

II. Įrodymai

Kaltinamasis R. C. kaltu neprisipažino. Parodė, kad M. A. ir D. Č. pažįsta, pykčių nesutarimų neturėjo. E. P. taip pat pažįstamas, lankė vieną mokyklą, 7 ar 8 klasėje turėjo konfliktą dėl merginos. Konfliktavo žodžiu ir telefono žinutėmis, kurios buvo pateiktos į bylą tyrimo metu. M. N. ir D. V. yra žinomi, kadangi gyveno netoliese. Sausio 6 dieną jis nebuvo nei namuose, nei apleistame name, nebuvo (duomenys neskelbtini) mikrorajone, nes buvo pas draugą L. G.. Ką tiksliai veikė tą dieną, neatsimena. Su D. Č. nurodytą dieną tikrai nebuvo susitikęs, pinigų iš jo nereikalavo. Po tos dienos D. Č. yra buvęs pas jį namuose, taip pat kartu šventė Naujuosius Metus, palaiko ryšius. D. Č. jokio pykčio ant jo nelaiko, kreiptis į policiją buvo mamos idėja, o ne D. Č.. D. Č. mama buvo klasiokai su jo tėvu. Tėvas yra sakęs, kad tarp jų buvę kažkokių nuoskaudų nuo mokyklos laikų dėl vaikino, bet tikrųjų motyvų jį apkalbėti nežino. Nemano, kad ir M. N. tikrino D. Č. kišenes. M. A. parodymai yra neteisingi, nes D. V. ir M. N. pas jį namuose nėra buvę, M. A. taip pat nėra buvęs pas jį namuose. M. A. labai gerai sutaria su E. P., todėl mano, kad jie yra susitarę duoti tokius parodymus. E. P., apklausiamas teisme, pakeitė savo parodymus, parodė, kad nieko panašaus neįvyko. E. P. žinomas kaip geras melagis, jis iš (duomenys neskelbtini) rajono, rajonas mažas ir kalbos sklinda apie jį. Su E. P. tą dieną jokiu būdu nebendravo. Mano, kad E. P. nepagrįstai jį apkalba norėdamas atkeršyti dėl to jų seno konflikto dėl merginos. Su E. P. iki šių įvykių buvo susitikęs ir kalbėjęs, šis jam grasino su savo vyresniais draugais.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamojo R. C. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 83–84), kad E. P. jam yra pažįstamas, jie mokėsi anksčiau vienoje mokykloje, t. y. (duomenys neskelbtini), anksčiau bendraudavo, tačiau vėliau tarp jų kilo konfliktas dėl merginos ir jų bendravimas nutrūko. Po to konflikto jis daugiau E. nematė ir su juo nebendravo. 2021 m. sausio 6 d. vakaro metu, jį draugas L. G., jam yra 17 metų, jis gyvena (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, pakvietė ateiti iki apleisto namo, (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, kur dažnai jaunimas renkasi. Jis iki minėto namo atėjo vienas, nulipęs į namo rūsį jis pamatė, kad rūsyje yra daug žmonių, jų buvo apie 15, visi buvo tik vaikinai. Pažinojo tik labai mažą dalį tų asmenų, tai buvo L. G. ir dar keli pažįstami tik iš matymo, jų vardų, pavardžių nežino, tarp asmenų nebuvo asmens vardu D. ar D., kurį jis pažinotų. Iš karto nuėjo prie L. G., jie kalbėjosi, pamatė, kad rūsyje yra ir E. P., jis kalbėjosi su kitais vaikinas, L. G. sakė, kad E. P. kalbasi su kitais vaikinais dėl elektroninės cigaretės įsigijimo, matė, kad jis apžiūrinėjo elektroninę cigaretę. Jis su E. P. nekalbėjo, prie jo priėjęs nebuvo, buvo nustebęs pamatęs jį to namo rūsyje. Jis visą laiką buvo tik su L. G., kažkiek bendravo ir su kitais asmenimis, tačiau neatsimena ką tiksliai, praėjo nemažai laiko, tačiau nebuvo jokių kalbų ar planų E. P. ar kažkam kitam pakenkti, nuskriausti ar pan. E. P. taip pat bendravo su kitais vaikinais, tačiau jis negirdėjo apie ką jie bendravo, tačiau negirdėjo jokių konfliktų, kad kažkas ant kažko būtų šaukęs, rėkęs, grasinęs ir pan. Apleistame name buvo apie 30-40 minučių, vėliau su L. G. nusprendė važiuoti pas jį į namus, todėl iš apleisto namo išėjo ir nuėjo link autobusų stotelės pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra (duomenys neskelbtini). Jiems išėjus iš apleisto namo, rūsyje matė, kad liko E. P. ir kiti asmenys. Nuvažiavo autobusu Nr. 3 iki L. G. namų (duomenys neskelbtini), kur buvo dviese, L. G. sakė, kad jo tėvai dar dirba. Neatsimena kiek tiksliai užtruko pas L. G. namuose, tačiau vėliau grįžo namo su autobusu, į apleistą namą užsukęs nebuvo. Jis jokios nusikalstamos veikos neįvykdė, pranešime apie įtarimą nurodytų veiksmų neatliko, nežino kodėl E. P. gali sakyti, jog jis tai padarė, galbūt jis jam taip kerštauja dėl merginos. Peilio jis niekada su savimi nesinešioja, o jo ir neturi. Telefono jis iš E. P. atėmęs nebuvo, taip pat nebuvo atėmęs ir jokios kolonėlės, kaip ir minėjo, su juo jokio kontakto neturėjo. Po apsilankymo name, kuomet ten buvo ir E. P., kelių savaičių bėgyje jis su juo prasilenkė prie parduotuvės, jis jam nieko nesakė, tačiau vėliau socialiniame tinklalapyje „Facebook“ pakvietė jį į draugus, jis sutiko, jis jam parašė žinutes, kurias galės pateikti prie bylos. Tikslių žinučių neatsimena, bet E. P. rašė kažką panašaus „Tai ką bijojai prieit pakalbėt?“, jis jam atrašė, kad jis nejuokintų su tokiomis kalbomis.

Išklausęs parodymus, kaltinamasis R. C. juos patvirtino iš dalies. Nurodė, kad tyrimo metu visi veiksmai jam kėlė baimę, apklausoje ir galėjo taip pasakyti, bet suklydo, kad buvo apleistame name. Tyrėja darė psichologinį spaudimą jam kaip vaikui, jos kalbos tonas, tembras, jam kėlė baimę. Apklausoje dalyvavo tėtis ir advokatas, bet jis vis tiek jautė stresą. Negali paaiškinti, kodėl apklausiamas antrą kartą davė tokius pačius parodymus. Jis anksčiau yra buvęs apklausose, bet pats jis anksčiau nėra teistas. Prieš jį buvo pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas, bes jis jokių pinigų nereikalavo, pats buvo nepagrįstai apkalbėtas. Šiuo metu nuteistas laisvės apribojimo bausme už disponavimą narkotine medžiaga. Civilinių ieškinių nepripažįsta.

Kaltinamasis M. N. kaltu neprisipažino, nurodė, kad kaltinime nurodytų aplinkybių nebuvo, ką jis veikė sausio 6 d. neatsimena, tikriausiai buvo globos namuose. Turi invalidumą, sunkiai sekasi mokslai, todėl neatsimena, ką vakar veikė. D. Č. pažįsta, bendrauja kieme. M. A. ir E. P. nepažįsta. Negali būti, kad buvo apleistame name. Atsisakė duoti parodymus.

Kaltinamasis D. V. kaltu neprisipažino, nurodė, kad kaltinime nurodytų aplinkybių nebuvo, D. Č. pažįstamas iš kiemo, piktumų su juo nėra, M. A. jam girdėtas iš kiemo, pykčių su juo neturi. E. P. nepažįsta. Jo tame rūsyje tikriausiai nebuvo, kur jis buvo, neatsimena. Socialiniais tinklais nesinaudoja, nežino, iš kur globos namai turi tokią informaciją, kad jo paskyra „Facebook“ yra „D. ir Tiek“. Atsisakė duoti parodymus.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 2 dalimi, teisme buvo pagarsinti nukentėjusiojo M. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusysis M. A., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad viskas prasidėjo nuo to, kai jis ėjo su draugu L. iki (duomenys neskelbtini). Praėjo R. namus, jie nežinojo, kad tai jo namai, jis nežinojo ir R., nes matė jį pirmą kartą, vardą jam pasakė draugas L. R.juos kvietė užeiti, jie nesutiko, tada jis paspaudė R. ranką atsisveikindamas, o jis jį įsitempė į namus, L. atėjo iš paskos. Iš pradžių manė, kad jis juokauja, nuėjo į jo kambarį, nusiavė. Nežino, gal būtų galimybė jam iš ten išeiti, bet nespėtų apsiauti batų, atsidaryti vartelių. Namuose buvo ir jo draugas D. Tada jam pasidarė ramiau. Vėliau D. sakė, kad ir jį ten atvedė ne savo noru. R. nieko jam nesakė, ko jis jį įsitempė, iš pradžių buvo viskas mandagu, juos visus matė tik pirmą kartą, pažinojo tik D., o dar iš matymo buvo matęs tokį mažiuką ir aukštą, jie irgi buvo kažkada iš jo paėmę pinigų. Tas mažiukas visada prašo pinigų, pas jį prašė kokius 2-3 kartus, jo vardas M., o didelis vardu D. Ten buvo R., M., D., L., D. ir jis, buvo dar vienas vaikas, bet jam leido išeiti, kai jam paskambino mama. Jis savo tėčiui nelabai pasakojo, kad jie iš jo prašo pinigų. Nepamena, įvykis vyko lyg 2020 metų žiemą, dar prieš Naujuosius metus. Atėjus į tą kambarį, priėjo prie D., pašnekėjo su juo, tada R. ir D. pradėjo juos aptikrinti, kišenes tikrino jam R., paėmė iš jo kišenės telefoną ir padėjo aukštai ant spintos. Tada liepė „susišaudyti“ jiems pinigų, 10 ir 20 eurų, per 40 minučių, kitu atveju eis į „apačią“. Klausė, kas ta „apačia“, atsakė, kad geriau jau jam nežinoti. Tą jam pasakė mažiukas M. E. sutiko jam 10 eurų paskolinti. Sutarė, kad jie susitiks. D. paprašė duoti jam daugiau laiko, nes jam niekas neskolino pinigų, tada jam liepė mamos paprašyti. D. mama negalėjo duoti pinigų, nes buvo darbe. Jis išsigando, kai jie vedėsi D. į „apačią“, visi pradėjo D. stumti iš priekio, šis išėjo iš kambario. Išgirdo, kaip kažkuris pasakė „man jo gaila“. Tada visi grįžo į kambarį, jis nuėjo į tą kambarį, kur buvo išvestas D.ir ten ir pamatė, kad D. susirietęs kampe. Matėsi iš D. veido, kad jam skaudėjo. Vėliau D. nesakė, kur jam sudavė, nes nenorėjo prisiminti to įvykio. Jis jam padėjo ieškoti pinigų, prašinėjo, kad kažkas paskolintų jam 20 eurų. Tada ėjo iki E. – jis, R., ir tas mažiukas M. Kiti visi nuėjo į tą apdegusį apleistą pastatą, o jie nuėjo į kitą pusę. Kai E. padavė pinigus, jie jį atpažino, prispaudė prie sienos, R. atėmė telefoną, tada liepė E.eiti kartu į tą apleistą pastatą. Jis galvojo, kad dabar per jį kentės draugas. E. iš karto padavė 10 eurų arba M., arba R.. Jis atėjo į tą pastatą, įėjo, ten buvo dar porą jų, buvo D., M., R., L., E., dar du ar trys tie iš kitų asmenų. Kai atėjo, tada jam grąžino telefoną ir leido eiti jam namo. Jis išėjo. Jam sakė kažkas, kad mosikavo R. su metaliniu strypu prieš E. veidą. Ten tas strypas turėtų būti ir likęs. Jie liko šešiese. Jis po šito įvykio buvo išsigandęs, keistai jautėsi, net bijojo kam nors skustis, bijojo ramiai būti savo kieme. Po įvykio jie su juo nebandė susisiekti. Tik porą kartų jam skambino M. ir prašė paskolinti jam 5, 10 eurų. Visada sakė, kad nieko neturi. Kai jį iškvietė į policiją, tik tada viską pasakė tėvams. Jiems grasino, kad jei negaus pinigų, eis į „apačią“. Jie abu ieškojo tų pinigų. Jis nematė, kur D. sudavė, kiek kartų jam sudavė, kas sudavė. Iš jo reikalavo 10 eurų, o iš D.reikalavo 20 eurų. Kai D. grįžo iš tos patalpos, jis pasodino jį ant kėdės ir padėjo ieškoti, kas paskolintų pinigų D., o kai surasti nepavyko, tada jie D. davė daugiau laiko surasti tų pinigų. D. pasakė, kad jis turi surasti 10 eurų, o D. turi surasti 20 eurų, tą pasakė D., o po to R. ir M. vis ragino juos gauti tuos pinigus. Tas apleistas pastatas yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, trijų aukštų, jis yra ne kartą degęs. Jis ten yra buvęs dėl įdomumo, palaipioti. E. atėjo, jie paėmė iš jo tuos 10 eurų, telefoną, tada nusivedė į tą apleistą pastatą. Jam tada leido išeiti. Su E. susitiko prie jo močiutės namų laiptinės. R.pagal ūgį gal 1,65 cm, dėvėjo akinius, plaukai neilgi. Buvo su juoda kepure. Akiniai buvo juodais rėmeliais regėjimui, buvo be vienos auselės. Jam gal 15-16 metų. R. vilkėjo gal žalias kelnes ir juodą ar mėlyną džemperį. Jis atpažintų R. Jis už jį aukštesnis, platesnis iš pečių, nei „kūdas“, nei storas, keista eisena, nes kojos jo kažkaip pakrypusios. Jam pasakė „eisim į apačią“, jis tą suprato, kad juos ves į kažkokį rūsį, M. pasakė, kad jam geriau jau nežinoti, kas ta „apačia“. Jis parašė žinutę E., būnant toje pačioje patalpoje su visais, jis parašė jam žinutę, paprašė paskolinti jam 10 eurų. Jis nežino daugiau kitų vaikų, iš ko jie galėjo taip reikalauti pinigų, kaip iš jų. D. irgi visur buvo, ėjo į tą apleistą pastatą, jis toks keistas, daug „žvengia“, kalbėjo daug visokių nesąmonių, jam jis nieko nedarė, bet su D.jis daug kalbėjo. Jį apieškojo R. R.telefoną iš jo paėmė, padėjo jį ant spintos aukštai, kaip jis suprato tam, kad pagąsdinti, kad jie neturėtų kam pasiskųsti, tai vyko po kokių 10-ties minučių, kai jie atėjo į kambarį, kai aptikrino jį. Vėliau liepė ieškoti pinigų, tada jo telefoną jam atgal grąžino, jis rašė žinutes E., po to vėl atėmė telefoną iš jo, kad jis nepabėgtų. Iš visų buvusių ten jam atrodo, kad aktyviausi buvo jie trys, tai R., D., jis jam pasakė, kad turi surasti 10 eurų, ir M. (1 t., b. l. 178–181).

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 2 dalimi, buvo pagarsinti nukentėjusiojo E. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusysis E. P., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad apie 18 val. išėjo į kiemą pasivaikščioti su draugu D., kurio pavardės nežino. Jie ėjo palei mokyklą. Atėjo pažįstamas R. C., su kuriuo prieš du metus susipyko, ir dar du asmenys, iš kurių vienas buvo su dviračiu. Jų vardų neprisimena. R. C. pasakė „einam pasivaikščioti“. R. turėjo peilį, kurį paskui perdavė kitam vaikinui, kurio vardo neatsimena, galimai D.. Vienas vaikinas buvo su dviračiu. Jie buvo trise. Jo draugas D. ėjo iš paskos, tačiau jam pasakė neiti, todėl draugas toliau nėjo. Tada jie nuėjo E. į apleisto namo rūsį, tikslaus adreso nežino. Ten buvo vienas klasiokas, du iš kiemo pažįstami, kurių vardų neprisimena. Klasiokui 14 metų, o iš kiemo pažįstamiems apie 14-15 metų. R. C. perdavė peilį tam kitam asmeniui - D. R. C. pasakė, kad jis „prisirovė ant jo“ ir jam bus blogai, pareikalavo pinigų. Jis pradėjo galvoti, kaip gauti pinigų. Tame rūsyje buvo 8 asmenys ir trys tie pažįstami iš matymo. Jis pasakė, kad namuose turi pinigų. Su R. C. ir kitu asmeniu nuėjo į močiutės namus. Jie paėmė garso kolonėlę, kad jis niekur nepabėgtų. Kai nuėjo į namus, močiutė išėjo į laiptinę ir jiems pasakė, kad iškvietė policiją. Tada jie paliko garso kolonėlę ir pasišalino. Įvykis buvo maždaug prieš mėnesį, tikslios datos nežino. Jis tuos asmenis, kurie buvo su R. C. atpažinti galėtų. Namo rūsyje jam pasakė „prisidirbai, ieškai pinigų“. Su R. C. susipyko prieš porą metų ir daugiau nebendravo. R. C. liepė duoti 50 eurų, o paskui ir 100 eurų. D. grasino peiliu, kad nutemps į mišką ir supjaustys. Buvo prilietęs peiliu prie kaklo, bet nesužalojo. Peilį laikė prie kaklo tuo tikslu, kad nepabėgtų. Jis buvo išsigandęs, bet stengėsi išlikti ramus. Grasinimus vertina kaip rimtus, bet netikėjo, kad jie jį išveš į mišką. Vienas ten buvęs rūsyje turėjo strypą. Pagrinde grasinančius žodžius sakė R. C. ir dar vienas vaikinas, kurio vardo nežino. Namo rūsyje buvę trys pažįstami vaikinai netrukus išėjo. Tame namo rūsyje jis prabuvo apie valandą. Močiutės namo laiptinėje jie pradėjo kraustyti jo kuprinę, rado garso kolonėlę ir ją paėmė. Jie pasakė, kai atneš pinigus, tada atiduos garso kolonėlę. Dar buvo paėmę telefoną, bet jį rūsyje grąžino. Po įvykio jie su juo nebuvo susisiekę. Prieš du metus su R. C. susipyko dėl jo draugės. Jo draugė jam parašė žinutę. D. yra apie 173 cm ūgio, trumpais rudos spalvos plaukais, kokiais drabužiais buvo apsirengęs - neprisimena, buvo tamsu. Kai tik susitiko ir R. C. pasakė einam pasivaikščioti, vaikinas su dviračiu jam trenkė į pilvą, bet jam neskaudėjo, jis jam pretenzijų neturi. Apleistame name įėjus į vidų yra didelė patalpa, pasuko į kairę ir pačias pirmas duris įėjo į patalpą. Ten yra du maži langai. Toje patalpoje buvo mažiukas suoliukas. L. J. pažįsta, jis buvęs klasiokas. Tai vienas iš tų trijų asmenų buvusių rūsyje. Tas vaikinas 15 metų su dviračiu liepė stumti dviratį, kai buvo prie (duomenys neskelbtini). R. C. turėjo peilį, paskui perdavė D. dar būnant lauke. D. peilį turėjo, laikė rankoje, paskui įsidėjo į kišenę, išsitraukė namo rūsyje. Peilis buvo sulenkiamas. Pinigų ieškojo pasiskolinti iš draugų per telefoną, rašė žinutes. Prieš susitinkant su nurodytais asmenimis jis vaikščiojo su tokiu D., kaimynu, gyv. (duomenys neskelbtini), o buto nežino. Buvo ir pažįstamas M. Jis buvo namo rūsyje. Jį ten rado, kai jie atėjo į rūsį. Bet jis tuoj pat iš rūsio išėjo. M. 12-13 metų. Iš jo telefoną paėmė R., kai jam davė pastumti dviratį. Telefoną grąžino rūsyje. Jau po įvykio vieną kartą vakare ėjo su draugu D. ir sutiko R. C. su tuo mažu vaikina, kuris buvo su dviračiu, ir tada liepė sustoti, bet daugiau nieko nedarė. Jam dviratį tiesiog liepė pavežti, nes patys tingėjo (1 t., b. l. 107–109).

Papildomai apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis E. P. parodė, kad jis įvykio metu niekam nebuvo skolingas, iš jo tiesiog reketavo pinigus. To draugo D., su kuriuo iš pradžių ėjo pasivaikščioti, pavardės nežino, su juo nuo to laiko nebendrauja. Nebuvo jo prašęs ką nors sakyti ar nesakyti teismui ar policijai. Santykiai su D. nutrūko, nes jis kurį laiką gyveno pas mamą, tas įvykis mūsų santykiams neturėjo įtakos. Nemano, kad jo draugo D. pavardė J. Po įvykio yra bendravęs su R. C.. Jis pirmas iniciavo bendravimą, parašė atsiprašymą už tai, kas buvo praeityje, kad nenori pyktis. Jie kažkada seniai, kai lankė vieną mokyklą, susipyko, po to ši situacija įvyko, mano, kad prieš jį tai buvo kaip kerštas, todėl jis norėjo atsiprašyti už senus laikus. Ir už šitą teismą jis R. C. atsiprašė, nes močiutės iniciatyva teismas vyksta, jis pats nebūtų ėmęsis iniciatyvos. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą, bet nori, kad teisminio proceso visai nebūtų, nes nebeturi ką daugiau pridurti. Susipažinęs su telefoninėmis žinutėmis (4 t, b. l. 63–64), patvirtino, kad tai jo žinutės, rašytos R. C.. Žinutė „nenoriu pyktis, norėčiau pakalbėti susitaikyti už visus achuielinimus ir grąsinimus“ reiškia, kad jis nori atsiprašyti už senesnius laikus, nes kai buvo 5 klasėje, kažką buvo grasinęs R. C., o R. C. jam teismais grasino. Jis pats nėra davęs pinigų R. C., rūsyje R. C. iš jo reikalavo pinigų, bet jis nedavė. R. C. peilio neturėjo įvykio metu ir jo neperdavė D. Jis taip nesakė per apklausą. Sakė, kad peilį turėjo D., laikė išskleidęs, kai buvo prie jo laiptinės. Įvykio metu R. C. savo rankose nieko neturėjo, nebent gal kokį telefoną, jam jokiais daiktais negrasino. Įvykio dieną jis matė M. A. prie rūsio. M. A. ėjo paskui R. C. ir R. C. paskui rūsyje M. A. paleido. M. A. tą dieną prašė jo paskolinti 10 eurų, sakė, kad jam reikia ant skysčių. M. A. jo prašė rašydamas per „Messenger“ programėlę apie dvi valandas iki įvykio. Jis pats tuo metu buvo namuose, sutiko paskolinti M. A. 10 eurų. Susitarė susitikti prie jo laiptinės. Kai jie atėjo prie jo laiptinės, jis padavė 10 eurų. Prie jo laiptinės atėjo R. C., D. (tas, kuris turėjo peilį), M. A..

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti nukentėjusiojo D. Č. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusysis D. Č. parodė, kad šią žiemą (apklaustas 2021 m. gegužės 14 d.), tikslios datos neatsimena, dienos metu, jis ėjo su savo draugu E. pro (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) yra naujai pastatytas pastatas, prie jo jį ir draugą E., pavardės nežino, jam 15 metų, jis mokosi (duomenys neskelbtini), pasigavo D. V. ir M., jų abiejų tikslesnių duomenų nežino. Jie ėjo, jie priėjo prie jų ir liepė eiti iki R., nesakė iki kur. M. jam grasino, sakė, kad jei bandys kam nors pasiskųsti ar rėkti, ar bėgti, jis jį sumuš. V. jam nieko nesakė ir nieko nedarė. Jo draugui V. irgi nieko nesakė ir negrasino, jam tik irgi M. grasino, kad nerėktų ir nusivedė. Jie su E. ėjo priekyje, o V. ir M. ėjo jiems iš galo, M. aiškino kur eiti. Jie nuėjo iki R. namų, adreso nežino, tai yra nuosavas namas. M. jam liepė įeiti į namus, R. taip pat išėjo iš namų ir pasakė užeiti. Pas R. namuose buvo L. ir M. M. buvo įlindęs į telefoną ir ieškojo iš ko gauti pinigų, o L. tiesiog sėdėjo ir nieko nedarė. R., būnant jo namuose, reikalavo iš jo pinigų – 20 eurų, nesakė dėl kokios priežasties, elgėsi ir kalbėjo ramiai. R. taip pat reikalavo iš jo draugo M. pinigų –10 eurų, taip pat nežino dėl kokios priežasties. M. jį aptikrino, ar neturi kokių vertingų daiktų, rado jo telefoną, tačiau neėmė. M. pasakė, kad susiderino pasiskolinti 10 eurų iš E., o jis pasakė, kad pinigų neturi ir jų negaus. R. ir M. jam pradėjo grasinti, sakydami kad gautų tuos 20 eurų, nes kitaip jam bus ragai. M. jam staiga sudavė iš kumščio į saulės rezginį – į krūtinę, tuo momentu jam skaudėjo, tačiau vėliau skausmas praėjo. L. priėjo prie jo jam padėti, jis M. ir R. sakė apsiraminti, sakė, kad jis galbūt gaus tuos pinigus ir jie prie jo daugiau nelindo. Kol jis buvo pas R. namuose, nematė, kad M. būtų buvę suduota. Jo draugui E. tik buvo pasakyta eiti iki R. namų, jo niekas nereikalavo pinigų, jam niekas nesudavė. R. kažkas paskambino, jis nuėjo į kitą kambarį pakalbėti, grįžęs pasakė, kad reikia eiti, suprato, kad tikriausiai jam skambino tėvai ir pasakė, kad greitai grįš. R. pasakė, kad reikia eiti į apleistą namą. Jie visi, t. y. jis, L., E., M., D. V., M. ir R. Einant R. liepė sekti M. ir eiti ten kur eina jis, M. ėjo priekyje. Jie visi nuėjo į apleisto namo rūsį, jame nieko nebuvo iš žmonių. R. V. liepė jį prižiūrėti, kad jis nepabėgtų. M., R., M., ir L. išėjo iki E., kad E. paskolintų M.10 eurų ir tada jį būtų paleidę. R. lydėjo M., kad jis nepabėgtų. Maždaug 20 minučių jie buvo išėję. Rūsyje liko jis ir E., juos prižiūrėjo V., būnant rūsyje jis bendravo su V., prašė paleisti, bet jis sakė, kad yra ne prie ko ir jam pinigų nereikia. Rūsyje jie tiesiog sėdėjo, jų niekas nerišo ar kaip kitaip nesuvaržė. Į rūsį grįžo R., M., E., L. ir M. M. verkė, nežino dėl kokių priežasčių. M.s priėjo prie M., pasakė jam „neverk, viskas gerai, su tavim baigta, gali eiti“, M. kartu su L. išėjo iš rūsio. Visiems tik grįžus į rūsį, M. E. nustūmė į kampą, jį tiesiog pastūmė, ir iškart priėjęs jam sudavė iš kumščio į pilvo sritį. E. buvo visas išbalęs ir išsigandęs. M. E. aptikrino, o E. kuprinę tikrino R. Kuprinėje buvo muzikos kolonėlė, R. ją paėmė ir pasidėjo ant staliuko kažkokio. M. E. sakė, kad jis turi atnešti pinigų, jam taip pat grasino, M. mosikavo E. su kumščiais prie veido, o R. mosikavo su kažkokiu strypu, kurį R. paėmė apleistame name. Kol M. tikrino E., o R. tikrino E. kuprinę, V. nuėjo iki jų ir su jais kažką pasikalbėjo, R. jam tuomet pasakė gali eiti ir jie su E. išėjo, kas vyko toliau rūsyje jis nežino, jam išėjus E. kolonėlė liko ant stalo. Kuomet jie iš rūsio su E. išėjo, jame liko M., E., R. ir V. Po įvykio jis V. buvo parašęs, paklausė ar jam dar reikės duoti pinigų, V. jam atsakė, kad nereikės, taip pat jam V. pasakojo, kad jiems su E. išėjus, jie nuėjo iki E. namų paimti pinigų, tačiau kažkas iškvietė policiją ir jie pabėgo. Iš jo šio įvykio metu nebuvo paimti jokie daiktai, jam buvo suduotas vienas smūgis, kurį jam sudavė M., po smūgio jautė skausmą, kurį jautė apie 5 minutes, gal mažiau. Po jam suduoto smūgio jokio sužalojimo neliko, nebuvo nei mėlynės, nei randų, apie įvykį mamai jis nepasakojo, nenorėjo, kad viskas baigtųsi policija. Kaip jam sudavė matė tik L. Įvykio metu jokio peilio nematė. Viskas prasidėjo dienos metu apie 14-15 val., o baigėsi vakare, tikslaus laiko nežino. Šio įvykio metu jautė stresą, buvo išsigandęs (1 t., b. l. 123–124).

Liudytojas L. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamaisiais yra pažįstamas iš matymo. Nelabai atsimena tų aplinkybių, apie kurias buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tačiau patvirtina, kad sakė tiesą, nieko neišsigalvojo.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo L. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 18–19), kuomet liudytojas parodė, kad 2021 metų pradžioje, tikslios datos neatsimena, jo draugą M., pavardės nežino, jo tel. Nr. (duomenys neskelbtini), gaudė R. C., kad atimti iš M. kažkokį daiktą ar pinigus. Jie taip elgdavosi, kad kažką nusipirkti. Tą kartą M. R. gaudė vienas. Jo nespėjo pagauti, M. įbėgo į savo laiptinę ir jo nepagavo. Kitą dieną, jį, M. ir tokį jų draugą D. gaudė R., L. ir M., pravarde M. L. ir M. pavardžių nežino, M. mokosi jo mokykloje, o L. nežino kur mokosi. Jie juos gaudė nuo parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, pagavo netoliese prie to apleisto namo, netoli (duomenys neskelbtini) gatvės, tikslaus adreso nežino. Kuomet jie juos pasivijo, R.ir M. pagavo M. ir D. už rankos ir nusivedė į to namo rūsį, jam jie tiesiog liepė eiti kartu. Rūsyje nieko daugiau nebuvo. R. ir M. iš jo draugo M. ir D. reikalavo pinigų, t. y. po 10 eurų iš abiejų, iš jo jie pinigų nereikalavo, nes jis jiems nieko nėra prisidirbęs, jie jam siūlė prisidėti prie jų pačių tokios veiklos. M. ir D. nesutiko duoti pinigų, nes sakė, kad neturi, tačiau R. ir M., daugiausiai R., pradėjo jiems grasinti, kad išveš juos į mišką, kad atims telefonus, kad jie negalėtų grįžti atgal iš miško. Jis visus šiuos grasinimus girdėjo, buvo šalia jų. M. išsigandęs skambino E. P., prašė jo paskolinti 10 eurų. E. P. sutiko paskolinti pinigų. R. lydėjo M. iki E. P. namų, kad šis pasiskolintų pinigų, o jis liko rūsyje, jį liko saugoti D. ir L. Taip pat į rūsį buvo atėjęs kažkoks vyresnis vaikinas V., jo vardo pavardės nežino, nežino, ar čia pravardė, ar vardas. Rūsyje liko keturiese. Po kiek laiko, maždaug po pusvalandžio, V. jam pasakė, kad gali eiti, todėl jis lipo laiptais į viršų ir ėjo į lauką. Jį lydėjo M. Dar būdamas name, pamatė, kad lauke link rūsio grįžinėjo R., Mariu ir E. E. ir M. atrodė išsigandę, o R. atrodė laimingas, nes iš kažkur sužinojo, kad E. turi pinigų, tai kaip suprato R. džiaugėsi, kad galės dabar ir iš jo reikalauti. R. kažkada socialiniuose tinkluose E. buvo kažkaip išvadinęs, todėl tikriausiai norėjo ir jam atkeršyti. Rūsyje R. grasino E., kad jis tegul iš kur nori tegul gauna 50 eurų, kaip už skolą, tačiau E. R. nieko nebuvo skolingas, kaip suprato tai buvo reikalaujami pinigai už tą konfliktą socialiniuose tinkluose. R. E. grasino, kad jei jis neatneš 50 eurų, visi jie sumuš E., E. sakė, kad duos 50 eurų, bet kad jo tik nemuštų. Jie su E. ir R. prasilenkė ir jis nuėjo pas sesę į namus, todėl nežino, kas tiksliai vyko rūsyje. Vėliau jam M. pasakojo, jog rūsyje E. R. trenkė į krūtinę, sakė, kad jį sumušė, ir E.davė 50 eurų R. Kaip suprato, R. iš E. dar reikalavo 50 eurų, tačiau E. sakė, kad daugiau neturi pinigų, R. jam toliau grasino, kad jį sumuš, E. sakė, kad pinigų turi namuose. Kaip jam pasakojo, jį lydėjo šeši vaikinai – L., M., R., kažkoks L., ir dviejų nežino, D. ir M., kiek žino, laukė lauke prie E. namų. Jie nuėjo iki E. namų, tačiau E. močiutė iškvietė policiją ir jie pabėgo. Nematė ir negirdėjo, kad iš E. butų buvę paimti kažkokie kitokie daiktai apart minėtų 50 eurų. R. nuolatos nešiojasi peilį, jį yra demonstravęs jo draugui M. ir D., kai juos gaudė. R. peilį jis irgi yra matęs, bet jam jis negrasino, tiesiog matė pas jį, peilio rankena yra kaip gyvatės oda, juodos su baltu spalvos, geležtė yra iššokanti, paspaudus mygtuką. Nematė, kad R. būtų grasinęs peiliu E., tačiau nežino, kas vyko namo rūsyje, kai iš ten išėjo. Kiek atsimena, įvykio metu M. buvo su dviračiu, mėlynos spalvos. D., jam 15 metų, jis mokinasi jo mokykloje, 8 klasėje, L.yra 15 ar 16 metų, nežino kokioje mokykloje jis mokosi. L. visų šitų įvykių metu visada būdavo labai ramus, jis tiesiog būdavo su R., bet nieko nemušė, niekam negrasino, pinigų nereikalavo. M.yra iš jo mokyklos, jam yra 17 metų.

Išklausęs parodymus liudytojas L. J. patvirtino, kad jo parodymai teisingi. Jo nurodyti asmenys – R., M. ir V. yra teismo salėje: R.– tai R. C., M. – tai M. N., V. – tai D. V.. Jis įvykio metu R. C. nepažinojo, tačiau yra buvęs pas jį namuose apie 5 kartus. R. C. tiesiog juos pasikviesdavo į svečius. Tą dieną jie taip pat buvo R. C. namuose. R. C. jį ir M. pasikvietė pasikalbėti. Kai jie nuėjo, pas R. C. namuose dar buvo E. ir D. R. C. jiems nieko nesakė, o E. ir D. liepė atnešti pinigus. Mano, kad įvykis rūsyje ir jų buvimas pas R. C. namuose buvo skirtingomis dienomis, tačiau jis gerai neatsimena. Todėl jis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nieko nesakė apie namus.

Liudytojas R. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusysis M. A. yra jo sūnus. Jis apie įvykį sužinojo iš tyrėjo, kai buvo pakviestas kartu su sūnum apklausai. Jis paklausė sūnaus, kodėl juos kviečia į policiją, tuomet sūnus jam papasakojo, kad buvo R. C. namuose, kad buvo įsitemptas, kad buvo gąsdinamas ir, kad iš jo reikalavo pinigų. Jis iš sūnaus paaiškinimų suprato, kad jį ir jo draugą įsitempė į namus, kad apieškojo kišenes, kad atėmė jo telefoną R. 7, liepė susiieškoti pinigų, davė telefoną, kad galėtų ieškoti, kur gauti pinigus. Sūnus sakė, kad ėmė skambinėti draugams, prašyti paskolinti pinigų, vienas draugas sutiko paskolinti. Tada du iš kaltinamųjų palydėjo jo sūnų iki to draugo, neleido sūnui eiti vienam. Paskui jo sūnų paleido, nes šis jau davė 10 eurų, o tada prisikabino prie to draugo, kuris gelbėjo jo sūnų. Telefoną jo sūnui gražino, kai jau leido eiti. Jo sūnus bijojo susidorojimo, todėl jam nieko nepasakojo apie tai. Po įvykio, kaltinamieji sužinojo, kad jie lankėsi pas tyrėją, jo sūnų prie parduotuvės išviliojo į kiemą, bandė išsiaiškinti, kas davė prieš juos parodymus, žadėjo su tais susidoroti, suspardyti galvas, todėl jo sūnus bijojo kalbėti ne be pagrindo. Todėl jo sūnus nenorėjo liudyti pas tyrėją. Sūnus sakė, kad pro tą namą, kur buvo įsitemptas, ėjo su draugu L., kad name buvo jo kitas draugas D. Č., kuris irgi buvo paimtas kaip įkaitas. Sūnų į namą tempė R. C., sūnus bijojo, bet sakė, kad tuo pat metu R. C. šypsojosi, sakė, kad viskas bus gerai, todėl sūnus buvo sutrikęs, nebandė išsilaisvinti. Sūnus sakė, kad iš baimės jam buvo užstrigę žodžiai. Jam taip būna. Sūnus sakė, kad kišenes jam kraustė M. N.. Sūnus po įvykio jautė baimę, bijojo, kad jam keršis už tai, kad jis papasakojo tyrėjai aplinkybes. Mano, kad sūnui padaryta moralinė žala, kurią vertina 1000 eurų. Įvykis pakeitė sūnų, tyrimas ilgai užsitęsė, kaltinamieji vaikšto laisvėje, sūnui teko ne kartą juo bėgti, slapstytis, todėl jis turėjo jį vežioti, saugoti. Po įvykio su sūnum psichologinės ar kitokios pagalbos į medikus nesikreipė.

Liudytoja M. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusysis D. Č. yra jos sūnus. Apie įvykį sužinojo iš tyrėjos. Paskui jai sūnus sakė, kad jį sustabdė R. C. ir liepė eiti iki jo namų (duomenys neskelbtini) gatvėje, grasino, reikalavo 20 eurų. Sūnus jam sakė, kad neturi pinigų, tada M. N. apieškojo sūnaus kišenes ir sudavė sūnui kumščiu į pilvą, tai sukėlė sūnui fizinį skausmą. Be to, 2021 m. rugsėjo 23 d. jos sūnus vėl buvo pagautas D. V. ir R. C. ir vėl grasino ir reikalavo 10 eurų, dar prašė M. A. išvilioti iš namų apgaule. Jokie daiktai iš sūnaus įvykio metu nebuvo paimti. Sūnus jai sakė, kad anksčiau nieko nepasakojo apie įvykį, nes žinojo, kad ji dėl to kreipsis į policiją. M. A. yra jo sūnaus draugas. Po įvykio jos sūnus nenorėjo eiti į mokyklą, mano, kad bijojo susitikti su kaltinamaisiais, buvo uždaras.

Liudytoja B. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusysis E. P. yra jos anūkas. 2021 m. sausio mėnesį visi trys kaltinamieji užpuolė jos anūką, grasindami peiliu nusivedė į namą, kur vartojo narkotikus, atėmė iš sūnaus garso kolonėlę, reikalavo 50 eurų. Anūkas jai paskambino, kad ji greičiau grįžtų į namus, ji grįžo, anūkas stovėjo prie buto durų, o kaltinamieji stovėjo antrame aukšte ir laukė, kol anūkas jiems atveš 50 eurų. Kai ji įėjo į namus, anūkas jai pasakė, kad iš jo atėmė kolonėlę ir reikalauja 50 eurų, sakė, kad nešti pinigus atsargiai, nes jie turi peilį. Ji išėjo į laiptinę, jie ją pamatė ir ėmė bėgti, paliko laiptinėje anūko kolonėlę. Vieną iš tų vaikinų anūkas atpažino, sakė, kad D. vardu. Kuris iš jų turėjo peilį, anūkas nesakė.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos B. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 23–29), kuriuos išklausiusi, liudytoja patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad 2021 m. sausio 6 d. apie 18.20 val. į namus adresu (duomenys neskelbtini), grįžo jos mažametis anūkas E. P. gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris oficialiai yra jos globoje. Pastarasis grįžo labai susijaudinęs, matėsi, jog kažkas nutiko. Supratusi, kad kažkas yra negerai ji jo paklausė, kas įvyko. Anūkas virpančiu balsu jai nurodė, kad laiptinėje stovi du nepilnamečiai, apie 16 metų amžiaus, vienas iš jų turi peilį bei reikalauja 50 eurų, grasina peiliu, teigia jei negaus pinigų sumuš, sudaužys. Anūko teigimu jie atėmė iš jo garso kolonėlę „JBL“, kurios vertė 130 eurų, kaip užstatą, bei mobilųjį telefoną Huawei P smart 2019 m., kurio vertė 100 eurų, tačiau telefoną jam pavyko atsiimti. Kadangi buvo labai išsigandusi, ji pasimetė bei nežinojo, ką daryti, todėl bendruoju pagalbos telefonu neskambino, tačiau nusprendė išeiti į laiptinę ir viską išsiaiškinti su jaunuoliais. Jai išėjus į laiptinę, antrame aukšte pamatė tris asmenis, kaip jie tiksliai atrodė nepamena, nes buvo ganėtinai tamsu. Pastarieji ją pamatę sunerimo bei pradėjo judėti, supratusi, kad jie gali pabėgti su jos anūko kolonėle ji pasakė, kad iškvietė policijos pareigūnus bei, kad jie turės nemalonumų. Visi asmenys pradėjo bėgti, bei paskutinis iš jų padėjo ant laiptų garso kolonėlę bei taip pat pabėgo. Visi asmenys pasišalino nežinoma kryptimi. Minėtą kolonėlę ji pasiėmė bei parnešė namo. Vėliau, jos anūkas E. P., kuomet truputi nurimo papasakojo įvykio aplinkybes. Papasakojo, kad 2021 m. sausio 6 d. apie 18.00 val. jis kartu su savo draugu M. vaikštinėjo kieme ties adresu (duomenys neskelbtini), kuomet prie jų priėjo R. C. (apie 16 m. amžiaus) ir kitas panašaus amžiaus jaunuolis kurio jis nepažįsta. R. C. anūko teigimu yra apie 171 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, juodos spalvos, trumpų plaukų, su akiniais. Pamena jog jis vilkėjo juodos spalvos striukę. Kitas jaunuolis, kurio jis nepažįsta buvo apie 178 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, ką vilkėjo nepamena, tiksliau apibūdinti negali. Anūko teigimu pastarasis Facebook platformoje pasivadinęs kaip „(duomenys neskelbtini)“. Anūko teigimu jis seniau buvo sukonfliktavęs su R. C., tačiau dėl ko nenurodė. Anūkas teigė, kad R. C. jį užkalbino bei pakvietė pasikalbėti. Kadangi anūkas nenorėjo konflikto, jis ėjo ten kur rodė R. C., o jo draugui M. buvo pasakyta jog jis „laisvas“. Einant, prie jų priėjo dar vienas, jos anūko teigimu, jam iš matymo pažįstamas nepilnametis, kuriam apie 15 metų amžiaus, pastarasis varėsi mėlynos bei baltos spalvos dviratį. Anūko teigimu nepilnametis kuris buvo su dviračiu buvo apie 150 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, trumpų, tamsių plaukų. Ką pastarasis tiksliai vilkėjo nepamena. Anūko teigimu, pastarasis tik priėjęs pasisveikino ir pasakė jog einam pasikalbėti, bei vėliau liepė jam stumti dviratį. Anūko teigimu, jiems einant, nepilnametis kuris davė jam stumti dviratį, nuolat demonstravo atlenkiamą peilį, juo mosikavo. Anūko teigimu, jiems priėjus prie adreso (duomenys neskelbtini), jam nurodė eiti į namo rūsį. Jiems nuėjus į rūsį, jame buvo dar 7 nepilnamečiai asmenys kuriems apie 16 metų amžiaus. Anūko teigimu keturis iš jų jis iš matymo pažįsta, vieno iš jų vardas L. J., jis buvęs anūko klasiokas. Visi asmenys rūsyje, jo teigimu kalbėjosi, diskutavo dėl skolų. Anūko teigimu po pokalbio trys asmenys, kurie kaip jis suprato taip pat buvo atvesti ne savo noru buvo išleisti tarp jų ir L. J.. Pastariesiems išėjus, R. C. ir D. priėjo prie jo bei pasakė, kad jis yra skoloje 50 eurų bei liepė gauti pinigus. Kadangi anūkas su savimi neturėjo tokios pinigų sumos, todėl ėmė skambinėti pažįstamiems bei prašyti, kad šie jam paskolintų. Kol anūkas skambinėjo, D. priėjo artų jo bei pasakė „nori, pabandysim nupjauti pirštus“ bei prie jo rankos pirštų kišo peilį, vėliau D. prikišo peilį jam prie kaklo, sakė, jog jei nebus pinigų, jį sumuš, sudaužys, ar kitaip sunkiai sutrikdys sveikatą. Kadangi anūkas su savimi neturėjo tokios pinigų sumos, nusprendė juos apgauti, sakydamas, kad einame iki jo namų, ten ir paduos. O anūkui grįžus, viskas vyko kaip ir minėjo ankščiau.

Išklausiusi parodymus, liudytoja B. P. patvirtino juos kaip teisingus.

Liudytojas D. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žino, kaip nukentėjo E. P.. Vieną vakarą E. P. jam paskambino ir pasiūlė susitikti, tai buvo rudenį ar žiemą tikslaus laiko neatsimena. Jie susitiko su E. P.. E. P. jam pasakė, kas buvo tą vakarą, tai kad jį kažkur nuvedė ir kažkur laikė. Jis nežino, kur nuvedė, bet E. P. daug kartų minėjo rūsį. Jie tuo metu gerai sutarė, mano, kad dėl to E. P. jam tai pasakojo. Paskui draugystė nutrūko. Gali būti, kad E. P. jam norėjo pasiguosti. Tų asmenų, kurie nusivedė E. P. į rūsį, E. P. neminėjo, nei vardų, nei pavardžių. Neatsimena, kodėl šis buvo nuvestas į rūsį.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo D. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 25–26), kuomet liudytojas parodė, kad E. P. yra jo kaimynas, anksčiau dažnai bendraudavo. 2021 kovo mėnesį, tikslaus laiko neatsimena, apie 20-21 val., E. jį pasikvietė pasikalbėti, jis su juo susitiko, E. P. buvo išsigandęs, jam pasakojo, kad jo kažkas prašė duoti pinigų. Pusės jo kalbų jis nesuprato ir daugiau nesiaiškino, nes jam nelabai ir buvo įdomu. Po kelių mėnesių E. P. jam pasakė, kad kvies ir jį į policiją ir turės sakyti taip kaip jis jam sakys. E. P. jam pasakotame įvykyje jis nedalyvavo, daugiau nieko apie įvykį nežino, todėl negali papasakoti, kas nutiko E. P.. Po to kai E. P. jam pradėjo sakyti, kad jį kvies į policiją ir jis turės sakyti, ką jis jam pasakojo, jis su juo draugystę nutraukė, nes suprato, kad kažkas čia ne taip. Maždaug prieš dvi savaites E. P. jam parašė kažkokią neaiškią žinutę, kaip ir ką turėtų pasakoti nuėjęs į policiją, tačiau jis nesuprato ir jam atrašė, kad jis nesiruošia kištis į jo reikalus ir niekam nemeluos, nes jokiame įvykyje nedalyvavo. Žinutes atsiųs tyrėjai el. paštu. Įvykyje, kuriame nukentėjo E. P. jis nedalyvavo, pats nėra nukentėjęs. Papasakoti nieko daugiau negali. E. P. jam pasakojo, kad buvo kažkoks D., tačiau jis tikrai nebuvo, nežino kodėl jis nurodė jį. Daugiau papildymų neturi.

Išklausęs savo parodymus liudytojas D. J. patvirtino juos kaip teisingus. Parodė, kad E. P. jam nepasakė sumos pinigų, kurios iš jo buvo reikalaujama. Nėra buvę tokio atvejo, kad jam vaikščiojant su E. P., būtų sutikę kažkokius asmenis. Kai E. P. jam pasakojo apie įvykį, jautėsi, kad buvo išsigandęs, labai greitai kalbėjo, buvo susijaudinęs. Apie apleistą namą E. P. jam minėjo, bet jis tame name nėra buvęs. Jis nebendrauja su E. P., nes šis minėjo jį policijoje.

Liudytojas E. C. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis R. C. yra jo sūnus. Apie tai, kad jo sūnus namuose reikalavo pinigų iš nukentėjusiųjų, jis sužinojo iš tyrėjos, kai buvo pakviestas į apklausą. Jis kalbėjosi apie tai su sūnum. Sūnus jam sakė, kad tokių aplinkybių, kurios nurodytos kaltinime, nebuvo. Sūnus pažįsta nukentėjusiuosius ir kitus kaltinamuosius, kurie nėra jo draugai, sakė, kad yra buvęs su jais jų namuose, tačiau pinigų nereikalavo. Nežino daugiau jokių aplinkybių, apie tai, kad su kažkuriuo iš nukentėjusiųjų jo sūnus būtų anksčiau konfliktavęs. Sūnus yra minėjęs apleistą namą, kad ten yra kažkokia susitikimų vieta. Jo sūnus aktyvus, bendraujantis, atviras, mėgsta kovinį sportą, mano, kad sūnus nekaltas. Nemano, kad turėtų atlyginti žalą.

Kaip matyti iš 2021 m. sausio 7 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, pareiškėja B. P. nurodė, jog 2021 m. sausio 6 d. apie 18.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), apleisto namo rūsyje iš jos anūko E. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., grasinant peiliu buvo reikalauta pinigų, tai yra 50 eurų. Pastarąjį bandė apiplėšti jam iš matymo pažįstami nepilnamečiai asmenys, kurių minėtame rūsyje, jos žiniomis buvo apie 7. Kadangi anūkas su savimi neturėjo tokios pinigų sumos, jis apiplėšti norėjusiems asmenims nurodė, kad pinigų ras savo namuose, todėl jis su dar dviem lydinčiais nepilnamečiais asmenimis parėjo į namo laiptinę adresu (duomenys neskelbtini). Jos anūko teigimu, jis su pastaraisiais susitarė, jog jie lauks laiptinėje, kol jis atneš pinigus iš buto. Tačiau minėti asmenys iš jo kaip užstatą atėmė nešiojamą garso kolonėlę „JBL“. E. P. tik parėjęs namo jai nurodė, kas įvyko, ji labai išsigando bei pati išėjo į laiptinę pasikalbėti su jaunuoliais. Išėjusi į laiptinę, antrame laiptinės aukšte pamatė tris jaunuolius. Pastarieji pamatę ją, pradėjo judėti ir šalintis. Jai sušukus, kad atvyksta policija, jaunuoliai paliko garso kolonėlę bei pasišalino nežinoma kryptimi. Kadangi buvo labai susijaudinus bei nežinojo, ką daryti policijos pareigūnų nekvietė. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą, nustatyti nusikaltimą padariusius asmenis bei juos nubausti įstatymų numatyta tvarka. Įvykio metu jos anūkas, kurį ji oficialiai globoja fiziškai nenukentėjo (1 t., b. l. 23–39).

2021 m. sausio 27 d. apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota ikiteisminio tyrimo pateiktos garso kolonėlės, juodos spalvos, apžiūra. Ant kolonėlės priekio matoma raudonos spalvos stačiakampio formos plokštelė su baltos spalvos užrašu „JBL“. Ant kolonėlės galinio šono matomas silikoninis dangtelis su baltos spalvos užrašu „Charge4“, atidarius dangtelį matomi jungčių lizdai bei matomas užrašas „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 40–46).

2021 m. sausio 27 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo duomenimis, liudytoja B. P. pateikė pigu.lt PVM sąskaitos-faktūros kopiją dėl mobiliojo ryšio telefono „Huawei P smart“ įsigijimo, iš kurio matyti, kad telefonas pirktas už 146,99 Eur, bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvito kopiją dėl garso kolonėlės „JBL charge 4“ įsigijimo, iš kurio matyti, kad garso kolonėlė pirkta2020 m. gruodžio 7 d. už 129,99 Eur (1 t., b. l. 50–52).

Kaip matyti iš 2021 m. sausio 7 d. apžiūros protokolo su fotolentele, įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), dviejų aukštų negyvenamas namas su mansarda. Namas po gaisro, be langų ir durų. Namo rūsyje užfiksuota pakabinta Lietuvos vėliava, tušti alkoholinių gėrimų buteliai (1 t., b. l. 54–68).

2021 m. sausio 7 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo K. J. nutarimas Dėl įvykio vietos adreso sutikslinimo patvirtina, kad įvykio aplinkybių tikslinimo metu nustatyta, kad tiksli įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 69–70).

2021 m. balandžio 8 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nutrauką protokolo duomenimis, E. P. iš jam pateiktų 6 nuotraukų neatpažino asmens, kurį įvardino savo parodymuose vardu D. ar D. (fotonuotraukose 4 numeriu buvo pažymėtas D. V.). Tačiau nurodė, kad jo minėtas asmuo socialiniame tinklalapyje www.facebook.com turi anketą pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 111–113).

2021 m. liepos 15 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole su fotolentele, užfiksuota, kad D. Č. iš jam pateiktų 6 fotonuotraukų atpažino asmenį, pavaizduotą fotonuotraukoje Nr. 6 (R. C.), nurodė, kad tai tas pats asmuo, apie kurį davė parodymus, šio vaikino vardas R. Šį asmenį atpažįsta pagal jo veido bruožus, įsidėmėjo jo veidą, akis (1 t., b. l. 126–130).

2021 m. liepos 15 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole su fotolentele užfiksuota, kad D. Č. iš jam pateiktų 6 fotonuotraukų atpažino asmenį, pavaizduotą fotonuotraukoje Nr. 3 (M. N.), nurodė, kad tai tas pats asmuo, apie kurį davė parodymus. Šį vaikiną visi vadina M. Šį asmenį atpažįsta pagal jo veido bruožus, akis, įsidėmėjo jo veidą. Šis asmuo jam trenkė į pilvo sritį (1t., b. l. 131–135).

Iš 2021 d. liepos 15 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo su fotolentele matyti, kad D. Č. iš jam pateiktų 6 fotonuotraukų atpažino asmenį, pavaizduotą fotonuotraukoje Nr. 4 (D. V.), nurodė, kad tai tas pats asmuo, apie kurį davė parodymus, jo vardas D., bent taip jį vadino. Įvykio metu jis buvo ramus, jis jam nieko nepadarė, tačiau jis dalyvavo visame įvykyje. Šį asmenį atpažįsta pagal veido bruožus, įsidėmėjo jo veidą įvykio metu (1 t., b. l. 136–140).

2021 m. rugsėjo 8 d. R. A. el. paštu (duomenys neskelbtini) atsiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ mobiliojo ryšio telefono garantinį pasą (kopija) ir mobiliojo ryšio telefono dėžutės nuotraukas, iš kurių matyti, kad mobilaus ryšio telefonas Redmi 7, buvo pirktas 2019 m. liepos 9 d., už 151 Eur (1 t., b. l. 158–161).

2021 m. liepos 14 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas su fotolentele patvirtina, kad M. A. iš jam pateiktų 6 fotonuotraukų atpažino asmenį, pavaizduotą fotonuotraukoje Nr. 6 (M. N.), nurodė, kad tai tas pats asmuo, apie kurį davė parodymus, jo vardas M. Jį atpažįsta pagal jo veidą, įsidėmėjo jo veidą bendraujant su juo (1 t., b. l. 183–187).

2021 m. liepos 14 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas su fotolentele patvirtina, kad M. A. iš jam pateiktų 6 fotonuotraukų atpažino asmenį, pavaizduotą fotonuotraukoje Nr. 5 (D. V.), nurodė, kad tai tas pats asmuo, apie kurį davė parodymus, jo vardas D., jis yra aukšto ūgio. Jis visada būna su M. Šį asmenį atpažįsta pagal jo veido bruožus, įsidėmėjo jo veidą (1 t., b. l. 188–192).

2021 m. liepos 14 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas su fotolentele patvirtina, kad M. A. iš jam pateiktų 6 fotonuotraukų atpažino asmenį, pavaizduotą fotonuotraukoje Nr. 2 (R. C.), nurodė, kad tai tas pats asmuo, apie kurį davė parodymus, jo vardas R. Įsidėmėjo jo veidą įvykio metu, atpažįsta jį pagal veido bruožus (1 t., b. l. 193–197).

2021 m. gegužės 10 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės vaikų globos namų pranešimo duomenimis, jų globotinis D. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), turi asmeninį mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 142).

Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. birželio 10 d. rašo dėl informacijos pateikimo, M. N. globėju yra paskirti (duomenys neskelbtini), M. N. naudojasi telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 23).

2021 m. gegužės 25 d. tarnybinio pranešimo duomenimis, analizuojant tyrimo metu gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ abonentinio telefono numerio (duomenys neskelbtini) (naudojamas telefone, kuriuo naudojasi D. V. (2021 m. gegužės 14 d. tarnybinio pranešimo ir telefonų IMEI bei abonentų patikros duomenys (2 t., b. l. 41–42, 48–53) išklotines laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 5 d. iki 2021 m. sausio 7 d., minėtas telefono numeris 2021 m. sausio 6 d. apie 18 val. bendravo su abonentiniu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) (naudotojas M. N.), tuo metu ir tuo laikotarpiu jungėsi prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatoriaus celės bokšto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini)

Analizuojant tyrimo metu gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ abonentinio telefono numerio (duomenys neskelbtini) (naudotojas R. C.) išklotines laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 5 d. iki 2021 m. sausio 7 d., minėtas telefono numeris 2021 m. sausio 6 d. apie 18 val. bendravo su abonentiniu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) (naudotojas M. N.), tuo metu jungėsi prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatoriaus celės bokšto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Analizuojant tyrimo metu gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ abonentinio telefono numerio (duomenys neskelbtini) (naudotojas E. P.) išklotines laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 5 d. iki 2021 m. sausio 7 d., minėtas telefono numeris 2021 m. sausio 6 d. apie 18 val. bendravo su abonentiniais numeriais (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), tuo metu jungėsi prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatoriaus celės bokšto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat asmuo likusį išklotinių laikotarpį jungėsi prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatoriaus celės bokštų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini).

Analizuojant tyrimo metu gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ abonentinių telefonų numerių (duomenys neskelbtini) (naudotojas D. V.) bei (duomenys neskelbtini) (naudotojas R. C.) gautas išklotines, pastarieji tarpusavyje nebendravo, bokštų veikimo perimetras apima įvykio vietos adresą, telefonų numeriais naudojosi išklotinių laikotarpyje UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatorių celių bokštų perimetre tik adresu (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 74).

2021 m. balandžio 20 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad nukentėjusiojo E. P. asmens parodymo atpažinimo pagal jo nuotrauką metu nurodyta socialinio tinklalapio www.facebook.com anketa „(duomenys neskelbtini)“ naudojasi D. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., prie pranešimo pridėta anketos „(duomenys neskelbtini)“ nuotrauka, kurioje matomas D. V. (2 t., b. l. 139–140).

Kaip matyti iš 2021 m. liepos 12 d. (duomenys neskelbtini) pranešimo, jų globotinis D. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyv. (duomenys neskelbtini) globos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), savo draugų tarpe, turi šias pravardes „D.“, „V.“, „V.“, naudojasi socialiniu tinklu „Facebook“, jo paskyros vardas – „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 144).

Iš 2021 m. gegužės 14 d. Kauno A. P. gimnazijos pranešimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) gimnazijos pagrindinio ugdymo skyriuje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mokslo metais 9 klasėje mokėsi mokinys M. N., kurį vadino M. arba M. Mokinys buvo (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų auklėtinis. (duomenys neskelbtini) mokinys M. N. iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos išvyko, pakeitė ugdymo įstaigą (3 t., b. l. 21).

III. Teismo motyvai dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą. Pagal šio BK straipsnio 2 dalį atsako tas, kas prievartaudamas turtą panaudojo fizinį smurtą, atėmė asmeniui laisvę, sunaikino ar sugadino jo turtą arba kitokiu būdu padarė jam didelės turtinės žalos. Turto prievartavimo objektyvieji požymiai – tai neteisėtas vertimas suteikti turtinę naudą kaltininkui ar kitam asmeniui, panaudojant psichinę prievartą. Vertimas suteikti turtinę naudą gali pasireikšti atviru reikalavimu arba kitokiu nukentėjusiojo supažindinimo būdu (raštu, veiksmu ir pan.) su turtinės pretenzijos turiniu ir su prievartiniu pobūdžiu (pvz., užuominomis leidžiant suprasti apie būtinumą mokėti duoklę). Būtinasis veikos požymis – psichinės prievartos panaudojimas, kuris gali pasireikšti įvairiais grasinimais prieš nukentėjusį ar kitą asmenį: 1) panaudoti fizinį smurtą; 2) sunaikinti ar sugadinti jo turtą; 3) paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios paskleidimas nepageidautinas; 4) kitokios psichinės prievartos panaudojimu. Psichinė prievarta – tai bauginimo procesas, siekiant sukelti aukai baimę ir palaužti jos valią. Be to, pastarasis alternatyvusis požymis apima įvairius kitokio turinio grasinimus, kurie pasireiškia kaip tyčinis pavojingas poveikis kito asmens psichikai, bauginant, kad dėl grasinančiojo tolesnių veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Fizinis smurtas prievartaujant turtą (BK 181 straipsnio 2 dalis) gali pasireikšti kaip bet koks neteisėtas tyčinis prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis, nukreiptas į jo gyvybės atėmimą, žalos sveikatai padarymą, fizinio skausmo ar kitų fizinių kančių sukėlimą, laisvės atėmimą, bejėgiškumo ar kitos nenatūralios būklės sukėlimą. Fizinio smurto panaudojimas kaip kvalifikuojantis turto prievartavimą požymis, taikomas tais atvejais, kai jis naudojamas kaip nukentėjusiojo įbauginimo forma. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad verčia kitą asmenį vykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją, panaudodamas psichinę prievartą (grasindamas) ir/ar fizinį smurtą, ir nori taip veikti. Turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip turto prievartavimą pagal BK 181 straipsnį, neturi reikšmės, ar kaltininko nukentėjusiajam išsakytas neteisėtas reikalavimas galės būti realiai įvykdytas. Svarbiausia, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, o grasinimas realus ir nuteistasis tai suvokia. Būtent teisinio pagrindo nebuvimas reikalaujant turto yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-163/2012, 2K-433-507/2016).

Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, o to paties straipsnio 3 dalis numato, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Byloje surinkti duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais.

Teismas pripažįsta, kad visi aukščiau paminėti duomenys teismui nekelia abejonių, nes buvo surinkti laikantis įstatymo reikalavimų ir jie turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl laikomi įrodymais, pagrindžiančiais kaltinamųjų kaltę. Teismo nuomone visi šioje baudžiamojoje byloje esantys duomenys, įvertinus tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą nagrinėjamo įvykio kontekste, susiejant juos į vientisą loginę grandinę, neabejotinai patvirtina kaltinamųjų R. C., M. N. ir D. V. kaltę, t. y. visetas byloje surinktų įrodymų patvirtina faktą, kad bendrininkų grupėje veikę kaltinamieji įvykdė turto prievartavimą grasindami panaudoti ir panaudodami fizinį smurtą.

Kaltinamieji savo kaltę dėl turto prievartavimo neigė, M. N. ir D. V. nurodė, kad kaltinime nurodytoje įvykio vietoje nebuvo, kur buvo tą dieną ir ką veikė konkrečiai nenurodė, atsisakė duoti parodymus. Kaltinamasis R. C. teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad kaltinime nurodytą dieną su nukentėjusiaisiais nebuvo susitikęs, D. Č. pretenzijų jam neturi, toliau lankosi jo namuose, M. A. pas jį namuose iš viso nėra buvęs, M. A. ir E. P. jį apkalba, nes yra draugai ir nori atkeršyti dėl buvusio konflikto tarp jo ir E. P. dėl merginos, jis pats tą dieną nebuvo apleisto namo rūsyje, buvo pas draugą L. G. namuose (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Tačiau kaltinamojo parodymais teismas neturi pagrindo vadovautis, kadangi kaltinamojo parodymai nebuvo nuoseklūs, juos paneigia byloje surinkti įrodymai. R. C., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. vasario 25 d. parodė, kad 2021 m. sausio 6 d. buvo apleisto namo rūsyje, ten buvo daugiau asmenų, matė rūsyje E. P., kuris bendravo su kitais asmenimis, rūsyje prabuvo apie 30-40 minučių ir išvažiavo pas L. G. į namus (2 t., b. l. 83–84). Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė tokius parodymus dėl to, kad jautė įtampą ir stresą dėl atliekamų ikiteisminio tyrimo veiksmų, tyrėjos griežtumo, tačiau pažymėtina, kad apklausoje jis dalyvavo kartu su tėvu, taip pat buvo užtikrintas ir gynėjo dalyvavimas, jokių duomenų, kad dėl R. C. būklės šis negalėtų duoti parodymų nėra, jokių nusiskundimų dėl apklausos procedūrų pažeidimų taip pat nebuvo gauta. Be to, kaltinamasis buvo papildomai apklaustas 2021 m. rugsėjo 28 d. ir nurodė, kad atsimena savo ankstesnius parodymus, prašė jais remtis (2 t., b. l. 99).

Nors kaltinamieji dėl turto prievartavimo neigia kaltę, tačiau nusikalstamos veikos aplinkybės patvirtinamos nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, esančiais baudžiamojoje byloje ir procesiniuose dokumentuose užfiksuotais duomenimis.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiojo D. Č. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusiojo parodymai patvirtina turto prievartavimo aplinkybes ­­– susitikimo su kaltinamaisiais vietos, reikalaujamos perduoti sumos, naudoto jo atžvilgiu psichinės prievartos ir fizinio smurto pobūdžio ir aplinkybių buvo aiškūs, juos patvirtina kiti įrodymai byloje. D. Č. parodymai patvirtina, kad kaltinamasis M. N. grasinimais dėl fizinio smurto panaudojimo jį privertė eiti pas kaltinamąjį R. C. į namus, kur M. N. tikrino jo kišenes, o R. C. be jokio pagrindo reikalavo iš jo 20 eurų, o kai jis pasakė, kad neturi iš kur gauti pinigų, M. N. jam sudavė kumščiu į pilvą, dėl jo jis jautė skausmą, kaltinamieji liovėsi grasinti ir smurtauti tik tada, kai jis pasakė, kad pinigus iš kur nors gaus, vėliau R. C. liepė visiems eiti į apleisto namo rūsį, iš kurio jį paleido. Taip pat šis nukentėjusysis nurodė aplinkybes, susijusias su turto prievartavimu iš nukentėjusiųjų M. A. ir E. P.. Patvirtino, kad M. A. ir L. (J.) buvo pas R. C. namuose, kad R. C. reikalavo iš M. A. 10 eurų, kad M. A. telefonu prašė pas E. P., kad šis paskolintų pinigus, šis sutiko, vėliau apleisto namo rūsyje jį ir jo draugą E. saugojo D. V., o M. A. ėjo kartu su R. C. ir M. N. susitikti su E. P., kad šis duotų 10 eurų M. A., grįžęs M. A. verkė. Taip pat D. Č. patvirtino, kad kai grįžo į rūsį, E. P. M. N. sudavė kumščiu į pilvą, aptikrino jį, R. C. apieškojo E. P. kuprinę, rado garso kolonėlę, liepė E. P. atnešti pinigus. Nukentėjusysis nurodė, kad kas vyko toliau nežino, nes iš rūsio buvo išleistas, tačiau kažkada po įvykio susirašinėjo su D. V., kuris jam sakė, kad ėjo iki E. P. namų paimti pinigų, bet kažkas išvietė policiją, todėl visi pabėgo.

Nukentėjusysis D. Č. buvo apklausiamas pas tyrėją, todėl jo parodymai negali būti laikomi savarankišku įrodymu byloje, tačiau teismas jo parodymus vertina kaip pagrindžiančius R. C. ir M. N. kaltę visumoje su kitais įrodymais byloje, kurie patvirtina nukentėjusiojo parodymus (BPK 276 straipsnio 4 dalis).

Nukentėjusiojo D. Č. parodymus patvirtina nukentėjusiojo M. A. parodymai, kurie patvirtina ne tik turto prievartavimo panaudojant psichologinį ir fizinį smurtą iš D. Č. aplinkybes, bet ir turto prievartavimo iš jo paties panaudojant psichologinį ir fizinį smurtą aplinkybes. M. A. patvirtino, kad per prievartą, t. y. tempiant už rankos R. C. jį įsitempė pas save į namus, kartu su juo ėjo L. J., kad pas R. C. namuose buvo D. Č., kuris jam sakė, kad čia jis ne savo noru. Taip pat patvirtino, kad M. N. ir R. C. reikalavo iš D. Č. 20 eurų, grasino, kad vesis į „apačią“, jei negaus pinigų, dėl ko jie išsigando, nurodė, kad D. Č. vedėsi į „apačią“, kad šis prašė duoti daugiau laiko pinigams surasti, paskui matė D. Č. susirietusį kampe, iš veido matė, kad šiam skaudėjo, todėl ir jis ėmėsi padėti D. Č. ieškoti pinigų. Taip pat M. A. parodymai patvirtina, kad D. V. ir R. C. apieškojo jo ir D. Č. kišenes, kad R. C. paėmė jo telefoną ir padėjo aukštai ant spintos ir liepė jam per 40 minučių gauti 10 eurų, nes kitaip „eis į apačią“, o M. N. sakė, kad geriau jam nežinoti, kas ta „apačia“, D. V. sakė, kad jis turi surasti pinigus. Jis išsigando, telefonu, kurį jam grąžino, kad galėtų ieškoti iš kur gauti pinigų, prašė pas E. P., kad šis paskolintų pinigų, šis sutiko. Tuomet jis ėjo kartu su R. C. ir M. N. iki E. P. namo, kur E. P. iš karto padavė 10 eurų kažkuriam iš kaltininkų. R. C. ir M. N. atpažino E. P., prirėmė šį prie sienos ir liepė šiam eiti kartu į apleisto namo rūsį. Jie visi grįžo į apleistą namą, jam grąžino telefoną ir leido eiti namo.

Taigi dėl esminių inkriminuotų turto prievartavimo aplinkybių, tiek D. Č., tiek M. A. parodymai sutampa, teismas netikėti jais neturi jokio teisinio pagrindo, be to jų parodymai sutampa ir su kitais įrodymais byloje. Nukentėjusysis D. Č. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, atpažino R. C. bei M. N., kaip asmenis, apie kuriuos davė parodymus, dar kartą patvirtino, kad M. N. – tas asmuo, kuris jam sudavė į pilvą (1 t., b. l. 126–130, 131–135). Taip pat D. Č. atpažino ir kaltinamąjį D. V., kaip asmenį, kuris dalyvavo įvykyje, tačiau pinigų iš jo nereikalavo ir nieko jam nedarė (1 t., b. l. 136–140). Nukentėjusysis M. A. taip pat asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino visus tris kaltinamuosius, apie kuriuos davė parodymus (1 t., b. l. 183–187, 188–192, 193–197).

Nukentėjusysis D. Č. taip pat įvykio aplinkybes nurodė ir savo motinai M. L.. Liudytoja M. L. patvirtino, kad apie įvykį ji sužinojo iš tyrėjos, tačiau paskui sūnus jai papasakojo įvykio aplinkybes, t. y., kad jos sūnui R. C. liepė eiti iki jo namų, čia reikalavo 20 eurų, M. N. apieškojo jo kišenes, sudavė kumščiu į pilvą, sukėlė fizinį skausmą. Nors D. Č. iš karto po įvykio nieko motinai nepasakojo, tačiau liudytoja paaiškino, kad sūnus jai nepasakojo dėl to, kad žinojo, kad ji kreipsis į policiją, o sūnus to nenorėjo, nes bijojo kaltinamųjų, bijojo eiti mokyklą. Liudytoja taip pat patvirtino, kad kaltinamieji 2021 m. rugsėjo 23 d. vėl reikalavo iš jos sūnaus pinigų, grasino, liepė išvilioti M. A. iš namų.

Nukentėjusysis M. A. analogiškai aplinkybes pasakojo ir savo tėvui R. A., ką šis patvirtino apklausimas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Liudytojas R. A. patvirtino, kad gavęs šaukimą į apklausą ir pasikalbėjęs su sūnumi sužinojo, kad šis buvo R. C. namuose, ten su draugu L. buvo įtemptas už rankos R. C., čia sūnui grasino, reikalavo pinigų, apieškojo kišenes, atėmė telefoną, kurį paskui atidavė, kad šis galėtų skambinti ir ieškoti iš kur gauti reikalaujamus pinigus, sūnus buvo išsigandęs, surado draugą, iš kurio pasiskolino 10 eurų, tuomet, kai padavė pinigus, sūnų paleido, o prisikabimo prie draugo, kuris jį išgelbėjo. Liudytojas patvirtino, kad sūnus jam sakė, kad pas R. C. namuose buvo ir D. Č., kuris irgi buvo paimtas kaip įkaitas.

Nors liudytojai M. L. ir R. A. yra nukentėjusiųjų šeimos nariai, tačiau teismas netikėti jų parodymais neturi pagrindo. Jų parodymai buvo nuoseklūs, sutampa tarpusavyje bei su kitais įrodymais byloje. Liudytojų suinteresuotumo pakenkti ir nepagrįstai apkalbėti kaltinamuosius teismas nenustatė. Nors kaltinamasis R. C. nurodė, kad liudytoja M. L. galimai yra suinteresuota jam pakenkti dėl mokyklos laikais buvusio konflikto su jo tėvu R. C., tačiau tokių kaltinamojo nurodytų aplinkybių niekas byloje nepatvirtina, todėl šį kaltinamojo argumentą atmeta kaip deklaratyvų ir nepagrįstą.

Taip pat turto prievartavimo aplinkybes, nukentėjusiojo M. A. parodymus iš dalies ir nukentėjusiojo D. Č. parodymus patvirtina ir nukentėjusiojo E. P. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme.

Nukentėjusysis E. P. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad sutiko R. C., šis kvietė pasikalbėti, M. N., kuris buvo su dviračiu, sudavė kumščiu jam į pilvą, bet jam neskaudėjo, R. C. paėmė jo telefoną, kad jis nepabėgtų, apleisto namo rūsyje (duomenys neskelbtini) mikrorajone R. C. reikalavo iš jo pinigų, iš pradžių 50 eurų, paskui 100 eurų, o D. V. laikė peilį prie pirštų, prie kaklo, kad jis nepabėgtų, buvo prilietęs kaklą, bet nesužalojo, grasino, kad nutemps į mišką ir supjaustys. Jis jautė baimę, grasinimus vertino kaip rimtus, pasakė, kad atneš pinigus iš namų. Jie iškraustė jo kuprinę, paėmė kolonėlę kaip užstatą kol jis atneš pinigus, jį palydėjo iki namų ir laukė, o jis namuose pasakė močiutei, kuri išėjusi į laiptinę juos pamatė, todėl jie pabėgo, kolonėlę paliko laiptinėje. Taip pat E. P. parodė, kad rūsyje buvo M. A., L. J.. Taip pat nurodė, kad R. C. turėjo peilį, kurį dar būnant lauke perdavė D. V., kuris rūsyje jam grasino peiliu.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis E. P. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tik patikslino, kad nesakė, kad peilį turėjo R. C., nes peilį turėjo ne R. C., o D. V.. Taip pat patvirtino, kad tą dieną M. A. telefonu jo prašė paskolinti 10 eurų, jie susitarė susitikti prie jo laiptinės, kai atėjo M. A., su juo buvo ir R. C. ir D. V..

Taigi, nukentėjusiojo E. P. parodymai dėl esminių aplinkybių buvo nuoseklūs, jie iš dalies sutampa ir su nukentėjusiųjų M. A. ir D. Č. parodymais, juos patvirtina ir kiti įrodymai byloje, todėl teismas netikėti jais neturi jokio teisinio pagrindo. Nors E. P. ikiteisminio tyrimo metu negalėjo nurodyti tikslesnių asmens, kuris jam grasino peiliu apleisto namo rūsyje, duomenų, tačiau tą asmenį įvardijo vardu D., asmens parodymo pagal jo nuotrauką atpažinimo metu neatpažino D. V., tačiau nurodė, kad tas asmuo turi anketos vardą „(duomenys neskelbtini)“ socialiniame tinkle Facebook (2 t., b. l. 111–113). Ši aplinkybė buvo patvirtinta tiek 2021 m. liepos 12 d. (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų pranešimu (2 t., b. l. 144), tiek 2021 m. balandžio 20 d. Tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad asmuo Facebook anketoje pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“ yra kaltinamasis D. V. (2 t., b. l. 139–140). Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nors teigė nesakęs, kad peilį iš pradžių turėjo R. C., tačiau teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėtas E. P. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją vaizdo ir garso įrašas (1 t., b. l. 110) ir nustatyta, kad E. P. keletą kartų apklausos metu, t. y. vaizdo įrašo 06.46 min., 25.00 min., 33.40 min., patvirtino, kad tik iš pradžių dar susitikimo pradžioje peilį turėjo R. C., o paskui peilį perdavė D. V., kuris vėliau, apleisto namo rūsyje tuo peiliu jam grasino, buvo pridėjęs prie pirštų, kaklo, palietė kaklą. Aplinkybės, kad nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu paneigė sakęs, kad peilį iš pradžių turėjo R. C., teismas nelaiko sudarančia pagrindą abejoti nukentėjusiojo parodymų patikimumu. Nukentėjusysis teisme buvo apklausiamas praėjus dviems metams po įvykio ir jo apklausos ikiteisminio tyrimo metu, taigi kai kurių įvykio aplinkybių, apie kurias jis yra davęs parodymus, jis gali ir neprisiminti ar prisiminti netiksliai, be to, aplinkybė, kas iš pat pradžių, dar iki grasinimų išsakymo ir fizinio smurto panaudojimo, turėjo peilį nėra esminė, turinti įtakos kaltinamųjų veiksmų kvalifikavimui.

E. P. parodymus patvirtina liudytojos B. P. parodymai. Liudytoja patvirtino, kad jos anūkas E. P. parėjo namo ir pasakė, kad iš jo kiti vaikinai reikalauja 50 eurų, atėmė garso kolonėlę, turi peilį, laukia laiptinėje, kol jis atneš pinigus, ji išėjo į laiptinę, pamatė laukiančius tris vaikinus, pagrasino, kad kvies policiją, todėl vaikinai pabėgo, garso kolonėlę palikę laiptinėje. Analogiškai, tik detaliau, liudytojai žinomos aplinkybės buvo nurodytos ir jos pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką (1 t., b. l. 23–25), kuomet B. P. nurodė, kad iš karto po įvykio E. P. jai papasakojo, kad apie 18.00 val. buvo susitikęs su draugu M., priėjo R. C., su kuriuo anksčiau buvo sukonfliktavęs, ir kitas vaikinas, kurio Facebook anketa „(duomenys neskelbtini)“. R. C. pasakė eiti kartu, priėjo dar vienas nedidelio ūgio vaikinas, kuris varėsi dviratį, liepė jam varyti dviratį demonstravo peilį. Vaikinai jį nusivedė į apleisto namo rūsį (duomenys neskelbtini), ten buvo daugiau vaikinų, kalbėjo dėl skolų. Vienas jų – L. J. ir dar trys asmenys, kurie anūko supratimu buvo atvesti ne savo noru, iš rūsio buvo išleisti. R. C. ir D. pasakė anūkui, kad šis skolingas 50 eurų ir liepė gauti pinigus, anūkas ėmė skambinėti visiems, kas galėtų paskolinti. D. priėjęs sakė „nori, pabandysim nupjauti pirštu, prie rankos pirštų kišo peilį, prikišo peilį prie kaklo, sakė, kad jei nebus pinigų – sumuš. Anūkas pasakė, kad pinigus paims namuose, jie atėmė jo garso kolonėlę JBL, ir jie visi atėjo į laiptinę, kur ji juos ir matė.

Nukentėjusiųjų D. Č. bei M. A. parodymus, bei iš dalies ir E. P. parodymus patvirtina ir tiesiogiai įvykyje dalyvavusio liudytojo L. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos liudytojas patvirtino ir teisme. Šio liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina, kad R. C. ir M. N. pagavo už rankos M. A. ir D. Č., reikalavo iš D. Č. ir M. A. perduoti pinigus, o kadangi šie neturėjo pinigų, R. C. grasino, kad išveš į mišką, kad atims telefonus, kad negalėtų grįžti iš miško. Vėliau į rūsį atėjo vaikinas V., kurio vardo iš pavardės nežino. M. A. buvo išsigandęs, skambino E. P., prašė paskolinti pinigų, E. P. sutiko. Jie visi buvo namo rūsyje, tada R. C. vedė M. A. susitikti su E. P., po kurio laiko grįžo visi trys, E. P. ir M. A. atrodė išsigandę, o R. C. laimingas, nes sužinojo, kad E. P. turi pinigų, todėl galės ir iš jo reikalauti. Rūsyje R. C. reikalavo iš E. P. 50 eurų, kaip skolą, tačiau E. P. nebuvo skolingas, jis suprato, kad reikalauja pinigų dėl kažkokio konflikto socialiniuose tinkluose. Liudytojas taip pat, kaip ir E. P., nurodė, kad M. N. tą dieną buvo su mėlynos spalvos dviračiu, kad yra matęs pas R. C. atlenkiamą peilį, kad R. C. anksčiau yra jį demonstravęs tiek jam, tiek M. A., tiek D. Č..

Nors liudytojas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pinigų reikalavimas iš D. Č. ir M. A. vyko apleisto namo rūsyje, tačiau teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad dar prieš einant į apleisto namo rūsį jie buvo pas R. C. namuose, kur R. C. reikalavo iš D. Č. pinigų. Liudytojas nurodė, kad pinigų reikalavimo faktai pas R. C. namuose ir apleisto namo rūsyje galėjo vykti skirtingomis dienomis, tačiau taip pat nurodė, kad gerai šios aplinkybės neatsimena. Teismas tokio neatitikimo tarp šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ir nukentėjusiųjų D. Č. ir M. A. parodymų nelaiko esminiu ir nevertina kaip sudarančio pagrindą abejoti liudytojo L. J. parodymų patikimumu. Liudytojas paaiškino, kad pinigų reikalavimo faktų ir grasinimų buvo ne vienas, ką patvirtina ir nukentėjusiojo M. A., liudytojų M. L. ir R. A. parodymai, apklaustas liudytoju L. J. buvo praėjus gerokai laiko po įvykio, todėl liudytojas galėjo ir neprisiminti dienų, to, ar įvykiai vyko vienas po kito tą pačią dieną, ar skirtingomis dienomis. Be to, liudytojas L. J. ir teisiamojo posėdžio metu salėje esantys kaltinamieji yra tie patys jo parodymuose nurodyti asmenys, o V. tai yra D. V..

Kaltinamasis R. C. nurodė, kad nukentėjusysis E. P. yra suinteresuotas jį apkalbėti dėl prieš keletą metų buvusio konflikto dėl merginos, o nukentėjusysis M. A. yra E. P. draugas, todėl yra susitaręs jį nepagrįstai apkalbėti, tačiau teismas tokio suinteresuotumo nenustatė. Nukentėjusysis E. P. taip pat patvirtino buvusį konfliktą, šią aplinkybę patvirtina ir kaltinamojo R. C. ikiteisminio tyrimo metu pateiktos telefoninės žinutės (2 t., b. l. 85–95), tačiau nukentėjusysis nurodė, kad būtent kaltinamasis iš jo reikalavo pinigų galimai dėl buvusio konflikto, o pats apkalbėti kaltinamąjį neturi pagrindo. Kadangi, kaip nurodyta anksčiau, teismas nesivadovauja nenuosekliais kaltinamojo R. C. parodymais, o tiki nuosekliais nukentėjusiojo E. P. parodymais, kuriuos patvirtina ir kiti įrodymai byloje, todėl aplinkybės dėl buvusio konflikto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo teismas nevertina kaip patvirtinančios nukentėjusiojo suinteresuotumą nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį. Nors byloje buvo pateiktos telefoninės žinutės, iš kurių matyti, kad jau vykstant procesui E. P. nori atsiprašyti R. C. (4 t., b. l. 63–64), tačiau šių žinučių teismas nelaiko paneigiančiomis nukentėjusiojo parodymu patikimumą, kadangi nukentėjusysis teisme paaiškino, kad jis norėjo atsiprašyti R. C. už seniau buvusį konfliktą dėl merginos, dėl to, kad jo močiutė kreipėsi į policiją, nes jis pats nebūtų pranešęs, patvirtino, kad atsiprašė ne dėl to, kad meluotų ar apkalbėtų teisme, tiesiog nori, kad visi konfliktai greičiau pasibaigtų. Teisme apklausto liudytojo D. J. parodymų teismas taip pat nevertina kaip sukeliančių abejonę dėl nukentėjusiojo parodymų patikimumo. Priešingai nei teigia kaltinamasis R. C., nėra pakankamai duomenų, kad liudytojas buvo nukentėjusiojo veikiamas duoti melagingus parodymus, kadangi liudytojas tik patvirtino, kad E. P. jam pasakojo, kad iš jo buvo reikalaujama pinigų apleisto namo rūsyje, tačiau neatsimena daugiau aplinkybių, nelabai suprato, ką pasakoja E. P., tik atsimena, kad E. P. buvo susijaudinęs, išsigandęs. Liudytojas patvirtino, kad paskui E. P. jam parašė, kad jis turės eiti į policiją papasakoti, taip, kaip jam papasakojo E. P., tačiau jis supyko, pasakė, kad niekur neis, nes nenorėjo kištis į svetimus reikalus, be to, įvykyje nedalyvavo. Liudytojo ikiteisminio tyrimo metu pateiktu žinučių turinys (2 t., b. l. 28–29) taip pat nesudaro pagrindo daryti išvadą dėl to, kad liudytojas buvo įtakojamas E. P. duoti melagingus parodymus. Liudytojo L. J. parodymai taip pat patvirtina, kad jis iš pinigų reikalavimo iš E. P. pokalbio rūsyje suprato, kad R. C. pinigų reikalauja dėl to, kad E. P. norėjo atkeršyti E. P. dėl to, kad šis buvo jį kažkaip išvadinęs socialiniuose tinkluose, kas tik patvirtina, kad buvęs konfliktas tarp R. C. ir E. P. tapo akstinu R. C. neteisėtai reikalauti pinigų iš nukentėjusiojo, o ne pagrindu E. P. ir M. A. nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį, o tuo labiau visus tris kaltinamuosius.

Nors tam tikras neesmines įvykio aplinkybes (dėl to, kuris pirmas buvo atvestas į R. C. namus, dėl to, kas ir kokius grasinančio turinio ir pobūdžio žodžius išsakė, kas ėjo susitikti su E. P. dėl 10 eurų paskolinimo M. A., dėl to, kada buvo suduota į pilvą E. P., nes E. P. sakė, kad M. N. jam sudavė lauke, o D. Č. teigė matęs, kaip M. N. sudavė E. P. rūsyje, kas iš pradžių turėjo peilį (E. P. epizode), nepilnamečiai nukentėjusieji bei liudytojas nurodo skirtingai, tačiau atsižvelgiant į jų gyvenimiško patyrimo nebuvimą, amžiaus ypatumus (M. A. ir E. P. nagrinėjamo įvykio metu buvo mažamečiai – 12 ir 13 metų, o D. Č. – 15 metų amžiaus), socialinę brandą, jos nelaikomos prieštaravimais, kurie keltų abejonių jų esminių parodymų patikimumu.

Teismas sprendžia, kad grasinimai dėl fizinio smurto panaudojimo ir fizinio smurto panaudojimas kaip nusikalstamos veikos sudėties požymiai kaltinamiesiems inkriminuotas pagrįstai. Nukentėjusiajam D. Č. buvo išsakytas grasinimas sumušti, liepimas gauti pinigus, nes kitaip bus „ragai“, fizinis smurtas pasireiškė smūgio sudavimu į pilvą. Nukentėjusysis patvirtino, kad įvykio metu jis jautė stresą, buvo išsigandęs, dėl suduoto smūgio jam skaudėjo. Nukentėjusiojo M. A. atžvilgiu grasinimai pasireiškė grasinimu vestis į „apačią“, ką nukentėjusysis suprato, kaip grėsmę keliančią situaciją, patvirtino, kad išsigando, kai į „apačią“ vedėsi D. Č. ir paskui jis matė pastarąjį susirietusį iš skausmo. Fizinis smurtas M. A. atžvilgiu pasireiškė sugriebimu už rankos ir įsitempimu į namus prieš nukentėjusiojo valią. E. P. taip pat buvo grasinama smurtu, t. y. demonstruojant peilį, pridedant prie pirštų, sakant, kad galima pabandyti juos nupjauti, pridedant peilį prie kaklo, smurtaujama buvo suduodant kumščiu į pilvą. Nors kaltinime buvo nurodyta, kad M. A. tempimas už rankos, o E. P. sudavimas smūgio į pilvą sukėlė nukentėjusiesiems fizinį skausmą, tačiau teisme šios aplinkybė nepasitvirtino. M. A. nenurodė, kad dėl įsitempimo į namą jam skaudėjo, o E. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad nors sudavimas nebuvo draugiškas, buvo piktas, bet dėl suduoto smūgio jis skausmo nejautė. Nepasitvirtinus šioms kaltinimo aplinkybėms, jos šalinamos iš kaltinimo. Tačiau skausmo sukėlimo nenustatymas įtakos veikos kvalifikacijai neturi, kadangi fizinio smurto faktai buvo nustatyti. Akivaizdu, kad smūgio sudavimas į pilvą buvo nukreiptas į fizinio skausmo sukėlimą, o tai, kad nukentėjusysis fiziškai to skausmo nepajuto, tai įtakos kaltininko veiksmų vertinimui neturi, tempimas už rankos prieš nukentėjusiojo valią akivaizdžiai buvo nukreiptas į nukentėjusiojo valios palaužimą, jo veiksmų laisvės apribojimą, bejėgiškumo jausmo sukėlimą, todėl kaip fizinis smurtas taip pat įvertintas teisingai.

Byloje jokių aplinkybių, paneigiančių nukentėjusiųjų parodymus, kad jie nebuvo skolingi kaltinamiesiems, kad pinigų šie reikalavo be jokio teisėto pagrindo, nėra nustatyta, todėl neteisėtas pinigų reikalavimas kaltinamiesiems taip pat inkriminuotas teisingai.

Atsižvelgiant į išdėstytą, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupėje, t. y. suprasdami ir pritardami vienas kito veiksmams, veikdami vieninga, tiesiogine tyčia, siekdami vieningo tikslo – gauti turtinę naudą pažeidžiant nukentėjusiųjų teises ir interesus, tai yra atlikdami jiems inkriminuojamus veiksmus, suvokdami jų pavojingumą visuomenei ir norint taip veikti, prievartavo iš nukentėjusiųjų turtą, R. C. ir M. N. panaudodami grasinimus ir fizinį smurtą nukentėjusiojo D. Č. atžvilgiu ir visi trys kaltinamieji panaudodami grasinimus ir fizinį smurtą nukentėjusiojo M. A. ir E. P. atžvilgiu, todėl kaltinamųjų bendra tęstinė veika pagal BK 181 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai nustačius vieną iš nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių.

Iš kaltinimo šalinamos aplinkybės dėl M. A. priklausančio mobiliojo ryšio telefono „Redmi 7“, 151 eurų vertės, paėmimo, bei E. P. priklausančio mobiliojo ryšio telefono „Huawei P Smart“ 100 eurų vertės, paėmimo. BK 181 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektu laikomi nuosavybės ir kitos daiktinės, prievolinės ar kitos kilmės turtinės teisės, taip pat turtiniai interesai, kurie pažeidžiami verčiant nukentėjusįjį atlikti turtinį veiksmą ar nuo jo susilaikyti kaltininko ar kito asmens naudai. Dalykas yra turtinė nauda, kurios siekiama gauti pažeidžiant nukentėjusiojo turtines teises ir interesus straipsnio dispozi­cijoje nurodytais būdais: verčiant perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos, arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiks­ mus ar nuo jų susilaikyti. Turtinių teisių, interesų ir naudos sąvokos turi būti siejamos su jų ekonominiu turiniu, t. y. su objektyvia galimybe įvertinti juos pinigais. Byloje nustatyta, kad iš tiesų telefonai iš nukentėjusiųjų buvo paimti neturint tikslo juos pasisavinti, galimai tai buvo padaryta siekiant apriboti nukentėjusiųjų galimybes kviesti pagalbą, tačiau konkrečių įrodymų dėl telefonų paėmimo motyvo nėra surinkta, telefonai buvo gražinti neužilgo po to, kai buvo paimti, jais nukentėjusieji toliau disponavo savo nuožiūra, todėl šių telefonų paėmimas nepagrįstai nurodytas kaip turto prievartavimo objektas ir dalykas.

IV. Civiliniai ieškiniai

Nukentėjusiojo D. Č. atstovė advokatė R. Budrytė pareiškė civilinį ieškinį kaltinamiesiems R. C. ir M. N. dėl 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam D. Č. (3 t., b. l. 188–191). Nukentėjusiojo M. A. atstovas pagal įstatymą R. A. pareiškė civilinį ieškinį kaltinamiesiems, prašydamas priteisti 1000 eurų neturtinei žalai nukentėjusiajam atlyginti (3 t., b. l. 192–194).

Neturtinės žalos atlyginimą reglamentuoja CK 6.250 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra pažymėjęs, kad piniginės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti. Neturtinės žalos įvertinimu pinigais siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą, patirtą skriaudą.

Baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamojo teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais, patvirtinama, kad tarp kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos ir nukentėjusiesiems atsiradusios neturtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl kaltinamieji turi pareigą ją atlyginti.

Dėl kaltinamųjų R. C. ir M. N. nusikalstamų tyčinių veiksmų nukentėjusysis D. Č. patyrė ne tik išgąstį, baimę, bet ir fizinį smurtą, kuris sukėlė jam fizinį skausmą. Po patirto jam atsirado baimė, nesaugumo jausmas. Nukentėjusiojo motina M. L. patvirtino, kad nenorėjo eiti į mokyklą, tapo uždaras, bijojo kaltinamųjų. Taigi reikalavimas atlyginti neturtinę žalą iš esmės yra pagrįstas. Nusikaltimas prieš nukentėjusįjį padarytas bendrininkaujant, tyčiniais kaltinamųjų veiksmais, tačiau įvertinus smurto pobūdį (smurtauta buvo vienkartiniu smūgiu), tai, kad jokių duomenų apie ilgalaikį fizinės bei dvasinės sveikatos pakenkimą, nėra, įvertinus ir kaltinamųjų taip pat jauną amžių nusikaltimo padarymo metu, turtinę padėtį, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, priteistinos neturtinės žalos suma mažintina iki 700 Eur.

Byloje nustatyta, kad prieš mažametį nukentėjusįjį M. A. buvo įvykdyta tyčinė nusikalstama veika, kaltinamieji veikė bendrai panaudodami psichologinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, t. y. grasindami fiziniu smurtu, taip pat panaudodami fizinį smurtą, jų veiksmai sukėlė nukentėjusiajam stresą, baimę, išgąstį, bejėgiškumo jausmą. Nukentėjusysis ir jo atstovas nurodė, kad po įvykio nukentėjusysis jautė nesaugumo jausmą, bijojo išeiti į kiemą, vengė leisti laiką savo kieme, bijojo sutikti kaltinamuosius. Taigi reikalavimas atlyginti neturtinę žalą iš esmės yra pagrįstas. Tačiau įvertinus tai, kad fizinis smurtas nebuvo intensyvus, fizinio skausmo sukėlimo faktas nenustatytas, jokių duomenų apie ilgalaikį fizinės bei dvasinės sveikatos pakenkimą, nėra, įvertinus ir kaltinamųjų taip pat jauną amžių nusikaltimo padarymo metu, turtinę padėtį, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, priteistinos M. A. neturtinės žalos suma mažintina iki 500 Eur.

V. Bausmių skyrimas

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Asmenims, kuriems nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų, taikomos nepilnamečių baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančios įstatymo nuostatos (BK XI skyrius).

Už BK 181 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą įstatymas numato išimtinai tik laisvės atėmimo bausmę iki 8 metų.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių atsakomybę nenustatyta. Kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad jie nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje.

Skiriant bausmę R. C. taip pat atsižvelgiama į tai, kad jis įvykdė vieną tęstinę nusikalstamą veiką, priskirtą sunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia iš savanaudiškų paskatų trijų nukentėjusiųjų atžvilgiu, kaltinamajam užimant pagrindinį vaidmenį nusikaltimo padaryme. R. C. nusikalto būdamas neteistas. Tačiau teismas įvertina ir tai, kad 2019 m. gruodžio 18 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtintas jo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindu už padarytą analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje. Ši aplinkybė neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, rodo, kad jam parodytas teismo pasitikėjimas nepasiteisino, praėjus vos metams nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, jis pakartotinai įvykdė analogiško pobūdžio, tačiau jau sunkesnę nusikalstamą veiką. Taip pat teismas įvertina tai, kad po nusikalstamos veikos įvykdymo, kaltinamasis buvo baustas administracine tvarka už psichotropinių medžiagų ir alkoholio vartojimą, buvo jau du kartus nuteistas už disponavimą narkotine medžiaga bei pasikėsinimą įvykdyti vagystę.

Pagrindų taikyti BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalių nuostatas ir paskirti švelnesnę nei įstatymo nustatytą bausmę, byloje nenustatyta. BK 54 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jei sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Aukščiau nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo padaryti išvadą, kad sankcijų ribose už inkriminuotą veiką kaltinamajam paskirtą bausmė prieštarautų teisingumo principui, išimtinių aplinkybių dėl kurių būtų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalyje nuostatas, nenustatyta.

Esant šioms aplinkybėms, R. C. skirtina įstatymo nustatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2022 m. gruodžio 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir R. C. skirtina galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė. Bausmės bendrintinos taikant bausmių apėmimo būdą, kadangi nusikalstamos veikos, už kurias jos paskirtos labai skiriasi pagal savo pavojingumo laipsnį.

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad R. C. nusikalto būdamas nepilnametis ir nusikaltimo padarymo dienai laikomas neteistu, į tai, kad nors padarytas nusikaltimas priskiriamas prie sunkių, tačiau smurto panaudojimas nebuvo intensyvus, reikalaujamo turto suma buvo itin nedidelė, šiuo metu jis yra pilnametis, po nusikaltimo įsidarbino ir šiuo metu dirba, kuria šeimą, spręstina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsnio 2 dalimi, atidėtinas. Atidedant bausmės vykdymą, R. C. skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės – auklėjamieji darbai ir elgesio apribojimas, kurios padės pasiekti bausmės tikslus, darys teigiamą įtaką jo elgesiui, sulaikys jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Skiriant bausmę M. N. taip pat atsižvelgiama į tai, kad jis įvykdė vieną tęstinę nusikalstamą veiką, priskirtą sunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia iš savanaudiškų paskatų trijų nukentėjusiųjų atžvilgiu. M. N. nusikalto būdamas neteistas, tačiau buvo baustas administracine tvarka už narkotinės medžiagos vartojimą, svetimo smulkaus turto pagrobimą. Taip pat teismas įvertina ir tai, kad po nusikalstamos veikos įvykdymo, kaltinamasis buvo baustas administracine tvarka už alkoholio vartojimą, viešosios tvarkos pažeidimus, svetimo smulkaus turto pagrobimą, teistas už vagystes. M. N. yra nustatyta įvairūs elgesio, emocijų, psichikos, mokymosi sugebėjimų, sutrikimai tačiau skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra tikslinga (3 t., b. l. 104). M. N. nuo (duomenys neskelbtini) buvo paskirta nuolatinė globa, globėju paskirti (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai (3 t., b. l. 75–77). Pagrindų taikyti BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalių nuostatas ir paskirti švelnesnę nei įstatymo nustatytą bausmę, byloje nenustatyta. BK 54 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jei sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Aukščiau nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo padaryti išvadą, kad sankcijų ribose už inkriminuotą veiką kaltinamajam paskirta bausmė prieštarautų teisingumo principui, išimtinių aplinkybių dėl kurių būtų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalyje nuostatas, nenustatyta.

Esant šioms aplinkybėms, M. N. skirtina įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2022 m. gruodžio 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme bei 2022 m. gruodžio 20 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant po dalį (3 mėnesius) anksčiau paskirtų bausmių, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms, ir M. N. skirtina galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė.

Kadangi 2023 m. vasario 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį M. N. paskirta 14 parų arešto bausmė dar nėra įsiteisėjęs, todėl bausmės nebendrintinos, tai bus pagrindas padaryti vykdymo procese įsiteisėjus tiek teismo baudžiamajam įsakymui, tiek šiam nuosprendžiui BPK 347 straipsnio tvarka.

Taip pat įvertinus tai, kad M. N. nusikalto būdamas nepilnametis, jo panaudotas smurtas nebuvo intensyvus, reikalaujamo turto vertė itin nedidelė, šiuo metu jis keičia gyvenimo būdą, gyvena ir yra prižiūrimas (duomenys neskelbtini), todėl spręstina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsnio 2 dalimi, atidėtinas. Atidedant bausmės vykdymą, M. N. skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės – auklėjamieji darbai ir elgesio apribojimas, kurios padės pasiekti bausmės tikslus, darys teigiamą įtaką jo elgesiui, sulaikys jį naujų nusikalstamų veikų darymo.

Skiriant bausmę D. V. atsižvelgiama į tai, kad jis taip pat įvykdė vieną tęstinę nusikalstamą veiką, priskirtą apysunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia iš savanaudiškų paskatų dviejų nukentėjusiųjų atžvilgiu. D. V. nusikalto būdamas neteistas, tačiau ne kartą baustas administracine tvarka už alkoholio vartojimą, viešosios tvarkos pažeidimus, smulkaus turto pagrobimą (3 r., b. l. 175–184), 2019 m. spalio 29 d. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio tvarka pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 t., b. l. 185–189). Ši aplinkybė neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, rodo, kad jam parodytas teismo pasitikėjimas taip pat nepasiteisino, praėjus vos metams nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, jis pakartotinai įvykdė nusikalstamą veiką. Taip pat teismas įvertina ir tai, kad po nusikalstamos veikos įvykdymo, kaltinamasis buvo baustas administracine tvarka už psichotropinių medžiagų ir alkoholio vartojimą, viešosios tvarkos pažeidimą, buvo 2022 m. spalio 13 d. nuteistas už disponavimą narkotine medžiaga, kas rodo jo polinkį nesilaikyti visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. D. V. buvo gydytas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl narkotinių medžiagų iš kanapių vartojimo, nustatyta priklausomybės sindromas, kiti elgesio, raidos, mokymosi sugebėjimų, tačiau skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra tikslinga (3 t., b. l. 19). D. V. nuo 2015 m. kovo 3 d. buvo paskirta nuolatinė globa, globėju paskirti (duomenys neskelbtini) globos namai (3 t., b. l. 8–10). Pagrindų taikyti BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalių nuostatas ir paskirti švelnesnę nei įstatymo nustatytą bausmę, byloje nenustatyta. BK 54 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jei sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Aukščiau nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo padaryti išvadą, kad sankcijų ribose už inkriminuotą veiką kaltinamajam paskirta bausmė prieštarautų teisingumo principui, išimtinių aplinkybių dėl kurių būtų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalyje nuostatas, nenustatyta.

Esant šioms aplinkybėms, D. V. skirtina įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bausmių apėmimo būdu subendrintina su 2022 m. spalio 13 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, ir D. V. skirtina galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė. Bausmės bendrintinos taikant bausmių apėmimo būdą, kadangi nusikalstamos veikos, už kurias jos paskirtos labai skiriasi pagal savo pavojingumo laipsnį.

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad D. V. nusikalto būdamas nepilnametis ir nusikaltimo padarymo dienai laikomas neteistu, į tai, kad nors padarytas nusikaltimas priskiriamas prie sunkių, tačiau smurto panaudojimas nebuvo intensyvus, jis pats smurto prieš nukentėjusiuosius nenaudojo, reikalaujamo turto suma buvo itin nedidelė, šiuo metu jis yra pilnametis, po nusikaltimo tęsia mokslus, spręstina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsnio 2 dalimi, atidėtinas. Atidedant bausmės vykdymą, D. V. skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės – auklėjamieji darbai ir elgesio apribojimas, kurios padės pasiekti bausmės tikslus, darys teigiamą įtaką jo elgesiui, sulaikys jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas nėra atleidimas nuo bausmės, bausmės vykdymo atidėjimo metu kaltinamieji privalės laikytis teismo nustatytų pareigų, bus nuolat prižiūrimi ir kontroliuojami probacijos tarnybos, turės vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, o jei šių pareigų nevykdys arba darys naujus teisės pažeidimus, jiems grės bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas ir reali laisvės atėmimo bausmė.

VI. Daiktai

Daiktų klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka – kompaktiniai diskai (1 t., b. l. 110, 125, 182, 20, 27, 2 t., b. l. 73, 4 t., b. l. 121) paliktini saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas); garso kolonėlė „JBL Charge 4“, 2021 m. sausio 27 d. nutarimu grąžinta B. P. (1 t., b. l. 47-49), paliktina jos nuosavybėje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 301-303 straipsniais, 308 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. C. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2022 m. gruodžio 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, šiuo nuosprendžiu paskirtai bausmei visiškai apimant laisvės apribojimo bausmę, ir R. C. skirti galutinę subendrintą bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti atliktą bausmės dalį pagal 2022 m. gruodžio 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamąjį įsakymą.

Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui ir paskirti auklėjamojo poveikio priemones, numatytas BK 85 straipsnyje – 60 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per 4 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos ir elgesio apribojimą (BK 87 straipsnio 2 dalis) – 9 (devyniems) mėnesiams (terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos), įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei uždrausti bendrauti su M. N. ir D. V..

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą priežiūrai, panaikinti.

M. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2022 m. gruodžio 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme bei 2022 m. gruodžio 20 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant po dalį (3 mėnesius) anksčiau paskirtų bausmių, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms, ir M. N. skirti galutinę subendrintą bausmę – 11 (vienuolika) mėnesių laisvės atėmimo.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti atliktas bausmės dalis pagal 2022 m. gruodžio 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamąjį įsakymą ir 2022 m. gruodžio 20 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų baudžiamąjį įsakymą.

Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui ir paskirti auklėjamojo poveikio priemones, numatytas BK 85 straipsnyje – 80 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos ir elgesio apribojimą (BK 87 straipsnio 2 dalis) – 9 (devyniems) mėnesiams (terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos), įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei uždrausti bendrauti su R. C. ir D. V..

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti.

D. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2022 m. spalio 13 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, šiuo nuosprendžiu paskirtai bausmei visiškai apimant laisvės apribojimo bausmę, ir D. V. skirti galutinę subendrintą bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti atliktą bausmės dalį pagal 2022 m. spalio 13 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį bei kardomosios priemonės – suėmimo laiką nuo 2023 m. vasario 14 d. iki 2023 m. kovo 24 d.

Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laikotarpiui ir paskirti auklėjamojo poveikio priemones, numatytas BK 85 straipsnyje – 40 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per 4 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos ir elgesio apribojimą (BK 87 straipsnio 2 dalis) – 8 (aštuoniems) mėnesiams (terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos), įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), tęsti mokslą, arba dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei uždrausti bendrauti su R. C. ir M. N..

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Priteisti iš kaltinamųjų R. C. ir M. N. solidariai nukentėjusiojo D. Č. naudai 700 eurų neturtinės žalos atlyginimui. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusiojo pilnametystės paskirti nukentėjusiojo įstatyminę atstovę M. L..

Priteisti iš kaltinamųjų R. C., M. N. ir D. V. solidariai nukentėjusiojo M. A. naudai 500 eurų neturtinės žalos atlyginimui. Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki nukentėjusiojo pilnametystės paskirti nukentėjusiojo įstatyminį atstovą R. A..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: -vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, garso kolonėlę „JBL Charge 4“, 2021 m. sausio 27 d. nutarimu grąžintą B. P., palikti savininkės nuosavybėje; - vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kompaktinius diskus, esančius byloje, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.