- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-03
- Bylos Nr.
- e2-958-861/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19651-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Ieškovas
- UAB „Ignitis“
- Atsakovas
- UAB „Mano būstas Dainava“
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Ignitis“ ieškinį atsakovei UAB ,,Mano būstas Dainava“ dėl nuostolių atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 5 286,17 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2017-11-28 teismas sprendimu ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį patenkinto dalinai ir priteisė iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmonės Turto banko, ieškovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ 607,11 Eur skolos (t. y. dalį skolos, kuri sudaro 585,38 Eur, susidariusios objekte adresu (duomenys neskelbtini), ir visą skolą – 21,73 Eur, susidariusią objekte adresu (duomenys neskelbtini)), 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 607,11 Eur sumą nuo 2017-01-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 14 Eur bylinėjimosi išlaidų, likusioje dalyje (dėl 5 286,17 Eur skolos) ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad nėra pakankamai ir objektyvių įrodymų apie elektros energijos sunaudojimą per ginčo laikotarpį, jos paskirstymo pagrįstumą pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003-11-03 įsakymu Nr. 4-412 patvirtintą Įmokų už sunaudotą elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose paskirstymo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams metodikos (toliau – Metodika) 7.2 punktą, t. y. už proporcingai pagal buto/patalpų plotą paskirstytą suvartotą elektros energiją bendrojo naudojimo patalpose bei už butuose suvartotą (priskirtiną) elektros energiją. AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2017-12-27 pateikė apeliacinį skundą, o Vilniaus apygardos teismas 2018-11-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1432-794/2018, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos teismas nutartyje konstatavo, kad nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismui įvertinus byloje pateiktus įrodymus, matyti, jog tiek ieškovės, tiek ir trečiojo asmens UAB „Nemuno būstas“ pateikti duomenys, pagal kuriuos buvo atsakovei skaičiuojamos įmokos už sunaudotą elektros energiją butuose ((duomenys neskelbtini)), nėra tikslūs, teisingi ir išsamūs.
Šalies argumentai
Ieškovė pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į atsakovę, prašydama pateikti išsamius ir motyvuotus paaiškinimus bei duomenis, pagrindžiančius atsakovės atliktų skolos paskaičiavimų pagrįstumą ir teisingumą, taip pat, esant būtinumui, atlikti teisingus skolos perskaičiavimus, remiantis nutartyje nurodytais Vilniaus apygardos teismo argumentais. Atsakovė iki minėtame rašte nurodyto termino ieškovei atsakymo nepateikė, todėl ieškovė, neturėdama svaraus pagrindo ir teisinių motyvų, nutarties kasaciniu skundu neskundė. Ieškovė patyrė 5 286,17 Eur nuostolių (nepriteistos skolos už faktiškai suvartotą elektros energiją dalis), patirtų dėl atsakovės neteisėtų veiksmų.
Nurodo, kad atsakovė savo pareigos paskirstyti mokėtinas sumas už elektros energiją neginčijo, priešingai savo 2017-03-17 ir 2017-04-20 rašytiniais paaiškinimais, teiktais į Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtą civilinę bylą Nr. e2-5020-592/2017, patvirtino, kad yra įsipareigojusi paskirstyti vartotojams mokėtinas sumas už elektros energiją pagal teisės aktais nustatytą metodiką. Paaiškino, kad atsakovė įmokas už objektuose sunaudotą elektros energiją butų savininkams paskirstė pagal Metodikos 7.2 punkte nustatytą formulę. Pažymėjo, kad visi duomenys, kurie naudojami mokėtinoms sumoms už suvartotą elektros energiją paskirtsti, yra nustatomi ir/ar tvarkomi atsakovės. Vieninteliai duomenys, kuriuos ieškovė yra įsipareigojusi teikti atsakovei pagal Sutarties 5.2.2 punktą, tai pagal pačios atsakovės pateiktus įvadinius apskaitos prietaiso rodmenis teikiami duomenys apie mokėtinas sumas pagal kiekvieną įvadinį apskaitos prietaisą. Atkreipė dėmesį, kad ši bendra mokėtina suma nustatoma pagal atsakovės kiekvieną mėnesį nurašytus įvadinio skaitiklio rodmenis, kurie pristatomi ieškovei. Ieškovė tokių duomenų netvarko ir neturi pareigos tokius duomenis rinkti, o tik suveda į savo kompiuterinę programą iš administratorės (atsakovės) gautus duomenis apie konkrečiam butui kiekvieną mėnesį apskaičiuotas mokėtinas sumas už elektros energiją. Pažymėjo, kad sutarties 6.4 punkte nustatyta, kad jeigu atsakovė dėl savo kaltės klaidingai paskirsto mokesčius vartotojams, jis privalo ištaisyti klaidas ir atlikti pakartotinius skaičiavimus savo sąskaita. Ieškovė (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į atsakovę dėl išsamių paaiškinimų apie atliktus skolų paskaičiavimus ir paprašė, esant poreikiui (t. y. jei mokesčiai vartotojams buvo paskirstyti klaidingai), pateikti teisingus skolos perskaičiavimus, tačiau atsakovė duomenų nepateikė. Atsakovės veiksmų neteisėtumas pasireiškė netinkamu, nerūpestingu savo profesinės veiklos vykdymu. Nurodo, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės pareigos netinkamo įvykdymo (netikslių, neteisingų ir neišsamių mokėtinų sumų paskaičiavimų) ir ieškovei kilusios žalos tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5020-592/2017, tiek Vilniaus apygardos teismo nutartimi atmetus ieškinį dalyje dėl 5 286,17 Eur skolos priteisimo. Atkreipė dėmesį, kad nagrinėjant AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-5020-592/2017, tiek teismas, tiek ieškovė prašė atsakovės pateikti išsamius duomenis, konkrečius paskaičiavimus pagal Metodikos 7.2 punkte nurodytą formulę ir paaiškinimus dėl Objektuose ir kitose patalpose mokėtinų sumų už suvartotą elektros energiją paskirstymą, Objektų ir gyvenamųjų namų plotus bei kt., tačiau atsakovė nepateikė pakankamai ir objektyvių įrodymų, pagrindžiančių faktiškai suvartotos elektros energijos paskirstymo pagrįstumą pagal Metodikos 7.2 punktą, o ieškovė tokiais duomenimis nedisponuoja.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, jog sutartyje yra numatyta ieškovės pareiga perduoti tikslią informaciją apie elektros energijos apskaitos prietaisus bei mokėtinų sumų už elektros energiją paskirstymo algoritmus. Ši ieškovės pareiga susijusi su tinkamu mokėtinų sumų už elektros energiją paskirstymu. Atsižvelgiant į civilinėje byloje Nr. e2-5020-592/2017 nustatytas aplinkybes, kad atliekant skaičiavimus, buvo taikomas butų adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendrasis plotas, kuris neatitiko butų ploto pagal Nekilnojamojo turto registro išrašus bei faktinio bendrojo ploto, pažymėjo, kad ieškovė tiesiogiai prisidėjo prie ieškinyje nurodytų nuostolių atsiradimo, pateikdama klaidingą informaciją apie administruojamą namą. Pažymėjo, kad nėra pagrindo, dėl netikslių atliktų paskaičiavimų, atsakomybę priskirti išskirtinai atsakovei, kadangi pareiga pateikti aktualius ir tikslius duomenis, kurių pagrindu yra atliekami paskaičiavimai už suvartotą elektros energiją yra priskiriama ir ieškovei. Ieškovė nesilaikė pareigos keistis aktualia informacija ir atsakovei pateikti naują ir tikslią informaciją, kurios pagrindu ir buvo skaičiuojami ir paskirstomi kiekiai už suvartotą elektros energiją. Nurodo, kad faktiškai suvartota elektra yra užfiksuota ir sąskaitos yra pateiktos Objekto patalpų savininkams, todėl vertina, kad ieškovė reikalavimo teisės savininkams sumokėti už faktiškai suvartotą elektros energiją neprarado ir visa ieškovės nuostolių suma yra kilusi tik iš Objekto patalpų savininkų gautų sąskaitų neapmokėjimo. Pažymėjo, kad Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. Nutarimu Nr. 831, numato gyvenamųjų daugiabučių namų administratoriaus funkcijas bei pareigas. Tačiau nei šiuose nuostatuose, nei ieškinyje nurodytuose teisės aktuose, nėra numatyta administratoriaus pareiga atnaujinti turimus administruojamo namo duomenis ar domėtis pasikeitusiais butų ar kitų patalpų plotais ir kita informacija. Atsakovė prieš atliekant pirminius elektros energijos paskirstymo skaičiavimus, tiek ir atliekant pakartotinius skaičiavimus, kurie buvo pateikti į civilinę bylą Nr. e2-5020-592/2017, vadovavosi turimais Registrų Centro duomenimis, kurie buvo perduoti atsakovei sudarant sutartį dėl namo administravimo.
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, jog ji pagal Sutarties 5.2.1 punktą įsipareigojo per 5 kalendorines dienas nuo Sutarties pasirašymo dienos perduoti vykdytojui informaciją apie kiekvieno daugiabučio gyvenamojo namo įvadinius elektros energijos apskaitos prietaisus (skaitiklių kiekis, vieta, parodymai informacijos perdavimo dienai) ir mokėtinų sumų už elektros energiją paskirstymo algoritmus. Pažymėjo, kad šiuos duomenis, reikalingus Sutarties vykdymui ir konkretaus namo administravimui ieškovė turėjo perduoti atsakovei vieną kartą - pasirašius Sutartį, nagrinėjamu atveju ne vėliau kaip iki (duomenys neskelbtini). Atsakovės pateikti argumentai, jog ieškovė netinkamai vykdė ar nevykdė savo įsipareigojimų pagal Sutartį, yra nepagrįsti ir nagrinėjamu atveju su konkrečiu ieškinio reikalavimu nesusiję, kadangi atsakovė atsiliepime į ieškinį pasisako apie ieškovės įsipareigojimus, kurie turėjo būti ir buvo įvykdyti iki (duomenys neskelbtini). Ieškovė pažymėjo, kad niekada nevengė bendradarbiauti su atsakove, tačiau ieškovei nei Sutartimi, nei teisės aktais nėra įtvirtintos pareigos teikti atsakovei – namo administratorei aktualią informaciją apie gyvenamųjų namų ar butų plotų pasikeitimus, kaip siekia įrodyti atsakovė. Priešingai, nei teigia atsakovė, būtent jai Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklių) 107, 132.18 punktais yra nustatyta pareiga teikti ieškovės pareikalautą informaciją, kuria ji disponuoja - daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų ir (ar) nuomininkų sąrašus, namo, butų ir kitų patalpų plotus, mokėjimo sumų paskirstymo savininkams metodiką ir kita. Atsakovė paaiškino, kad būtent jos pareiga yra atlikti mokėtinų sumų paskirstymą pagal savo turimus duomenis. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad nagrinėjant minėtą bylą ne kartą jos nagrinėjimas buvo atidėtas, suteikiant galimybę pateikti išsamią informaciją apie priskaičiuotas vartotojams mokėtinas sumas už elektros energiją objektuose, nurodant konkrečius duomenis, įkeliamus į Metodikos 7.2 punkte nustatytą formulę. Šiais duomenimis disponuoja išimtinai atsakovė, todėl ieškovė dėjo maksimalias pastangas, kad atsakovė pateiktų šiuos duomenis teismui. Atsakovė teigia, kad nuostolių suma yra kilusi tik iš objekto patalpų gautų sąskaitų neapmokėjimo, tačiau teismas civilinėje byloje Nr. e2-5020-592/2017 konstatavo, kad nėra pagrindo pagal išrašytas sąskaitas priteisti skolų, kadangi mokėtinos sumos yra paskaičiuotos taikant netikslius duomenis. Klaidingas mokėtinų sumų paskaičiavimas lėmė ir neteisingų sąskaitų išrašymą. Atsakovė privalo apskaičiuoti namui ar kitam objektui ir atskirai kiekvienam vartotojui už elektros energiją paskirstytas sumas, taikydama skaičiavimo metu tikslius ir aktualius duomenis apie esamus vartotojus, patalpų plotus ir kt. metodikoje nustatyta tvarka (Taisyklių 132.18 punktas). Taisyklių 107 punkte nustatyta, kad atsakovė privalo pateikti ieškovei tikslius duomenis apie elektros apskaitos prietaisų rodmenis ir kitą atsiskaitymui būtiną informaciją. Sutarties 6.4 punktas nustato, kad jei atsakovė dėl savo kaltės klaidingai paskirsto mokesčius vartotojams, ji privalo ištaisyti klaidas ir atlikti pakartotinus skaičiavimus. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-5020-592/2017, atsakovės pozicija buvo vienareikšmiška, kad būtent ji administruoja gyvenamuosius namus, sudaro gyventojų sąrašus, juos koreguoja pagal pasikeitusią situaciją, o taip pat keičia ir objektų ploto duomenis. Tokius paaiškinimus atsakovės atstovė teikė teismui, teigdama, kad atsakovės paskaičiavimai yra teisingi ir pagrįsti, atlikti vadovaujantis Metodika. Ieškovė vertina, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė netinkamu, nerūpestingu savo profesinės veiklos vykdymu.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodė, jog ieškovė dublike pateikia nuorodą į Sutarties 5.2.1. punktą, kuriame nurodoma, kad duomenų apie administruojamus namus perdavimas įforminamas priėmimo – perdavimo aktu, tačiau ieškovė negali pateikti šio akto nuorašo ar kopijos teismui, t. y. neturi galimybių pateikti jokių įrodymų, kad minimas sutarties punktas buvo tinkamai įvykdytas. Pažymėjo, kad prie netiksliai atliktų skaičiavimų prisidėjo ir pati ieškovė, kadangi neįvykdė Sutartyje numatytos pareigos pateikti aktualius ir tikslius duomenis, kurių pagrindu yra atliekami paskaičiavimai už suvartotą elektros energiją. Atsakovė neneigia savo pareigos apskaičiuoti ir paskirstyti mokėtinas sumas už suvartotą elektros energiją. Šiuo atveju nėra keliamas ginčas dėl suvartotos energijos kiekio apskaičiavimo, kadangi suvartotas kiekis ir pateikti rodmenys yra teisingi, tačiau šiuo atveju kyla ginčas dėl mokėtinų sumų paskirstymo. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė šiuos minimus skaičiavimus atliko vadovaudamasi Registrų Centre nurodomais ir pačios ieškovės pateikiamais duomenimis. Pažymėjo, kad atsakovė visus skaičiavimus atliko vadovaudamasi išskirtinai ieškovės pateikiamais Registrų centro duomenimis, kurie buvo pateikti pasirašant Sutartį.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė. Papildomai paaiškino, kad atsakovės pareiga yra tinkamai apskaičiuoti sumas už elektros energiją. Atsakovė skaičiuodama mokėtinas sumas vartotojui pritaikė netikslius bei neteisingus duomenis. Atsakovė netinkamai įvykdė savo pareigas, dėl to ieškovė patyrė nuostolius. Nurodo, jog yra visos civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškovė negavo sumų už faktiškai teiktą elektros energiją. Atsakovės pareiga apskaityti gyventojus, butų plotus ir kt. Ieškovė pažymėjo, kad byloje yra prejudicija, taip pat nurodo, kad ieškovė visada pirmiausia kreipiasi į savininkus, šiuo atveju į valstybę, t. y. Turto banką. Paaiškino, kad ieškovei žala atsirado po Vilniaus apygardos teismo 2018-11-27 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-1432-794/2018, todėl ieškinio senaties termino ieškovė nėra praleidusi.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas papildomai nurodė, kad ieškovė savo veiksmais lėmė žalos atsiradimą, t. y. ieškovė nesikreipė į tuo metu dar gyvus savininkus, nurodo, kad taip būtų išvengta skolų. Skolos laikotarpis nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad nėra atsakovės neteisėtų veiksmų ir nors yra patalpų plotų neatitikimai, tačiau pažymėjo, kad atsakovė neturi pareigos tuo domėtis. Taip pat nurodo, kad aplaidi buvo pati ieškovė. Vilniaus apygardo teismo 2018-11-27 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-1432-794/2018 prejudicija, kad duomenys netikslūs, neteisingi ir neišsamūs. Taip pat prašė taikyti ieškinio senatį, nurodė, kad ieškovė kreipėsi į teismą 2016-12-22 civilinėje byloje Nr. e2-5020-592/2017, dėl skolos priteisimo, todėl 3 metų ieškinio senaties terminas yra praleistas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Nustatyta, kad 2017-11-28 Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5020-592/2017, kuriuo tenkino ieškovės ieškinį iš dalies, priteisė iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmonės Turto banko, ieškovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ 607,11 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 607,11 Eur sumą nuo 2017-01-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 14 Eur bylinėjimosi išlaidų, likusioje dalyje (dėl 5 286,17 Eur skolos) ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad nėra pakankamai ir objektyvių įrodymų apie elektros energijos sunaudojimą per ginčo laikotarpį, jos paskirstymo pagrįstumą pagal Metodikos 7.2 punktą, t. y. už proporcingai pagal buto/patalpų plotą paskirstymą suvartotą elektros energiją bendrojo naudojimo patalpose bei už butuose suvartotą (priskirtiną) elektros energiją. AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2017-12-27 pateikė apeliacinį skundą, o Vilniaus apygardos teismas 2018-11-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1432-794/2018, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Ieškovė UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ ieškiniu prašo iš atsakovės UAB „Nemuno būstas“ priteisti 5 286,17 nuostolių atlyginimą. Nurodo, kad nuostoliai atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė netinkamu, nerūpestingu savo profesinės veiklos vykdymu. Atsakovė nurodo, kad nėra civilinės atsakomybės sąlygų, o pareiga pateikti aktualius ir tikslius duomenis, kurių pagrindu yra atliekami paskaičiavimai už suvartotą elektros energiją yra priskiriama ir ieškovei.
Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Aiškindamas šią proceso teisės normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007 ir kt.). Teismas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-5020-592/2017 ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-1432-794/2018 yra nustatyti reikšmingi faktai nagrinėjamai bylai ir teismas neturi pagrindo nesiremti prejudiciniais faktais, nustatytais įsiteisėjusiuose teismo procesiniuose sprendimuose.
Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) ar atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
CK 6.248 straipsnio nuostatos numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas už žalą asmuo.
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos kilimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė ir atlieka kompensacinį vaidmenį. Civilinė atsakomybė atsiranda esant asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Civilinės atsakomybės rūšis – deliktinė atsakomybė – yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė kyla iš asmens neteisėtais veiksmais (neveikimu) padaromos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-219/2015).
CK 6.247 straipsnis nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
Ieškovė atsakovės neteisėtus veiksmus įrodinėjo teigdama, jog atsakovė netinkamai, nerūpestingai vykdė savo profesinę veiklą. Nurodė, kad atsakovė nepateikė pakankamai ir objektyvių įrodymų, pagrindžiančių faktiškai suvartotos elektros energijos paskirstymo pagrįstumą pagal Metodikos 7.2 punktą, o ieškovė tokiais duomenimis nedisponuoja. Nustatyta, kad tarp AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ ir UAB „Būsto administravimo agentūra“ 2004-03-09 sudarytos Mokesčio už elektros energijos paskirstymo sutarties Nr. 2004/220 (toliau – Sutartis) pagrindu, įmokas už sunaudotą elektros energiją butuose adresais (duomenys neskelbtini), apskaičiuodavo atsakovė, kuri administruoja namus adresu (duomenys neskelbtini).
Taisyklių 132.18 punktas reglamentuoja, kad daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija, daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų objektų (garažų, sodų ir kt.) savininkų sudaryta jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo, o kai savininkai nėra įsteigę bendrijos ir nėra sudarę jungtinės veiklos sutarties – teisės aktų nustatyta tvarka paskirtas administratorius (toliau – vartotojų atstovas) privalo apskaičiuoti namui ar kitam objektui ir atskirai kiekvienam vartotojui už elektros energiją, elektros energijos persiuntimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas paskirstytas sumas (paskaičiuotas pagal vartotojo ar vartotojų atstovo pateiktus rodmenis arba vidutinį suvartojimą), informuoti kiekvieną vartotoją bei tiekėją ir (ar) operatorių apie paskirstytas mokėtinas sumas bei neatlygintinai teikti kitą tiekėjo ir (ar) operatoriaus pareikalautą informaciją (daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų ir (ar) nuomininkų sąrašus, namo, butų ir kitų patalpų plotus, mokėjimo sumų paskirstymo savininkams metodiką ir kita). Jei vartotojų atstovas su operatoriumi ar tiekėju atsiskaito tiesiogiai, atsiskaitymo terminas sutartyje gali būti pratęstas iki 45 kalendorinės dienos.
Sutarties 2.1 punkte numatyta, kad atsakovė įsipareigojo paskirstyti vartotojams mokėtinas sumas už per ataskaitinį laikotarpį suvartotą elektros energiją pagal teisės aktais nustatytą metodiką bei informuoti kiekvieną savininką ir (ar) nuomininką apie tiekėjui mokėtiną sumą ir perduoti šiuos duomenis ieškovei. Nustatyta, kad atsakovė 2017-03-17 ir 2017-04-20 rašytiniais paaiškinimais, teiktais į Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtą civilinę bylą Nr. e2-5020-592/2017 patvirtino, kad yra įsipareigojusi paskirstyti vartotojams mokėtinas sumas už elektros energiją pagal teisės aktais nustatytą metodiką. Atsakovė įmokas už objektuose sunaudotą elektros energiją butų savininkams paskirstė pagal Metodikos 7.2 punkte nustatytą formulę. Teismas vertina, kad duomenys, kurie naudojami mokėtinoms sumoms už suvartotą elektros energiją paskirtstymui, yra nustatomi ir/ar tvarkomi atsakovės. Nustatyta, kad ieškovė pagal Sutarties 5.2.2 punktą yra įsipareigojusi teikti atsakovei pagal atsakovės pateiktus įvadinius apskaitos prietaiso rodmenis duomenis apie mokėtinas sumas pagal kiekvieną įvadinį apskaitos prietaisą, o bendra mokėtina suma nustatoma pagal atsakovės kiekvieną mėnesį nurašytus įvadinio skaitiklio rodmenis, kurie pristatomi ieškovei. Ši pareiga atsakovei nustatyta Taisyklių 107 punkte, kuriame reglamentuojama, kad sutartyje nustatytais terminais ir būdu, bet ne vėliau kaip iki paskutinės ataskaitinio laikotarpio kalendorinės dienos įskaitytinai, vartotojas (daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija, daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų objektų (garažų, sodų ir kt.), savininkų sudaryta jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo ar teisės aktų nustatyta tvarka paskirtas administratorius) privalo pateikti tiekėjui ar operatoriui tikslius duomenis apie elektros apskaitos prietaisų rodmenis ir kitą atsiskaitymui būtiną informaciją. Tokia pareiga atsakovei yra nustatyta ir Sutarties 5.3.1 punkte.
Sutarties 5.2.1 punkte numatyta, kad „Užsakovas įsipareigoja <...> per 5 kalendorines dienas nuo Sutarties pasirašymo dienos perduoti vykdytojui informaciją apie kiekvieno daugiabučio gyvenamojo namo įvadinius elektros energijos apskaitos prietaisus (skaitiklių kiekis, vieta, parodymai informacijos perdavimo dienai) ir mokėtinų sumų už elektros energija paskirstymo algoritmus“. Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad ieškovė minėtus duomenis, reikalingus Sutarties vykdymui ir konkretaus namo administravimui turėjo perduoti atsakovei vieną kartą - pasirašius Sutartį, nagrinėjamu atveju ne vėliau kaip iki (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad atsakovei buvo pateikta informacija apie įrengtą po vieną įvadinį skaitiklį gyvenamuosiuose namuose adresu (duomenys neskelbtini), jų įrengimo vietas ir kt. Atsakovė, kaip tai numatyta Sutarties 5.3.1 punkte, kiekvieną mėnesį nurašydavo minėtų įvadinių elektros skaitiklių rodmenis ir pateikdavo ieškovei. Taip pat atsakovei Sutarties sudarymo metu buvo pateikti visi reikalingi duomenys apie administruojamus gyvenamuosius namus. Sutarties 5.2.1 punkte nurodyta, kad šis perdavimas įforminamas priėmimo – perdavimo aktu, tačiau ieškovė nurodė, kad archyvuose šio akto nerado. Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad ji atsakovei Sutarties pasirašymo metu galėjo pateikti tik viešai skelbiamus duomenis, t. y. Nekilnojamojo turto registro išrašus apie gyvenamuosius namus, o kaip nustatyta civilinėje byloje Nr. e2-5020-592/2017, atliekant skolų skaičiavimus taikomi gyvenamųjų namų ir objektų plotai neatitiko plotų pagal Nekilnojamojo turto registro išrašus.
Atsakovė nurodė, kad Sutartyje yra numatyta ieškovės pareiga perduoti tikslią informaciją apie elektros energijos apskaitos prietaisus bei mokėtinų sumų už elektros energiją paskirstymo algoritmus. Nustatyta, kad sutarties 5.2.2 punkte numatyta, kad užsakovas įsipareigoja pagal vykdytojo pateiktus įvadinių apskaitos prietaisų rodmenis pateikti vykdytojui išplėstinę skaičiuoklę, kurioje nurodyta mokėtina suma, pagal kiekvieną įvadinį apskaitos prietaisą. Ginčo, kad šiuos duomenis ieškovė perdavė atsakovei Sutarties pasirašymo dieną byloje nėra. Atsakovė teigia, kad ieškovė pateikė klaidingą informaciją apie administruojamą namą ir pažymėjo, kad ieškovė privalo teikti atsakovei aktualią informaciją apie gyvenamųjų namų ar butų plotų pasikeitimus. Ieškovė nurodė, kad jai nei Sutartimi, nei teisės aktais nėra įtvirtintos pareigos teikti atsakovei – namo administratorei aktualią informaciją apie gyvenamųjų namų ar butų plotų pasikeitimus. Nenustačius, kad Sutartyje būtų įtvirtinta tokia pareiga ieškovei, atmestini ir atsakovės argumentai, kad ieškovė nesilaikė nei Sutartyje numatytų pareigų, nei įstatyme įtvirtintos pareigos keistis aktualia informacija ir atsakovei pateikti naują ir tikslią informaciją apie gyvenamųjų namų ar butų plotų pasikeitimus, kurios pagrindu ir buvo skaičiuojami ir paskirstomi kiekiai už suvartotą elektros energiją, taip pat, jog ieškovė pateikė klaidingą informaciją apie administruojamą namą. Teismas nenustatė ieškovės pareigos teikti atsakovei naują ir tikslią informaciją apie administruojamą namą po (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad ieškovė vykdė pareigą, nustatytą Sutarties 5.2.2 punkte: kas mėnesį teikė atsakovei išplėstinę skaičiuotę, kurioje nurodomi visų atsakovės administruojamų objektų duomenys, t. y. kiekvieno objekto (gyvenamojo namo) vieno mėnesio įvadinio skaitiklio rodmenys (rodmuo nuo – iki), rodmenų skirtumas – bendrai suvartotas elektros energijos kiekis objekte (visame gyvenamąjame name), taikomas tarifas ir bendra mokėtina suma. Sutarties 5.2.3 punkte nustatyta, kad ieškovė privalo prieš 15 dienų pranešti atsakovei apie pageidavimą skaičiuoti vartotojams 0,04 procentų dydžio delspinigius. Sutarties 5.2.4 punkte nustatyta, kad vartotojams naujai įsirengus jiems nuosavybės teise priklausančiuose ar kita daiktine teise valdomose ar naudojamose patalpose elektros energijos apskaitos prietaisus, atitinkančius komercinės apskaitos įrangai keliamus reikalavimus, ieškovė privalo pranešti atsakovei per 5 darbo dienas. Teismas vertina, kad kiti duomenys, taikomi apskaičiuojant kiekvienam vartotojui mokėtiną sumą už elektros energiją pagal Metodikos 7.2 punkte nustatytą formulę (t. y. duomenys apie daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkus ir (ar) nuomininkus, namo, butų ir kitų patalpų plotus ir kt.) yra nustatomi ir/ar tvarkomi išimtinai atsakovės. Nustatyta, kad atsakovė įmokas už objektuose sunaudotą elektros energiją butų savininkams paskirstė pagal Metodikos 7.2 punkte nustatytą formulę, tą patvirtina ir atsakovė. Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad ieškovė tokių duomenų netvarko ir neturi pareigos tokius duomenis rinkti, o tik suveda į savo kompiuterinę programą iš administratorės (atsakovės) gautus duomenis apie konkrečiam butui kiekvieną mėnesį apskaičiuotas mokėtinas sumas už elektros energiją. Atsakovė nesutiko su tokia ieškovės pozicija, tačiau priešingų duomenų nepateikė, o tik deklaratyviai nurodė, kad pagal įstatymus ir sutartį ieškovei numatyta pareiga teikti atsakovei aktualią informaciją.
Ieškovė teigia, kad atsakovės pareigos, tinkamai apskaičiuoti ir paskirstyti suvartotą elektros energiją, nesilaikymas tiesiogiai įtakojo ieškovės patirtų nuostolių atsiradimą. Atsakovė nurodo, kad ieškovės argumentai nepagrįsti, nes faktiškai suvartota elektra yra užfiksuota ir sąskaitos yra pateiktos objekto patalpų savininkams, vertina, kad ieškovė reikalavimo teisės savininkams sumokėti už faktiškai suvartotą elektros energiją neprarado ir visa ieškovės nuostolių suma yra kilusi tik iš objekto patalpų savininkų gautų sąskaitų neapmokėjimo. Atsakovė nurodo, kad tarp atsakovės ir ieškovės sudaryta sutartis atsakovei nenumato pareigos tinkamai apskaičiuoti ir paskirstyti mokesčius vartotojams. Pažymėjo, kad Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-08-05 nutarimu Nr. 831, numato gyvenamųjų daugiabučių namų administratoriaus funkcijas bei pareigas. Tačiau nei nuostatuose, nei teisės aktuose nėra numatyta administratoriaus pareiga atnaujinti turimus administruojamo namo duomenis ar domėtis pasikeitusiais butų ar kitų patalpų plotais ir kita informacija. Teismas kritiškai vertina šiuos atsakovės teiginius, nes atsakovė yra gyvenamųjų namų administratorė, kuri nuolat vykdo įmokų už sunaudotą elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose mokėtinų sumų paskirstymą gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams ir mokėtinas sumas skaičiuoja pagal aktualius duomenis.
Atsakovė nurodo, kad visa ieškovės nuostolių suma yra kilusi tik iš objekto patalpų gautų sąskaitų neapmokėjimo, tačiau teismas civilinėje byloje Nr. e2-5020-592/2017 konstatavo, kad nėra pagrindo pagal išrašytas sąskaitas priteisti skolų, kadangi mokėtinos sumos yra paskaičiuotos taikant netikslius duomenis. Teismas vertina, kad atsakovės nurodoma aplinkybė, kad objektų savininkams buvo išrašytos sąskaitos, nepatvirtina fakto, kad atsakovė teisingai ir pagrįstai paskirstė vartotojams mokėtinas ir sąskaitose nurodytas sumas. Taisyklių 132.18 punkte numatyta, kad atsakovė privalo apskaičiuoti namui ar kitam objektui ir atskirai kiekvienam vartotojui už elektros energiją paskirstytas sumas, taikydama tikslius ir aktualius skaičiavimo metu duomenis apie esamus vartotojus, patalpų plotus ir kt. Taisyklių 107 punkte nustatyta, kad atsakovė privalo pateikti ieškovei tikslius duomenis apie elektros apskaitos prietaisų rodmenis ir kitą atsiskaitymui būtiną informaciją. Vertintina, kad atsakovė atlieka mokėtinų sumų paskirstymą vartotojams pagal metodikoje nurodytą formulę, bei išrašo sąskaitas kiekvienam vartotojui. Atsakovė nurodo, kad ji visus skaičiavimus atliko vadovaudamasi išskirtinai ieškovės pateikiamais Registrų Centro duomenimis, kurie buvo pateikit pasirašant Sutartį, tačiau atsakovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad atsakovė disponuoja duomenimis, reikalingais jai atlikti mokėtinų sumų paskaičiavimus. Nustatyta, kad atsakovė skaičiuodama vartotojams mokėtinas sumas, taikė atsakovės tai dienai turimus duomenis apie gyvenamųjų patalpų plotus, kurie galėjo keistis. Į bylą pateikti 2017 m. susirašinėjimai el. paštu tarp šalių tai patvirtina. Sutarties 6.4 punktas nustato, kad jei atsakovė dėl savo kaltės klaidingai paskirsto mokesčius vartotojams, ji privalo ištaisyti klaidas ir atlikti pakartotinius skaičiavimus. Nustatyta, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į atsakovę dėl išsamių paaiškinimų apie atliktus skolų paskaičiavimus ir paprašė, esant poreikiui (t. y. jei mokesčiai vartotojams buvo paskirstyti klaidingai), pateikti teisingus skolos perskaičiavimus, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų pateikusi atsakymą į šį ieškovės raštą. Atsakovė yra gyvenamųjų namų administratorė, kuri nuolat vykdo įmokų už sunaudotą elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose mokėtinų sumų paskirstymą gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams, kuriuose įrengta įvadinė elektros apskaitos įranga visam bendrabučiui (vienam ar jų grupei), o esama viso bendrabučio vidaus elektros energijos tiekimo inžinerinė įranga nėra sumontuota taip, kad būtų galima kiekvienam patalpų savininkui ir/ar nuomininkui atskirai apskaičiuoti sunaudotos per ataskaitinį laikotarpį elektros energijos kiekį namo bendrosioms reikmėms (Metodikos 1 punktas). Teismas sutinka su ieškovės argumentu, kad šios nurodytos sąlygos dėl gyvenamajam namui įrengto vieno įvadinio elektros energijos apskaitos prietaiso atitinka nagrinėjamą situaciją. Teismas vertina, kad atsakovė privalėjo tinkamai ir teisingai apskaičiuoti gyvenamajam namui ir objektams už elektros energiją paskirstytas sumas, tačiau šios pareigos tinkmai neįvykdė, todėl ieškovė patyrė nuostolius.
Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą, kurio esmė – siekis grąžinti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę atsakovės žalingų veiksmų.
Ieškovė nurodė, kad ji dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patyrė 5 286,17 Eur dydžio nuostolius, kurių dydis yra nustatytas pagal atsakovės atliktus mokėtinų sumų objektuose paskaičiavimus. Pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. e2-5020-592/2017 teisams konstatvo, jog neaiškūs galutiniai paskaičiavimai dėl dalies reikalaujamos priteisti skolos (t. y. 5 286,17 Eur) objektuose pagal Metodikos 7.2 punktą (nurodomą formulę), tačiau teismas vertina, kad ieškovė faktiškai patiekė atitinkamą elektros energijos kiekį į gyvenamuosius namus, už kurį turėjo gauti būtent tokią sumą pinigų. Ieškovė nurodė, kad visam namui tiek adresu (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini), yra įrengtas vienas įvadinis elektros energijos apskaitos prietaisas, o esama kiekvieno viso namo vidaus elektros energijos tiekimo inžinerinė įranga nėra sumontuota taip, kad galima būtų kiekvienam patalpų savininkui ir/ar nuomininkui atskirai apskaičiuoti kiekį sunaudotos per ataskaitinį laikotarpį elektros energijos, tiekiamos namo bendroms reikmėms. Atsakovė šių aplinkybių neginčijo. Bendroms namo reikmėms tiekiama elektros energija yra apskaitoma vienu AB „Energijos skirstymo operatorius“ priklausančiu komerciniu elektros apskaitos prietaisu, įrengtu namo įvadinėje elektros skirstomojoje spintoje, kurio rodmenų pagrindu su ieškove atsiskaitoma už patiektos visam namui elektros energijos kiekį. Taisyklių 107 ir 132.18. punktuose numatyta, kad pagal vieną komercinį elektros apskaitos prietaisą, kuri nustatoma pagal atsakovės pateiktus tikslius duomenis apie įvadinių elektros apskaitos prietaisų rodmenis, yra apskaičiuojamos namui ar kitam objektui ir atskirai kiekvienam vartotojui už elektros energiją paskirstytos sumos. Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad ji turėjo gauti visą bendrą sumą už elektros energiją, faktiškai suvartotą konkrečiame gyvenamajame name. Atsakovė nurodo, kad ieškovės patirti nuostoliai yra pernelyg nutolę nuo atsakovės Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, vertina, kad šiuo atveju nėra priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos. Teismas nesutinka su tokiais atsakovės argumentais, nes nustatyta, kad atsakovė yra namo administratorė ir ji skirsto įmokas už objektuose sunaudotą elektros energiją butų savininkams, kaip ir pati atsakovė el. pašto susirašinėjimuose tarp šalių, pateiktų į bylą, patvirtino, jog atliekant skaičiavimus vadovaujasi aktualiais duomenimis. Įvertinus visas aplinkybs teismas konstatuoja, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų.
Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovė nepraranda galimybės, atlikus pakartotinius paskirstymo skaičiavimus, išsieškoti skolą už suvartotą elektros energiją iš gyventojų. Teismas pažymi, kad atsižvelgiant į tai, kad tarp ieškovės ir butų savininkų nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, nėra pagrindo pritarti atsakovės atsikirtimui, kad ieškovė, atlikus pakartotinius paskirstymo skaičiavimus, turėtų galimybę išsieškoti skolą iš gyventojų už susidariusią suvartotą elektros energiją. Remiantis nurodytais argumentais, ieškovės pareikšti reikalavimai tenkinami ir ieškovei iš atsakovės priteisiami 5 286,17 Eur nuostoliai.
Nustatytų aplinkybių kontekste teismas daro išvadą, jog ieškovė įrodė atsakovės neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, todėl teismas, vadovaudamasis teismų suformuota įrodinėjimo praktika bei įrodymų tikėtinumo taisyklėmis, konstatuoja, kad ieškovės ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Pagal CK 1.124 straipsnio ir 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį, o ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.
CK 1.127 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Nagrinėjamojoje byloje ieškinys reiškiamas dėl nuostolių atlyginimo. Atsakovė nurodo, kad ieškovė kreipėsi į teismą 2016-12-22 civilinėje byloje Nr. e2-5020-592/2017, todėl 3 metų ieškinio senaties terminas yra praleistas. Ieškovė nurodo, kad ieškovei žala atsirado po Vilniaus apygardos teismo 2018-11-27 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-1432-794/2018, todėl ieškinio senaties termino ieškovė nėra praleidusi. Teismas vertina, kad ieškovė 2016-12-22 civilinėje byloje Nr. e2-5020-592/2017 kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Ieškinį atmetus, ieškovė turėjo teisę kreiptis į apeliacinės instancijos teismą ir po apeliacinės instancijos sprendimo ieškovei atsirado žala, t. y. negauti pinigai už faktiškai teiktą elektros energiją. Teismas sutinka su ieškovės argumentu, kad ieškinio dėl nuostolių priteisimo sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti po Vilniaus apygardos teismo sprendimo įsiteisėjimo, todėl teismas konstatuoja, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
Ieškovei iš atsakovės priteisiamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019-07-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovės ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistina 119,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kiti šalių argumentai neturi reikšmės priimant teismo sprendimą, todėl dėl jų teismas atskirai nepasisako.
Iš ieškovės valstybei teismo patirtos pašto išlaidos nepriteisiamos, nes jos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 265–267 straipsniais, 269–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės UAB „Mano būstas Dainava“, į. k. 302709722, ieškovės UAB „Ignitis“, į. k. 303383884, naudai 5 286,17 Eur nuostolių, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (5 286,17 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019-07-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 119,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.