Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2024-10-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-409-586/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-10-25
Bylos Nr.
II-409-586/2024
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00099-2024-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vandalinas Vainius
Pažeidėjas
K. P.
Advokatai
Petras Matažinskas
Kategorijos
  • 16.11.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-409-586/2024Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00099-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.6.; 21.10.4. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. spalio 25 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vandalinas Vainius,sekretoriaujant Jovitai Brazauskienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. P. atstovui advokatui Petrui Matažinskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini)Klaipėdos r., advokato Petro Matažinsko skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. liepos 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-9191-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. liepos 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-9191-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) K. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda bei jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių už tai, kad jis 2024 m. liepos 8 d., 23.16 val., Klaipėdos rajono savivaldybėje, Dovilų mstl., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 14 punktą.

Šalies argumentai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. P. advokato Petro Matažinsko skundas, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Skunde nurodė, kad patikrinimo metu, pirmo pūtimo metu, jam buvo nustatytas 0,54 promilių alkoholio, o antro – 0,44 promilių alkoholio, kas buvo prilyginama lengvam girtumui. Nesijautė neblaivus, todėl po protokolo surašymo jis skubiai, nepraleisdamas valandos, kreipėsi į medicinos įstaigą tam, kad alkoholio kiekis būtų nustatytas iš kraujo pavyzdžių. Iš specialisto išvados, kurią pateikė administracinės bylos nagrinėjimo metu, matosi, kad kraujo mėginiai paimti 2024 m. liepos 9 d., 00:24 val., kraujyje rasta tik 0,27 promilių alkoholio. Minėta išvadą pateikė administracinio nusižengimo nagrinėjančiam pareigūnui, prašydamas, kad priimant sprendimą jo administracinio nusižengimo byloje būtų vadovaujamasi specialisto išvada. Tačiau pareigūnas išnagrinėjęs bylą nutarė pareiškėją pripažinti kaltu dėl šio administracinio nusižengimo bei paskyrė nuobaudą - 800 Eur baudą, bei paskyrė administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą 6 mėnesiams. Paskirta nuobauda yra aiškiai nepagrįsta ir neteisėta. Nes iš specialisto išvados matosi, jog K. P. administracinio nusižengimo nepadarė. Taip pat, nesutinka su išvada, kad pažeidė vienos valandos terminą kraujo tyrimui atlikti, nes pirmas pūtimas buvo atliktas 23.01 val., antras – 23:16 val. o jis nuvyko į medicinos įstaigą, kur kraujams jam buvo paimtas 00:04 val., tai tokį pažeidimą pareiškėjas laiko nežymiu. Pareiškėjo nuomone, jog nepilnai surinkta medžiaga, buvo netinkamai aiškinamas ir pritaikytas įstatymas. Teismo prašo, vadovaujantis specialisto išvada, skundžiamą nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. P. advokato Petro Matažinsko skundu nesutinka, jį vertina kaip nepagrįstą ir netenkintą, prašo palikti 2024 m. liepos 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą. Pažymi, kad K. P. atstovas advokatas P. Matažinskas pateikė medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyta aktą Nr. 43, kuriame nurodyta, kad 2024 m. liepos 9 d. K. P. buvo tikrintas alkotesteriu ir 00:19 val. jam nustatytas 0,26 promilės neblaivumas, 00:39 val., nustatytas 0,20 promilės neblaivumas, 0 00:24 val. buvo paimtas kraujas tyrimui. P. Matažinsko pateiktoje specialisto išvadoje Nr. T-A 3534/2024 (01), kurioje nurodyta, kad kraujas tyrimui paimtas 2024 m. liepos 9 d., 00:24 val., ir K. P. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,27 promilės etilo alkoholio. Taigi akivaizdu, kad kraujo paėmimo tyrimui dėl asmens neblaivumo nustatymo buvo pažeistas, nes kraujas tyrimui buvo paimtas daugiau, kaip po 1 valandos nuo to momento, kai policija nustatė K. P. neblaivumą. Institucijos nuomone, kad dėl fiziologinių žmogaus organizmo procesų neblaivumo laipsnis per tam tikrą laiką natūraliai mažėja ir, kad K. P. kraujyje buvo rasta 0,27 promilės etilo alkoholio, patvirtina, jog asmuo buvo vartojęs alkoholio ir vairavimo metu jo neblaivumas viršijo leistiną normą. Šiuo atveju, pagristai ir tinkamai buvo vertinama mažesnioji nustatyta norma, t. y. antruoju bandymu nustatytas 0,44 promilės neblaivumas, kuri viršija leidžiamą normą ir tai užtraukia administracinę atsakomybę. Skundžiamu nutarimu K. P. paskirta minimali administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonės minimaliam terminui yra adekvati administracinė nuobauda, kurią skiriant buvo atsižvelgta į administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą, pažeidėjo asmenybę ir galimą nuobaudos poveikį. Institucija nesutinka su skundo reikalavimų naikinti ar keisti nutarimą ir švelninti (sutrumpinti) straipsnio sankcijoje numatytų privalomai skiriamų administracinio poveikio priemonių terminų, labiau, negu numatyta straipsnio sankcijoje, kadangi K. P. atstovas skunde nenurodė jokių ypatingų, išimtinų ar itin reikšmingų aplinkybių. Prašo bylos nagrinėjimo metu remtis atsiliepime išdėstytais Institucijos argumentas bei bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. P. advokatas Petras Matažinskas teismo posėdžio metu parodė, kad K. P. savo argumentus išdėstė skunde. Jis neneigia, kad vairavo išgėręs. Prašo pakeisti skundžiamą nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą

Atsižvelgiant į Institucijos prašymą, byla išnagrinėta Institucijos atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad K. P. nubaustas už tai, kad jis 2024 m. liepos 8 d., 23.16 val., Klaipėdos rajono savivaldybėje, Dovilų mstl., vairavo transporto priemonę, BMW 3ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

K. P. pateiktas 2024 m. liepos 9 d. Medicininės apžiūros aktas Nr. 43 patvirtina, kad K. P. 00:19 val., alkotesteriu nustatytas 0,26 promilės, o 00:39 val., - 0,20 promilių, neblaivumas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos 2024 m. liepos 16 d. specialisto išvadoje Nr. T – A 3534/2024 (01) nurodyta, kad K. P. kraujyje, kuris paimtas 2024 m. liepos 9 d., 00:24 val., nustatyta mažiausia koncentracija 0,27 ‰ (promilės) etilo alkoholio. Šie duomenys parodo, jog alkoholio koncentracija kraujyje, bėgant laikui mažėjo. Vis tik, 2024 m. liepos 8 d. neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad policijos pareigūnams tikrinant pareiškėją įvykio vietoje, pirmuoju tikrinimu 23:01 val. buvo nustatytas 0,54±0,017 promilės, o antruoju tikrinimu 23:16 val. buvo nustatytas 0,44±0,017 promilių neblaivumas. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014). Ši teismų praktika paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad medikų alkotesterio nustatytas, bei kraujo tyrimas yra tikslesnis, nei pareigūnų alkotesterio nustatytas neblaivumas pažeidimo fiksavimo metu, sustabdžius pareiškėjo vairuojamą transporto priemonę. Be to, kaip pažymėjo Institucija atsiliepime, kad dėl fiziologinių žmogaus organizmo procesų neblaivumo laipsnis per tam tikrą laiką natūraliai mažėja. Taigi net atlikus medicininę apžiūrą bei kraujo tyrimą, pareiškėjo organizme nustatyta gana maža alkoholio koncentracija, todėl medicininės apžiūros rezultatai nepaneigia, jog alkoholio koncentracija K. P. kraujyje viršijo leistinos 0,40 promilės normą ir jis negalėjo vairuoti tuo metu, kai buvo sustabdytas ir patikrintas policijos pareigūnų, kadangi, kaip jau minėta, asmens neblaivumo laipsnis yra svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu ( Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-144-417/2023).

Esant šioms aplinkybėms pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną nėra, todėl pareiškėjo kaltė, padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, skundžiamame nutarime yra konstatuota pagrįstai.

K. P. už jo padarytą nusižengimą paskirta minimalaus dydžio bauda, taip pat nustatytas trumpiausias ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės taikymo terminas.

Kaip minėta, ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta alternatyvi galimybė taikyti numatytas administracinio poveikio priemones. Viena iš alternatyvų už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarymą yra galimybė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskirti dvi administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

Draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, yra viena iš ANK 27 straipsnio 1 dalyje reglamentuotų administracinio poveikio priemonių (ANK 27 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl nėra abejonių, kad ši administracinio poveikio priemonė taip pat padeda įgyvendinti ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatytą administracinių nuobaudų paskirtį.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad antialkoholinis variklio užraktas yra įtaisas, neleidžiantis užvesti transporto priemonės variklio, jeigu transporto priemonės vairuotojo iškvėpto oro ėminyje aptinkama alkoholio. Šio įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje taip pat nurodyta, kad, pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikui, asmeniui, kuriam paskirta administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, šio draudimo laikotarpiu grąžinama teisė vairuoti tik transporto priemones, kuriose įrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tačiau administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė šiuo pagrindu gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, naudai.

Lietuvos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nuostatoms poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslu pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., ir kt. nutarimai).

Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas atitinka įstatymo sankcijoje numatyto nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžia atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikoms nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninat, visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padarytos teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-73/2014, 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018).

Taigi minėtu reglamentavimu įtvirtinta galimybė skirti švelnesnio pobūdžio administracinio poveikio priemonę, siekiant užtikrinti, kad asmens, kuris vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, elgesys tam tikrą laiką būtų kontroliuojamas, t. y. jam būtų leidžiama tam tikrą laikotarpį vairuoti tik automobilius, kuriuose įrengtas antialkoholinis variklio užraktas, kartu paskiriant trumpesnį privalomo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Vertinant K. P. padaryto nusižengimo pavojingumą, atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamo pažeidimo fiksavimo metu jam nustatytas neblaivumo (girtumo) laipsnis viršijo minimalią ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatytą (0,4 promilių) girtumo ribą (pažeidėjui nustatytas lengvas girtumo laipsnis 0,44 promilių). Kaip matyti iš neblaivumo nustatymo akto neblaivumo lygis nuosekliai mažėjo (neblaivumo lygis patikrinimo metu pirmu pūtimu nustatyto 0,54 promilių, antruoju putimu sumažėjo iki 0,44 promilių). Todėl tikėtina, kad K. P. galėjo sąžiningai klysti, įvertindamas savo organizmo būklę prieš nusižengimą ir jo padarymo metu. Tai reiškia, kad K. P. padaryto nusižengimo pavojingumas yra mažesnis. Dėl padaryto pažeidimo eismo įvykis nebuvo padarytas, sunkūs padariniai nekilo. Visos šios aplinkybės bei padarytų KET pažeidimų skaičius, leidžia pagrįstai teigti, kad atsakomybės traukiamas asmuo K. P. iš esmės yra drausmingas vairuotojas, o jo padarytas nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio ir dėl to mažiau pavojingas už rūšinius nusižengimus, numatytus ANK 422 straipsnio 5 dalyje.

Kita vertus, negalima neigti, jog vairavimas neblaiviam, net jei nustatomas ir minimalus ar nedaug leidžiamą ribą viršijantis girtumo laipsnis, yra šiurkštus KET pažeidimas. Pareiškėjas, vairuodamas transporto priemonę, turėjo būti itin kritiškas sau, žinodamas, jog vartojo alkoholį ir įvertinti tokio elgesio neigiamas pasekmes – galimą tam tikrų suvaržymų patyrimą. Teismo vertinimu, išimtinai pažeidėjo interesus atitinkanti nuobauda nepasiektų jai keliamų tikslų – nebūtų sukeltos tos pasekmės, kurių siekiama nuobaudos paskyrimu, taip pat nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti ir nuobaudos paskyrimu siekiami tikslai – atgrasymas nuo pažeidimų darymo, bausmės neišvengiamumas, nes nuobauda sukeliami nepatogumai buityje, materialiniai praradimai ir yra tos pasekmės, kurių siekiama nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimu. Ir nors aptartos aplinkybės vertinamos pareiškėjo naudai, t. y. kaip jo atsakomybę ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų prasme švelninančios, tačiau jos visa apimtimi neeleminuoja jo atsakomybės už šiurkštų ir pavojingą KET pažeidimą.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją, teismų praktiką, sprendžia, kad K. P. yra taikytinos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, todėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. liepos 30 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-9191-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) keičiamas ir K. P. skirtina švelnesnė administracinė poveikio priemonė, negu numatyta ANK 422 straipsnio 5 dalyje – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trims) mėnesiams, tačiau draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai paliktinas 12 (dvylikai) mėnesių, taip siekiant užtikrinti prevencinių tikslų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 6 dalimi, teismas,

nutaria:

skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. liepos 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-9191-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir K. P., pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje padarymą, paskirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trims) mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 (dvylikai) mėnesių.

Kitą 2024 m. liepos 30 dienos nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėjas Vandalinas Vainius