Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Laimos Ribokaitės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. R. ir I. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AV grupė“ ieškinį atsakovams A. R. ir I. R. dėl skolos ir netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudariusių šalių kaltės nustatymo

13. Sutarties 2.2 punkte šalys numatė, kad Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo kaina yra 42 800 Eur. Pagal Sutarties 3.1 punktą pradinė ieškovė UAB „Bugvilė“ įsipareigojo per 5 dienas nuo Sutarties pasirašymo dienos antstolei E. M. sumokėti 36 300 Eur už atsakovų įsiskolinimus į antstolės asmeninę banko sąskaitą. Šis mokėjimas turėjo būti įskaičiuotas į atsakovų pradinei ieškovei parduodamo nekilnojamojo turto kainą, kai bus sudaryta pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis. Pradinė ieškovė 2018 m. sausio 31 d. antstolei E. M. atliko 3 mokėjimus bendrai 36 300 Eur sumai. Mokėjimų paskirtyse buvo nurodyta, kad pradinė ieškovė moka už atsakovų skolą ir vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje Nr. 0009/17/00708.

14. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo terminą šalys pratęsė penkis kartus. Paskutinį kartą terminas buvo pratęstas iki 2020 m. vasario 18 d. Suėjus pagrindiniam sutarties sudarymo terminui, sutartis taip ir nebuvo sudaryta.

15. Byloje kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės taikymo preliminariosios sutarties šaliai, dėl kurios kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis.

16. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnio 1 dalis). Preliminariajai sutarčiai, be kita ko, yra būdinga tai, kad tokios sutarties šalys neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties įvykdymo natūra – šalims per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis).

17. Vis dėlto šis preliminariosios sutarties ypatumas nereiškia, kad šalies atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, nulemtas subjektyvių – nuo tokios šalies valios priklausančių – priežasčių, nesukelia jai jokių neigiamų teisinių padarinių – ta preliminariosios sutarties šalis, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Be to, preliminariosios sutarties šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį, kaip ir bet kuri kita prievolė, kaip ji suprantama pagal CK 6.1 straipsnį, gali būti užtikrinta ir netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis). Kitaip tariant, preliminariosios sutarties šalis CK 6.165 straipsnio 4 dalies prasme turi teisę reikalauti ne tik nuostolių, bet ir netesybų kaip minimalių nuostolių, patirtų dėl kitos šalies nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, atlyginimo, jeigu tokia turtinė prievolė yra įtvirtinta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).

18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Svarbu tai, kad nurodytos sąlygos yra kumuliatyvios – preliminariosios sutarties šalies atsakomybei atsirasti nepakanka vien nustatyti, jog kita šalis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Kai viena preliminariosios sutarties šalis atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau toks jos elgesys yra nulemtas objektyvių – nuo jos valios nepriklausančių – priežasčių (kitos preliminariosios sutarties šalies neteisėti veiksmai, faktinės aplinkybės, kurių atsiradimo rizikos nėra prisiėmusi sutarties šalis, ir pan.), – tokiais atvejais, nors ir egzistuoja pirminė sąlyga, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-378/2021).

19. Taigi, civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį (vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį), bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, visumos pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

22. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovų kaltės. Apeliacinės instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju neturi pagrindo sutikti su atsakovų apeliacinio skundo argumentais bei jų pozicija, kad skundžiamas sprendimas yra be motyvų. Aplinkybė, kad skundžiamo sprendimo motyvai netenkina apeliantų ar tai, kad nebuvo įvertinti visi jų nurodyti argumentai, nereiškia, kad jie yra nepakankami teismo išvadoms pagrįsti. Nors pirmosios instancijos teismas išsamiai neaptarė visų atsakovų teiginių, susijusių su pradinės ieškovės veiksmais, kuriais atsakovai įrodinėjo jos vengimą sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau, kaip minėta, padarė pagrįstą išvadą, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovų kaltės.

23. Nagrinėjamu atveju atsakovas bylos nagrinėjimo metu neneigė, kad pasirašęs su pradine ieškove preliminarią sutartį dėl jam ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo, nesikreipė į jokį notarą dėl pagrindinės sutarties sudarymo. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu atsakovas patvirtino, kad net ir pratęsus pagrindinės sutarties sudarymo terminą, jokių veiksmų dėl pagrindinės sutarties sudarymo jis nesiėmė. Nors, atsakovo teigimu, jis laukė kol į notarą kreipsis pati UAB „Bugvilė“, tačiau atsakovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad kreipėsi į UAB „Bugvilė“, derino galimą sutarties sudarymo laiką. Pats atsakovas akcentavo, kad su buvusiu UAB „Bugvilė“ direktoriumi ir akcininku G. N. ir dabartine direktore E. A. dirbo viename kabinete, tačiau nenurodė, kad ragino UAB „Bugvilė“ kreiptis į notarą, ar ėmėsi kokių nors veiksmų, jog pagrindinė sutartis būtų sudaryta.

24. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja UAB „Bugvilė“ direktorė E. A. nurodė, kad baigiantis preliminariosios sutarties sudarymo terminui kreipėsi į notarę, siekdama suderinti pagrindinės sutarties sudarymo laiką. Liudytoja teigė, kad notarei paprašius atsiųsti papildomus dokumentus, reikalingus sutarties sudarymui, ji kreipėsi į atsakovą dėl jų pateikimo, tačiau atsakovas juos pateikti vengė, todėl buvo nuspręsta pratęsti pagrindinės sutarties sudarymo terminą. Akivaizdu, kad visus dokumentus, kurie reikalingi nekilnojamojo turto perleidimo sandoriui sudaryti, kaip turto savininkai turėjo būtent atsakovai, tačiau byloje nėra duomenų, kad šiuos dokumentus atsakovai perdavė UAB „Bugvilė“ ar notarui.

25. Šalys preliminariosios sutarties 3.1 punkte numatė, kad tuo atveju, jei pirkimo–pardavimo sutartis iki šios sutarties 2.1 punkte nustatyto termino nebus sudaryta dėl būsimojo pirkėjo kaltės, tai šiame punkte nurodyta suma (36 300 Eur + 5 500 Eur) lieka pardavėjui kaip bauda. Pagal preliminariosios sutarties 3.2 punktą, tuo atveju, jei pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis iki sutarties 2.1 punkte nustatyto termino nebus sudaryta dėl pardavėjo/atsakovo kaltės, tai pardavėjas/atsakovas privalo per 3 kalendorines dienas nuo termino sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį datos grąžinti pirkėjai iš jos gautą avansą ir sumokėti pirkėjai 10 000 Eur baudą (netesybas). Atsižvelgiant į nurodytas preliminariosios sutarties sąlygas, numatančias skirtingas baudas sutarties šalims, vengiančioms sudaryti pagrindinę sutartį, teisėjų kolegijos vertinimu, labiau tikėtina, kad būtent UAB „Bugvilė“, kuri buvo sumokėjusi didžiąją dalį turto kainos, ir kuriai atsisakius sudaryti sutartį, visa suma būtų likusi pardavėjui kaip bauda, nevengė sudaryti pagrindinę sutartį, o priešingai, kaip ir nurodė teismo posėdžio metu apklausti liudytojai, dėjo pastangas tokios sutarties sudarymui. Tuo tarpu apeliantai, kurie turėjo sandoriui sudaryti reikalingus dokumentus, tokių dokumentų nei UAB „Bugvilė“, nei notarui neperdavė, buvo pasyvūs ir jokių veiksmų dėl sandorio sudarymo nesiėmė, todėl būtent apeliantus pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino kaltus dėl pagrindinės sutarties nesudarymo.

26. Šios išvados nepaneigia ir apeliantų nurodoma aplinkybė, kad UAB „Bugvilė“ kreipėsi į teisininkus nepasibaigus pagrindinės sutarties sudarymo terminui. Kaip paaiškino liudytoja apklausta UAB „Bugvilė“ direktorė E. A., sutartis apeliantų iniciatyva buvo pratęsta net penkis kartus, apeliantas vengė bendravimo, todėl UAB „Bugvilė“ pagrįstai nebesitikėjo sudaryti pagrindinę sutartį nustatytu terminu ir pradėjo konsultuotis su teisininkais. Byloje nėra duomenų, kad UAB „Bugvilė“ dar nesibaigus pagrindinės sutarties sudarymo terminui kreipusis į teisininkus, atsakovai ėmėsi kokių nors veiksmų pagrindinės sutarties sudarymui, kreipėsi į notarą, taip pat į pačią UAB „Bugvilė“. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, tokių UAB „Bugvilė“ veiksmų nėra pagrindo vertinti kaip nesąžiningų ir turėjusių įtaką pagrindinės sutarties nesudarymui.

27. CK 6.228 straipsnyje įtvirtintos nuostatos dėl esminės nelygybės suteikia teisę sutarties šaliai atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Be kitų aplinkybių, šiais atvejais turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog viena šalis nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad kita šalis nuo jos priklauso, turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties, taip pat atsižvelgiant į sutarties prigimtį ir tikslą (CK 6.228 straipsnio 1 dalis).

28. Nagrinėjamu atveju, atsakovai, apeliaciniame skunde teigdami, kad jie laikytini silpnesniąja sandorio šalimi, nenurodė, kad UAB „Bugvilė“, kaip juridinis asmuo, pasinaudojo atsakovais dėl jų silpnesnės ekonominės padėties ar kitų aplinkybių, išvardytų CK 6.228 straipsnio 1 dalyje. Atsakovai neįrodinėjo ir byloje nėra tokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad preliminarioji sutartis nebuvo sudaryta šalių laisva valia. Iš preliminariosios sutarties nuostatų matyti, kad joje numatytų baudų dydis buvo ženkliai skirtingas būtent atsakovų naudai. Tuo tarpu vien atsakovų nurodoma aplinkybė, kad preliminariosios sutarties tekstas buvo parengtas UAB „Bugvilė“, nenurodant kaip tai pažeidė jų teises, nesudaro pagrindo spręsti, kad preliminariosios sutarties sąlygomis buvo įteisinta ginčo šalių nelygybė, iš esmės nepateisinamai pažeidžiant atsakovų teises.

Dėl sumokėto pagal preliminariąją sutartį avanso grąžinimo

29. Konstatavus, kad pagrindinė sutartis nesudaryta dėl atsakovų kaltės, pagal preliminariosios sutarties 3.2 punktą jiems kilo pareiga grąžinti pirkėjai iš jos gautą avansą ir sumokėti pirkėjai 10 000 Eur baudą (netesybas).

30. Minėta, kad šalys sutarties 3.1 punkte numatė, jog pirkėja sutarties pasirašymo dieną sumoka pardavėjui 5 000 Eur grynais ir per penkias dienas nuo sutarties pasirašymo sumoka antstolei E. M. 36 300 Eur už atsakovų įsiskolinimą, kuris bus įskaičiuotas į perkamo turto kainą. Byloje nėra ginčo, kad pasirašius preliminarią sutartį, 2018 m. sausio 31 d. už apeliantų įsiskolinimus antstolei E. M. UAB „Bugvilė“ trimis pavedimais pervedė iš viso 36 300 Eur sumą.

31. Ieškovė nagrinėjamoje byloje prašė priteisti ne tik 36 300 Eur sumą, sumokėtą pagal preliminariąją sutartį, bet ir 3 732 Eur sumą, kurią UAB „Bugvilė“ sumokėjo atsakovų turto varžytynes vykdžiusiai antstolei E. M. kaip varžytynių dalyvio mokestį, kuris, ieškovės teigimu, taip pat turėjo būti įskaičiuotas į parduodamo turto kainą. Teismo posėdžio metu liudytojas G. N. paaiškino, kad šalys susitarė, jog UAB „Bugvilė“ dalyvaus atsakovų turto varžytynėse, taps varžytynių dalyve ir jas laimės, tačiau šio turto nepirks. Tokiu būdu varžytinės nusikels 1-2 mėn., o varžytynių mokestis (apie 10 proc.) atitinkamai bus skirtas apeliantų skolai padengti. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Bugvilė“ 2017 m. lapkričio 9 d. pervedė antstolei E. M. dviem mokėjimais iš viso 3 732 Eur (3 360 Eur + 372 Eur). Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovų priteisė visą prašomą priteisti skolos sumą, t. y. 40 032 Eur.

32. Atsakovai neginčija aplinkybės, kad iš UAB „Bugvilė“ antstolei pervesto varžytynių dalyvių mokesčio buvo iš dalies padengtas jų įsiskolinimas ir vykdymo išlaidos vykdomojoje byloje Nr. 0009/17/00708, tačiau teigia, kad šios išlaidos nėra susijusios su ginčo dalyku. Atsakovų vertinimu, jie nėra atsakingi už pradinės ieškovės UAB „Bugvilė“ išlaidas, kurias ji patyrė dėl savo pačios sprendimo pažeisti CPK 710 straipsnyje nustatytą pareigą varžytynių dalyviui per nustatytą terminą. Teisėjų kolegija su tokia apeliantų pozicija iš esmės sutinka.

33. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškiniu prašė priteisti pagal preliminariąją sutartį sumokėtą avansą ir baudą, motyvuodama tuo, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovų kaltės. Iš preliminariosios sutarties turinio matyti, kad sutarties šalys minėto UAB „Bugvilė“ sumokėto varžytynių dalyvių mokesčio neįtraukė UAB „Bugvilė“ mokėjimus už parduodamą turtą kaip avansą, nors šie mokėjimai buvo atlikti dar iki preliminariosios sutarties sudarymo. Akivaizdu, kad šalims siekiant įskaičiuoti minėtus mokėjimus į perkamo turto kainą, jie turėjo galimybę tai nurodyti preliminariojoje sutartyje.

34. Iš šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų nustatyta, kad iki minėtų mokėjimų antstolei atlikimo atsakovas A. R. UAB „Bugvilė“ direktorių pažinojo, kreipėsi į jį pagalbos antstolei pradėjus išieškojimą iš jo turto, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, UAB „Bugvilė“ sprendimas dalyvauti apeliantų turto varžytynes, vėliau nesumokėjus visos turto kainos, galėjo būti susijęs ir su kitais šalių susitarimais, juolab kad pats UAB „Bugvilė“ direktorius teismo posėdžio metu paaiškino, kad tokiu būdu buvo siekiama atidėti atsakovų turto pardavimą, siekiant sudaryti sąlygas jiems surinkti pinigus įsiskolinimui padengti. Jokių įrodymų apie susitarimo įtraukti antstolei sumokėtą varžytynių dalyvio mokestį į turto kainą egzistavimą šalys nepateikė, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovai, pažeidę pareigą sudaryti pagrindinę sutartį, turi pareigą grąžinti ir UAB „Bugvilė“ sumokėtą 3 732 Eur sumą.

Dėl reikalavimo teisės perleidimo

35. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino jų išreikštų abejonių dėl reikalavimo perleidimo sutarties, kuria pradinė ieškovė UAB „Bugvilė“ perleido reikalavimą UAB „AV grupė“, realumo. Atsakovų teigimu, reikalavimo teisės perleidimas yra akivaizdžiai nenaudingas pradinei ieškovei, be to, jos teisių perėmėja UAB „AV grupe“ nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad už perleistą reikalavimą yra atsiskaityta ir naujoji ieškovė turi reikalavimo teisę į atsakovus.

36. CPK 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje.

37. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs pradinės ieškovės UAB „Bugvilė“ prašymą, 2020 m. spalio 6 d. nutartimi pakeitė pradinę ieškovę UAB „Bugvilė“ jos teisių perėmėja UAB „AV grupė“.

38. Iš reikalavimo perleidimo sutarties nuostatų matyti, kad UAB „AV grupė“ įsipareigojo atsiskaityti su pradine ieškove per 4 mėnesius nuo sutarties pasirašymo. Byloje nėra duomenų, kad reikalavimo perleidimo sutartis yra nuginčyta ar negaliojanti, taip pat, kad pagal ją nustatytu terminu nebuvo atsiskaityta, todėl spręsti, kad UAB „AV grupė“ neturi reikalavimo teisės į atsakovus nėra pagrindo. Vien aplinkybė, kad reikalavimo teisė buvo perleista už mažesnę sumą, nei pats reikalavimas, t. y. 20 000 Eur, nesudaro pagrindo abejoti šios sutarties realumu. Pažymėtina, kad galiojant sutarčių laisvės principui šalys yra laisvos susitarti dėl kainos ir kitų sutarties sąlygų, neprieštaraujančių imperatyvioms įstatymų normoms (CK 6.156 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

39. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylą, nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, iš esmės tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias preliminariosios sutarties sudarymą ir pasibaigimą, tinkamai aiškino preliminariosios sutarties sąlygas, todėl pagrįstai sprendė, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovų kaltės ir ieškinį tenkino, priteisdamas pagal preliminariąją sutartį sumokėtą avansą. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovams atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, taip pat yra pagrindas priteisti pradinės ieškovės UAB „Bugvilė“ antstolei sumokėtą 3 732 Eur varžytynių dalyvio mokestį. Taigi yra pagrindas šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pakeisti ir priteisti iš atsakovės ne 40 032 Eur, o 36 300 Eur skolos (sumokėto avanso) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

40. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovams ir tretiesiems asmenims – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

41. Ieškovė pareiškė ieškinį, prašydama iš atsakovės priteisti 40 032 Eur skolos ir 10 000 Eur baudą. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovų 40 032 Eur skolos ir 5 000 Eur baudą. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nusprendus priteisti ieškovei 36 300 Eur avanso sumą, laikytina, kad ieškinys buvo tenkintas 83 proc.

42. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė iš viso 2 660,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovai – 6 030 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš šalių procesinių dokumentų matyti, kad bylinėjimosi išlaidų dydžio šalys neginčija. Be to, šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo tenkintas iš dalies, ieškovei iš atsakovų priteistinos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai 2 208,05 Eur (2 660,30 Eur × 0,83) dydžio bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o atsakovams iš ieškovės – 1 025,10 Eur (6 030 Eur × 0,17). Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovų priteistina 1 182,95 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.

43. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patirta 74,22 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Pagal patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją, į valstybės biudžetą iš ieškovės priteistina 12,62 Eur (74,22 Eur x 0,17), iš atsakovų – po 30,80 Eur, iš viso 61,60 Eur (74,22 Eur x 0,83) procesinių dokumentų įteikimo išlaidoms atlyginti (CPK 96 straipsnis).

44. Iš dalies tenkinus atsakovų apeliacinį skundą, spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovai už apeliacinį skundą sumokėjo 400 Eur žyminį mokestį. Kadangi nuo likusios 500 Eur žyminio mokesčio dalies Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 9 d. nutartimi atsakovai buvo atleisti, apeliacinis skundą tenkinus tik nedidele dalimi – 8 proc., teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovams iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteisiamos.

45. Ieškovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl atitinkamai proporcingai atsakovų apeliacinio skundo patenkintai daliai iš atsakovų ieškovės naudai priteistinos 834,90 Eur (907,50 x 0,92) bylinėjimosi išlaidos t. y. po 417,45 Eur.

46. Atsakovai apie apeliacinės instancijos teisme patirtas advokato teisinės pagalbos išlaidas įrodymų nepateikė, todėl šių išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „AV grupė“ (įmonės kodas 302818401, buveinė (duomenys neskelbtini)) iš atsakovų I. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir A. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 36 300 Eur (trisdešimt šešių tūkstančių trijų šimtų eurų) sumokėtą avansą, 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) baudą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 20 d.) iki sprendimo įvykdymo ir 1 182,95 Eur (vieną tūkstantį šimtą aštuoniasdešimt du eurus, 95 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Grąžinti atsakovei I. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) iš Šiaulių apygardos teismo 100 Eur avansinio mokėjimo už bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš atsakovų I. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir A. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) po 30,80 (trisdešimt eurų, 80 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AV grupė“ (įmonės kodas 302818401, buveinė (duomenys neskelbtini)) 12,62 Eur (dvylika eurų, 62 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.“

Priteisti iš atsakovų I. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir A. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AV grupė“ naudai po 417,45 Eur (keturis šimtus septyniolika eurų, 45 ct) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.