Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-69-587/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-01-16
Bylos Nr.: e2A-69-587/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-16032-2018-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Albina Rimdeikaitė, Edvardas Paliokas, Lina Žemaitienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „CC&L“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Granito tarpininkai“

Civilinė byla Nr. e2A-69-587/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16032-2018-3

Procesinio dokumento kategorijos: 2.1.2.4.2.7; 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.8.10; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

(S)Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 16 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko, Albinos Rimdeikaitės ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „CC&L“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-816-886/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Granito tarpininkai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „CC&L“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės patikslintą priešieškinį ieškovei dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir sutarties pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Granito tarpininkai“ (toliau – ir UAB „Granito tarpininkai“) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,CC&L“ (toliau – ir UAB ,,CC&L“) 29 458,85 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiškos įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės patikslintą priešieškinį ieškovė prašė atmesti.

2. Atsakovė prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Patikslintu priešieškiniu prašė: 1) pripažinti šalių 2017 m. rugsėjo 5 d. Įsiskolinimo padengimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento; 2) pripažinti šalių 2015 m. lapkričio 15 d. sutarties nuostatas dėl automobilių saugojimo aikštelės paslaugų teikimo ir apmokėjimo negaliojančiomis nuo sutarties sudarymo momento ir taikyti restituciją: įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovei 370,78 Eur.

3. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad šalys 2014 m. vasario 26 d. sudarė Prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutartį Nr. 1864 ir Muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartį Nr. 1864. Šalys papildomai 2015 m. lapkričio 15 d. pasirašė sutartį, kurios 3.9 punkte buvo papildomai sutarta dėl automobilių saugojimo aikštelės paslaugų, 6 Eur už parą kaina buvo sutarta laisva šalių valia. Už sutarčių pagrindu laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 29 d. iki 2018 m. rugsėjo 10 d. suteiktas paslaugas atsakovė liko skolinga 29 458,85 Eur. Šalys 2017 m. rugsėjo 5 d. pasirašė įsiskolinimo padengimo sutartį, kuria atsakovė pripažino tuo metu buvusią 22 067,66 Eur skolą ir įsipareigojo ją mokėti dalimis. Atsakovės skola atsirado sutarčių pagrindu už prekių krovimo paslaugas, svėrimą, už automobilių stovėjimo aikštelę, ofiso, sandėlių nuomą, prekių sandėliavimą bei kitas paslaugas. Įsiskolinimo padengimo sutartimi atsakovė pripažino skolą ir mokėjimo išdėstymo grafiką, jos nuginčijimas nesukels atsakovei jokių teisinių pasekmių. Atsakovė neįrodinėja sąlygų, kurioms esant būtų pagrindas sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.90 straipsnio pagrindu. Šiuo metu nėra jokio teisinio ginčo dėl UAB ,,Granito tarpininkai“ pirmumo teisės naudotis žemės sklypo dalimi Kaune, (duomenys neskelbtini). Ieškovė teisėtai valdo visą žemės sklypą pagal 2015 m. gegužės 1 d. nuomos su UAB ,,Granitas“ sutartį, galiosiančią iki 2019 m. gruodžio 31 d. Ieškovė aptarnauja klientus atstovaujant juos muitinėje, pateikia klientų prekes muitinei, atlieka krovinio tvarkymo darbus, vykdo muitinės sandėlio veiklą, saugo prekes ir sunkvežimius, vykdo sutartinius įsipareigojimus su Kauno teritorine muitine dėl atvykstančių ir išvykstančių į muitinės vietą registravimo ir srauto reguliavimo. Automobilių stovėjimo aikštelės teisinė registracija negali būti aplinkybe, suteikiančia teisę atsakovei už jai suteiktas paslaugas nemokėti. Ieškovė neatliko jokių nesąžiningų veiksmų, atsakovės nesuklaidino ir neapgaudinėjo. Visos paslaugos, už kurias susidarė įsiskolinimas, buvo faktiškai suteiktos, sutarčių sąlygos yra aiškios ir suprantamos.

Atsiliepimas

4. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 5 d. įsiskolinimo padengimo sutartį atsakovė pasirašė suklaidinta dėl skolos dydžio. Skola buvo nepagrįstai skaičiuojama už tą transporto priemonių stovėjimo laiką, už kurį neturėjo būti skaičiuojamas mokestis. Ieškovės reikalaujama priteisti skola, susidariusi laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 29 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., jau buvo nurodyta 2017 m. rugsėjo 5 d. įsiskolinimo padengimo sutartyje. Šalių 2015 m. lapkričio 15 d. sutarties dėl atsiskaitymo už ilgalaikes ir vienkartines paslaugas 3.9 punkte numatyta, jog už atsakovės klientų transporto priemonėms suteiktą automobilių saugojimo aikštelės paslaugą atsakovė moka po 6 Eur (be PVM) per parą už kiekvieną transporto priemonę. Aikštele buvo naudojamasi ne 24 valandas, todėl mokestis turi būti skaičiuojamas proporcingai išbūtam aikštelėje laikui. Ieškovės skaičiavimo būdas yra nesąžiningas, todėl Sutarties 3.9 punktas turi būti pakeistas. Dalis ieškovės pateiktų sąskaitų, bendrai 14 653,56 Eur sumai, kurių atsakovė neapmokėjo, yra už ieškovės suteiktas paslaugas – automobilių stovėjimo aikštelę. Ieškovė neturėjo teisės apmokestinti į posto prekių tikrinimo vietą įvažiuojančias ir išvažiuojančias transporto priemones, kadangi pagal sutartį su Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškovė įsipareigojo užtikrinti, kad už tai nebūtų imami jokio tipo mokesčiai ar rinkliavos. Ieškovė galėjo rinkti mokesčius tik už naudojimąsi saugomos transporto priemonių aikštelės paslaugomis, jei šiomis paslaugomis naudotųsi atsakovės klientai. Muitinės darbo metu transporto priemonės laikomos muitinei priklausančioje aikštelėje, mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laiką muitinės nedarbo laiku. Teritorija (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, priklauso Kauno miesto savivaldybei. Šią teritoriją nuomoja UAB ,,Granitas“ ir pernuomoja UAB ,,Resko“, ieškovė skaičiavo mokestį už naudojimąsi aikštele, kuri jai nebuvo perduota naudotis, aikštelė nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Ieškovė negalėjo teikti stovėjimo aikštelės paslaugų, atsakovė laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 26 d. iki 2018 m. rugsėjo 10 d. nepagrįstai sumokėjo jai 3 873,94 Eur. Ieškovė atsakovei suteikė paslaugų už 15 832,96 Eur, atsakovė apmokėjo 16 203,74 Eur, todėl prašo taikyti restituciją ir priteisti iš ieškovės 370,78 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Priteisė ieškovei iš atsakovės 29 458,85 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiškos įvykdymo ir 2 624,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas konstatavo, kad:

5.1. šalis sieja sutartiniai teisiniai santykiai pagal keletą sutarčių: 1) pagal 2014 m. vasario 26 d. Prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutartį Nr. 1864; pagal 2014 m. vasario 26 d. Muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartį Nr. 1864 (1 t. 4–5, 6 b. l.); 2) pagal 2015 m. lapkričio 15 d. sutartį (toliau – ir Sutartis), kuria nustatyta atsakovės atsiskaitymo tvarka už ieškovės suteiktas ilgalaikes (tęstines) paslaugas (nuomos, automobilių saugojimo aikštelės) ir už vienkartines paslaugas (prekių krovos, muitinės sandėlio, muitinės tarpininko ir pan.) parduotas prekes ar turtą (1 t. 7 b. l.). Šios Sutarties 3.9 punkte numatyta, kad už Gavėjo klientų transporto priemonėms suteiktą automobilių saugojimo aikštelės paslaugą Gavėjas ar jo klientai moka Tiekėjui po 6 Eur (PVM neįskaičiuotas) į parą už kiekvieną transporto priemonę. Laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 29 d. iki 2018 m. rugsėjo 10 d. atsakovei išrašytų sąskaitų faktūrų pagrindu ieškovė apskaičiavo 29 458,85 Eur skolą, kurią sudaro: 16 646,67 Eur automobilių stovėjimo aikštelės mokestis, 4380,50 Eur nuomos mokestis, 8431,68 Eur krovos ir kitų paslaugų mokesčiai (1 t. 8–80 b. l.). Ieškovė 2018 m. rugsėjo 12 d. surašė Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriame nurodyta atsakovės skola – 29 458,85 Eur. Atsakovė skolos dalies, susidariusios už patalpų ar sandėlio nuomą, krovos ar kitus darbus neginčijo, tačiau, jos nuomone, laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 3 d. iki 2016 m. kovo 3 d. atsakovės už automobilių stovėjimo aikštelę sumokėta suma (2 t. 1–27 b. l.) turi būti įskaityta už nuomos, krovos ir kitų darbų įsiskolinimą laikotarpiu, už kurį reiškiamas ieškinio reikalavimas.

5.2. Ginčas byloje kilo dėl automobilių stovėjimo aikštelės paslaugų teikimo ir atsiskaitymo už šias paslaugas.

5.3. Atsakovė atsikirtimus į ieškinį grindžia Kauno teritorinės muitinės ir ieškovės 2009 m. gruodžio 21 d. sudaryta Sutartimi dėl prekių (krovinių) pristatymo ir transporto priemonių įvažiavimo į Kauno teritorinės muitinės Kauno ,,Centro“ krovinių posto prekių tikrinimo vietą ir išvažiavimo iš jos kontrolės vykdymo elektronine informacine sistema (toliau – ir Sutartis su Muitine) (2 t. 28–35 b. l.). Sutarties su Muitine 4.11 punkte numatytas ieškovės įsipareigojimas užtikrinti, kad už transporto priemonių patekimą į prekių tikrinimo vietą ir išvykimą iš jos nebūtų imami jokio tipo mokesčiai ar rinkliavos. Atsakovė teigė, kad ieškovė neužtikrino galimybės į prekių tikrinimo vietą (toliau – PTV) patekti transporto priemonėms nemokamai.

5.4. Muitinės departamento 2016 m. liepos 21 d. rašte nurodyta, kad muitinės aptarnaujamiems asmenims, pageidaujantiems atlikti muitinės formalumus, įvažiavimas į posto PTV (prekių tikrinimo vietą) yra nemokamas, jeigu nėra naudojamasi bendrovės UAB „Granito tarpininkai“ teikiamomis paslaugomis. Atsakovė neįrodė, kad nesinaudojo ieškovės tiekiamomis paslaugomis. Atsakovė turėjo galimybę įvažiuoti į prekių tikrinimo vietą ir išvykti iš jos nemokamai, tačiau tokiu atveju ji turėjo nežymėti atvykusių transporto priemonių elektroninėje sistemoje kaip jai priklausančių. Sutarties su Muitine 4.7 punkto pagrindu neatlygintinai saugoti transporto priemones ieškovė buvo įpareigota tik išskirtiniais atvejais. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų perdavusi ieškovei saugoti transporto priemones esant tokioms sąlygoms. Teismas įvertinęs Sutarties su Muitine sąlygas, nesutiko su atsakovės argumentais, jog garantuodama nemokamą patekimą į/iš Prekių tikrinimo vietos, ieškovė prisiėmė pareigą priimti savo valdomoje teritorijoje transporto priemones, kurių muitinės deklaracijos dar nepateiktos ir leisti jas statyti dokumentų teikimo metu. Galimybė patogiai, neribotam laikui statyti transporto priemonę buvo pagrindinis sutarties su ieškove dėl automobilių saugojimo aikštelės nuomos sutarties dalykas. Ieškovė yra verslo subjektas, jos ištekliais užtikrinama galimybė sutartis sudariusiems deklarantams ar kitiems asmenims už atlygį, vykdyti būtent tokią – patogesnę praktiką, todėl ieškovės lūkestis gauti už suteiktus patogumus atlygį yra visiškai pagrįstas.

5.5. Pagal Sutartį transporto priemonių saugojimo aikštelės paslaugas sudarė ne tik vieta automobiliui ir jo saugojimas, tačiau ir suteikiama prieiga prie elektroninės duomenų bazės, interneto ryšys visoje teritorijoje, galimybė naudotis tualetais, praustuvais, šiukšliadėžėmis, sargai pagelbėdavo perduodant informaciją, pervarant automobilius ir kitais klausimais. Atsakovės aptarnaujamos transporto priemonės į teritoriją atvažiuodavo įvairiu laiku ir būdavo skirtingą laiko tarpą. Atsakovės klientų transporto priemonės naudojosi stovėjimo aikštele ne tik muitinės procedūroms atlikti Prekių tikrinimo vietoje, bet dažnai tiesiog saugiam automobilio laikymui. Atsakovės argumentus, jog jos klientų transporto priemonės važiavo ne į ieškovės, o į UAB ,,Resko“ teritoriją teismas atmetė, kadangi nei su UAB ,,Resko“, nei su kokia kita įmone dėl tokių paslaugų teikimo sutarčių atsakovė nebuvo sudariusi.

Atsiliepimas

5.6. Atsakovė skolos pagrįstumą ginčijo teigdama, jog nepriėmė jai pateiktų sąskaitų faktūrų, į elektroniniu paštu ieškovės atsiųstą žinutę ir siunčiamas sąskaitas atsakovė atsakė „nepriimta“ (3 t. 136 b. l.), kuriuose nenurodytos nepriėmimo priežastys ir motyvai. Remiantis Sutarties 3.2 punktu, sąskaitų įteikimas elektroniniu paštu laikomas tinkamu (1 t. 7 b. l.). Teismas sprendė, kad ieškovė įrodė ieškinio reikalavimų pagrįstumą.

Šalies argumentai

5.7. Atsakovė priešieškiniu nurodo, kad įsiskolinimo padengimo sutartis ir 2015 m. lapkričio 15 d. sutarties sąlygos dėl automobilių saugojimo aikštelės ir apmokėjimo sudarytos dėl apgaulės. Atsakovė nurodė, jog ieškovė ją apgavo, nutylėdama esmines aplinkybes – kad įvažiuoti į Muitinės teritoriją ir išvažiuoti iš jos galima ir nemokamai. Skola ieškovei susidarė laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 29 d. iki 2018 m. rugsėjo 10 d., didžiąją dalį skolos susidarymo laikotarpio (nuo 2016 m. gruodžio mėn.) atsakovė žinojo, kad jos aptarnaujamos klientų transporto priemonės gali nemokamai patekti į Muitinės Prekių tikrinimo vietą, tačiau nesikreipė nei į ieškovę, nei į teismą dėl sutarties nutraukimo ar sąlygų pakeitimo. Šie atsakovės veiksmai rodo jos valią vykdyti sudarytą sutartį. Be to, atsakovės vadovė 2017 m. rugsėjo 5 d. pasirašė Įsiskolinimo padengimo sutartį Nr. 1 (1 t. 81–82 b. l.), kurią prašo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento. Atsakovė 2018 m. kovo 13 d. elektroniniais laiškais žadėjo sumokėti skolą, nurodė, kad šiuo metu neturi finansinių galimybių, kadangi klientai neatsiskaito (1 t. 85–86 b. l.).

5.8. Teismo posėdyje atsakovės vadovė paaiškino, kad sutarčių sąlygos pripažintinos negaliojančiomis ir dėl ekonominio spaudimo, kuris pasireiškė vykdant dvigubą apmokestinimą, stabdant išvažiuojančias iš teritorijos transporto priemones. Ieškovė išankstinius mokėjimus užskaitydavo skolų dengimui, o dvigubų mokėjimų taip pat reikalaudavo iš dalies padengti įsiskolinimui. Teismas sprendė, kad tokie ieškovės veiksmai gali būti vertinami kaip reikalavimas įvykdyti prievolę, tačiau negali būti kvalifikuojami kaip ekonominis spaudimas. Teismas konstatavo, kad atsakovės priešieškinio reikalavimai yra nepagrįsti ir neįrodyti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Atsakovė UAB ,,CC&L“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2019 m. rugsėjo 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimą ir išspręsti ginčą iš esmės – atmesti UAB „Granito tarpininkai“ ieškinį ir patenkinti UAB ,,CC&L“ priešieškinį, priteisti atsakovei visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau – ir Žemės sklypas) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir yra išnuomotas UAB „Granitas“ (t. 3, b.l. 122). 2015 m. gegužės 1 d. Patalpų nuomos sutartimi Nr. 45-15 (t. 3, b.l. 97) UAB „Granitas“ išnuomojo UAB „Granito tarpininkai“ patalpas ir leido naudotis žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Minėta nuomos sutartimi UAB „Granito tarpininkai“ Žemės sklypas nebuvo išnuomotas. Šiame kontekste yra aktualus 2019 m. rugsėjo 30 d. Kauno apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1286-454, kuriuo konstatuota, kad patalpų nuomininkams UAB „Resko“, UAB „Doteksas“ Žemės sklypas nebuvo nuomojamas, o buvo suteiktas naudotis, tiek kiek reikia nuomojamų patalpų eksploatacijai. UAB „Granito tarpininkai“ teisės Žemės sklypo atžvilgiu apsiribojo patekimu prie jos nuomojamų patalpų ir jokiu būdu nesuteikė teisės Žemės sklype teikti apmokamą transporto priemonių saugojimo paslaugą.

6.2. Byloje yra pateikti duomenys, kad nurodomasis ženklas Nr. 528 „Stovėjimo vieta“ su papildoma lentele Nr. 840 „Mokamos paslaugos“ ant apsaugos posto sienos, įvažiavimą į Žemės sklypą reguliuojanti užkarda adresu Raudondvario pl. 147A, Kaune, buvo įrengti neteisėtai ir kad UAB „Granito tarpininkai“ per nurodytą terminą šiuos pažeidimus pašalino. Be to, ieškovė neteisėtai įrengė stebėjimo kameras.

6.3. Jeigu atsakovė būtų žinojusi, kad ieškovė neturi teisės nei riboti įvažiavimo-išvažiavimo į/iš Žemės sklypo, nei apmokestinti transporto priemonių stovėjimą Žemės sklype, ji niekada nebūtų pasirašiusi 2015 m. lapkričio 15 d. Sutarties su ieškove. Dėl tapačių aplinkybių 2017 m. rugsėjo 5 d. Įsiskolinimo padengimo sutartis Nr. 1 taip pat pripažintina negaliojančia kaip išvestinis sandoris.

6.4. Nuo 2017 metų didžiosios dalies sąskaitų už aikštelės paslaugas atsakovė neapmokėjo, 2018 m. išrašytos sąskaitos už aikštelės paslaugas buvo grąžinamos ieškovei, neįtraukiamos į apskaitą, o 2017 m. rugsėjo 5 d. Įsiskolinimo sutartis taip pat nebuvo vykdoma. Visos šios aplinkybės rodo, kad ieškovė nesutiko su apgaulės pasėkoje sudarytos 2015 m. lapkričio 15 d. Sutarties sąlygomis dėl atsakovės klientų transporto priemonių apmokestinimo.

6.5. Atsakovė vykdė muitininkės tarpininkės veiklą (duomenys neskelbtini) teritorijoje, į kurią patekimą/išvažiavimą kontroliavo ieškovė. Būtent ieškovė, valdydama neteisėtai įrengtą užkardą, galėjo spręsti, ką įleisti ir ką išleisti iš teritorijos, tai buvo įrankis daryti spaudimą atsakovei.

6.6. Ieškovės transporto priemonių saugojimo paslaugų teikimas buvo fiksuojamas ne šalių ar pasirašomu aktu, o deklaratyviu ieškovės pareiškimu apie suteiktas paslaugas ir jų apimtį.

6.7. Teismas nepagrįstai nesustabdė bylos nagrinėjimo iki kol Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-9458-454/2018, kurioje vyksta ginčas būtent dėl to, kas – ar ieškovė UAB „Granito tarpininkai“, ar UAB „Resko“ – yra teisėti žemės sklypo dalies, įskaitant ir tos dalies kurioje yra saugoma automobilių aikštelė, naudotojai. Be to, ieškovės UAB „Granito tarpininkai“ atžvilgiu 2019 m. vasario 11 d. Kauno apskrities VPK Kauno m. Santakos PK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl savivaldžiavimo.

6.8. Teismas, neįtraukdamas į bylos nagrinėjimą trečiųjų suinteresuotų bylos baigtimi asmenų, pažeidė CPK 47 straipsnį ir nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Atsakovė prašė į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis įtraukti UAB „Granitas“ ir UAB „Resko“. Nurodė, kad tarp ieškovės UAB „Granito tarpininkai“ ir UAB „Resko“, UAB „Granitas“ vyksta teisminis ginčas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose civilinėje byloje Nr. e2-9458-454/2018. Trečiųjų asmenų neįtraukimo teismo nemotyvavo. Vykstantis ginčas kitoje civilinėje byloje dėl ieškovei išnuomoto žemės sklypo dalies dydžio ir šio ginčo baigtis turės prejudicinę reikšmę ir trečiųjų asmenų interesams.

6.9. Apeliantė prašo prijungti prie bylos kartu su apeliaciniu skundu pateiktus rašytinius įrodymus: 2019 m. rugsėjo 30 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1286-454/2019, kuris buvo paskelbtas 7 dienomis vėliau nei skundžiamas sprendimas. Taip pat naujai pateikiami NŽT ir Kauno miesto savivaldybės administracijos raštai apie ieškovės veiklos teisėtumą. Šie dokumentai buvo gauti leidus susipažinti su ieškovės atžvilgiu vykdomu ikiteisminiu tyrimu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Leidimas susipažinti su šiais dokumentais ir daryti jų kopijas bylos nagrinėjimo metu atsakovei nebuvo suteiktas.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Granito tarpininkai“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, ieškovei iš atsakovės priteisti 1000 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimo išlaidų. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

7.1. nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė neturėjo teisės teikti saugojimo paslaugų žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune. Net ir tuo atveju, jeigu ieškovė nebūtų turėjusi žemės sklypo naudojimo teisės, ši aplinkybė nesudarytų pagrindo atmesti ieškinį ir nešalintų atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės pagal tarp šalių sudarytas sutartis. Atsakovė ieškovės teikiamomis paslaugomis naudojosi net ir po to, kai 2016 m. gruodį sužinojo, kad gali patekti į muitinės teritoriją nemokamai. Atsakovė 2017 m. rugsėjo 5 d. pasirašė įsiskolinimo padengimo sutartį, kuria pripažino tuo metu buvusią 22 067,66 Eur skolą ir pati prašė atsakovės šia skolą mokėti ją išdėstant dalimis. Byloje pateiktos visos atsakovei išrašytos PVM sąskaitos faktūros už suteiktas paslaugas nurodant jų apimtį (l t. 8-80 b. l). Remiantis 2015 m. lapkričio 15 d. Sutarties 3.2 punktu, sąskaitų įteikimas elektroniniu paštu laikomas tinkamu (l t., 7 b. l).

7.2. Ieškovė teisėtai naudoja žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaunas nuo 2008 m. Patalpų nuomos sutartimi su UAB „Granitas“ sudaryta 2015 m. gegužės 1 d. Nr. 45-15 ir pakeista dalyje 2015 m. spalio 29d. susitarimu, UAB „Granitas“ ieškovei UAB „Granito tarpininkai“ išnuomojo eilę negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, bei ta pačia sutartimi (1 p.) leido naudotis visu žemės sklypu, besiribojančiu su Muitinės teritorija (duomenys neskelbtini), Kaune (3t.b.l 97–103). Sutarties 27 p. ieškovė įsipareigojo mokėti metinį žemės nuomos mokestį pagal žemės nuomos deklaraciją, kurią pateikia nuomotojas, ieškovė nepertraukiamai nuomotojai UAB „Granitas“ ir mokėdavo už nuomojamą žemę pagal pateikiamas deklaracijas.

7.3. Kauno apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1286-454/2019 neturi jokios teisinės reikšmės 2019 m. rugsėjo 23 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Pačios ieškovės UAB „Granito tarpininkai“ iniciatyva buvo pradėtas teismo procesas byloje Nr. e2-1286-454/2019, kuriuo buvo prašoma pakeisti 2015 m. gegužės 1 d. nuomos sutartį, sumažinant naudojamo žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Kaune, plotą bei buvo ginčijamos su kitais asmenimis UAB „Granitas“ sudarytos sutartys.

7.4. Ieškovės veiksmai šiai dienai nėra įvertinti kaip turintys savivaldžiavimo požymių. Atsakovės skundas Kauno apskrities VPK užregistruotas 2019 m. sausio 30 d., t. y. po to, kai atsakovė šioje byloje gavo ieškinį dėl skolos priteisimo. Naujai į bylą su apeliaciniu skundu pateikiami NŽT raštas ir Kauno savivaldybės administracijos raštas nepaneigia atsakovės pareigos atsiskaityti už jai ieškovės suteiktas paslaugas. Šie dokumentai neleistini, nes atsakovė gavo juos susipažinusi su ikiteisminio tyrimo, kurio duomenys negali būti viešinami ir platinami, medžiaga. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaunas, teisinė registracija nepaneigia fakto, jog atsakovei buvo suteiktos atlygintinės transporto priemonių saugojimo paslaugos.

7.5. Atsakovė nurodo, kad ieškovės UAB „Granito tarpininkai“ apgaulė pasireiškė informacijos neatskleidimu, tačiau šių aplinkybių byloje neįrodė. 2015 m. lapkričio 15 d. Sutarties 4.3.2 punktas numatė, jog sutartis gali būti nutraukta vienašališkai bet kurios iš šalies raštu pranešus kitai pusei, jeigu nėra įsiskolinimo. Didžiąją dalį skolos susidarymo laikotarpio atsakovė neabejotinai žinojo, kad jos aptarnaujamos jos klientų transporto priemonės gali nemokamai patekti į Muitinės Prekių tikrinimo vietą. Veiksmus, kuriuos apeliaciniame skunde atsakovė nurodo kaip jos pasyvų nesutikimą su 2015 sutarties sąlygomis, galima laikyti tik sutartinių įsipareigojimų nevykdymu. Atsakovės skundo argumentai, dėl tariamo ieškovės naudoto ekonominio spaudimo naudotis jos paslaugomis nebuvo įrodyti.

7.6. Atsakovė netinkamai aiškina Sutarties su Muitine 4.11 punktą ir 4. 7 punktą. Ieškovė neprisiėmė pareigos priimti savo valdomoje teritorijoje transporto priemones, kurių muitinės deklaracijos dar nepateiktos ir leisti jas statyti dokumentų teikimo metu. Sutarties su Muitine 4.7 punkte numatyta, jog neatlygintinai saugoti transporto priemones ieškovė buvo įpareigota tik išskirtiniais atvejais, tačiau nepatvirtina, jog ieškovė turėjo pareigą neatlygintinai saugoti atsakovės transporto priemones.

7.7. Visiškai nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas, neįtraukdamas į bylos nagrinėjimą trečiųjų suinteresuotų bylos baigtimi asmenų UAB „Granitas“ ir UAB „Resko“, nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Civilinės bylos Nr. e2-1286-454/2019 dalykas nebuvo ieškovės teisė naudotis žemės sklypu, (duomenys neskelbtini), Kaune, ginčijimas. Ginčas minėtoje civilinėje byloje kilo, nes UAB „Granitas“ išnuomojęs UAB „Granito tarpininkai“ patalpas su Žemės sklypu, kitomis vėlesnėmis sutartimis išnuomojo tą patį žemės sklypą, kuris jau buvo išnuomotas UAB „Granito tarpininkai“, kitiems asmenimis – UAB „Resko“, dėl ko UAB „Granito tarpininkai“ priversta iš dalies ginčyti tokias sutartis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

10. Apeliantė prašo prijungti prie bylos kartu su apeliaciniu skundu pateiktus rašytinius įrodymus: 2019 m. rugsėjo 30 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1286-454, kuris buvo paskelbtas 7 dienomis vėliau nei skundžiamas sprendimas; NŽT ir Kauno miesto savivaldybės administracijos raštus apie ieškovės veiklos teisėtumą. Šie dokumentai buvo gauti leidus susipažinti su ieškovės atžvilgiu vykdomu ikiteisminiu tyrimu baudžiamojoje byloje Nr. Nr. (duomenys neskelbtini).

11. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teikiamas teismo sprendimas yra teismų informacinėje sistemoje LITEKO, su kuriuo teismas gali susipažinti, kiti įrodymai nėra esminiai susijęs su bylos nagrinėjimo dalyku, be to, buvo galimybė šiuos dokumentus pateikti pirmosios instancijos teismui. Todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti.

12. Be to pasisakytina ir dėl apeliacinio skundo argumentų, kad byla nepagrįstai buvo nesustabdyta pirmos instancijos teisme bei nepagrįstai į bylą buvo neįtraukti tretieji asmenys UAB „Granitas“ ir UAB „Resko“. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su pirmos instancijos teismo civiline byla Nr. e2-1286-454/2019 sprendžia, kad ginčo šioje byloje išsprendimo rezultatas neturės įtakos šios bylos baigčiai, nesukurs teisių ir pareigų prašytoms įtraukti trečiaisiais asmenimis bendrovėms, todėl spręstina, kad pirmos instancijos teismas teisėtai bei pagrįstai nestabdė šios bylos nagrinėjimo bei neįtraukė į bylą minėtų trečiųjų asmenų.

Dėl ieškinio

13. Byloje nustatyta, kad šalis sieja sutartiniai teisiniai santykiai pagal keletą sutarčių: 1) pagal 2014 m. vasario 26 d. Prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2014 m. vasario 26 d. Muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2) pagal 2015 m. lapkričio 15 d. sutartį (toliau – Sutartis), kuria nustatyta atsakovės atsiskaitymo tvarka už ieškovės suteiktas ilgalaikes (tęstines) paslaugas (nuomos, automobilių saugojimo aikštelės) ir už vienkartines paslaugas (prekių krovos, muitinės sandėlio, muitinės tarpininko ir pan.) parduotas prekes ar turtą. Šios Sutarties 3.9 punkte numatyta, kad už Gavėjo klientų transporto priemonėms suteiktą automobilių saugojimo aikštelės paslaugą Gavėjas ar jo klientai moka Tiekėjui po 6 Eur (PVM neįskaičiuotas) į parą už kiekvieną transporto priemonę. Laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 29 d. iki 2018 m. rugsėjo 10 d. atsakovei išrašytų sąskaitų faktūrų pagrindu ieškovė apskaičiavo 29 458,85 Eur skolą, kurią sudaro: 16 646,67 Eur automobilių stovėjimo aikštelės mokesčio, 4380,50 Eur nuomos mokesčio, 8431,68 Eur krovos ir kitų paslaugų mokesčių. Ieškovė 2018 m. rugsėjo 12 d. išrašė Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriame nurodyta atsakovės skola – 29 458,85 Eur.

14. Ieškovė UAB ,,Granito tarpininkai“ prašo priteisti iš atsakovės UAB ,,CC&L“ 29 458,85 Eur skolos. Atsakovė skolos dalies, susidariusios už patalpų ar sandėlio nuomą, krovos ar kitus darbus neginčijo, tačiau, jos nuomone, laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 3 d. iki 2016 m. kovo 3 d. atsakovės už automobilių stovėjimo aikštelę sumokėta suma (2 t. 1-27 b. l.) turi būti įskaityta už nuomos, krovos ir kitų darbų įsiskolinimą laikotarpiu, už kurį reiškiamas ieškinio reikalavimas. Ginčas byloje kilo dėl automobilių stovėjimo aikštelės paslaugų teikimo ir atsiskaitymo už šias paslaugas.

15. Atsakovė atsikirtimus į ieškinį grindžia Kauno teritorinės muitinės ir ieškovės 2009 m. gruodžio 21 d. sudaryta Sutartimi dėl prekių (krovinių) pristatymo ir transporto priemonių įvažiavimo į Kauno teritorinės muitinės Kauno ,,Centro“ krovinių posto prekių tikrinimo vietą ir išvažiavimo iš jos kontrolės vykdymo elektronine informacine sistema. Sutarties su Muitine 4.11 punkte numatytas ieškovės įsipareigojimas užtikrinti, kad už transporto priemonių patekimą į prekių tikrinimo vietą ir išvykimą iš jos nebūtų imami jokio tipo mokesčiai ar rinkliavos. Atsakovė savo atsikirtimus į ieškinį grindė argumentais, kad ieškovė neužtikrino galimybės į prekių tikrinimo vietą (toliau – ir PTV) patekti transporto priemonėms nemokamai.

16. Atsakovės atstovė teigė, kad ieškovė vykdė neteisėtą veiklą, apmokestindama transporto priemonių atvykimą į muitinės teritoriją muitinės nedarbo laiku. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovės pateiktame Muitinės departamento 2016 m. liepos 21 d. rašte nurodyta, kad muitinės aptarnaujamiems asmenims, pageidaujantiems atlikti muitinės formalumus, įvažiavimas į posto PTV (prekių tikrinimo vietą) yra nemokamas, jeigu nėra naudojamasi bendrovės (UAB „Granito tarpininkai“) teikiamomis paslaugomis. Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, jog atsakovė neįrodė, kad nesinaudojo ieškovės tiekiamomis paslaugomis (CPK 177, 178 straipsniai).

17. Išklausius garso įrašuose ieškovės vadovo, liudytojų paaiškinimų kolegija sprendžia, kad juose nurodytos aplinkybės paneigia atsakovės teiginius, jog įvažiuoti į prekių tikrinimo vietą ir išvažiuoti iš jos galėjo tik transporto priemonės, kurių muitinės formalumus tvarkantys tarpininkai sudarę sutartis su ieškove. Nustatyta, jog atsakovė turėjo galimybę įvažiuoti į prekių tikrinimo vietą ir išvykti iš jos nemokamai, tačiau tokiu atveju ji turėjo nežymėti atvykusių transporto priemonių elektroninėje sistemoje kaip jai priklausančių. Tokiu atveju atsakovei nebūtų suteiktos jokios paslaugos, o jeigu ieškovės paslaugomis nuspręstų pasinaudoti transporto priemonės vairuotojas, jis už šias paslaugas atsiskaitytų pats. Liudytojos E. V., E. R. teismo posėdyje patvirtino, kad su ieškove sutarčių nebuvo sudarę ir ieškovei už įvažiavimą į teritoriją nemokėjo, tačiau veiklą vykdė ir dirbo nepaisant nesutarimų su ieškovės atstovu. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad nemokamas patekimas į muitinės Prekių tikrinimo vietą buvo galimas, tačiau nebūtų galima ir naudotis kitomis paslaugomis, kurios atsakovės vairuotojams buvo teikiamos.

18. Sutarties su Muitine 4.7 punkte numatyta, jog tais atvejais, kai muitinio tikrinimo negalima baigti iki posto darbo dienos pabaigos, neplombuotas (negabaritiniai kroviniai, autovežiai ir pan.) ir plombuotas muitines plombomis transporto priemones, perduodamas prekių vežėjo atstovo ar kito prekėmis disponuojančio asmens, tarpininkaujant KR10 muitines pareigūnams, UAB ,,Granito tarpininkai“ turi pareigą priimti neatlygintinai saugoti PTV bei prisiimti saugotojo Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytas teises ir pareigas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog iš šio Sutarties su muitine punkto, galima daryti išvadą, kad neatlygintinai saugoti transporto priemones ieškovė buvo įpareigota tik išskirtiniais atvejais. Pagal šią Sutarties su muitine sąlygą transporto priemonė perduodama saugoti ieškovei tarpininkaujant muitinės pareigūnams, o prekės ar krovinys perduodamas pagal šalių pasirašytą prekių (krovinių ir transporto priemonės) perdavimo ir priėmimo saugoti aktą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų perdavusi ieškovei saugoti transporto priemones esant būtent šioms sąlygoms. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad tokių aplinkybių atsakovė ir neįrodinėjo, kurios sąskaitos už automobilių saugojimo aikštelės nuomą išrašytos būtent dėl to, kad muitinio tikrinimo procedūra nebaigta iki posto darbo dienos pabaigos, nenurodė. Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo vertinimu, jog Sutarties su muitine 4.7 punktas neleidžia daryti išvados, jog ieškovė turėjo pareigą neatlygintinai saugoti atsakovės transporto priemones.

19. Atsakovės vadovė 2019 m. birželio 7 d. posėdžio metu patvirtino, kad muitinės pareigūnai paslaugas suteikia tik po deklaracijos pateikimo. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs Sutarties su Muitine sąlygas, pagrįstai nesutiko su atsakovės argumentais, jog garantuodama nemokamą patekimą į/iš prekių tikrinimo vietos, ieškovė prisiėmė pareigą priimti savo valdomoje teritorijoje transporto priemones, kurių muitinės deklaracijos dar nepateiktos ir leisti jas statyti dokumentų teikimo metu.

20. Iš ieškovės atstovo, liudytojų S. Š. bei Š. K. paaiškinimų matyti, kad pagal sutartį su ieškove teikiamų paslaugų pagrindinis privalumas yra galimybė palikti transporto priemones teritorijoje, kurioje yra muitinė, taip pat ir jų administracinės patalpos, kadangi muitinės tarpininkui nereikia eiti pasitikti transporto priemonės, vairuotojams patogu atnešti dokumentus muitinės tarpininkui, sutvarkius dokumentaciją, prekės jau yra pristatytos į Prekių tikrinimo vietą Muitinės teritorijoje. Liudytoja E. V., kuri vykdo muitinės tarpininko veiklą, nurodė, kad jos įmonės klientų transporto priemones galima palikti nemokamose aikštelėse, gatvėje, tačiau galimybė patogiai, neribotam laikui statyti transporto priemonę ir buvo pagrindinis sutarties su ieškove dėl automobilių saugojimo aikštelės nuomos sutarties dalykas. Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškovė yra verslo subjektas, jos ištekliais užtikrinama galimybė sutartis sudariusiems deklarantams ar kitiems asmenims už atlygį, vykdyti būtent tokią – patogesnę praktiką, todėl ieškovės lūkestis gauti už suteiktus patogumus atlygį yra pagrįstas.

21. Ieškovės vadovas teismo posėdžiuose nurodė, ko niekas ir neginčijo, jog pagal Sutartį transporto priemonių saugojimo aikštelės paslaugas sudarė ne tik vieta automobiliui ir jo saugojimas, tačiau ir suteikiama prieiga prie elektroninės duomenų bazės, interneto ryšys visoje teritorijoje, galimybė naudotis tualetais, praustuvais, šiukšliadėžėmis, sargai pagelbėdavo perduodant informaciją, pervarant automobilius ir kitais klausimais. Atsakovė neginčijo, kad naudojosi elektronine duomenų baze, teritorijoje buvo įrengti tualetai, tačiau nurodė, kad tokios paslaugos yra menkavertės. Apeliacinės instancijos teismas su tokia atsakovės atstovės nuomone nesutinka. Atsakovės vadovė teismo posėdyje patvirtino, jog teritorijos ir atliekų tvarkymu, tualetų valymu rūpinosi ieškovė, jai buvo reiškiamos pastabos dėl nekokybiškai atliekamų paslaugų. Liudytoja E. R. teismo posėdyje paaiškino, kad elektronine sistema naudojosi tiek, kiek reikalavo muitinė. Nustojus naudotis ieškovės paslaugomis 2016 m., naudojimasis elektronine sistema buvo apribotas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad tai patvirtina aplinkybę, jog sudarytų sutarčių pagrindu muitinės tarpininkų klientai turėjo galimybę naudotis elektronine sistema žymiai didesne apimtimi, nei būtina muitinės procedūrų atlikimu, tokios paslaugos apmokestinimas yra visiškai suprantamas ir pagrįstas. Nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė prisiėmė pareigą neatlygintinai teikti papildomas paslaugas, tvarkyti ir prižiūrėti teritoriją, tualetus ir prausyklas.

22. Atsakovė teigia, ieškovė galėjo rinkti mokesčius tik už naudojimąsi saugomos transporto priemonių aikštelės paslaugomis, jei šiomis paslaugomis naudotųsi atsakovės klientai muitinės nedarbo laiku. Iš pateiktos transporto priemonių ataskaitos nustatyta, jog atsakovės aptarnaujamos transporto priemonės į teritoriją atvažiuodavo įvairiu laiku ir būdavo skirtingą laiko tarpą. Atsakovės atstovė nurodė, jog ne visos ieškovės ataskaitoje į muitinę vykusios transporto priemonės užfiksuotos Muitinės pateiktoje informacijoje (transporto priemonė valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvykusi 2016 m. kovo 31 d. 19:27, išvykusi 2016 m. balandžio 1 d. 16:50; transporto priemonė valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvykusi 2016 m. balandžio 3 d. 10:36, išvykusi 2016 m. balandžio 4 d. 17:03, ir kt.). Kolegija pritaria pirmos instancijos teismo vertinimui, kad tokios aplinkybės patvirtina, jog atsakovės klientai su transporto priemonėmis, naudojosi stovėjimo aikštele ne tik muitinės procedūroms atlikti Prekių tikrinimo vietoje, bet dažnai tiesiog saugiam automobilio laikymui. Nepaisant ataskaitoje užfiksuoto įvažiavimo į teritoriją tikslo, transporto priemonėms buvo užtikrinama galimybė saugiai, neribotą laiką palikti transporto priemonę. Be to, byloje pateikti duomenys iš Muitinės patvirtina, kad transporto priemonės net ir atvykusios į muitinę jos darbo metu teritorijoje praleisdavo žymiai daugiau laiko, nei buvo būtina muitinės formalumams atlikti (nuo atvykimo į teritoriją iki prekių deklaravimo: transporto priemonė (duomenys neskelbtini) praleido 8 val. 23 min.; (duomenys neskelbtini) praleido 6 val. 21 min.; (duomenys neskelbtini) praleido 6 val. 9 min. ir pan.). Taigi apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos išvada, jog pagrįstai galima spręsti, kad transporto priemonės teritorijoje buvo paliekamos ilgesnį laiką ir įvažiuodavo ne tik muitinės procedūroms atlikti į Prekių tikrinimo vietą, tačiau ir kitais tikslais.

23. Atsakovė, nesutikdama su ieškinio reikalavimais, rėmėsi ieškovės 2015 m. spalio 29 d. UAB ,,Granitas“ ir ieškovės sudaryta negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos sutartimi, kuria ieškovei išnuomotas nekilnojamasis turtas ir leista naudotis žemės sklypu, besiribojančiu su Muitinės teritorija (duomenys neskelbtini), Kaune. UAB ,,Granitas“, atsakydama į UAB ,,Vingama“, UAB ,,Valdega“ ir atsakovės užklausas nurodė, jog ieškovei išnuomotas nekilnojamasis turtas adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, ir ji naudojasi 0,49 ha ploto teritorija prie pastato, kuriame įsikūrusi UAB ,,Granito tarpininkai“ administracija. Žemės sklypas priklauso Kauno miesto savivaldybei, UAB ,,Granitas“ valstybinę žemę nuomoja. 1,0069 ha yra leidus naudotis UAB ,,Resko“, nes ši įmonė nuomoja 5 pastatus (1 t. 127-131 b. l.).

24. Atsakovės vertinimu, ieškovė nėra teisėta teritorijos valdytoja, todėl negali rinkti mokesčio už šios teritorijos naudojimą. Atsakovė siekia įrodyti, jog ieškovė neturėjo teisės teikti automobilių saugojimo paslaugos, nes nėra teisėta sklypo valdytoja, o sklype neregistruota automobilių stovėjimo aikštelė. Atsakovės atstovė ir liudytoja E. R. patvirtino, kad jokiai kitai įmonei už naudojimąsi transporto priemonių stovėjimo aikštele nemokėjo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog atsakovės vadovės teiginiai, jog jos klientų transporto priemonės važiavo ne į ieškovės, o į UAB ,,Resko“ teritoriją vertintini kritiškai, juos atmetant, kadangi nei su UAB ,,Resko“, nei su kokia kita įmone dėl tokių paslaugų teikimo sutarčių ji nebuvo sudariusi, į bylą tokių įrodymų nepateikta. Susitarimą dėl atsiskaitymo už automobilių saugojimo aikštelės paslaugas atsakovė buvo sudariusi tik su ieškove.

25. Ieškovė įsiskolinimą grindžia 2015 m. lapkričio 15 d. Sutartimi, kurioje numatytos atsakovės atsiskaitymo sąlygos už ieškovės suteiktas ilgalaikes ir vienkartines paslaugas ar turtą. Sutarties 3.1 punktu atsakovė įsipareigojo už suteiktas ilgalaikes (tęstines) paslaugas (nuomos, automobilių saugojimo aikštelės), parduotas prekes ar turtą atsiskaityti pagal išrašytą sąskaitą faktūrą už esamą mėnesį paskutinę mėnesio dieną, o už vienkartines paslaugas – tą pačią dieną, kai paslauga yra suteikta ar parduotos prekės (turtas). Už atsakovės klientų transporto priemonėms suteiktą automobilių saugojimo aikštelės paslaugą atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei po 6 Eur į parą (apmokamų parų skaičius skaičiuojamas nuo atvykimo momento ir visada apvalinamas į didesnę pusę iki sveiko skaičiaus) už kiekvieną transporto priemonę (Sutarties 3.9 punktas). Dėl paslaugos teikimo atsakovė buvo sudariusi sutartį su ieškove, paslaugos jai buvo suteiktos, todėl kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad jai kyla prievolė atsiskaityti už suteiktas paslaugas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis; 6.256 straipsnio 1 dalis; CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis).

26. Be to, atsakovė skolos pagrįstumą ginčijo teigdama, jog nepriėmė jai pateiktų sąskaitų faktūrų, šiems teiginiams pagrįsti pateikė šalių 2018 m. rugsėjo 12-14 d. elektroninio susirašinėjimo medžiagą: į elektroniniu paštu ieškovės atsiųstą žinutę ir siunčiamas sąskaitas atsakovė atsakė „nepriimta“. Atsakovės 2018 m. rugsėjo 14 d. elektroniniame laiške nurodyta ,,nepriimta“, tačiau nepriėmimo priežastys ir motyvai neišdėstyti. Be to sąskaitų nepriėmimas nėra pagrindas jų neapmokėti. Sutarties 3.2 punkte nustatyta, kad sąskaitų įteikimas elektroniniu paštu laikomas tinkamu. Vadovaujantis šiais įrodymais ieškovės nurodyti argumentai dėl sąskaitų faktūrų nepriėmimo atmestini kaip nepagrįsti.

27. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šioje teisės normoje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai, jei įvykdoma tik iš dalies, jei praleidžiamas įvykdymo terminas, pažeidžiamos kitos sutartos jos vykdymo sąlygos, bendradarbiavimo pareiga, imperatyviosios teisės normos ar bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-611/2018 20 punktą).

28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad ieškovė įrodė ieškinio reikalavimų pagrįstumą, atsakovės prievolė sumokėti kilo iš sutartinių teisinių santykių, atsakovė prievolės nevykdė, todėl ieškinys tenkintas pagrįstai.

29. Taip pat kolegija sprendžia, kad ieškovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl, atsižvelgus į tai, kad šalys yra verslininkai, iš jos atsakovei teisėtai bei pagrįstai priteistos 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis).

Dėl priešieškinio

30. Atsakovė 2019 m. balandžio 9 d. patikslintu priešieškiniu (DOK-43760) ir 2019 m. balandžio 10 pareiškimu atsisakiusi ankstesnių reikalavimų (DOK-44508), prašo: 1) pripažinti šalių 2017 m. rugsėjo 5 d. Įsiskolinimo padengimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento; 2) pripažinti šalių 2015 m. lapkričio 15 d. Sutarties nuostatas dėl automobilių saugojimo aikštelės paslaugų teikimo ir apmokėjimo negaliojančiomis nuo sutarties sudarymo momento ir taikyti restituciją – įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovei 370,78 Eur. Nurodo, kad įsiskolinimo padengimo sutartis ir 2015 m. lapkričio 15 d. sutarties sąlygos dėl automobilių saugojimo aikštelės ir apmokėjimo sudarytos dėl apgaulės.

31. Ginčuose dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo, apgaulės ir atitinkamų teisinių padarinių taikymo galioja bendrosios įrodinėjimo taisyklės, pagal kurias pareiga įrodyti suklydimą ar apgaulę dėl sandorio tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-342-823/2018). Atsakovė turėjo įrodyti aplinkybes, jog Įsiskolinimo dengimo sutartį ir 2015 m. lapkričio 15 d. sutarties tarp šalių nuostatas dėl automobilių saugojimo aikštelės paslaugų teikimo ir apmokėjimo negaliojančiomis pasirašė paveikta apgaulės. Atsakovė šias aplinkybes įrodinėjo liudytojo parodymais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojo R. Š. parodymais, kadangi jis pats patvirtino, jog jo ir ieškovės atstovo santykiai yra priešiški. Liudytojas ne kartą kreipėsi į policiją. Jo teigimu, ieškovės atstovas jam yra grasinęs. Esant tokiems santykiams yra pagrindas abejoti liudytojo parodymų nešališkumu ir jais nesivadovauti.

32. Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių (CK 1.91 straipsnio 1, 5 dalys). Atsakovė nurodė, jog ieškovas ją apgavo, nutylėdamas esmines aplinkybes – kad įvažiuoti į Muitinės teritoriją ir išvažiuoti iš jos galima ir nemokamai.

33. Teismo posėdžiuose atsakovės vadovė paaiškino, jog apgaulė pasireiškė informacijos neatskleidimu. Atsakovės atstovė teigė, jog 2015 m. lapkričio 15 d. Sutarties nuostata dėl automobilių saugojimo aikštelės paslaugų teikimo ir apmokėjimo atsakovės buvo priimta dėl informacijos apie galimybę nemokamai įvažiuoti į Muitinės teritoriją. Teismas pažymi, kad Sutarties 4.3.2 punktas numatė, jog sutartis gali būti nutraukta vienašališkai bet kurios iš šalies raštu pranešus kitai pusei, jeigu nėra įsiskolinimo. Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinė) 2016 m. liepos 21 d. rašte į bendrovės UAB ,,Vingama“ užklausimą pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog Sutarties su muitine pagrindu transporto priemonių įvažiavimo ir išvažiavimo kontrolę, naudojant pakeliamą užtvarą, vykdo ieškovė ir muitinės aptarnaujamiems asmenims, pageidaujantiems atlikti muitinės formalumus, įvažiavimas į prekių tikrinimo vietą yra nemokamas (1 t., 123 b. l.). Liudytoja E. V. teismo posėdyje patvirtino, kad apie gautą atsakymą atsakovės vadovę informavo 2016 m. gruodį. Skola ieškovei susidarė laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 29 d. iki 2018 m. rugsėjo 10 d., taigi didžiąją dalį skolos susidarymo laikotarpio atsakovė žinojo, kad jos aptarnaujamos jos klientų transporto priemonės gali nemokamai patekti į Muitinės Prekių tikrinimo vietą, tačiau savo teisių negynė ir nesikreipė nei į ieškovę, nei į teismą dėl sutarties nutraukimo ar sąlygų pakeitimo. Šie atsakovės veiksmai rodo jos valią vykdyti sudarytą sutartį. Be to, kaip minėta, naudojosi kitomis papildomomis ieškovės teiktomis paslaugomis.

34. Atsakovė savo reikalavimus grindė ir aplinkybe, kad dėl galimai dėl neteisėtos ieškovės komercinės veiklos vykdymo kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad atsakovės skundas Kauno apskrities VPK užregistruotas 2019 m. sausio 30 d., t. y. po to, kai atsakovė šioje byloje gavo ieškinį dėl skolos priteisimo.

35. Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Tokio pat pobūdžio sutartis su ieškove buvo sudariusios ir kitos įmonės. Liudytojas Š. K. teismo posėdyje patvirtino, kad apie galimybę nemokamai patekti į Muitinės Prekių tikrinimo vietą žinojo, pageidavo naudotis ieškovės teikiamomis paslaugomis.

36. Be to, atsakovės vadovė, nuo 2016 m. gruodžio mėnesio žinodama apie tai, jog įvažiavimas į Muitinės teritorijos Prekių tikrinimo vietą yra nemokamas, 2017 m. rugsėjo 5 d. pasirašė Įsiskolinimo padengimo sutartį Nr. 1, kurią prašo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento. Atsakovė 2018 m. kovo 13 d. elektroniniais laiškais žadėjo sumokėti skolą, nurodė, kad šiuo metu neturi finansinių galimybių, kadangi klientai neatsiskaito, taigi akivaizdu, kad 2018 m. kovo 13 d. atsakovė vis dar ketino sutartį vykdyti.

37. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Atsakovė teigia sužinojusi apie galimybę nemokamai patekti į Prekių tikrinimo vietą 2016 m. gruodį, tačiau per visą skolos susidarymo laikotarpį nesiėmė jokių veiksmų nei sutartį nutraukti, nei pakeisti. Atsakovė nesikreipė dėl sutarties pakeitimo arba nutraukimo, nei į ieškovę, nei į teismą. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, joge nėra pagrindo laikyti, kad sutarties sąlygos jos netenkino ar ji jautėsi apgauta.

38. Ekonominis spaudimas turi būti grindžiamas įrodymais, kuriuos šiuo atveju privalėjo pateikti atsakovė (CPK 178 straipsnis). Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovė atliko draudžiamus įstatymais veiksmus, darė neteisėtą poveikį, kuris lėmė, kad atsakovė prieš savo valią ir sau nenaudingomis sąlygomis sudarė ginčijamas sutartis. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog panaudodama ekonominį spaudimą ar kaip nors kitaip, ieškovė būtų reikalavusi sudaryti ginčijamas sutartis ar sutikti dėl konkrečių jų sąlygų.

39. Byloje nenustatyta, kad atsakovė negalėjo laisva valia apsispręsti, ar prisiimti riziką, kylančią iš sutarčių, todėl negalima spręsti, kad ginčijamos sutarčių sąlygos sudarytos dėl ekonominio spaudimo ar apgaulės ir dėl to būtų neteisėtos. Kolegija sprendžia, jog pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovės priešieškinio reikalavimai yra nepagrįsti ir neįrodyti, todėl priešieškinis pagrįstai buvo atmestas (CPK 178 straipsnis).

40. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ar procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo, įrodymų vertinimo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 331 straipsnis).

41. Atsakovė UAB „CC&L“ apeliacinės instancijos teisme turėjo 754,00 Eur žyminio mokesčio bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė UAB „Granito tarpininkai“ turėjo 1000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovei atlygintinos jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,CC&L“, juridinio asmens kodas 302608997, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Granito tarpininkai“, juridinio asmens kodas 135739849, 1000 Eur (vieno tūkstančio Eur 00 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Edvardas PaliokasAlbina RimdeikaitėLina Žemaitienė