- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-30
- Bylos Nr.
- e2-1286-454/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03590-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Granito“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Granitas“, uždarosios akcinės bendrovės „Resko“, uždarajai akcinei bendrovei „Dotekas“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Dujų spektras“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Laimutis Jankauskas, Dalia Stakvilevičiūtė, Brigita Jagintavičienė
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Granito“ tarpininkai atstovui Algimantui Sabaliauskui, advokato padėjėjai Brigitai Jagintavičienei,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Granitas“ atstovei advokatei Daliai Stakvilevičiūtei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Granito“ tarpininkai patikslintą ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Granitas“, uždarajai akcinei bendrovei „Resko“, uždarajai akcinei bendrovei „Dotekas“ dėl nuomos sutarties pakeitimo ir sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Dujų spektras“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovės atstovai nurodė bei pateikė teismui, kad atsisako ieškinio reikalavimo dalyje pakeisti 2015 m. gegužės 1 d. tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Granitas“ sudarytos Patalpų nuomos sutarties Nr. 45-15 1 p. nuostatą, kurioje numatyta, jog „Šioje Sutartyje nurodytomis sąlygomis Nuomotojas išnuomoja Nuomininkui patalpas ir leidžia naudotis žemės sklypu esančiu (duomenys neskelbtini)“, nustatant, jog: „Šioje Sutartyje nurodytomis sąlygomis Nuomotojas išnuomoja Nuomininkui patalpas ir leidžia naudotis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimis UAB „Geomatininkai“ paruoštame plane pažymėtomis indeksais A1-118 kv. m. ploto, A2-3875 kv. m., A3-2296 kv. m. ir A4-120 kv. m. ploto, bei bendro naudojimo žemės dalimis – C1-166 kv. m., C2-2240 kv. m., C3-664 kv. m. ploto.“ Pakeisti 27 p., kurioje numatyta, jog „Metinį žemės nuomos mokestį pagal žemės nuomos deklaraciją, kurią pateikia nuomotojas, sumoka nuomininkas“, nustatant, jog: „Metinį žemės nuomos mokestį pagal žemės nuomos deklaraciją, kurią pateikia nuomotojas, sumoka nuomininkas proporcingai suteiktam naudotis žemės sklypui“ (3 t., el. b. l. 101–102). Šioje dalyje bylą prašė nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovė turi teisę atsisakyti dalyje ieškinio. Teismas priima ieškovės atsisakymą ieškinio dalyje bei šioje dalyje bylą nutraukia (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 4 punktas).
Ieškovė palaikė kitoje dalyje reikalavimus: pripažinti nuo sudarymo momento negaliojančiomis: 2016 m. gegužės 16 d. patalpų nuomos sutarties Nr. 44-16, sudarytos tarp UAB „Granitas“ ir UAB „Resko“ punktą Nr. 1 dalyje, kuria leista UAB „Resko“ naudotis žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), prie nuomojamų patalpų Nr. 17F1 m; 2016 m. rugpjūčio 12 d. dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), išnuomoto UAB „Granitas“, panaudojimo ir priežiūros sutartį, sudarytą tarp UAB „Granitas“ ir UAB „Resko“, 2017 m. gruodžio 15 d. Dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), išnuomoto UAB „Granitas“, panaudojimo ir priežiūros 2016 m. rugpjūčio 12 d. sutarties priedą Nr. 2; 2015 m. gruodžio 10 d. patalpų nuomos sutarties Nr. 66-15, sudarytos tarp UAB „Granitas“ ir UAB „Dotekas“ punktą Nr. 1 dalyje, kuria leista UAB „Dotekas“ naudotis žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus kvitus.
Šalies argumentai
Ieškovė ieškinyje nurodė, o atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovė UAB „Granitas“ atliko 2015 m. gegužės 1 d. Patalpų nuomos sutartį esmingai pažeidžiančius veiksmus: atsakovė 2016 m. gegužės 16 d. patalpų nuomos sutartimi, sudaryta tarp UAB „Granitas“ ir UAB „Resko“, išnuomojo UAB „Resko“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), leido naudotis – žemės sklypu, nors tokia teisė jau nuo 2008 metų pagal galiojusią nuomos sutartį buvo suteikta UAB „Granito tarpininkai“; atsakovė 2016 m. rugpjūčio 12 d. tarp UAB „Granitas“ ir UAB „Resko“ sudaryta sutartimi ir šios sutarties 2017 m. gruodžio 15 d. priedu Nr. 2 dėl dalies žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), išnuomoto UAB „Granitas“ panaudojimo ir priežiūros, papildomai leido UAB „Resko“ naudotis 2/3 dalimis žemės sklypo, kas atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas buvo suformuotas būtent jame esančių statinių eksploatacijai ir jis yra reikalingas vystant UAB „Granito“ tarpininkai veiklą patalpose, akivaizdžiai pažeidžia teisėtus interesus. Atsakovė UAB „Granitas“ 2015 m. gruodžio 10 d. patalpų nuomos sutartimi Nr. 66-15, sudaryta tarp UAB „Granitas“ ir UAB „Dotekas“, leido naudotis žemės sklypu, nors tokia teisė jau nuo 2008 metų galiojusią nuomos sutartį buvo suteikta UAB „Granito“ tarpininkai. Ieškovės atstovai paaiškino, kad tokiais veiksmais atsakovė UAB „Granitas“, sudarydama nurodytas sutartis iš esmės pažeidė galiojusios sutarties sąlygas (sutarties sudarytos tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Granitas“), tokiu būdu nepagrįstai apsunkinant bei suvaržant UAB „Granito tarpininkai“ teisę vykdant nuomojamose patalpose veiklą (t. y. patalpas naudojant pagal paskirtį), naudotis būtent patalpų eksploatavimui suformuotu žemės sklypu. Todėl ieškovė negalėjo tinkamai vykdyti veiklos, buvo padaryta žala.
Ieškovė mano, jog UAB „Granitas“ neteisėtai perleido UAB „Resko“ bei UAB „Dotekas“ teisę naudotis visu arba didžiąja dalimi ginčo žemės sklypo, kas pažeidžia UAB „Granito“ tarpininkai, kaip nuomininko, teisėtus interesus . 2016 m. gegužės 16 d. patalpų nuomos sutarties Nr. 44-16, sudarytos tarp UAB „Granitas“ ir UAB „Resko“, punkto Nr. 1 dalis, kuria leista UAB „Resko“ naudotis ginčo žemės sklypu, 2016 m. rugpjūčio 12 d. Dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), išnuomoto UAB „Granitas“, panaudojimo ir priežiūros sutartis, sudaryta tarp UAB „Granitas“ ir UAB „Resko“, 2017 m. gruodžio 15 d. Dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), išnuomoto UAB „Granitas“, panaudojimo ir priežiūros 2016 m. rugpjūčio 12 d. sutarties priedas Nr. 2, bei 2015 m. gruodžio 10 d. patalpų nuomos sutarties Nr. 66-15, sudarytos tarp UAB „Granitas“ ir UAB „Dotekas“, punkto Nr. 1 dalis, kuria UAB „Dotekas“ leista naudotis ginčo žemės sklypu, pripažintinos negaliojančiomis, kadangi minėtos sutartys bei sutarčių punktai akivaizdžiai pažeidžia teisės doktrinoje vyraujantį principą, jog iš neteisėtų veiksmų (ne teisės) negali atsirasti teisė. UAB „Granitas“, galiojant 2015 m. gegužės 1 d. sutarčiai Nr. 45-15, kuria visu žemės sklypu iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo leista naudotis UAB „Granito“ tarpininkai, t. y. neturėdama teisės iki 2019 m. gruodžio 31 d. naudotis ginčo žemės sklypu, sudarė su UAB „Resko“ ir UAB „Doteka“ sutartis, kuriomis leido UAB „Resko“ ir UAB „Doteka“ naudotis visu arba didžiąja dalimi to paties žemės sklypo. Todėl sutartys bei sutarčių punktų dalys, kuriomis UAB „Resko“ ir UAB „Dotekas“ leista naudotis ginčo žemės sklypu, pripažintinos negaliojančiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio pagrindu, taip pat ginčijamos nurodytos sutartys ir sutarčių punktų dalys pripažintinos negaliojančiomis ir CK 1.81 straipsnio pagrindu, kaip prieštaraujančios viešajai tvarkai ir gerai moralei.
Žemės sklypu ieškovei buvo leista naudotis atsižvelgiant į tai, kad žemės sklype stovi atsakovei UAB „Granitas“ nuosavybes teise priklausančių pastatų kompleksas. Bendras atsakovei priklausančių pastatų plotas – 6202,95 kv. m. Ieškovė iš atsakovės išsinuomojo ne visus atsakovės priklausančius statinius, o tik dalį šiuose statiniuose esančių patalpų. Bendras išnuomotas ieškovei plotas – 2965,66 kv. m., tai tik 47,81 proc. viso atsakovei priklausančių pastatų ploto. Išsinuomodama mažiau kaip pusę atsakovei priklausančių patalpų, todėl ieškovė negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių, jog nuomodamasi ji viena galės naudotis visu žemės sklypu. Akivaizdu, kad ir kitų ieškovei neišnuomotų patalpų naudotojai turi teisę naudotis žemės sklypo dalimi. Atsakovė UAB „Granitas“ leido iki sutarties nutraukimo ieškovei naudotis žemės sklypu, kad galėtų naudotis išnuomotomis patalpomis pagal šių patalpų paskirtį. UAB „Resko“ leista naudotis konkrečia žemės sklypo dalimi, o ieškovės interesai nebuvo pažeisti, kadangi ieškovės teisė naudotis žemės sklypu nebuvo apribota ir ieškovė galėjo naudoti patalpas pagal paskirtį. Ieškovė nenurodė konkrečios imperatyvios įstatymo normos, kuriai prieštarauja ginčijami sandoriai. Ieškovė nenurodė, kokius teisingumo kriterijus ar moralės normas pažeidė atsakovės.
Atsiliepimas
Atsakovės UAB „Dotekas“ atstovas posėdžio metu paaiškino, kad ieškinys turėtų būti atmestas.
Trečiojo asmens UAB „Dujų Spektras“ atstovas 2019 m. gegužės 21 d. posėdyje paaiškino, kad palieka spręsti teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškovei dalyje atsisakius ieškinio reikalavimo ir teismui priėmus atsisakymą, ieškovė palaikė reikalavimą dėl atsakovės UAB „Granitas“ sudarytų sutarčių su UAB „Resko“ bei su UAB „Dotekas“ pripažinimo negaliojančiomis nuo jų sudarymo dienos. Šios sutartys bei sutarčių punktų dalys, kuriomis UAB „Resko“ ir UAB „Dotekas“ leista naudotis ginčo žemės sklypu, prašė pripažinti negaliojančiomis CK 1.80 straipsnio pagrindu, taip pat ginčijamų nurodytų sutarčių ir sutarčių punktų dalis prašė pripažinti negaliojančiomis ir CK 1.81 straipsnio pagrindu, kaip prieštaraujančios viešajai tvarkai ir gerai moralei. Ieškovės atstovai taip pat nurodė, kad tenkinus prašomus reikalavimus, atsirastų galimybė reikšti atsakovei UAB „Granitas“ dėl žalos atlyginimo.
Atsakovė UAB „Granitas“ 2010 metų liepos 29 d. Valstybinės žemės nuomos pagrindu iš valstybės išsinuomojo 1,4969 ha žemės sklypą (1 t., el. b. l. 21–23). Šiame sklype yra statiniai, priklausantys atsakovei. Atsakovė ieškovei patalpas nuomojo nuo 2008 metų (1 t., el. b. l. 14). Visos galiojusios nuomos sutartys sudarytos tarp ieškovės ir atsakovės buvo įvardintos kaip patalpų nuomos sutartys. Šiose sutartyse buvo nurodyta, kokios perduodamos ieškovei patalpos nuomai, numatytas nuomos mokestis už vieną kvadratinį metrą, išskiriant nuomos kainą už sandėlių patalpas, administracines – buitines, patalpas. Iki sutarties nutraukimo, sutartyje šalys numatė, jog ieškovei leidžiama naudotis žemės sklypu, sumokant metinį žemės nuomos mokestį pagal žemės nuomos deklaraciją. Pagal CK 6.532 straipsnio 1 dalį nuomininkas pagal pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartį įgyja teisę naudotis ir ta žemės sklypo dalimi, kurią užima šie objektai ir kuri būtina naudoti išsinuomotą pastatą, statinį ar įrenginį pagal paskirtį. Teisė naudotis išsinuomotų pastatų, statinių ar įrenginių užimamu žemės sklypu perduodama nuomininkui, nepriklausomai nuo to, kokias teises į tą žemės sklypą turi nuomotojas. Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ginčo sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir yra išnuomotas atsakovei UAB „Granitas“ (1 t., el. b. l. 11, 12). Tačiau kokiomis teisėmis nuomotojas perduos nuomininkui naudotis žemės sklypo dalimi priklauso nuo to, kokias teises į žemės sklypą turi pats nuomotojas (CK 6.532 straipsnio 2–4 dalys). CK 6.532 straipsnio 1 dalies norma suteikia teisę nuomininkui naudotis ta žemės sklypo dalimi, kurią užima išsinuomoti objektai, ir ta žemės sklypo dalimi, kuri reikalinga naudoti išsinuomotą objektą pagal paskirtį (pvz., aikštelę prie pastato). Kokia žemės sklypo dalis užimta išsinuomoto objekto, ir kokia reikalinga naudojimui objekto pagal paskirtį, nustatoma, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, konkretaus objekto paskirties, naudojimo sąlygų, brėžinių ir pan. Taip pat, šalys nuomos sutartyje ar kitu papildomu susitarimu gali susitarti ir dėl kitos žemės sklypo dalies naudojimo. Iki sutarties tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Granitas“ nutraukimo nebuvo papildomų rašytinių susitarimų dėl konkrečios sklypo dalies naudojimo.
Nustatyta, kad atsakovė UAB „Granitas“, pagal patalpų nuomos sutarties, sudarytos tarp UAB „Granitas“ ir UAB „Resko“, punktu Nr. 1, tokią teisę suteikė UAB „Resko“, naudotis žemės sklypu. Tai numatyta 2016 m. gegužės 16 d. sutarties 1 punkte nuostata, kuria buvo sutarta, jog „Nuomotojas išnuomoja Nuomininkui patalpas ir leidžia naudotis žemės sklypu esančiu (duomenys neskelbtini), prie nuomojamų patalpų Nr. 17F1 m“ (1 t., el. b. l. 46–48). Atsakovė UAB „Granitas“ 2016 m. rugpjūčio 12 d. su UAB „Resko“ susitarė 2017 m. gruodžio 15 d. priedu Nr. 2 dėl dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudotis ir prižiūrėti konkrečią žemės sklypo dalį (2 t., el. b. l. 57–75). Atsakovė UAB „Granitas“ 2015 m. gruodžio 10 d. patalpų nuomos sutartimi Nr. 66-15, sudaryta su UAB „Dotekas“, punktu Nr. 1, leido UAB „Dotekas“ naudotis tuo pačiu žemės sklypu (2 t., el. b. l. 35–40).
Ieškovė patikslintame ieškinyje sutiko, jog atsakovei UAB „Granitas“ išnuomojus dalį ginčo žemės sklype esančių patalpų UAB „Resko“ ir UAB „Dotekas“, jiems privalo būti suteikta teisė patekti į patalpas ir naudotis žemės sklypo dalimi, kuri yra reikalinga UAB „Resko“ bei UAB „Dotekas“ išnuomotų patalpų eksploatacijai. Todėl ieškovė tikslino reikalavimą, kurio bylos nagrinėjimo metu atsisakė ir teismas šį atsisakymą priėmė. Būtent šiuo reikalavimu ieškovė prašė pakeisti jos nuomos sutartį su atsakove UAB „Granitas“, priskiriant konkrečias sklypo dalis, nes ieškovės nuomone, kiti nuomininkai pažeidė ieškovės teises, naudodamiesi priskirtomis jiems teritorijomis.
Atsakovės UAB „Granitas“ sudarytose sutartyse su UAB „Resko“ ir UAB „Dotekas“ numatyta, kad nuomininkės galės naudotis žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Sutartyse nėra numatytas nuomos mokestis už naudojimąsi teritorija. Atsakovė UAB „Granitas“ papildomai su UAB „Resko“ sutarė dėl konkrečios teritorijos priežiūros. Tačiau tiek iš sutarčių su UAB „Resko“, UAB „Dotekas“ bei galiojusia sutartimi su ieškove (galiojusia sutartimi iki nutraukimo tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Granitas“), nėra išskirtinių sąlygų nuomotis konkrečią teritorijos dalį. Teismas sutinka su atsakovės UAB „Granitas“ nurodyta aplinkybe, jog sklypas nuomininkams nėra nuomojamas, teritorija gali naudotis tiek nuomininkai, tiek pas nuomininkus atvažiavę klientai, tiek galėjo naudotis ir ieškovė.
Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra dvejopa: siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeisti civilinių teisinių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo įgytų civilinių teisių atžvilgiu. Sandorio pripažinimas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu yra sutarties laisvės principo išimtis, privatinėje teisėje dominuoja dispozityvus, bet ne imperatyvus teisinio reguliavimo metodas, todėl, sprendžiant dėl sandorio negaliojimo aptariamuoju pagrindu, būtina nustatyti, ar yra toks visuomenės interesas, kuris reikalautų įsikišti į šalių privačius santykius, t. y. ar yra pakankamas pagrindas teigti, kad pamatinis visuomenės interesas reikalauja visuotinai pripažinti tokius sandorius negaliojančiais, nesiejant jo su konkrečiomis šalimis ar konkrečia situacija. Sandorio pripažinimas negaliojančiu pateisinamas, kai interesas, kurį siekiama apginti nuo neigiamų sandorio sudarymo padarinių, svarbesnis už tą, kuris būtų apgintas sandorį išsaugojus. CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visetą: kad teisės norma yra imperatyvi ir kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas. Sprendžiant dėl abiejų šių sąlygų esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o interesas, kurio apsaugą ji užtikrina. Imperatyvioji teisės norma CK 1.80 straipsnio prasme yra tokia, kuria siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką, todėl aiškinantis normos imperatyvumą turi būti nustatyta, ar egzistuoja viešasis interesas, kuriam užtikrinti ji skirta. Ginčijami sudaryti sandoriai yra tarp juridinių asmenų siekiant įgyvendinti privačius interesus. Ieškovės vien privalomojo teisės normos pobūdžio konstatavimas nepakankamas pripažinti, kad ją pažeidžiantis sandoris yra niekinis, jeigu privaloma taisyklė saugo tik privačius civilinės apyvartos dalyvių interesus.??? ??Ieškovė nenurodė, kokio konkretaus įstatymo pažeistos imperatyvios normos. Todėl šiuo aspektu nėra pagrindo pripažinti, jog ginčijami sandoriai yra negaliojantys.
Ieškovė geros moralės, kaip CK 1.81 straipsnio pažeidimą nurodė, jog atsakovė UAB „Granitas” ieškovei leido naudotis visu žemės sklypu, todėl negalėjo sudaryti sandorių su kitais subjektais, kurie toje pačioje teritorijoje nuomoja patalpas bei taip pat leidžiama naudotis ginčo žemės sklypu. Ieškovės atstovai nurodė, jog visi atsakovių sandoriai ir / ar jų dalys susiję su žemės sklypo naudojimu yra negaliojantys.
CK 1.81 straipsnyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Įstatyme neatskleistas formuluotės viešoji tvarka ar gera moralė turinys. Šios formuluotės turinys yra įvairialypis. Jis sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis. Sprendžiant, ar sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, būtina įvertinti, kokie padariniai gali atsirasti ar atsiranda ne tik visuomenei, valstybei, bet ir atskiriems asmenims.??? Sąvoka „gera moralė“ yra vertinamoji; kilus geros moralės taikymo klausimui, teismui privalu taikyti bylos nagrinėjimo metu pripažįstamus moralės standartus, vadovaudamasis objektyviuoju protingumo kriterijumi. Pažymėtina, kad visuomenės pagrindą sudaro teisingumas. Juo turi būti grindžiami ir civilinių teisinių santykių dalyvių veiksmai, taigi ir sudaromi sandoriai. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad atsakovė sudarė išskirtines teises naudotis žemės sklypu kuriems nors patalpų nuomininkams. Taip pat nenustatyta, kad su nuomininkais buvo sudarytos žemės sklypo nuomos sutartys pagal kurias būtų mokamas nuomos mokestis už konkrečias sklypo dalis. Todėl laikytina, kad ir šiuo pagrindu ieškovės ieškinys neįrodytas ir atmestinas.
Atsakovės nurodė, jog tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Granitas” sutartis nutraukta, o ginčijamų sutarčių ieškovė nėra šalis, todėl ieškovei nesukels teisinių pasekmių priimtas procesinis sprendimas.
Ieškovės atstovai patvirtino, kad tarp šalių yra nutraukta sutartis. Ieškovės atstovai nurodė, jog patenkinus ieškinį palaikomų reikalavimų dalyje, bus pagrindas kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.
Vienas sutarčių teisės principų – sutarties uždarumo principas, reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Sutarties uždarumo principo išimtys – įstatyme įtvirtinti atvejai, kai sutartis turi įtakos trečiųjų asmenų, ne tik jos šalių, teisėms ir pareigoms (pvz., CK 6.190 straipsnio 1 dalis, 6.191 straipsnis, kt.) Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad teismas sutarties galią tretiesiems asmenims (tiesioginį poveikį sutartyje nedalyvavusių asmenų teisėms ir pareigoms) gali pripažinti tokiu atveju, kai tai įtvirtinta įstatyme ir byloje konstatuojamos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti atitinkamą sutarties uždarumo principo išimtį.
Nors ieškovė ir nurodė, jog patenkinus palaikomą reikalavimą, ji turės galimybę reikšti atsakovei UAB „Granitas“ ieškinį dėl žalos, tačiau ieškovė neįrodinėjo žalos dydžio, priežastinio ryšio. Ieškovė taip pat nėra ginčijamų sutarčių šalis. Ieškovė tik abstrakčiai nurodė, jog dėl atsakovės UAB „Granitas” sudarytų sutarčių su kitais nuomininkais atsirado žala. Todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą šioje byloje ir šiuo pagrindu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovei atsisakius dalies ieškinio reikalavimų, jai grąžintina 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio nuo atsisakytos ieškinio reikalavimų dalies (CPK 87 straipsnio 2 dalies), tai yra 112,50 Eur žyminio mokesčio.
Atsakovė UAB „Resko“ patyrė 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė UAB „Granitas“ patyrė 8 817,27 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Patikslintą ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovei UAB „Resko“ priteistinos 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Patikslintą ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovei UAB „Granitas“ priteistinos 8 817,27 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei sudaro 6,92 Eur, todėl jos priteistinos iš ieškovės (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,
nusprendžia:
priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Granito“ tarpininkai prašymą dėl atsisakymo nuo ieškinio reikalavimų dalies pakeisti 2015 m. gegužės 1 d. tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Granitas“ sudarytos Patalpų nuomos sutarties Nr. 45-15 1 p. nuostatą, kurioje numatyta, jog „Šioje Sutartyje nurodytomis sąlygomis Nuomotojas išnuomoja Nuomininkui patalpas ir leidžia naudotis žemės sklypu esančiu (duomenys neskelbtini)“, nustatant, jog: „Šioje Sutartyje nurodytomis sąlygomis Nuomotojas išnuomoja Nuomininkui patalpas ir leidžia naudotis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimis UAB „Geomatininkai“ paruoštame plane pažymėtomis indeksais A1-118 kv. m. ploto, A2-3875 kv. m., A3-2296 kv. m. ir A4-120 kv. m. ploto, bei bendro naudojimo žemės dalimis – C1-166 kv. m., C2-2240 kv. m., C3-664 kv. m. ploto.“ Pakeisti 27 p., kurioje numatyta, jog „Metinį žemės nuomos mokestį pagal žemės nuomos deklaraciją, kurią pateikia nuomotojas, sumoka nuomininkas“, nustatant, jog: „Metinį žemės nuomos mokestį pagal žemės nuomos deklaraciją, kurią pateikia nuomotojas, sumoka nuomininkas proporcingai suteiktam naudotis žemės sklypui“ ir šią civilinės bylos dalį nutraukti.
Patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Granito“ tarpininkai, į. k. 135739849, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Resko“, į. k. 302505659, 605,00 Eur (šešių šimtų penkių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Granito“ tarpininkai, į. k. 135739849, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Granitas“, į. k. 132084071, 8 817,27 Eur (aštuonių tūkstančių aštuonių šimtų septyniolikos eurų 27 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Granito“ tarpininkai, į. k. 135739849, valstybei 6,92 Eur (šešių eurų 92 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.
Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Granito“ tarpininkai, į. k. 135739849, grąžinti 112,50 Eur (vieno šimto dvylikos eurų 50 ct) žyminį mokestį, sumokėtą 2018 m. kovo 2 d. (mokėtojas A. Sabaliauskas), išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.