Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą, suinteresuotas asmuo – antstolė Eurika Rulienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodyta, kad minėtos piniginės lėšos pareiškėjai perduotos iš antstolės Eurikos Rulienės depozitinės sąskaitos, kaip likusios pardavus skolininko N. G. nekilnojamąjį turtą ir sumokėjus skolų sumas.

3. Suinteresuotas asmuo antstolė Eurika Rulienė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, pareiškimas įteiktas tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 9-10 dalys).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmetamas.

4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Pagal CK 4.58 straipsnio 1 dalį bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą. Pagal turto perdavimo tvarką reglamentuojančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo ir saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (toliau – Taisyklės) 3.2 punktą daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo, kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesas inicijuojamas, kai asmuo, kurio žinioje bešeimininkis daiktas yra arba kuris sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu ar kitomis teisėtomis priemonėmis ir būdais praneša mokesčių inspekcijai ar kitai CK 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytai finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijai. Pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip.

5. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolės Eurikos Rulienės kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0069/22/00035 buvo priverstinai vykdomas 2021 m. spalio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo vykdomasis raštas Nr. e2-9389-776/2021 dėl skolos ir susijusių įmokų išieškojimo iš skolininko N. G., gim. (duomenys neskelbtini), išieškotojo If P&C Insurance AS filialo naudai. Remiantis pateiktais vykdomosios bylos Nr. 0069/22/00035 duomenimis, vykdymo proceso metu buvo areštuotas ir iš varžytinių parduotas skolininkui N. G. nuosavybės teise priklausantis butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pardavus minėtą butą ir atsiskaičius su kreditoriumi išieškotojo If P&C Insurance AS filialu, liko skirtumas tarp už parduotą turtą gautos pinigų sumos ir skolų sumos – 6 936,43 Eur, kuriuos nagrinėjamoje byloje prašoma pripažinti bešeimininkiais.

6. Iš bylos duomenų matyti, kad antstolė Eurika Rulienė 2024 m. balandžio 12 d. patvarkymu Nr. S-24-69-20750 ir 2024 m. balandžio 15 d. patvarkymu Nr. S-24-69-20856 kreipėsi į skolininką gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), su prašymu iki 2024 m. gegužės 15 d. pateikti Europos Sąjungos valstybės narės banko sąskaitos numerį, į kurią bus galima pervesti susidariusį piniginių lėšų skirtumą.

7. Skolininkas N. G. nuosavybės nustatytu terminu duomenų apie Europos Sąjungoje atidarytą sąskaitą nepateikė, todėl antstolė Eurika Rulienė 2024 m. gegužės 28 d. patvarkymu Nr. S-24-69-30370 kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją su siūlymu spręsti klausimą dėl antstolės kontoroje šiuo metu saugomos skolininkui N. G. priklausančios 6 936,43 Eur sumos pripažinimo bešeimininkiu turtu ir šių lėšų pervedimo į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

8. 2024 m. liepos 10 d. lėšos pervestos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, antstolė 2024 m. liepos 10 d. priėmė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. Z046506 dėl 6 936,43 Eur piniginių lėšų, 2024 m. liepos 18 d. turto perdavimo – priėmimo aktu Valstybinė mokesčių inspekcija įformino lėšų perdavimą jai.

9. Sisteminės, lingvistinės ir loginės minėtų CK ir Taisyklių nuostatų analizės pagrindu darytina išvada, kad bet kokiu atveju bešeimininkiu laikytinas daiktas bei pagrindas inicijuoti pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą yra faktas (sąlyga), jog turtas neturi savininko ar savininkas nežinomas. Sprendžiant dėl turto (piniginių lėšų) pripažinimo bešeimininkiu, pirmiausia būtina nustatyti, ar buvo juridinis pagrindas atitinkamoms institucijoms inicijuoti pripažinimo bešeimininkiu daiktu (turtu) procedūrą.

10. Nagrinėjamu atveju iš pateiktų duomenų akivaizdu, kad yra žinomas 6 936,43 Eur lėšų savininkas – N. G., todėl tokios aplinkybės nesudaro pagrindo CK 4.57 straipsnio 1 dalies prasme konstatuoti, jog šių piniginių lėšų savininkas nežinomas. Taigi, pareiškime nurodytos piniginės lėšos neatitinka bešeimininkio turto kriterijų.

11. Sprendžiant pinginių lėšų pripažinimo bešeimininkiu turtu, aktuali teismų praktika, suformuota Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2YT-6291-639/2023, Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e2YT-3093-608/2025, Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-715-480/2012 ir kasacinės instancijos teismo – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartyje civilinėje byloje 3K-129/2013. Minėtose civilinėse bylose buvo sprendžiamas piniginių lėšų pripažinimo bešeimininkiu turtu klausimas. Piniginės lėšos pripažintos bešeimininkiu turtu dviem atvejais. Pirmu atveju – nesant žinomai piniginių lėšų kilmei ir jų savininkui, o antru atveju piniginių lėšų savininkui aiškiai išreiškus atsisakymą priimti grąžinamas pinigines lėšas.

12. Šioje civilinėje byloje nagrinėjamu atveju tiek lėšų kilmė, tiek savininkas yra aiškūs ir neginčijami, taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių šių lėšų savininko atsisakymą priimti grąžinamas pinigines lėšas. Iš pateiktos vykdomosios bylos dalies medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, matyti, kad visi vykdymo veiksmai buvo atlikti per teismo paskirtą skolininko kuratorių advokatą G. Ž. (paskirtas 2024 m. vasario 6 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-3091-797/2024), o skolininkas buvo tik formaliai informuotas tiek apie vykdymo proceso pradėjimą, tiek apie atskirus vykdymo veiksmus. Tokia vykdymo proceso eiga nesudaro pagrindo vertinti skolininko neatsiliepimą į antstolės siųstą pranešimą apie grąžintinas pinigines lėšas kaip jo atsisakymą jas priimti, kadangi, bylos duomenimis, skolininko procesiniai dokumentai faktiškai nebuvo įteikti. Tai, kad Lietuvos Respublikoje nėra skolininko vardu atidarytų sąskaitų, į kurias būtų galimybė pervesti grąžinamas pinigines lėšas, nepaneigia fakto, jog ginčo lėšų savininkas yra žinomas.

13. Taisyklių 34¹ punkte, be kita ko, nustatyta, kad siekiant nustatyti turto, kurio savininkas nežinomas, savininkus, šio turto perėmimo ar apskaitos dokumentus surašęs subjektas 6 mėnesius savo interneto svetainėje, savivaldybės ir (ar) seniūnijos, kurių teritorijoje yra turtas, interneto svetainėje kviečia atsiliepti savininkus ir asmenis, turinčius turtinių teisių į šį turtą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių minėtoje teisės normoje nurodytų turto savininko nustatymo veiksmų atlikimą.

14. Išdėstytos aplinkybės ir bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, jog nėra CK 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų pareiškime nurodytas pinigines lėšas pripažinti bešeimininkiu turtu, kadangi šių lėšų savininkas žinomas ir jis nėra išreiškęs atsisakymo priimti jam grąžintinas pinigines lėšas.

15. Tuo atveju, kai turto savininkas žinomas, tačiau jis atitinkamą laiką nerealizuoja savo nuosavybės teisių, tokio turto sąžiningas valdytojas gali įgyti nuosavybės teisę į jo valdomą turtą, taikant įgyjamosios senaties institutą (CK 4.68 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268, 270, 537 straipsniais teismas

nusprendžia:

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.