Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims antstoliui S. O. G. ir N. C. dėl piniginių lėšų pripažinimo bešeimininkiu turtu ir perdavimo valstybės nuosavybėn.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad minėtos piniginės lėšos pareiškėjai perduotos iš antstolio S. O. G. depozitinės sąskaitos, kaip likę pardavus N. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą ir atsiskaičius su išieškotojais.

Per teismo nustatytą terminą, apie kurį buvo paskelbta viešai interneto tinklapyje, suinteresuoti asmenys nepareiškė pretenzijų į prašomą pripažinti bešeimininkiu turtą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmetamas.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad antstolis S. O. G. (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl turto, neturinčio šeimininko, įtraukimo į apskaitą ir pripažinimo bešeimininkiu procedūros inicijavimo pranešė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kad antstolio S. O. G. depozitinėje sąskaitoje yra 5108,07 Eur piniginių lėšų, likusių pardavus N. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą. Gyventojų registro duomenimis N. C. nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaravusi išvykimą į (duomenys neskelbtini). Mokesčių apskaitos informacinių sistemų duomenimis jos vaikų deklaruota gyvenamoji vieta yra Ispanija, tėvai yra ne Lietuvos piliečiai. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (duomenys neskelbtini) Turto perdavimo-priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) perėmė iš antstolio S. O. G. depozitinės sąskaitos į apskaitą 5108,07 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Pagal CK 4.58 straipsnio 1 dalį bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą. Pagal turto perdavimo tvarką reglamentuojančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo ir saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 3.2 punktą daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo, kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesas inicijuojamas, kai asmuo, kurio žinioje bešeimininkis daiktas yra arba kuris sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu ar kitomis teisėtomis priemonėmis ir būdais praneša mokesčių inspekcijai ar kitai CK 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytai finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijai. Pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Antstolio S. O. G. kontoroje, per (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtą skolininkės N. C. kuratorių, buvo vykdomi skolų išieškojimai iš skolininkės N. C. turto. Visiškai išieškojus skolas ir vykdymo išlaidas, iš parduoto N. C. nekilnojamojo turto liko 5108,07 Eur piniginių lėšų, grąžintinų N. C. Šios piniginės lėšos skolininkei antstolio nebuvo grąžintos dėl to, jog Lietuvoje nėra skolininkės banko sąskaitų, į kurias būtų galimybė pervesti skolininkei priklausančias pinigines lėšas.

Tačiau tokios aplinkybės nesudaro pagrindo CK 4.57 straipsnio 1 dalies prasme konstatuoti, jog šių piniginių lėšų savininkas nežinomas, kadangi byloje nėra ginčo dėl to, jog šios piniginės lėšos priklauso N. C.. Taigi, pareiškime nurodytos piniginės lėšos neatitinka bešeimininkio turto kriterijų.

Antstolis rašytiniuose paaiškinimuose remiasi teismų sprendimais, kuriais bešeimininkiu turtu pripažįstamos viešosiose vietose savininko paliktos transporto priemonės, tačiau nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos. Nagrinėjamoje byloje yra aktuali teismų praktika, suformuota Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-6291-639/2023, Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-715-480/2012, ir atitinkamai kasacinės instancijos teismo - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 3K-129/2013. Minėtose civilinėse bylose buvo sprendžiamas piniginių lėšų pripažinimo bešeimininkiu turtu klausimas. Piniginės lėšos pripažintos bešeimininkiu turtu dviem atvejais. Pirmu atveju – nesant žinomai piniginių lėšų kilmei ir jų savininkui, o antru atveju piniginių lėšų savininkui aiškiai išreiškus atsisakymą priimti grąžinamas mažavertes, neviršijančias 50 Eur, pinigines lėšas (Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 (2020 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. 457 redakcija) 1.1 punktas). Šioje civilinėje byloje nagrinėjamu atveju piniginių lėšų suma nėra mažavertė, tiek jų kilmė, tiek savininkas yra aiškūs ir neginčijami, taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių šių lėšų savininko atsisakymą priimti grąžinamas pinigines lėšas. Iš antstolio pateiktos vykdomųjų bylų medžiagos matyti, kad visi vykdymo veiksmai buvo atlikti per teismo paskirtą skolininkės kuratorių, o skolininkė buvo tik formaliai informuota tiek apie vykdymo proceso pradėjimą, tiek apie atskirus vykdymo veiksmus. Tokia vykdymo proceso eiga nesudaro pagrindo vertinti skolininkės neatsiliepimą į antstolių informacinėje sistemoje patalpintą antstolio pranešimą apie grąžintinas pinigines lėšas kaip jos atsisakymą jas priimti. Tai, kad Lietuvos Respublikoje nėra skolininkės vardu atidarytų sąskaitų, į kurias būtų galimybė pervesti grąžinamas pinigines lėšas, nepaneigia fakto, jog ginčo lėšų savininkas yra žinomas. Skolininkės asmens duomenys yra aiškūs, išsamūs ir byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog nėra galimybės gauti duomenų apie skolininkės gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), į kurią ji deklaravusi išvykimą dar (duomenys neskelbtini) metais, bei įteikti jai procesinius dokumentus Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/1784 „Dėl teisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse“ nustatyta tvarka.

Antstolio rašytiniuose paaiškinimuose nepagrįstai informacijos apie grąžintinas pinigines lėšas pateikimas skolininkei vertinamas kaip priverstinio vykdymo veiksmas, kadangi vykdomosios bylos yra užbaigtos, visiškai įvykdžius vykdomuosius dokumentus. Be to, toks antstolio procesinis veiksmas nepriskirtinas priverstinio vykdymo priemonėms, kurių apibrėžimas ir sąrašas pateikiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 624 straipsnyje. Priverstinėmis vykdymo priemonėmis laikomos tik tokios priemonės, kurios taikomos vykdymo procese ir skirtos teismo sprendimui įvykdyti (CPK 624 straipsnio 1 dalis).

Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 (2020 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. 457 redakcija) 34¹ punkte be kita ko nustatyta, kad siekiant nustatyti turto, kurio savininkas nežinomas, savininkus, šio turto perėmimo ar apskaitos dokumentus surašęs subjektas 6 mėnesius savo interneto svetainėje, savivaldybės ir (ar) seniūnijos, kurių teritorijoje yra turtas, interneto svetainėje kviečia atsiliepti savininkus ir asmenis, turinčius turtinių teisių į šį turtą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių minėtoje teisės normoje nurodytų turto savininko nustatymo veiksmų atlikimą.

Išdėstytos aplinkybės ir bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, jog nėra CK 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų pareiškime nurodytas pinigines lėšas pripažinti bešeimininkiu turtu, kadangi šių lėšų savininkas žinomas ir jis nėra išreiškęs atsisakymo priimti jam grąžintinas pinigines lėšas. Tuo atveju, kai turto savininkas žinomas, tačiau jis atitinkamą laiką nerealizuoja savo nuosavybės teisių, tokio turto sąžiningas valdytojas gali įgyti nuosavybės teisę į jo valdomą turtą, taikant įgyjamosios senaties institutą (CK 4.68 straipsnis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 343/388 patvirtintame Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu civilinėje byloje, dydžio ir jų apmokėjimo tvarkos apraše numatytos minimalios priteistinos šių išlaidų sumos, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepaskirstomos ir valstybės naudai nepriteisiamos; pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnis, 443 straipsnio 1 dalis, 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 537 straipsniu teismas

nusprendžia:

pareiškimą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.