Utenos apylinkės teismo sprendimas

Ignalinos rajono apylinkes teismo teisejas Algirdas Baliulis, sekretoriaujant Ligitai Cibulskienei, dalyvaujant ieškovams S. M. ir M. M., ieškovu atstovui advokatui Vidmantui Martyšiui, atsakovui B. L., atsakovo atstovui advokatui Zigmantui Beneciui, viešame teismo posedyje žodinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla pagal S. M. ir M. M. ieškini E. P. ir B. L. del palikimo priemimo pradedant ji valdyti fakto nustatymo, paveldejimo teises liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojanciu ir mainu sutarties pripažinimo negaliojancia, treciasis asmuo notare Laima Aidukaite.

Aprašomoji dalis

nustate:

1997 m. kovo 12 d. mire T. L., kuri turejo tris vaikus – atsakovus E. P., B. L. ir ieškovu motina I. M., mirusia 1981 m. sausio 14 d. 1998 m. liepos 7 d. atsakovai pateike Ignalinos rajono 1-ajam notaru biurui pareiškima apie palikimo priemima po T. L. mirties. Ta pacia diena jiems buvo išduotas paveldejimo pagal istatyma teises liudijimas i gyvenamaji nama ir jo priklausinius, esancius Ignalinos rajono savivaldybes Meironiu kaime. Notare, spresdama del palikimo priemimo, remesi Ignalinos seniuno pavaduotojos parengtu 1998 m. liepos 7 d. pažymejimu, patvirtinanciu, kad T. L. iki mirties nuolat gyveno Meironiu kaime, o po jos mirties visa turta pereme ir valdo vaikai E. P. ir B. L. Ieškovai teigia, jog suklaidinti atsakovo B. L. mane, kad T. L. turta atsakove E. P. paveldejo pagal testamenta, bet vis tiek rupinosi sodyba ir ja prižiurejo, o ieškovas M. M. tuoj po T. L. mirties sodyboje apsigyveno ir gyveno ten iki 2003 m. gruodžio menesio, kai po konflikto su atsakovu B. L. persikele gyventi pas Meironiu kaime gyvenancia I. L. Ieškovai teigia, kad 2005 m. gegužes 18 d. iš treciojo asmens notares L.Aidukaites sužinojo, jog T. L. turtas buvo paveldetas ne pagal testamenta, o pagal istatyma, todel, manydami, kad pažeidžiamos ju, kaip istatyminiu ipediniu pagal 1964 m. Civilinio kodekso 573 straipsnio 4 dali, teises, 2006 m. balandžio 24 d. pareiške teisme ieškini (T.1,b.l.4-9), kuri patikslino 2008 m. rugsejo 10 d. pareiškimu (T.2,b.l.166-170) ir praše: 1) nustatyti juridine reikšme turinti fakta, kad po T. L. mirties E. P., B. L., S. M. ir M. M. prieme palikima, pradedami faktiškai ji valdyti; 2) pripažinti iš dalies negaliojanciu 1998 m. liepos 7 d. išduota paveldejimo teises liudijima; 3) nustatyti, kad ieškovai lygiomis dalimis pagal istatyma paveldi 1/3 palikejos T. L. tureto turto; 4) panaikinti atsakovu E. P. ir B. L. 2000 m. gegužes 8 d. sudaryta mainu sutarti, kuria atsakovai pasidalijo paveldeta turta.

Ieškovai teigia, kad jie T. L. palikima prieme faktiškai pradedami paveldima turta valdyti, nes naudojosi ir rupinosi jai priklausiusiu turtu kaip savu – ieškovas M. M. praejus maždaug savaitei po T. L. mirties apsigyveno jos namuose ir naudojosi visu ten buvusiu T. L. priklausiusiu turtu kaip savu, o ieškovas S. M. nepraejus šešiems menesiams nuo palikimo atsiradimo dienos taip pat lankesi šiuose namuose, naudojosi ten buvusiais daiktais, pasieme T. L. priklausiusias dvi lovatieses ir nuotrauka. Be to, abu ieškovai sistemingai duodavo pinigu atsakovui B. L. sodybos remontui. Aplinkybe, kad ieškovas M. M. po T. L. mirties apsigyveno jos name patvirtins liudytojai. Tai patvirtina ir Lietuvos pašto siuntos aprašai (T.3,b.l.63), iš kuriu matyti, kad atsakovas B. L. išsiunte siuntinius su ieškovui M. M. priklausanciais daiktais.

Atsakovas B. L. ieškovu teiginiu del T. L. palikimo priemimo faktiškai pradedant paveldima turta valdyti nepripažista. Teigia, kad atsakovai valdyti paveldimo turto nepradejo, niekada juo nesinaudojo ir nesirupino kaip savu. Atsakovas M. M. po T. L. mirties kelis metus savaitgaliais lankydavosi sodyboje, bet tai prasidejo ne 1997 metais tuoj po T. L. mirties, o 1998 metu lapkricio menesi, kai po santuokos nutraukimo M. M. pasipraše leidimo buti sodyboje, nes neturejo kur prisiglausti. Jis leido. M. M. nuolat ten negyveno, nes dirbo Vilniuje ir lankydavosi sodyboje tik savaitgaliais. Ne vienas iš atsakovu sodyba ir joje buvusiu turtu kaip savu nesirupino. Namo neremontavo, mokesciu nemokejo ir pinigu sodybos remontui nedave. Naudojosi sodyba ne kaip šeimininkai, o kaip sveciai. Name buvo pasilike ieškovo M. M. daiktai, kuriu jis, išeidamas iš namu, nepasieme. Svetimi daiktai jam name nereikalingi, todel išsiunte juos ieškovui M. M. paštu. Nemano, kad ieškovo S. M. pateiktos lovatieses patvirtina palikimo priemima, nes nera jokiu irodymu, kad tos lovatieses priklause T. L. Tai, kad ieškovai po T. L. mirties jos name Meironiu kaime nuolat negyveno ir palikimo neprieme patvirtins liudytojai.

Atsakove E. P. i teismo posedi neatvyko. Gautas prašymas nagrineti byla jai nedalyvaujant (T.4,b.l.10). Atsiliepime ir triplike (T.1,b.l.35-36,73-74) nurode, kad ieškinio nepripažista, nes ieškovai po T. L. mirties palikimo neprieme, nenaudojo ir netvarke paveldimo turto.

Treciasis asmuo notare Laima Aidukaite i teismo posedi neatvyko. Atsiliepimo i ieškini nepateike. Gautas prašymas byla nagrineti jai nedalyvaujant.

Šalys savo teiginius irodineja liudytoju parodymais.

Ieškovu liudytoja E. A. paaiškino, kad su ieškovu S. M. kartu gyvena nuo 1986 metu, o 2004 metais sudare bažnytine santuoka. 1997 metu kovo menesi, praejus maždaug savaitei po T. L. mirties, S. M. atveže brolio M. daiktus i Meironiu kaima ir nuo tada M. apsigyveno mociutes name. 1997 m. rugsejo menesi Ignalinoje ivyko susitikimas su B. L., kuris aiškino, kad sesuo E. viska paveldejo pagal testamenta. Apie konflikta tarp M. M. ir B. L., del kurio B. L. 2003 metais iš namo išvare M. M., sužinojo tik 2004 metais. Tiksliai datos negali nurodyti, bet po T. L. mirties, laikotarpyje iki 2003 metu, sutuoktinis S. M. iš mociutes namu atveže išskalbti dvi lovatieses, kurios ir dabar yra pas juos.

Ieškovu liudytoja E. K. paaiškino, kad dirbo Ignalinos seniunijos seniuno pavaduotoja. 1998 m. vasara B. L. prašymu parenge notarui pažyma, kurioje nurode, kad T. L. iki mirties gyveno Meironiu kaime, o po jos mirties turta pereme ir valdo dukra P. E. ir sunus L. B. Tokio turinio pažyma suraše B. L. prašymu, netikrindama faktiniu aplinkybiu. Žinojo, kad T. L. gyveno kartu su sunum B. L., nes tekdavo lankytis pas T. L. Pagal ukines knygas B. L. buvo irašytas atskiroje saskaitoje, nes jis norejo gauti žemes sklypa namo statybai, bet faktiškai gyveno su motina. Po T. L. mirties jos name neteko buti, nes B. L. išvykdavo i darba ir namas budavo užrakintas. T. L. mirties metais M. M. dažnai matydavo Palušes kaime, bet kur jis tuo metu gyveno nežinanti.

Ieškovu liudytoja S. B. paaiškino, kad gyvena Meironiu kaime, pažista M. M. Pažinojo ir jo mociute T. L. M. M. atvykdavo i Meironis pas mociute dar jai gyvai esant. Gyveno mociutes namuose ir po jos mirties. Sutikdavo ji grižtanti iš Ignalinos ar iš Vilniaus ir iš Palušes einanti i Meironiu kaima. Sutikdavo ji ne tik išeiginemis dienomis, bet ir pirmadieniais. Veliau M. M. susipyko su dede B. L. ir tas jo i namus nebeleisdavo. Teko matyti, kad M. M. negaledavo del užrakintu duru patekti i nama ir tada eidavo pas jos seseri.

Ieškovu liudytojas V. L. paaiškino, kad po T. L. mirties, 1997 m. rudeni M. M. apsigyveno T. L. name. Sakes, kad atvažiavo taksi automobiliu. Dažnai susitikdavo su M. M. jo mociutes name, išgerdavo alkoholio.

Ieškovu liudytojas V. G. paaiškino, kad 1997 metu pavasari, atvažiaves i Meironiu kaima tvarkyti ten laikomos valties, sutiko M. M., kuris sakes, kad gyvena cia pas mociute. Po to dažnai sutikdavo M. M. Meironiu kaime.

Ieškovu liudytoja D. G. paaiškino, kad 1997 m. pavasari, atvažiavusi su sutuoktiniu i Meironiu kaima tvarkyti ten laikomos valties, sutiko klasioka M. M., kuris sake, kad gyvena Meironyse. Lyg ir minejo, kad mire jo mociute. M. M. po to Meironyse sutikdavo dažnai.

Ieškovu liudytoja I. L. paaiškino, kad gyvena Meironiu kaime. Pažinojo T. L., kuri gyveno su sunum B. Po T. L. mirties, praejus gal dviems menesiams, cia apsigyveno ir M. M., kuris bendraudavo su jos sunum V. Veliau M. M. pasipraše apsigyventi pas ja, nes susipyko su dede B. L.

Ieškovu liudytoja B. L. paaiškino, kad nuo 2009 m. birželio 30 d. dirba Ignalinos seniunijos specialiste. B. L. kreipesi i seniunija, prašydamas pažymos apie tai, kas jo motinos name gyveno iki jos mirties ir po mirties. Nežinodama šiu aplinkybiu, pasiteiravo pas buvusia seniunijos darbuotoja E. K., kuri paaiškino, kad šios aplinkybes susijusios su teisminiu gincu, todel jokios pažymos B. L. nedave.

Ieškovu liudytojas J. P. paaiškino, kad dirba Ignalinos seniunijos seniunu. 2010 metais B. L. prašymu išdave Ignalinos rajono apylinkes teismui adresuota pažyma apie tai, kad pagal seniunijoje esanciu namu ukio knygu duomenis M. M. Ignalinos seniunijos Meironiu kaime T. L. priklausanciame name negyveno. Tokia pažyma išdave remdamasis tik irašais ukinese knygose. Apie tai, ar M. M. faktiškai gyveno L. L. name ar ne, nieko pasakyti negali, nes šiu aplinkybiu nežino.

Atsakovu liudytoja D. S. paaiškino, kad gyvena Ignalinos rajono savivaldybes Meironiu kaime, buvusiame Aukštaitijos nacionalinio parko administracijos pastate. Pažinojo T. L. Pažista B. L., M. M. ir S. M., su kuriuo buvo klasiokai. T. L. nama nuo jos tevu namo Meironiu kaime skiria tik trys namai. T. L. gyveno su sunum B. L., o po jos mirties tame name liko gyventi B. L. M. M. nuolat Meironiu kaime niekada negyveno, nes gyvena Vilniuje. Matydavo ji Meironiu kaime tik išeiginemis dienomis, apsistodavo jis pas B. L. Veliau pradejo lankytis ne pas B. L., o pas L.

Atsakovu liudytoja D. S. paaiškino, kad pažista B. L., kartu su kuriuo daug metu dirbo. Jo motinos T. L. nepažinojo. S. M. ir M. M. pirma karta pamate po T. L. laidotuviu. Tada ruoše gedulingus pietus. Tvirtina, kad M. M. po T. L. mirties mociutes name tikrai neapsigyveno, nes apie tai B. L. butu jai pasakes. Ieškovams sutinkant gyveno ju name, esanciame Ignalinos mieste, Pavasario g. 7, nuo 1998 m. balandžio menesio iki 1999 m. gegužes menesio. B. L. sake, kad M. M. skundesi, jog neturi kur apsistoti, nes ju name Ignalinoje gyvenanti ji. Tada B. L. leido M. M. naudotis mociutes namu Meironiu kaime.

Atsakovu liudytojas A. J. paaiškino, kad pažista B. L., pažinojo T. L., nes savo valti laikydavo šalia T. L. ir B. L. namo. Gali patvirtinti, kad po T. L. mirties jos name 1997 metais gyveno tik B. L., nes niekada jokiu kitu asmenu ten nera mates.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

1964 metu Civilinio kodekso 587 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikimui igyti ipedinis turi ji priimti; neleidžiama palikima priimti iš dalies arba su salyga ar išlygomis; laikoma, kad ipedinis palikima prieme, kai jis faktiškai pradejo paveldima turta valdyti arba kai jis padave palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškima apie palikimo priemima. Analogiški palikimo priemimo budai, papildant juos palikimo priemimu kreipiantis i palikimo atsiradimo vietos apylinkes teisma del turto aprašo sudarymo, nustatyti ir 2000 metu Civilinio kodekso 5.50 straipsnyje. Palikimo priemimas – tai ipedinio valios išreiškimas veiksmais, liudijanciais ipedinio sutikima igyti visas teises i palikima ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galincias kilti iš palikimo. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškines, kad faktinis palikimo priemimas reiškia, kad ipedinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia igyti palikejo turta nuosavybes teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmu fakto ir 2) veiksmu pobudžio. Veiksmu faktas reiškia, kad palikimo priemimo veiksmai yra atlikti faktiškai – ipedinis perima mirusiojo turta ir pradeda ji valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad ipedinio atlikti faktinio palikimo priemimo veiksmai butu teisiškai iforminti, t. y. ipediniui nebutina kreiptis i notara su pareiškimu del paveldejimo teises liudijimo išdavimo, i teisma del palikimo priemimo juridinio fakto nustatymo arba i kitas valstybes institucijas. Veiksmu pobudis – tai ipedinio aktyvus veiksmai, iš kuriu matyti, kad jis perimta turta valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turta, juo naudojasi, moka už ji mokescius, atlieka kitus panašaus pobudžio veiksmus) (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Lietuvos Aukšciausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priemima reglamentuojancias teises normas, yra pabrežes, kad palikimo priemimo faktiniu valdymu esme – aktyvus palikejo veiksmai, kuriais siekiama igyti nuosavybes teise i paveldeta turta; norint irodyti, kad ipedinis prieme turta kaip palikima, faktiškai pradejes ji valdyti per istatyme nustatyta termina, nepakanka irodyti, jog ipedinis tese naudojimasi tuo turtu ir turto priežiura, pradetus iki palikejo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybes teises; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina ipedinio valios teise naudotis turtu perkelti i kokybiškai nauja stadija – naudojimasi, valdyma ir disponavima turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-7/2001, 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilineje byloje Nr.3K-3-442/2001). Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priemimu, faktiškai pradejus ji valdyti, turi irodyti, kad jis, kaip ipedinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiancius jo valia igyti nuosavybes teise i paveldima turta, ir pradejo valdyti palikejo turta kaip savo.

Teismas mano, jog irodymu, kuriais remiantis galima butu konstatuoti, kad S. M. prieme T. L. palikima faktiškai pradedamas paveldima turta valdyti, nera. S. M. teiginiai, kad palikimo priemimas pasireiške T. L. priklausanciu dvieju lovatiesiu ir nuotraukos paemimu bei pinigu sodybos namo remontui perdavimu B. L., neparemti irodymais. B. L. nepatvirtino, kad S. M. pateiktos lovatieses priklause T. L. ir neigia gaves iš jo pinigu namo remontui. Ieškovas nepateike irodymu, patvirtinanciu, kad kaip bendraturtis skyre B. L. lešu bendro turto remontui. Taip pat neirode, kad pateiktos lovatieses priklause T. L. ir buvo pradetos valdyti nepraejus šešiems menesiams po T. L. mirties. Net ieškovo sutuoktine liudytoja E. A. paaiškino, kad šias lovatieses sutuoktinis atveže išskalbti po T. L. mirties laikotarpyje iki 2003 metu. Be to teismas pažymi, kad ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paemimas reiškia palikimo priemima. Palikejo daikta ipedinis gali paimti kitiems ipediniams sutikus, jiems leidus, kaip mirusiojo atminima. Paveldejimo teiseje ir teismu praktikoje palikimo priemimu nelaikoma palikejo drabužiu, asmeniniu daiktu, laišku, rankrašciu, apdovanojimu, atestatu, šeimos suvenyru ir relikviju pasidalijimas arba šiu daiktu perdavimas vienam iš ipediniu kitu ipediniu sutikimu (Pvz., Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-247/2006). Toks daiktu paemimas nelaikomas palikimo priemimu, jeigu ipedinis nesirupino palikimu, jo netvarke, neprižiurejo, nemokejo mokesciu. Irodymu, patvirtinanciu, kad po T. L. mirties 1997 m. kovo 12 d. jos anukas S. M. per šešis menesius nuo palikimo atsiradimo dienos faktiškai pradedamas paveldima turta valdyti prieme T. L. palikima, t.y. paveldima turta pradejo valdyti ir juo rupintis kaip savu turtu, nepateikta, todel teismas konstatuoja, kad S. M. per istatymo nustatyta šešiu menesiu termina T. L., mirusios 1997 m. kovo 12 d., palikimo neprieme.

Šalys, siekdamos patvirtinti ir paneigti fakta, kad T. L. palikima, faktiškai pradedamas paveldima turta valdyti, prieme M. M., remiasi daugiausia liudytoju parodymais. Šalys ir šaliu pakviesti liudytojai didžiausia demesi skiria aplinkybei nuo kada po T. L. mirties M. M. pradejo gyventi jos name. Šaliu prašymu apklausti liudytojai apie tai duoda prieštaringus parodymus – dalis ieškovu liudytojai teigia, kad M. M. L. L. name apsigyveno netrukus po jos mirties (po savaites-dvieju menesiu), o atsakovu liudytojai – tik 1998 metu rudeni. Teismas, spresdamas klausima, ar M. M. faktiškai pradedamas paveldima turta valdyti prieme T. L. palikima, mano, kad tokie liudytoju parodymu prieštaravimai esmines reikšmes neturi, todel ju placiau neanalizuoja ir nevertina. Šaliu paaiškinimais ir liudytoju parodymais nustatyta, kad M. M. iki T. L. mirties ir po jos mirties atvykavo i Meironiu kaima, gyvendavo mociutes T. L. name ir naudodavosi ten esanciu turtu. Sprendžiant klausima, ar M. M. faktiškai pradedamas paveldima turta valdyti prieme T. L. palikima, svarbu nustatyti, ar po T. L. mirties M. M. pradejo jos turtu naudotis kaip savo turtu, ar kaip ir palikejai gyvai esant naudojosi šiuo turtu ne kaip savininkas, o kaip turto savininko giminaitis. Iš paciu ieškovu paaiškinimu seka, kad po T. L. mirties, atveždamas dali savo daiktu i Meironiu kaima ir apsigyvendamas mociutes name, M. M. nesijaute T. L. priklausiusio turto savininku, nes tikejo atsakovo B. L. aiškinimu, kad visa T. L. turta pagal testamenta paveldejo E. P. Ta aplinkybe, kad ieškovas M. M. T. L. turto nepradejo valdyti ir juo rupintis kaip savu turtu, patvirtina ir jo elgesys po konflikto su atsakovu B. L., kai atsakovui B. L. reikalaujant jis, net nemegindamas irodineti, kad turi tokias pat teises i T. L. sodyba kaip ir B. L., išsikele iš T. L. gyvenamojo namo ir apsigyveno pas liudytoja I. L. Ta aplinkybe, kad nei jis, nei jo brolis M. M. netapo po T. L. mirties likusio turto savininkais savo elgesiu patvirtino ir S. M., kuris, sužinojes, kad atsakovas B. L. broliui M. M. nebeleidžia gyventi mociutes name, nepradejo ginti savo ir brolio nuosavybes teisiu, o nuvykes pas turto savininke E. P. taresi del galimybes M. M. gyventi mociutes name. Toki savo elgesi ieškovai aiškina tuo, kad patikeje atsakovo B. L. teiginiais, jog pagal testamenta viska paveldejo E. P. Taigi, tikedami, kad pagal testamenta visa T. L. turta paveldejo E. P., ieškovai negalejo priimti palikimo, nes mane, jog visas palikimas priklauso kitam asmeniui. Taip pat tiketina, jog ieškovai del T. L. palikimo buvo pasyvus dar ir del to, kad palikimo atsiradimo metu 1997 metais buvo klaidingai aiškinamos 1964 metu Civilinio kodekso 573 straipsnio 4 dalies nuostatos del paveldejimo atstovavimo teise, todel ieškovai galejo klaidingai manyti, kad kartu su pirmos eiles ipediniais negali paveldeti mociutes turto. Apie tai liudija atsakovo B. L. aiškinimas, kad po 2001 metu S. M. pradejo kalbeti, jog pasikeite istatymai ir todel jam su broliu priklausytu mociutes turto dalis, prašes leidimo statyti sodybos sklype pirti. Tokie ieškovu klydimai galetu buti reikšmingi sprendžiant klausima del praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, bet neturi jokios reikšmes sprendžiant klausima, ar M. M. prieme palikima, faktiškai pradedamas paveldima turta valdyti. Ivertines išdestytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ir M. M. T. L. palikimo neprieme.

Nustacius, kad ieškovai T. L. palikimo neprieme, atmetami ir kiti ieškovu reikalavimai - pripažinti iš dalies negaliojanciu 1998 m. liepos 7 d. išduota paveldejimo teises liudijima; nustatyti, kad ieškovai lygiomis dalimis pagal istatyma paveldi 1/3 palikejos T. L. tureto turto ir panaikinti atsakovu E. P. ir B. L. 2000 m. gegužes 8 d. sudaryta mainu sutarti, kuria atsakovai pasidalijo paveldeta turta.

Ieškinys atmestas, todel iš ieškovu atsakovams priteisiamos turetos bylinejimosi išlaidos (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis) ir i valstybes biudžeta priteisiamos teismu patirtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinejimu (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Atsakovai pateike irodymus apie tokias bylinejimosi išlaidas:

atsakove E. P. advokatui K. R. už teisine pagalba sumokejo 3590 Lt (T.1, b.l.182,185, t.2, b.l.136, t.3, b.l.7,26);

atsakovas B. L. advokatui A. M. už teisine pagalba sumokejo 2000 Lt (T.1,b.l.51,183-184, t.3,b.l.6), advokatui Z.Beneciui - 3000 Lt (T.4, b.l. 132-133).

Nustatydamas priteistinu išlaidu advokato pagalbai apmoketi dydi, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. isakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatu tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis (toliau Rekomendacijos) del civilinese bylose priteistino užmokescio už advokato ar advokato padejejo teikiama teisine pagalba (paslaugas) maksimalaus dydžio. Atsakovu advokatai K. R. ir A. M. byloje parenge atsiliepimus i ieškini ir triplikus, dalyvavo šešiuose teismo posedžiuose, kuriu bendra trukme 12 valandu. Atsakovu turetos išlaidos advokatu K. R. ir A. M. pagalbai apmoketi neviršija paminetose Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, atitinka bylos sudetinguma, todel yra pagristos. Advokatas Z. B. procesiniu dokumentu byloje nerenge. Dalyvavo viename teismo posedyje, kurio trukme 7 valandos. Teismas pripažista, kad, siekdamas tinkamai pasirengti atstovauti atsakova teisme, advokatas turejo susipažinti su keturiu tomu byla, o tai galejo trukti apie aštuonias valandas. Teismas, vadovaudamasis Rekomendaciju 10 punktu mano, kad advokato užmokescio dydis už susipažinima su byla laika ir už atstovavimo teisme laika turi buti vienodas, t.y. 0,15 minimalios menesines algos už kiekviena valanda. Teismas pripažista pagristomis atsakovo B. L. išlaidas advokato Z. B. pagalbai apmoketi už 15 valandu atstovavima (15×0,15MMA(120Lt)=1800 Lt), t.y. 1800 Lt. Iš viso atsakovo B. L. naudai turi buti priteista 3800 Lt bylinejimosi išlaidu.

Bylos nagrinejimo metu teismai patyre 521,50 Lt išlaidu, susijusiu su bylos nagrinejimu (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3,8 punktai). Ignalinos rajono apylinkes teismas pagal 2008 m. gruodžio 29 d. sprendima buvo išdaves vykdomuosius raštus del 327,05 Lt pašto išlaidu išieškojimo lygiomis dalimis iš S. M. ir M. M. Remdamasis vykdomuoju raštu antstolis iš M. M. i valstybes biudžeta išieškojo 163,53 Lt, todel šia suma iš M. M. priteisiama mažiau su bylos nagrinejimu susijusiu išlaidu.

Ieškinys atmestas, todel taikytos laikinosios apsaugos priemones - Ignalinos rajono apylinkes teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartimi uždetas E. P. ir B. L. turto areštas – sprendimui isitesejus turi buti panaikintos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdestyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, straipsniais, 150 straipsnio 4 dalimi, 259, 262, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškini atmesti.

Priteisti iš S. M. ir M. M. lygiomis dalimis E. P. naudai 3590,00 Lt (tris tukstancius penkis šimtus devyniasdešimt litu 00 ct) išlaidu advokato pagalbai apmoketi.

Priteisti iš S. M. ir M. M. lygiomis dalimis B. L. naudai 3800,00 Lt (tris tukstancius aštuonis šimtus litu 00 ct) išlaidu advokato pagalbai apmoketi.

Priteisti iš S. M. i valstybes biudžeta 260,75 Lt (du šimtus šešiasdešimt litu 75 ct) su bylos nagrinejimu susijusiu išlaidu.

Priteisti iš M. M. i valstybes biudžeta 97,22 Lt (devyniasdešimt septynis litus 22 ct) su bylos nagrinejimu susijusiu išlaidu.

Laikinasias apsaugos priemones – Ignalinos rajono apylinkes teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartimi taikyta B. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklausancio nekilnojamojo turto, esancio Ignalinos rajone, Meironiu kaime: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); malkines, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); daržines, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), arešta, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, taip pat atlikti veiksmus, kurie mažintu areštuoto turto verte – sprendimui isiteisejus panaikinti.

Sprendimas per 30 dienu nuo paskelbimo gali buti apeliacine tvarka skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skunda Ignalinos rajono apylinkes teismui.