- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-24
- Bylos Nr.
- e2A-433-618/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01591-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- V. L.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. L.(V. L.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-172-512/2021 pagal ieškovo V. L. (V. L.) patikslintą ieškinį atsakovei daugiabučio namo savininkų bendrijai „Laukininkų namai“ dėl 2019 m. gruodžio 10 d. susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, L. K., M. G., V. G., A. T., D. R., R. R., A. V., A. K., J. K., V. K., S. K., E.R., G. R., R. R., V. T., R. T., F. J., B. S., S. S., I. B., B. Š., D. Š., P. Š., J. Š., R. G., Ž. Š., I. Š., L. G., A. B., O. A., L. B., V. B., A. B., M. R., N. S., I. R., K. N., L. K., V. G., A. J., G. S., E. S., A. Š., M. P., H. P., M. P., I. P., A. D., N. P., I. D., A. V., L. E., V. T., J. R., L. E. C., J. ., B. A., I. S., D. B., A. B., N. A., S. A., I. V., A. M., O. M., R. S., V. M., V. B., N. K., L. K., A. P., J. R., S. G., K. S. – F., I. Š., N. P., V. G., J. Z., L. V., E. M., I. S., O. K., V. S., J. S., A. B., I. B., Ž. J., K. J., O. K., V. V., D. V., L. Č., A. B..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. L. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiais atsakovės daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau – DNSB) „Laukininkų namai“ 2019 m. gruodžio 10 d. narių susirinkimo sprendimus, susijusius su pašto dėžučių pakeitimu, įpareigoti atsakovę atstatyti įvykdytus darbus į pradinę padėtį ir pašalinti atitinkamus mokesčius iš pateiktų sąskaitų; 2) pripažinti neteisėtu atsakovės DNSB „Laukininkų namai“ 2019 m. gruodžio 10 d. narių susirinkimo sprendimą dėl darbo užmokesčio kiemsargiui padidinimo ir įpareigoti atsakovę, atlikus perskaičiavimą, grąžinti susidariusią permoką; 3) pripažinti negaliojančiu atsakovės DNSB „Laukininkų namai“ 2019 m. gruodžio 10 d. narių susirinkimo sprendimą, kuriuo patvirtintas „Daugiabučio namo priežiūros ūkinės ir finansinis plano (2020 m.)“ antrasis punktas (planuojamos sąnaudos 13 920 Eur), ir įpareigoti atsakovę pašalinti šį punktą iš dokumento; 3) pripažinti negaliojančiu atsakovės DNSB „Laukininkų namai“ 2019 m. gruodžio 10 d. narių susirinkimo sprendimą dėl „Bendrijos ilgalaikio veiklos plano (2020-2030 m.)“ patvirtinimo; 4) pripažinti negaliojančiu „Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo objektų atnaujinimo 2020-2025 m. planą“; 5) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškovas nurodė, kad jis yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Atsakovės DNSB „Laukininkų namai“ 2019 m. gruodžio 10 d. narių susirinkime bendrijos nariai priėmė sprendimą dėl visiems namo gyventojams priklausančių pašto dėžučių keitimo. Šiame susirinkime taip pat buvo patvirtintas metinis (2020 m.) ūkinis ir finansinis namo priežiūros planas, į kurį įtrauktos planuojamos neteisėtos sąnaudos, susijusios su namo fasado (įėjimo) ir bendro naudojimo koridorių (laiptinių) kosmetiniu remontu. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 2 straipsnio 15 dalį ir 12 straipsnio 1 dalį pašto dėžutės nėra laikytinos bendrojo naudojimo objektais, o namo fasado (įėjimo) ir laiptinių kosmetinis remontas nėra susijęs su pastato naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, t. y. nėra įtraukti į privalomų (būtinų) arba avarinių pastato priežiūros darbų sąrašą. Taigi, minėti darbai gali būti atliekami tik butų savininkų daugumos pritarimu, o ne bendrijos narių sprendimu. Šiuo atveju visuotinis namo butų savininkų susirinkimas ar balsavimas raštu surengtas nevyko, todėl ginčijami bendrijos narių susirinkimo sprendimai priimti pažeidžiant imperatyvias teisės aktų nuostatas, kitų namo bendrasavininkų teises ir teisėtus interesus.
Atsiliepimas
2. Atsakovė DNSB „Laukininkų namai“ atsiliepimu į patikslintą ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
2.1. Atsakovė nurodė, kad bendrijos pirmininkė 2019 m. lapkričio 25 d. namo skelbimų lentoje paskelbė informaciją apie 2019 m. gruodžio 10 d. visuotinį bendrijos narių susirinkimą. Pranešimai apie minėtą susirinkimą taip pat buvo palikti bendrijos narių pašto dėžutėse ir išsiųsti jiems SMS žinutėmis. Aplinkybę, kad ieškovui buvo žinoma apie 2019 m. gruodžio 10 d. susirinkimą patvirtina tai, kad jis kreipėsi el. paštu į bendrijos pirmininkę, prašydamas pateikti susirinkimo sprendimų projektus. Be to, jis pats asmeniškai dalyvavo 2019 m. gruodžio 10 d. susirinkime. 2019 m. gruodžio 10 d. DNSB „Laukininkų namai“ buvo 48 nariai, iš kurių 29 nariai dalyvavo minėtame susirinkime. Taigi, 2019 m. gruodžio 10 d. susirinkimo metu buvo pasiektas kvorumas. Akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos paštas“ buvo išplatinusi pranešimą, nurodydama, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos pašto įstatymo (toliau – Pašto įstatymas) 10 straipsnio 6 dalimi, gaunamųjų laiškų dėžutės turi būti įrengtos laiškininkui lengvai prieinamoje vietoje, rakinamos, aiškiai ir suprantamai numeruotos. Pašto dėžučių keitimui pritarė 37 butų savininkai, t. y. 32 butų savininkai, dalyvavę 2019 m. gruodžio 10 d. susirinkime, ir 5 butų savininkai raštu, kurie taip pat pritarė pasiūlymui šias išlaidas paskirstyti butų savininkams. Bendrijos pirmininkė žodžiu apklausė kelias įmones apie pašto dėžučių kainas ir išsiaiškino, kad UAB „Metgama“ pasiūlyta kaina už pašto dėžučių gamybą yra mažiausia, t. y. apie 9 Eur – 10 Eur už vieną pašto dėžutę. Pašto dėžutes pakabino patys bendrijos nariai, už šį darbą bendrija papildomų išlaidų nepatyrė.
2.2. Pažymėjo, kad vykdant DNSBĮ numatytus reikalavimus buvo parengtas bendrijos ilgalaikis veiklos planas, kuriame numatyti darbai pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų, fizinių ir energinių savybių atkūrimui užtikrinti. Šio plano patvirtinimas nereiškia, kad dėl jame numatytų didelės apimties darbų vykdymo nebus tariamasi su visais butų savininkais. Dėl ilgalaikiame bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo plane nurodytų didelės apimties darbų, kurie nėra susiję su pastato naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, sprendimus priima visi butų savininkai balsų dauguma.
3. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai tretiesiems asmenims tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 120 straipsnio 1 dalyje ir 130 straipsnyje nustatyta tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. sausio 19 d. sprendimu ieškovo V. L. patikslintą ieškinį tenkino iš dalies – pripažino atsakovės DNSB „Laukininkų namai“ 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimus dėl „Trumpalaikio (2020 m.) bendrijos veiklos plano patvirtinimo“, dėl „Ilgalaikio (2020-2030 m.) bendrijos veiklos plano patvirtinimo“ negaliojančiais; kitą patikslinto ieškinio dalį atmetė. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:
4.1. Teismas nurodė, jog kai turtas priklauso keliems savininkams, tai bendrai jiems priklausančio turto valdymo, naudojimo ir kitus klausimus visi savininkai sprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Keliems savininkams sprendžiant su savininkų bendra nuosavybe susijusį klausimą savininkas negali būti nušalintas nuo klausimo sprendimo. Savininko nedalyvavimas sprendžiant tokį klausimą gali būti pateisinamas jo paties apsisprendimu nedalyvauti, tačiau jis turi būti tinkamai informuojamas apie tokio klausimo svarstymą, jam turi būti sudaryta galimybė dalyvauti priimant sprendimą ir pasinaudoti savo teisėmis sprendimo priėmimo procedūroje. Jeigu savininkas kokiu nors ne įstatymo pagrindu neįtraukiamas į klausimo, susijusio su jo bendra su kitais savininkais nuosavybe, svarstymą, tai sprendimai, priimti savininkui nedalyvaujant, gali būti teismo panaikinti kaip pažeidžiantys savininko interesus, jeigu buvo nuspręsta dėl jo teisių ir pareigų.
4.2. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 4.85 straipsnį butų ir kitų patalpų savininkų kompetencijai priskirti šie klausimai dėl bendrojo naudojimo objektų bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo: 1) dėl bendrojo naudojimo objektų sukūrimo; 2) dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo; 3) dėl bendrojo naudojimo objektų disponavimo. Šie klausimai sprendžiami butų ir kitų patalpų savininkų dauguma. Kiti CK 4.85 straipsnio 1 dalyje nenurodyti klausimai, pavyzdžiui, susiję su visų ar dalies savininkų įkurtos bendrijos veikla (ataskaitų tvirtinimu, bendrijos vadovavimo organų veiklos aspektų reguliavimu, atlyginimu už darbą bendrijoje ir kt.), gali būti sprendžiami bendrijos narių susirinkime.
4.3. Teismas konstatavo, kad DNSBĮ 12 straipsnio nuostata, jog sprendimai priimami savininkų balsų dauguma, reiškia, kad DNSBĮ 12 straipsnyje nurodyti klausimai sprendžiami visų daugiabučio gyvenamojo namo savininkų susirinkime, o ne name veikiančios bendrijos narių susirinkime. Bendrijos vaidmuo šiuo atveju yra tik organizacinis. Tokie klausimai pagal DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalį yra: 1) dėl bendrų interesų tenkinimo; 2) dėl priemonių, nesusijusių su pastato naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu; 3) dėl pastato atnaujinimo, lėšų tam kaupimo ar skolinimosi ir kredito sutarčių sąlygų.
4.4. Teismas nurodė, jog tuo atveju, kai bendrijos narių susirinkimas išsprendžia klausimą, kuris priskirtas visų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo kompetencijai, bendrijos narių susirinkimo sprendimas gali būti teismo panaikintas kaip pažeidžiantis buto ir kito patalpų savininko teises, jeigu pastarasis nebuvo įtrauktas į klausimo svarstymą, o sprendimu buvo nutarta dėl jo kaip savininko teisių ir pareigų (pavyzdžiui, sukurti bendros nuosavybės objektą, jį valdyti, naudoti ar disponuoti juo).
4.5. Teismas konstatavo, kad 2019 m. gruodžio 10 d. vyko atsakovės DNSB „Laukininkų namai“ bendrijos narių, o ne visuotinis butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas. Minėtame susirinkime, be kitų klausimų, buvo sprendžiami klausimai dėl bendrijos pirmininko pareiginių nuostatų tvirtinimo (8 klausimas), valdybos darbo reglamento tvirtinimo (9 klausimas), revizoriaus darbo reglamento tvirtinimo (10 klausimas), kurie susiję su bendrijos veikla, o ne bendrosios nuosavybės objektų sukūrimu, valdymu, naudojimu ar disponavimu jais. Vis dėlto kiti 2019 m. gruodžio 10 d. atsakovės DNSB „Laukininkų namai“ bendrijos narių susirinkime priimti sprendimai, t. y. trumpalaikio (2020 m.) bendrijos veiklos plano tvirtinimas (3 klausimas); ilgalaikio (2020 - 2030 m.) bendrijos veiklos plano tvirtinimo (4 klausimas), yra susiję su daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų sukūrimu ar tvarkymu, kadangi jais nuspręsta dėl viso namo laiptinių, fasado remonto, namo palėpės perdangos šiltinimo, vamzdynų keitimo, t. y. šie klausimai susiję ne tik su bendrijos narių, tačiau ir visų butų savininkų interesais. Vadovaujantis CK 4.85 straipsnio 1 dalimi, minėti klausimai turėjo būti sprendžiami visuotiniame butų ir kitų patalpų savininkų, o ne bendrijos narių susirinkime, todėl minėti sprendimai negali būti laikomi teisėtais ir yra naikintini.
4.6. Teismas nurodė, jog ieškovo nurodytas „Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini)bendro naudojimo objektų atnaujinimo 2020-2025 m. planas“ nebuvo įtrauktas į 2019 m. gruodžio 10 d. susirinkimo darbotvarkę, nebuvo svarstomas ir šiuo klausimu jokie sprendimai nebuvo priimti.
4.7. Teismas pažymėjo, kad daugiabučio namo administravimas – tai tam tikra įstatymo nustatyta daugiabučio namo valdymo forma, kuri naudojama tais atvejais, kai savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties. Tokio administravimo tikslas – išvengti situacijų, kai namo bendrojo naudojimo objektai yra neprižiūrimi dėl savininkų neveiklumo ar nesant jų bendro sutarimo. Tais atvejais, kai daugiabučių namų savininkų bendrija nusprendžia dėl namo laiptinių, kiemo valymo ir pan., daugiabučių namų savininkų bendrijos išlieka daugiabučių namų valdymo forma, užtikrinančia daugiabučių namų savininkų, o kartu ir viešąjį interesą tinkamai eksploatuoti ir išsaugoti daugiabučius namus. 2019 m. gruodžio 10 d. atsakovės DNSB „Laukininkų namai“ bendrijos narių susirinkimo sprendimai dėl pašto dėžučių keitimo buvo priimti atsižvelgiant į AB „Lietuvos paštas“ rekomendacijas atnaujinti gaunamų laiškų dėžutes, o sprendimai sudaryti sutartis dėl laiptinių ir kiemo valymo su UAB „Švarus namas“ bei sutartis su UAB „Laukininkų valda“ dėl konteinerių aikštelės priežiūros užtikrina daugiabučių namų savininkų, o kartu ir viešąjį interesą tinkamai eksploatuoti ir išsaugoti daugiabučius namus, todėl yra teisėti, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliaciniu skundu ieškovas (apeliantas) V. L. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-172-512/2021 dalį dėl atsakovės DNSB „Laukininkų namai“ 2019 m. gruodžio 10 d. narių susirinkimo sprendimų, susijusių su pašto dėžučių pakeitimu ir administravimo išlaidų padidinimu, pripažinimo negaliojančiais ir patikslintą ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
5.1. Pašto dėžutė nėra laikytina daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendro naudojimo objektu. Pareiga įrengti pašto dėžutę ir ją prižiūrėti tenka ne daugiabučio gyvenamojo namo administratoriui, o pašto gavėjui. Taigi, priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, pašto dėžučių atnaujinimo darbai nėra susiję su viešuoju interesu, o butų ir kitų patalpų savininkams be jų sutikimo buvo suteikta paslauga, nesusijusi su administravimo paslaugų teikimu, kurios pastarieji nepageidavo. Byloje pateiktas AB „Lietuvos paštas“ raštas yra rekomendacinio pobūdžio, neįtvirtina pareigos keisti pašto dėžutes. Šiuo atveju atsakovė turtėjo įvertinti būtinumą keisti pašto dėžutes, pasiūlyti gyventojams jas atnaujinti, sutvarkyti arba pakeisti. Be to, daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), buvusios pašto dėžutės atitiko teisės aktų reikalavimus, prieš 7 metus buvo nudažytos ir sunumeruotos. Naujai įrengtos pašto dėžutės yra nepatogios, pakabintos per aukštai ir per žemai.
5.2. Atsakovės DNSB „Laukininkų namai“ 2019 m. gruodžio 10 d. bendrijos narių susirinkime buvo priimtas sprendimas dėl administravimo mokesčio padidinimo, susijęs su kiemsargių darbu ir bendro naudojimo patalpų valymu. Vis dėlto, klausimas dėl administravimo mokesčio didinimo priskirtinas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo, o ne bendrijos narių susirinkimo kompetencijai.
6. Atsakovė DNSB „Laukininkų namai“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl sprendimo keisti pašto dėžutes
9. Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamojoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta atmesti ieškovo reikalavimą dėl atsakovės DNSB „Laukininkų namai“ 2019 m. gruodžio 10 d. narių susirinkimo sprendimų, susijusių su pašto dėžučių pakeitimu, pripažino negaliojančiais, teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Apeliantas nurodo, kad pašto dėžutės nėra laikytinos bendro naudojimo objektais, jų atnaujinimo darbai nėra susiję su viešuoju interesu, o pareiga įrengti pašto dėžutę ir ją prižiūrėti tenka ne daugiabučio gyvenamojo namo administratoriui, o pašto gavėjui.
11. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis, skundžiamo teismo sprendimo motyvus, minėtus apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir nesudarančius pagrindo naikinti ar keisti skundžiamo sprendimo dalį (-is). Šią išvadą apeliacinės instancijos teismas grindžia toliau nurodytais motyvais.
12. Daugiabučiuose namuose esančių butų, o kai tokiuose namuose yra ir kitos paskirties patalpų, tai ir tų patalpų savininkai, kuriems butai ir kitos patalpos priklauso asmeninės nuosavybės teise, pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą yra ir tuose namuose esančių bendrojo naudojimo objektų (namo bendro naudojimo patalpų, pagrindinių namo konstrukcijų, bendrojo naudojimo mechaninės, elektros, sanitarinės – techninės ir kitokios įrangos) bendraturčiai. Vadinasi, daugiabučiai namai nuosavybės teise priklauso butų, o kai tokiuose namuose yra ir kitos paskirties patalpų, tai ir tų patalpų savininkams (butai ir kitos paskirties patalpos priklauso asmeninės nuosavybės teise, o bendrojo naudojimo objektai – bendrosios dalinės nuosavybės teise).
13. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad tinkamai eksploatuoti ir išsaugoti daugiabučius namus yra ne tik privatus savininkų, bet ir viešasis interesas (2000 m. gruodžio 21 d., 2016 m. birželio 7 d. nutarimai). Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Tuo tikslu butų ir kitų patalpų savininkai gali įsteigti butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių. Taigi, daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę pasirinkti daugiabučio namo valdymo formą (įsteigti butų ir kitų patalpų savininkų bendriją, sudaryti jungtinės veiklos sutartį arba pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių).
14. DNSBĮ 3 straipsnio 1 dalis ir 4 straipsnio 1 dalis numato, kad daugiabučio namo savininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įgyvendinantis butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Nors pagal šias teisės normas bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tačiau ji, kaip civilinės atsakomybės subjektas, turi ypatumų, kuriuos lemia tai, kad namo bendrojo naudojimo objektų savininkas yra ne bendrija, o butų savininkai, turintys disponavimo šiais objektais teisę.
15. Pagal DNSBĮ 21 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisės ir pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra nustatytos CK, šiame ir kituose įstatymuose, teisės aktuose ir bendrijos įstatuose. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose teisės aktuose nustatytos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai, ar ne (DNSBĮ 21 straipsnio 2 dalis). CK 4.85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Taigi, akivaizdu, kad teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina.
16. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. DNSBĮ 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas. Taigi, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad pašto dėžutės nėra laikytinos bendrojo naudojimo objektais. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, kad klausimai dėl pašto dėžučių įrengimo, keitimo ir pan. gali būti sprendžiami kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko individualiai.
17. Pašto įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad gaunamųjų laiškų dėžutes įrengia gavėjai. Gaunamųjų laiškų dėžutės turi būti įrengtos lengvai prieinamoje vietoje: daugiabučių namų kiekvienoje laiptinėje ne aukščiau kaip antrame aukšte, sudarant galimybes pašto paslaugos teikėjams netrukdomai prie jų prieiti, arba prie kiekvienos laiptinės įėjimo. Gaunamųjų laiškų dėžutės turi būti rakinamos, aiškiai ir suprantamai sunumeruotos. Taigi, nors pašto dėžutės nėra laikytinos bendrojo naudojimo objektais, tačiau jos turi būti įrengtos patalpose, kurios priskirtinos prie pastoto bendrojo naudojimo objektų. Todėl, akivaizdu, kad klausimai, susiję su pašto dėžučių įrengimu, keitimu ir pan., spręstini bendrai visų butų ir kitų patalpų savininkų. Priešingu atveju, t. y. minėtus klausimus kiekvienam butų ir kitų patalpų savininkui sprendžiant individualiai savo nuožiūra, gali būti pažeisti kitų savininkų interesai, pavyzdžiui, atskiros pašto dėžutės gali būti pernelyg didelės, taip sudarant kliūtis visiems butų ir kitų patalpų savininkams įsirengti po vieną pašto dėžutę, bendrojo naudojimo patalpos, kuriose įrengiamos pašto dėžutės, gali būti išnaudojamos neracionaliai, ir pan.
18. DNSB 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrų interesų tenkinimo (karšto vandens tiekėjo, šilumos paskirstymo metodo, pastato (pastatų) šildymo būdo, atsiskaitymo tvarkos pasirinkimo, tiekimo vartojimo ribos nustatymo, patalpų (pastatų) savininkų sutarčių su paslaugų teikėjais sudarymo ar nutraukimo ir pan.), taip pat dėl priemonių, nesusijusių su pastato (pastatų) naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, dėl pastato (pastatų) atnaujinimo, lėšų šiam tikslui kaupimo ar skolinimosi ir kredito sutarčių sąlygų priimami visų to daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, savininkų balsų dauguma, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų.
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 10 d. vyko atsakovės DNSB „Laukininkų namai“ bendrijos narių susirinkimas, kurio metu buvo nutarta pakeisti pašto dėžutes naujomis, mokestį priskaičiuojant į komunalinį paslaugų lapelį, t. y. šias išlaidas paskirstant daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams. Taigi, ginčo sprendimą šiuo atveju priėmė ne gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, o atsakovės DNSB „Laukininkų namai“ bendrijos narių susirinkimas. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendimai dėl daugiabučio namo savininkų bendrų interesų tenkinimo turi būti priimti nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Todėl spęsdamas klausimą dėl minėtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais teismas taip pat turi atsižvelgti, ar šis reikalavimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
20. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad sprendimas dėl pašto dėžučių keitimo buvo priimtas atsižvelgiant į Pašto įstatyme nustatytus reikalavimus ir AB „Lietuvos paštas“ rekomendacijas. Byloje nenustatyta, kad išlaidos už pašto dėžučių keitimą būtų neproporcingai didelės, sudarytų esminį butų ir kitų patalpų savininkų interesų pažeidimą. Be to, šiuo atveju įpareigojimas atsakovei grąžinti senąsias pašto dėžutės neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Visų pirma, atsakovė nurodė, jog senosios pašto dėžutės yra utilizuotos, todėl nėra galimybės jų grąžinti. Antra, net ir tuo atveju, jeigu senosios pašto dėžutės nebūtų nesunaikintos, jų montavimas, t. y. naujųjų pašto dėžučių nuėmimas ir senųjų sumontavimas, sąlygotų papildomas nepagrįstas išlaidas, kurias turėtų atlyginti butų ir kitų patalpų savininkai, t. y. jie patirtų išlaidas dėl pašto dėžių įrengimo (keitimo), nors pastarosios jau yra įrengtos ir atitinka jų interesus.
21. Taigi šių anksčiau nurodytų aplinkybių viseto pagrindu nuspręstina, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą atsakovės DNSB „Laukininkų namai“ 2019 m. gruodžio 10 d. narių susirinkimo sprendimų, susijusių su pašto dėžučių pakeitimu, pripažino negaliojančiais.
Dėl administravimo išlaidų padidinimo
22. Nagrinėjamu atveju tarp šalių yra kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta atmesti ieškovo reikalavimą dėl atsakovės DNSB „Laukininkų namai“ 2019 m. gruodžio 10 d. narių susirinkimo sprendimo dėl darbo užmokesčio kiemsargiui padidinimo pripažino negaliojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo.
23. Apeliantas nurodo, jog atsakovės DNSB „Laukininkų namai“ 2019 m. gruodžio 10 d. bendrijos narių susirinkime buvo priimtas sprendimas dėl administravimo mokesčio padidinimo, susijęs su kiemsargių darbu ir bendro naudojimo patalpų valymu. Šis klausimas priskirtinas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo, o ne bendrijos narių susirinkimo kompetencijai.
24. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis bei skundžiamo teismo sprendimo motyvus, minėtus apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir nesudarančius pagrindo naikinti ar keisti skundžiamo sprendimo dalį (-is). Šią išvadą apeliacinės instancijos teismas grindžia toliau nurodytais motyvais.
25. DNSB 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrų interesų tenkinimo (karšto vandens tiekėjo, šilumos paskirstymo metodo, pastato (pastatų) šildymo būdo, atsiskaitymo tvarkos pasirinkimo, tiekimo vartojimo ribos nustatymo, patalpų (pastatų) savininkų sutarčių su paslaugų teikėjais sudarymo ar nutraukimo ir pan.), taip pat dėl priemonių, nesusijusių su pastato (pastatų) naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, dėl pastato (pastatų) atnaujinimo, lėšų šiam tikslui kaupimo ar skolinimosi ir kredito sutarčių sąlygų priimami visų to daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, savininkų balsų dauguma, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų.
26. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 10 d. vyko atsakovės DNSB „Laukininkų namai“ bendrijos narių susirinkimas, kurio metu buvo sprendžiami klausimai dėl laiptinių valymo organizavimo ir teritorijos priežiūros ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo. Atsakovės DNSB „Laukininkų namai“ bendrijos narių 2019 m. gruodžio 10 d. susirinkimo protokolo duomenimis nustatyta, kad susirinkimo metu bendrijos pirmininkė informavo bendrijos narius, kad šiuo metu namo laiptinių valymo paslaugas teikia UAB „Švarus namas“ valytoja. Ši įmonė buvo pasirinkta, kadangi nepavyko rasti darbuotojo, norinčio teikti šias paslaugas. Pagal sutartį laiptinės yra valomos vieną kartą per savaitę, plaunamos – kas antrą savaitę, paslaugų kaina – 110 Eur. Bendrijos pirmininkė klausė bendrijos narių, ar laiptinės turėtų būtų valomos dažniau nei nurodyta. Gyventojai patvirtino, kad esama tvarka juos tenkina. Susirinkimo metu buvo nutarta patvirtinti, kad laiptinės sausuoju būdu valomos kartą per savaitę, plaunamos – kas antrą savaitę, dulkės nuo palangių, pašto dėžučių ir kt. valomos kas antrą savaitę.
27. 2019 m. gruodžio 10 d. susirinkimo metu bendrijos pirmininkė taip pat pristatė bendrijos nariams teritorijos priežiūros ir tvarkymo taisykles ir pranešė, jog šiuo metu bendrijos teritoriją prižiūri kiemsargė, kuri pareigas eina darbo sutarties pagrindu, tačiau nuo gruodžio 31 d. ketina išeiti iš darbo. Bendrijos pirmininkė nurodė, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. planuojama sudaryti sutartį su UAB „Švarus namas“. Bendrijoje gautas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos nurodymas pasirašyti susitarimą su UAB „Laukininkų valda“ dėl konteinerių aikštelės priežiūros, kadangi aikštele naudojasi tiek bendrijos, tiek UAB „Laukininkų valda“ administruojamų namų gyventojai. Minėtas susitarimas yra paruoštas ir netrukus bus pasirašytas. Susirinkimo metu buvo nutarta patvirtinti bendrijos teritorijos priežiūros ir tvarkymo taisykles.
28. Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėju kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei nurodo ieškovas, 2019 m. gruodžio 10 d. atsakovės DNSB „Laukininkų namai“ bendrijos narių susirinkimo metu nebuvo priimti sprendimai, susiję su administravimo išlaidų padidinimu. Minėto susirinkimo metu buvo pristatyta informacija, susijusi su laiptinių valymu ir teritorijos priežiūra, t. y. kas teikia šias paslaugas, kokia jų vykdymo tvarka, kaina, kokie numatomi pokyčiai (darbuotojų kaita ir kt.), tačiau jame nebuvo patvirtinti šių paslaugų įkainiai ar priimti sprendimai dėl šių paslaugų teikėjų. Kaip matyti iš byloje pateiktos 2019 m. rugsėjo 30 d. paslaugų teikimo sutarties, sudarytos su UAB „Švarus namas“, pastaroji įsipareigojo teikti atsakovei laiptinių valymo paslaugas už 110 Eur per mėnesį. Taigi, minėta sutartis sudaryta iki 2019 m. gruodžio 10 d. susirinkimo, t. y. jo metu nebuvo sprendžiama dėl šios sutarties sudarymo. Minėto susirinkimo metu bendrijos pirmininkė tiesiog pristatė šią sutartį, joje įtvirtintus įkainius ir laiptinių valymo tvarką. Bendrijos nariai priėmė sprendimą tik dėl laiptinių valymo tvarkos, o ne šios paslaugos įkainių. 2019 m. gruodžio 10 d. atsakovės DNSB „Laukininkų namai“ bendrijos narių susirinkimo patvirtintose teritorijos priežiūros ir tvarkymo taisyklėse taip pat numatyti teritorijų tvarkymo ir švaros reikalavimai, t. y. šių paslaugų teikimo tvarka, o ne jos įkainiai.
29. Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovės DNSB „Laukininkų namai“ 2019 m. gruodžio 10 d. bendrijos narių susirinkimo metu priimti sprendimai dėl laiptinių valymo organizavimo bei teritorijos priežiūros ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo buvo priimti pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus ir jais buvo pažeistos ieškovo, kaip buto savininko, teisės ir teisėti interesai.
30. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, nepažeisdamas nei materialinės teisės normų, reglamentuojančių daugiabučių namų savininkų bendrijos narių susirinkimo ir visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo kompetenciją priimant sprendimus dėl bendrų interesų tenkinimo ir bendrojo naudojimo objektų, nei proceso teisės normų, susijusių su įrodymų vertinimu, ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
31. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
33. Ieškovo (apelianto) apeliacinis skundas atmestas, todėl jam nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.
34. Atsakovė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas nepateikė, todėl šis klausimas nespręstinas.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.