- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-22
- Bylos Nr.
- e2S-1659-413/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12079-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- I. L., R. G.
- Ieškovas
- J. G.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-20564-615/2022, pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovams R. G., I. L. dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. G. teismui pateiktu ieškiniu prašė pripažinti 2022 m. liepos 25 d. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovo R. G. ir atsakovės I. L., kuria I. L. įsigijo iš R. G. transporto priemonę „Renault Talisman“, identifikavimo numeris: (duomenys neskelbtini), negaliojančia nuo jos sudarymo momento.
2. Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovė taip pat prašė taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti perleisti nuosavybės teisę į ginčo transporto priemonę „Renault Talisman“, identifikavimo numeris: (duomenys neskelbtini), ją įkeisti ar kitaip įtakoti jos teisinį likimą (valdymą, naudojimą ir disponavimą).
Šalies argumentai
3. Prašyme nurodė, kad ginčo sandoris sudarytas tarp artimų giminaičių, todėl jų nesąžiningumas preziumuojamas. Be to, sandoris sudarytas ieškovės ir atsakovo R. G. santuokos nutraukimo kontekste. Atsakovei I. L. apie sutuoktinių (ieškovės ir atsakovo) įtemptus ir konfliktiškus santykius buvo gerai žinoma, tačiau nepaisant to, atsakovė sudarė ginčijamą sandorį. Tai leidžia manyti, kad atsakovė, būdama atsakovo R. G. artima giminaite, padeda jam veikti prieš ieškovę, taip siekdama neteisėtų tikslų. Toks atsakovų neteisėtas veikimas sudaro labai tikėtiną prielaidą spręsti, kad atsakovai, sužinoję apie šį ieškinį, ir toliau veiks prieš ieškovės teisėtus interesus – imituos naujus sandorius, susijusius su ginčo transporto priemone. Netgi jei atsakovė ir neturėtų nesąžiningų ketinimų ieškovės atžvilgiu, egzistuoja galimybė, kad, sužinojusi apie šį ieškinį, ginčo transporto priemonę ji perleis sąžiningiems tretiesiems asmenims, nes nenorės prarasti teisės, nors ir netikros, į transporto priemonę vien jau dėl turinio intereso, sietino su jos kainos mokėjimo aplinkybėmis. Tokiu atveju ginčijamų sandorių grandinė tik didėtų, o teismo sprendimo realus įvykdymas (ginčo turto sugrąžinimas) gali tapti ir neįmanomu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartimi ieškovės J. G. prašymą tenkino ir jos reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – atliko įrašą Lietuvos Respublikos transporto priemonių registre dėl transporto priemonės „Renault Talisman“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo, uždraudžiant šį turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti.
5. Teismas, preliminariai įvertinęs pareikšto reikalavimo pagrįstumo klausimą, t. y. faktinį bei teisinį ieškinio pagrindą, pateiktus rašytinius įrodymus, kuriais ieškovė įrodinės ieškinyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo šioje bylos nagrinėjimo stadijoje daryti išvadą, jog ieškinys yra nepagrįstas, tačiau, kaip pažymėjo teismas, vien tik tai negali būti savarankišku pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Papildomai privalu nustatyti, ar nesiėmus laikinosios apsaugos priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
6. Pasisakydamas dėl kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y., kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, teismas nurodė, kad nors į bylą nepateikta tiesioginių įrodymų, jog atsakovai ketina perleisti nuosavybės teises į ginčo turtą, tačiau grėsmė, jog turtas gali būti perleistas, nėra paneigta. Tuo atveju, jei ginčo turtas būtų perleistas tretiesiems asmenims, būtų apsunkinta teismo sprendimo įvykdymo galimybė.
7. Teismas nurodė, kad nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes tokiu būdu gali būti perleistas pats ginčo objektu esantis turtas – transporto priemonė. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo transporto priemonė nuosavybės teise priklauso atsakovei I. L.. Atsakovai ginčijamą sandorį sudarė prasidėjus skyrybų procesui tarp ieškovės ir atsakovo R. G.. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė turėtų galimybę ginčo transporto priemonę perleisti tretiesiems asmenims, kurie į bylos nagrinėjimą nėra įtraukti. Dėl šios priežasties užsitęstų bylos nagrinėjimas, dar labiau pasunkėtų ir taip sudėtinga teisinė situacija. Tokiu atveju ginčijamų sandorių grandinė tik didėtų, o teismo sprendimo realus įvykdymas (ginčo turto sugrąžinimas) gali tapti ir neįmanomu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.: e2-1386-180/2018).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovė I. L. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Šioje byloje nėra jokių grėsmingų aplinkybių ar įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė ketina automobilį perleisti. Automobilį jį įsigijo savo reikmėms ir neketina niekam perleisti. Nepaisant to, tai nereiškia, kad ji negali gintis nuo nepagrįsto civilinio persekiojimo apsunkinant jai nuosavybės teises. Šiuo atveju ieškovė savo ieškiniu bando pateisinti svetimo automobilio paslėpimą ir neatidavimą, dėl ko jau buvo inicijuotas tyrimas. Faktas tas, kad ieškovė paslėpė automobilį ir teisėtam savininkui apskritai jo neatiduoda, nors pati buvo sutikusi jį parduoti. Todėl nesuprantama, kam reikalingos laikinosios apsaugos priemonės, jei pats automobilis yra ieškovės paslėptas po to, kai per apgaulę trumpam jį gavo iš R. G..
8.2. Apeliantė svarsto galimybę reikšti priešieškinį dėl automobilio išreikalavimo iš neteisėto ieškovės valdymo, jei ji neatsisakys savo procesinių ketinimų. Ieškovė turėtų savo neišspręstus turtinius reikalus derinti su R. G., o ne su sąžininga automobilio įgijėja, kuri savo ruožtu įvykdė visas pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, įskaitant kainos sumokėjimą. Už automobilį sumokėta 9100 Eur. Automobilis buvo registruotas R. G. vardu. Ieškovė pardavimui pritarė. Automobilis buvo žinomas, patiko, juo buvo rūpinamasi, prižiūrimas, protingai eksploatuojamas. Kai apeliantė sužinojo, kad ieškovė su atsakovu jį pardavinės, pasiūlė jį nupirkti. Natūralu, kad pardavimu turėjo rūpintis R. G., nes jo vardu registruotas automobilis. Taigi sutartis pasirašoma buvo su juo. Jokių duomenų, kad ieškovė persigalvojo ar prieštarauja pardavimui pirkimo dieną nebuvo. Ieškovė labai nustebino, kai paėmė ir paslėpė automobilį. Visi dokumentai ir rakteliai buvo pas R. G..
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė J. G. prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
9.1. Iš tiesų, ieškovė ir atsakovas mėgino santuoką nutraukti bendru susitarimu. Tuo tikslu buvo derinama sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių projektas, svarstomas ne vienas sutarties sąlygų variantas, įskaitant ir pateiktą, tačiau sutuoktinių aptarinėtų sutarties sąlygų fragmentai savaime nepatvirtina ieškovės sutikimo sudaryti ginčo sandorį. Faktinė situacija byloja, kad sutuoktinių susitarimas santuoką nutraukti taikiai nepavyko – nebuvo susitarta ir dėl ginčo transporto priemonės.
9.2. Atsakovė, žinodama, kad transporto priemone naudojasi ieškovė, kad ieškovės ir atsakovo santykiai yra įtempti, komplikuoti, rengiamasi santuokos nutraukimo procesui, sudarė ginčo sandorį, o, žinodama, kad transporto priemonės ieškovė neketina atiduoti nei atsakovei, nei atsakovui, veikė ypatingai aktyviai – kreipėsi į policiją, inicijavo ikiteisminį tyrimą. Toks veikimas nėra adekvatus ir vertintinas kaip siekis padėti savo broliui. Visa tai leidžia pagrįstai abejoti atsakovės nurodytomis aplinkybėmis ir nepaneigia atsakovų nesąžiningumo prezumpcijos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
11. Tiek apeliantė, tiek ieškovė kartu su procesiniais dokumentais pateikė eilę naujų rašytinių įrodymų, kuriuos prašo prijungti prie bylos ir juos vertinti nagrinėjant atskirąjį skundą Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
12. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
13. Iš pateiktų naujų rašytinių įrodymų turinio spręstina, jog jie iš esmės yra susiję su byloje ginčijamu sandoriu, ne su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo/netaikymo būtinumu, todėl jų pateikimo ir, atitinkamai, priėmimo būtinybė šiuo atveju neegzistuoja, kadangi šie įrodymai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neturi esminės reikšmės teisingam šio klausimo išsprendimui. Todėl nauji įrodymai į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą nepriimami, tačiau šalys juos turi teisę pateikti pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam šalių ginčą iš esmės.
Dėl atskirojo skundo
14. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą.
16. Ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašo pripažinti transporto priemonės „Renault Talisman“ pirkimo–pardavimo sandorį, kuriuo ieškovės sutuoktinis atsakovas pardavė ginčo transporto priemonę savo seseriai, negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Ieškinį grindžia argumentais, kad šalims pradėjus skyrybų procesą, atsakovas be ieškovės sutikimo savo artimam giminaičiui (seseriai) pardavė šeimai priklausantį turtą, todėl laiko, kad šis sandoris yra fiktyvus.
17. Atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis ieškovė grindžia ieškinio reikalavimus, ir įvertinus pateiktus įrodymus, teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios leistų šioje bylos nagrinėjimo stadijoje daryti vienareikšmišką išvadą, jog pagal ieškovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Ieškinio pagrįstumo preliminaraus vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.
18. Tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra kokia nors grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; ir kt.).
19. Apeliantė atskirajame skunde kelia ir antros būtinosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui – (ne)buvimo klausimą, nurodydama, jog ji neketina įsigyto automobilio perleisti tretiesiems asmenims, ji ieškojo būtent tokio automobilio ir jį įsigijo savo reikmėms.
20. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą. Viena vertus, sutiktina su apeliante, kad byloje nesant įrodymų apie jos ketinimą perleisti ginčo turtą, ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo konstatuoti grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Kita vertus, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo poziciją, kad be taikomų atitinkamų draudimų ir ribojimų nustatymo ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo vykdymas galėtų pasunkėti, lėmė šio ginčo pobūdis. Šalims nesutariant dėl nuosavybės teisės dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo aplinkybių, objektyviai kyla poreikis eliminuoti ginčo objektu tapusio turto perleidimo tretiesiems asmenims iki teismas tokį jų ginčą išspręs tikimybę, nes gali atsirasti prielaidos restitucijos taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-939-464/2022).
21. Teismų praktikoje šiuo aspektu nurodoma, kad kai ginčai kyla dėl turtinių teisių į patį daiktą, negali būti ignoruojamas faktas, jog be atitinkamų priemonių, laikinai apribojančių esamo šio turto savininko disponavimo ginčo objektu galimybę, nepaneigta šio turto perleidimo sąžiningiems tretiesiems asmenims tikimybė, jeigu turto savininkas turėtų nesąžiningų ketinimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-998-516/2018; 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1336-370/2018; 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-205-464/2019). Tokiu atveju teismo sprendimo realus įvykdymas (ginčo turto sugrąžinimas) gali tapti ir objektyviai neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1386-180/2018).
22. Vienas iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų yra status quo, t. y. faktiškai jau susiklosčiusios padėties užfiksavimas ir išsaugojimas iki ginčo teisme galutinio išsprendimo, ypač kai yra reikalaujama atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį ir / ar pripažinti asmeniui kurias nors teises (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnio 1 punktas ir 2 punktas). Nagrinėjamoje byloje yra pareikštas būtent toks reikalavimus, vadinasi, taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra garantuojamas ir nurodyto tikslo pasiekimas, o kartu – ir būsimo teismo sprendimo įgyvendinimas, jeigu jis būtų palankus ieškovei. Todėl ir egzistuojančią grėsmę teismo sprendimo sėkmingam įvykdymui pirmosios instancijos teismas identifikavo tinkamai, o atskirojo skundo argumentai kitokio vertinimo nesuponuoja.
23. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.