- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-29
- Bylos Nr.
- e2-939-464/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- R. P. V.
- Ieškovas
- E. Z., O. Z.
- Trečiasis asmuo
- N. V.-Z., D. S.
- Kategorijos
- 3.1.1.2.12Dispozityvumo principas
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
- 3.1.18.2.2Įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo R. P. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų E. Z. ir O. Z. ieškinį atsakovui R. P. V. dėl neteisėto praturtėjimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys N. V.-Z., D. S. (D. S.) ir D. S.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai E. Z. ir O. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinę prašė:
1.1. pripažinti, kad atsakovas R. P. V. neteisėtai praturtėjo ieškovų sąskaita pagal 2019 m. rugpjūčio 2 d. sudarytą namo pirkimo–pardavimo sutartį;
1.2. pripažinti, kad 2019 m. rugpjūčio 2 d. namo pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta dėl akių ir yra tariamasis sandoris, tikrasis namo pirkėjas yra ne atsakovas R. P. V., o ieškovai E. Z. ir O. Z.;
1.3. priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad pagal 2019 m. rugpjūčio 2 d. atsakovo ir trečiųjų asmenų D. S. ir D. S. sudarytą namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį tikraisiais pirkėjais yra ne sutartyje nurodytas atsakovas, o ieškovai, kurių perduotais pinigais, t. y. 140 000 Eur, šis turtas ir buvo įgytas. Su atsakovu buvo susitarta, kad jis ieškovų lėšomis įgys namą, nes ieškovas savo vardu sandorio nenorėjo sudaryti, bijodamas, jog į šį turtą ateityje galės būti nukreiptas išieškojimas dėl trečiojo asmens N. V.-Z. (ieškovo sutuoktinės) įsūnio, kuris tuo metu nebuvo sulaukęs 14 metų amžiaus, nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Be to, ir ieškovo sutuoktinė nesutiko, kad sandorį sudarytų jo dukra iš pirmosios santuokos O. Z.. Todėl ieškovas, nenorėdamas pyktis su sutuoktine, sutiko, kad sandoris būtų sudarytas jos tėvo, atsakovo E. Z., vardu, kuris, kaip pažymi ieškovai, ginčo name niekada negyveno. Nors atsakovas žadėjo turtą perrašyti ieškovų vardu, to jis nepadarė.
3. Pareikšto ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir padaryti įrašą viešajame registre dėl nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Jų vertinimu, egzistuoja reali grėsmė, kad sužinojęs apie iškeltą jam bylą atsakovas gali imtis veiksmų ginčo turtui perleisti. Be to, atsakovas yra skolingas kreditoriui A. Ž. 40 000 Eur, šis kreditorius per Kauno miesto 18-iąjį notaro biurą yra išsiuntęs pareikalavimą grąžinti 40 000 Eur iki 2022 m. liepos 11 d. Ieškovui tapo žinoma, kad siekdamas atsiskaityti su savo kreditoriumi A. Ž. atsakovas ketina įkeisti namą. Trečiasis asmuo N. V.-Z. taip pat yra skolinga 15 000 Eur kreditoriui G. K. pagal Ukmergės rajono 3-iojo notarų biuro notarės patvirtintą vekselį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 13 d. nutartimi ieškovų E. Z. ir O. Z. prašymą patenkino ir nurodė padaryti įrašą Nekilnojamojo turto registre, kuriuo atsakovui R. P. V. uždrausta perleisti nuosavybės teisę ar kitaip apsunkinti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – 277/500 dalį žemės sklypo ir pastatą, esančius adresu (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo.
5. Preliminariai įvertinęs ieškovų pateiktą patikslintą ieškinį ir prie jo pridėtus rašytinius įrodymus, teismas sprendė, kad esami duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovų reikalavimai būtų akivaizdžiai nepagrįsti ar yra pasirinktas neleistinas arba aiškiai neįmanomas civilinių teisių gynybos būdas. Ieškovai yra suformulavę ieškinio dalyką, yra pakankamai išsamiai išdėstę faktines ginčo aplinkybes, į bylą yra pateikę įrodymus, kuriais jie grindžia savo ieškinio reikalavimus, todėl ieškinys yra tikėtinai pagrįstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prasme.
6. Teismas, įvertinęs ieškovų prašymo turinį, padarė išvadą, kad jie siekia, jog bylos nagrinėjimo laikotarpiu ginčo turtas nebūtų perleistas kitiems asmenims ir nebūtų atlikta kitokių teisių į jį suvaržymų, kitaip tariant, siekia išlaikyti status quo (padėtis, kuri yra). Įvertinęs ieškinio dalyką, teismas sprendė, kad prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė neabejotinai yra susijusi su pareikštais ieškinio reikalavimais ir galėtų atlikti jų įvykdymo užtikrinimo paskirtį, nes, netaikius disponavimo apribojimų ginčo turtui, atsakovas turės galimybę jį perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip papildomai suvaržyti teises į jį. Tokiu atveju galbūt ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
7. Teismas pažymėjo, kad prašoma pritaikyti laikinoji apsaugos priemonė, viena vertus, nepažeistų atsakovo interesų, kita vertus, ji užtikrintų padėties stabilumą iki byla bus išnagrinėta, nes ginčo turto perleidimas ar kitoks suvaržymas iki bylos išnagrinėjimo gali sukelti naujus teisinius ginčus, ginčijant su jais sudarytus sandorius. Dėl to nebūtų pasiektas civilinio proceso tikslas kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių.
8. Taigi, teismo vertinimu, egzistuoja abi sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovas R. P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Pareikštu ieškiniu ieškovas, kuris smurtavo tiek prieš atsakovą, tiek ir prieš savo sutuoktinę N. V.-Z. ir jos nepilnametį sūnų, ir kurio atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, siekia apsunkinti atsakovo ir jo dukros kasdienybę, įvelti juos į teisminius ginčus.
9.2. Lėšas, skirtas namui įgyti, ieškovas perdavė atsakovui kaip T. Z., kuris yra ieškovo brolis, atstovas. Kita ieškovė taip pat veikė kaip T. Z. atstovė, todėl ieškovai neturi reikalavimo teisės atsakovui.
9.3. Ieškinys nėra preliminariai pagrįstas, kadangi ieškovai nėra atsakovo kreditoriais, atsakovas nėra praturtėjęs ieškovų sąskaita. Sandoris nėra tariamas, atsakovas siekė įsigyti namą ir tai padarė skolintomis lėšomis, jame apsigyveno.
9.4. Neegzistuoja jokia grėsmė, kad galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas. Atsakovas iš tiesų yra skolingas kreditoriui A. Ž. – iš jo gauta paskola buvo panaudota to paties namo įsigijimui. Šios paskolos užtikrinimui atsakovas jau yra įkeitęs jam priklausantį kitą turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), todėl kaip nors papildomai užtikrinti šios prievolės įvykdymo atsakovui visiškai nereikia.
9.5. Kaip atsakovo dukters ir ieškovo sutuoktinės N. V.-Z. skola kreditoriui G. K. yra susijusi su ieškinyje reiškiamais reikalavimais nepagrindė nei ieškovai, nei pirmosios instancijos teismas. Taigi šis faktas nepatvirtina grėsmės galbūt ieškovams palankaus teismo sprendimo vykdymui.
Atsiliepimas
10. Ieškovas E. Z. atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Ieškinį pareiškė tinkami ieškovai, kadangi ieškovas E. Z. atliko bankinius pavedimus atsakovui, tai priklausė išimtinai nuo ieškovo valios. Aplinkybė, kad jis veikė kaip savo brolio įgaliotinis, neturi jokios teisinės reikšmės.
10.2. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo atsiskaitymą su kreditoriumi, todėl nėra ir pagrindo išvadai, kad neegzistuoja grėsmė teismo sprendimo tinkamam įvykdymui.
10.3. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pridedami įrodymai patvirtina, kad ieškovas derino namo įsigijimo aplinkybes ir būtent jis yra tikrasis namo savininkas bei pirkėjas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų
11. Apeliantas R. P. V. su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2022 m. birželio 19 d. pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, užduotį atlikti objekto tyrimą, AB Šiaulių banko mokėjimo nurodymo kopiją, išrašą iš AB Šiaulių banko sąskaitos, valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašą su masinio vertinimo verte, 2020 m. rugsėjo 25 d. paskolos sutarties kopiją ir tą pačią dieną sudarytos sutartinės hipotekos kopiją. Ieškovas E. Z. su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė naujus įrodymus – ginčo namo ir žemės sklypo planą, pastato energinio naudingumo sertifikatą, elektroninį susirašinėjimą su notare.
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vadinasi, asmuo, siekdamas pasinaudoti tokia išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti ir atitinkamą prašymą, ir jį pagrįsti svariais argumentais, dėl ko jam taikytina ši išimtis iš bendrosios taisyklės.
13. Nagrinėjamu atveju nei apeliantas, nei ieškovas neprašo priimti prie atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį pridėtų rašytinių įrodymų ir nenurodo, kodėl minėtų dokumentų pateikimo būtinybė kilo tik teikiant atskirąjį skundą ir atsiliepimą į jį. Todėl apeliacinės instancijos teismas pateiktų į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą naujų įrodymų priėmimo klausimo nesprendžia.
Dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo
14. Nesutikdamas su skundžiama nutartimi, apeliantas teigia, kad ieškovų prašymas neturėjo ir negalėjo būti patenkintas vien jau tuo pagrindu, kad jam yra pareikštas aiškiai nepagrįstas reikalavimas (ieškinys). Tokie atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti.
15. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje suformuluotą ieškinio preliminaraus pagrįstumo įvertinimo taisyklę, kai yra sprendžiamas procesinis klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio. Teismas šioje bylos proceso stadijoje netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ar bylos įrodymų, t. y. nenagrinėja ginčo iš esmės. Kitaip tariant, pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize. Teismo pareiga – preliminariai įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad pateiktų įrodymų visumos pagrindu dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020). Jeigu ieškinys grindžiamas faktinį reikalavimų pagrindą sudarančiais argumentais, o ieškinio argumentai yra paremti įrodymais, išvada dėl preliminariai nepagrįsto ieškinio gali būti padaryta tik tada, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017; 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-986-464/2017).
16. Priešingai nei teigia apeliantas, ieškinio turinys leidžia įsitikinti, kad ieškovai suformulavo ieškinio faktinį pagrindą ir reikalavimus, nurodė, kad ginčas kilo dėl 2019 m. rugpjūčio 2 d. pirkimo–pardavimo sandorio teisėtumo ir galiojimo, įvardijo argumentus, kurie, jų vertinimu, pagrindžia sandorio šalių valios ydingumą, apelianto praturtėjimą ieškovų sąskaita. Prie ieškinio taip pat pridedami rašytiniai įrodymai, patvirtinantys ieškinyje dėstomas faktines aplinkybes, susijusias su ginčo sandorio sudarymu. Taigi, pradinėje byloje nagrinėjimo stadijoje, kurioje ir buvo sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo padaryti išvadą, kad ieškovai pasirinko neleistiną arba aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, kad prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir dėl visų šių priežasčių ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.
17. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, atskirajame skunde tvirtina, kad ginčo turtas buvo įgytas ne iš ieškovo, o iš ieškovo brolio lėšų, todėl reikalavimo teisės ieškovas neturi, taip pat kad sudarytas sandoris atitiko jo šalių tikrąją valią (apelianto valią nusipirkti ginčo namą ir tapti jo savininku). Tačiau tokie atskirojo skundo argumentai laikytini argumentais dėl ginčo esmės, jų išnagrinėti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesinėje stadijoje nėra galimybės. Tik pagal CPK nustatytas bendrąsias įrodinėjimo taisykles ištyrus ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą galės būti atsakyta į klausimą, ar ieškinio reikalavimams patenkinti pakanka faktinių duomenų.
Dėl grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui
18. Apeliantas atskirajame skunde taip pat kelia ir antros būtinosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui – nebuvimo klausimą. Teigia, kad nei faktas, jog jis turi įsiskolinimų kreditoriams, nei trečiojo asmens N. V.-Z. turimi įsipareigojimai kreditoriams negalėjo būti vertinami kaip būsimo teismo sprendimo įvykdymui grėsmę keliančios aplinkybės.
19. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą. Viena vertus, sutiktina su apeliantu, kad toks faktas, kad jis ir trečiasis asmuo turi įsipareigojimų kreditoriams, pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Kita vertus, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo poziciją, kad be taikomų atitinkamų draudimų ir ribojimų nustatymo ieškovams galbūt palankaus teismo sprendimo vykdymas galėtų pasunkėti, lėmė šio ginčo pobūdis. Šalims nesutariant dėl nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą įgijimo aplinkybių ir kas yra tikrasis jo savininkas, objektyviai kyla poreikis eliminuoti ginčo objektu tapusio turto perleidimo tretiesiems asmenims iki teismas tokį jų ginčą išspręs tikimybę, nes gali atsirasti prielaidos restitucijos taikymui.
20. Teismų praktikoje šiuo aspektu pasisakoma, kad kai ginčai kyla dėl turtinių teisių į patį daiktą, negali būti ignoruojamas faktas, jog be atitinkamų priemonių, laikinai apribojančių esamo šio turto savininko disponavimo ginčo objektu galimybę, nepaneigta šio turto perleidimo sąžiningiems tretiesiems asmenims tikimybė, jeigu turto savininkas turėtų nesąžiningų ketinimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-998-516/2018; 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1336-370/2018; 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-205-464/2019). Tokiu atveju teismo sprendimo realus įvykdymas (ginčo turto sugrąžinimas) gali tapti ir objektyviai neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1386-180/2018).
21. Vienas iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų yra status quo, t. y. faktiškai jau susiklosčiusios padėties užfiksavimas ir išsaugojimas iki ginčo teisme galutinio išsprendimo, ypač kai yra reikalaujama atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį ir / ar pripažinti asmeniui kurias nors teises (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnio 1 punktas ir 2 punktas). Nagrinėjamoje byloje yra pareikštas būtent toks reikalavimus, vadinasi, taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra garantuojamas ir nurodyto tikslo pasiekimas, o kartu – ir būsimo teismo sprendimo įgyvendinimas, jeigu jis būtų palankus ieškovams. Todėl ir egzistuojančią grėsmę teismo sprendimo sėkmingam įvykdymui pirmosios instancijos teismas identifikavo tinkamai, o atskirojo skundo argumentai kitokio vertinimo nesuponuoja.
22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo ir dėl grėsmės galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimo apeliantas nepaneigė. Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino bylos faktus, nenukrypo nuo teismų išaiškinimų, pateiktų panašiose faktinėse situacijose. Visgi pažymėtina, kad ieškinyje nebuvo prašoma taikyti apeliantui jokių kitų ribojimų, nei įrašo viešajame registre padarymas dėl nuosavybės teisės perleidimo uždraudimo (CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Skundžiamoje nutartyje pasisakydamas, kad taiko apeliantui ne tik draudimą perleisti 277/500 dalis žemės sklypo ir pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), bet ir kitus suvaržymus – draudimą kitaip šį turtą apsunkinti, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė nei į CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos laikinosios apsaugos priemonės rūšį (iš esmės taikė turto areštą ir atitinkamus disponavimo juo ribojimus pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 punktą), nei į ieškovo prašymo, suformuluoto ieškinyje ir 2022 m. liepos 11 d. jo prašyme dėl labai skubaus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turinį, kuris, pažymėtina, neprašė turto arešto taikymo (CPK 13 straipsnis, 265 straipsnio 2 dalis). Todėl, atsižvelgiant į dispozityvumo bei teismams nustatyto draudimo peržengti reikalavimų ir prašymų ribas principus, pirmosios instancijos teismo iniciatyva taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikinamos, atitinkamai patikslinant skundžiamos nutarties rezoliucinę dalį (pašalinant teismo iniciatyva taikytus ribojimus) (CPK 328, 338 straipsniai).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 13 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant jos rezoliucinę dalį ir ją išdėstant taip:
,,Ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkinti.
Ieškovų E. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir O. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atlikti įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl draudimo atsakovui R. P. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) perleisti nuosavybės teisę į jam nuosavybės teise priklausantį turtą – 277/500 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nagrinėjamoje byloje.