- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-25
- Bylos Nr.
- 2A-832-265/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- Vidmanto Paldavičiaus
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Admanta“
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė SEB bankas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Maškevičienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vidmanto Paldavičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vidmanto Paldavičiaus ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Admanta“, antstolei Brigitai Tamkevičienei dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ab initio ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti turto iš varžytynių aktą Nr. S-17-5-12277, sudarytą 2017 m. liepos 5 d., negaliojančiu ab initio ir taikyti restituciją. Nurodė, kad 2017 m. liepos 9 d. ieškovas sužinojo, kad 2017 m. birželio 14 d. iš varžytynių yra parduotas jo sodo namas su priklausiniais ir žemės sklypu, esantis Aronijų tak. 10, Žiaukų k., Priekulės sen., Klaipėdos r. sav. Ieškovas nurodė, kad nustatyta minėto turto vertė varžytynių procese yra daug mažesnė nei vidutinė rinkos kaina. Pažymėjo, kad sodo namas – nekilnojamasis turtas, unikalus numeris 5599-3017-9018, yra įvertintas skaičiuojant tik 46,28 kv. m plotą, tačiau nuo 2016 m. lapkričio mėnesio sodo pastatui yra pristatytas priestatas ir dabar sodo pastato plotas sudaro apie 78 kv. m., pats pastatas yra suremontuotas, todėl padidėjo pastato rinkos kaina. Be to, nuo Klaipėdos miesto nuotekų valymo įrenginių baigiami pravesti lietaus ir fekalinės kanalizacijos inžineriniai tinklai, todėl pakilo ir paties žemės sklypo vidutinė rinkos kaina. Siekdamas nustatyti turto faktinį plotą bei vidutinę rinkos kainą ieškovas sudarė su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Memelhaus“ turto kadastrinių matavimų paslaugų teikimo sutartį Nr. 2017/07/20 ir 2017 m. liepos 20 d. sudarė su UAB „Resto Group“ sutartį Nr. 17-07-54 dėl turto vertės nustatymo jau atlikus kadastrinius matavimus. Kadangi turtas parduotas už daug mažesnę kainą nei vidutinė rinkos kaina, antstolės veiksmai organizuojant varžytynes, vykdant išieškojimą iš turto (neįvertinant pasikeitusios turto vertės vykdymo procese), turėtų būti pripažinti neteisėtais, o 2017 m. birželio 14 d. įvykusios varžytynės, kurių metu parduotas minėtas turtas, pripažintinos neįvykusiomis ir turto pardavimo iš varžytynių aktas netvirtintinas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė antstolė Brigita Tamkevičienė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad antstolė, atsižvelgdama į sodo pastato ploto pakitimus, į tai, kad realus sodo pastato plotas neatitinka valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų, kreipėsi į UAB „Elkadastras“, kuri parengė nekilnojamojo daikto kadastro matavimų bylą. Sodo pastato kadastriniai matavimai buvo atlikti suderinus su sodo pastato savininku – Vidmantu Paldavičiumi. Atlikus sodo pastato, kurio unikalus Nr. 5599-3017-9018, esančio adresu Aronijų tak. 10, Žiaukų k., Priekulės sen., Klaipėdos r. sav., kadastrinius matavimus nustatyta, kad bendras šio pastato plotas yra 76,05 kv. m. Turto vertintoja ekspertė UAB „Ober-Haus“ nekilnojamas turtas 2016 m. gruodžio 5 d. ekspertizės akte Nr. 2311 EKZ_2016 RVI KLAI vertinamo objekto bendrą plotą taip pat nurodė 76,05 kv. m. Vykdomojoje byloje esančiame varžytynių skelbime antstolė nurodė, kad sodo pastato bendras plotas yra 76,05 kv. m (nustatytas atlikus kadastrinius matavimus). Taigi, nustatant turto vertę buvo atsižvelgta į faktinį sodo pastato plotą, o ne į viešajame registre esančius duomenis. Pažymėjo, kad tiek antstolės užsakymu, tiek ir skolininko Vidmanto Paldavičiaus prašymu kadastrinius matavimus atlikusios įmonės identiškai išmatavo sodo pastato patalpas, sudarančias pagrindinį sodo pastato plotą. Tačiau ieškovo Vidmanto Paldavičiaus įgaliotas asmuo, kuris įmonės UAB „Elkadastras“ matininkui aprodė sodo pastatą, nepateikė informacijos ir neparodė sodo pastate esančios rūsio patalpos, todėl nustatant bendrą sodo pastato plotą nebuvo išmatuotas pastato rūsys. Tuo tarpu pareiškėjo užsakymu kadastrinius matavimus atlikusi UAB „Memelhaus“ išmatavo ir nustatė rūsio patalpos plotą – 4,27 kv. m. Nors vykdymo procese nebuvo nustatyta, kad sodo pastato rūsyje yra 4,27 kv. m ploto patalpa, tačiau ši aplinkybė iš esmės neturėjo įtakos viso varžytynėse realizuoto nekilnojamojo turto vertei. Ieškinyje nurodyta, kad nuo 2016 m. lapkričio mėnesio sodo pastatui yra pristatytas priestatas, pastatas yra suremontuotas, tačiau prieš nustatant turto vertę jis buvo apžiūrėtas ir įvertintas po visų ieškinyje įvardytų įvykusių pokyčių, t. y. 2016 m. gruodžio 5 d., tai patvirtina UAB „Ober-Haus“ nekilnojamo turto 2016 m. gruodžio 5 d. ekspertizės akte Nr. 2311 EKZ_2016 RVI KLAI esantis 2016 m. gruodžio 5 d. apžiūros aktas. Šiame ekspertizės akte taip pat pateiktas detalus ekspertizės objekto aprašymas bei turto fotonuotraukos, iš kurių matyti sodo pastato priestatas, matoma, kad pastatas yra apšiltintas, užfiksuota šildymo sistema, sanitarinis mazgas, įrengtas dušas, tualetas ir pan. Taigi, nustatant turto vertę buvo atsižvelgiama į hipoteka apsunkinto turto faktinę būklę. Antstolės vertinimu, ieškovo užsakymu turto vertintojos UAB „Resto Group“ parengtos rinkos vertės nustatymo ataskaitos Nr. 17-07-54 objektyvumas kelia pagrįstų abejonių, kadangi turto vertinimas nėra retrospektyvinio pobūdžio, be to, turto vertintojas, nustatydamas turto kainą, naudojo lyginamąjį turto vertės nustatymo metodą, lyginamuosius objektus parinko netapataus pobūdžio, taip pat ataskaitoje buvo daromi pataisymai. Turtą buvo bandoma parduoti iš trijų varžytynių, išvaržomo turto pradinę pardavimo kainą nustatant 23 200 Eur, 17 400 Eur ir 13 920 Eur. Siekiant turtą realizuoti už 23 200 Eur ir 17 400 Eur, varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis, kadangi varžytynėse nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis. Ši aplinkybė tik patvirtina, kad varžytynėse buvo siekiama parduoti turtą už didesnę kainą palyginti su vyraujančiomis analogiško turto kainomis, priešingu atveju varžytynės būtų įvykusios. Papildomai nurodė, kad skolininkas Vidmantas Paldavičius per įstatymo nustatytą terminą nereiškė jokio prieštaravimo dėl nustatytos turto kainos, neprašė atlikti papildomos / pakartotinės turto vertės nustatymo ekspertizės, nepasinaudojo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 704 straipsnyje įtvirtinta teise ir savo pirkėjo hipoteka apsunkintam turtui nepasiūlė.
3. Atsakovė UAB „Admanta“ prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovo teiginys, kad jis apie varžytynėse parduotą turtą sužinojo tik 2017 m. liepos 9 d., yra melagingas. 2017 m. birželio 16 d. telefonu kalbėjo su Vidmantu Paldavičiumi, šis smulkiai teiravosi visos informacijos apie parduotą sodą, kas pirkėjas, visos informacijos apie jam priklausiusio sodo naują įgijėją, taip pat papasakojo, kad su SEB banku bylinėjasi dėl savo sodo namo Vilniuje ir į Lietuvą grįš iš Švedijos 2017 m. birželio 27. Be to, ieškovo argumentai, kad turtas parduotas žemesne kaina nei rinkos, yra visiškai nepagrįsti. Antstolė ir elektroninėje erdvėje esančiame skelbime apie varžytynes, ir antstolių kontoroje pateikė visus duomenis apie parduodamą turtą, tai užfiksuota ir turto vertinimo ataskaitoje. Be to, Vidmantas Paldavičius, nurodydamas padidėjusią namo vertę vardija ir atliktus darbus, tačiau tiek namo išorėje, tiek viduje yra pradėti ir nebaigti darbai, kuriuos norint užbaigti reikės daug perdirbti ir sugadintas medžiagas keisti naujomis. Pažymėjo, kad UAB „Memelhaus“ parengtoje kadastro byloje nurodyta, jog namo statybos baigtumas 100 procentų, tačiau iš tiesų baigtumas yra apie 60–70 procentų.
4. Trečiasis asmuo akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB bankas taip pat prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad antstolė, nustatydama turto vertę, įvertino faktinę turto būklę, o būtent tai, kad faktinis turto plotas skiriasi nuo įregistruoto viešame registre. Tai pagrindžia vykdymo procese antstolės iniciatyva atlikti kadastriniai turto matavimai bei 2016 m. gruodžio 5 d. UAB „Ober-Haus“ ekspertizės aktas, kuriuo nustatyta turto vertė 29 000 Eur. Ieškovas, gaudamas visus antstolės patvarkymus, kuriais jam išaiškintinos visos procesinės teisės, nereiškė jokių prieštaravimų dėl turto vertės nustatymo, kas laikytina jo sutikimu su turto verte. Ieškovas, teikdamas ieškinį, teikia 2017 m. rugpjūčio 18 d. vertinimą, kuris atliktas siekiant perleisti nuosavybę laisvu pardavimu, ir nustatyta 2017 m. rugpjūčio 18 d. buvusi vertė. Sutiko su antstolės pozicija, kad pastarasis vertinimas negali būti pagrindas pripažinti aktą negaliojančiu, kadangi jis atliktas ne aktualiu laikotarpiu. Tikėtina, kad skirtingų turto vertintojų nustatoma rinkos vertė gali nežymiai skirtis, nes tarp atlikto turto vertinimo vykdymo procese ir vertinimo, pateikto su ieškiniu, yra didesnis nei aštuonių mėnesių tarpas, per kurį vertinamo turto vertė gali svyruoti, tačiau tai neįrodo, jog ekspertizės akte turto vertė buvo nustatyta nepagrįstai. Pažymėjo, kad antstolės nustatyta vertė atitiko realias rinkos kainas, nes turtas nebuvo realizuotas dviejose varžytynėse, ir tik antstolei nustačius realią rinkos kainą turtas buvo parduotas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. vasario 2 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo Vidmanto Paldavičiaus trečiajam asmeniui AB SEB bankui 663,78 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nustatė, kad antstolės Brigitos Tamkevičienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0005/16/01758 dėl 50 219,92 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko Vidmanto Paldavičiaus išieškotojos AB SEB banko naudai pagal Klaipėdos miesto 15-ojo notaro biuro 2016 m. rugsėjo 27 d. vykdomąjį įrašą Nr. 10653, išieškojimą nukreipiant į sutartine hipoteka apsunkintą turtą. UAB „Elkadastras“ parengė nekilnojamojo daikto kadastro matavimų bylą. Iš vykdomosios bylos duomenų teismas nustatė, kad atlikus sodo pastato, kurio unikalus Nr. 5599-3017-9018, esančio adresu Aronijų tak. 10, Žiaukų k., Priekulės sen., Klaipėdos r. sav., kadastrinius matavimus, buvo nustatyta, kad bendras šio pastato plotas yra 76,05 kv. m. 2016 m. lapkričio 21 d. patvarkymu Nr. S-16-5-19905 paskirta minėto turto vertės nustatymo ekspertizė. 2017 m. gruodžio 5 d. ekspertizės aktu Nr. 2311 EKZ_2016 RVIKLAI, kuris parengtas turto vertintojos UAB „Ober-Haus“ nekilnojamo turto, minėto nekilnojamojo turto rinkos vertė nustatyta 29 000 Eur. 2017 m. sausio 30 d. priimtas patvarkymas dėl turto įkainojimo Nr. S-15-5-1994, kuriuo Vidmantui Paldavičiui nuosavybės teise priklausantis minėtas turtas įkainotas bendra 29 000 Eur suma. Kadangi skolininkas nepasinaudojo jam suteikta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 704 straipsnyje įtvirtinta teise ir vykdymo procese realizuotinam turtui savo pirkėjo nepasiūlė, pradėtas priverstinis turto realizavimas iš varžytynių. 2017 m. vasario 20 d. paskelbtos pirmosios varžytynės Nr. 134002, pradinę turto pardavimo kainą nustatant 23 200 Eur. 2017 m. kovo 24 d. priimtas patvarkymas dėl neįvykusių varžytynių, nes varžytynėse nedalyvavo nė vienas dalyvis. Išieškotojas AB SEB bankas 2017 m. kovo 24 d. raštu informavo, kad išieškotojas atsisako perimti varžytynėse neparduotą turtą. 2017 m. kovo 24 d. paskelbtos antrosios varžytynės Nr. 135758, pradinę turto pardavimo kainą nustatant 17 400 Eur. 2017 m. balandžio 24 d. priimtas patvarkymas dėl neįvykusių varžytynių, nes varžytynėse nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis. Kadangi turtas nebuvo parduotas nei iš pirmųjų, nei iš antrųjų varžytynių, minėtas turtas perkainotas 2017 m. balandžio 24 d. patvarkymu dėl turto įkainojimo Nr. S-17-5-7394 – nustatyta bendra 17 400 Eur suma. Vykdymo proceso šalims nepareiškus jokio prieštaravimo dėl nustatytos turto vertės, o turto savininkui Vidmantui Paldavičiui nepasinaudojus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 704 straipsnyje įtvirtinta teise pasiūlyti realizuotinam turtui savo pirkėją, 2017 m. gegužės 15 d. paskelbtos pirmosios varžytynės Nr. 138169, pradinę turto pardavimo kainą nustatant 13 920 Eur. 2017 m. birželio 14 d. gautas el. varžytynių administratorės valstybės įmonės Registrų centro pranešimas, kad varžytynės Nr. 138169 baigėsi. Antstolė informuota, kad maksimali pasiūlyta kaina už varžytynėse realizuotą turtą – 13 920 Eur, varžytynes laimėjo UAB „Admanta“. 2017 m. liepos 3 d. į antstolės depozitinę sąskaitą varžytynių laimėtoja UAB „Admanta“ pervedė visą piniginių lėšų sumą už varžytynėse nupirktą turtą. 2017 m. liepos 5 d. surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-17-5-12277. 2017 m. liepos 7 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. S-17015568 paskirstytos piniginės lėšos, gautos priverstinai realizavus nekilnojamąjį turtą, esantį adresu Aronijų tak. 10, Žiaukų k., Priekulės sen., Klaipėdos r. sav. Vidmanto Paldavičiaus užsakymu UAB „Memelhaus“ 2017 m. rugpjūčio 3 d. atliko nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus, 2017 m. rugpjūčio 18 d. turto vertintoja UAB „Resto Group“ surašė nekilnojamojo turto (sodo pastato su žemės sklypu ir priklausiniais) rinkos vertės nustatymo ataskaitą. 2017 m. rugpjūčio 28 d. priimtas patvarkymas dėl 2017 m. liepos 5 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-17-5-12277, kuriuo patikslintas 2017 m. liepos 5 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-17-5-1227 nurodant, kad varžytynėse Nr. 138169 parduoto sodo pastato, kurio unikalus Nr. 5599-3017-9018, esančio adresu Aronijų tak. 10, Žiaukų k., Priekulės sen., Klaipėdos r. sav., bendrą plotą sudaro 80,32 kv. m.
7. Teismo vertinimu, vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad antstolė kreipėsi į UAB „Elkadastras“, kuri parengė nekilnojamojo daikto kadastro matavimų bylą. Atlikus sodo pastato, kurio unikalus Nr. 5599-3017-9018, esančio Aronijų tak. 10, Žiaukų k., Priekulės sen., Klaipėdos r. sav., kadastrinius matavimus nustatyta, kad bendras šio pastato plotas yra 76,05 kv. m. Pažymėjo, kad atliekant kadastrinius matavimus ieškovas nedalyvavo, bet tai buvo suderinta su ieškovu ir turtą aprodė ieškovo giminaitė. Atkreipė dėmesį, kad atliekant kadastrinius matavimus matininkui nebuvo aprodytas sodo pastate esantis rūsys; apie tai, kad sodo pastate yra rūsys, atsakovas antstolės neinformavo.
8. Nurodė, kad vykdomojoje byloje esančiame varžytynių skelbime antstolė nurodė, jog sodo pastato plotas yra 76,05 kv. m. Varžytynių skelbime duomenys apie parduodamą turtą buvo automatiškai perkelti iš valstybės įmonės Registrų centro, tačiau pastabose antstolė nurodė, kad sodo pastato bendras plotas yra 76,05 kv. m (nustatytas atlikus kadastrinius matavimus). Sprendė, kad antstolė pardavinėjo iš varžytynių būtent tokio ploto minėtą turtą, kuris nustatytas atlikus kadastrinius matavimus.
9. Nurodė, kad ieškovas, antstolei pradėjus vykdyti skolos išieškojimą iš sutartine hipoteka apsunkinto turto ir paskelbus apie varžytynes, nesikreipė į antstolę, netikslino ir neginčijo parduodamo turto ploto. Į bylą ieškovas nepateikė jokių įrodymų, galinčių pagrįsti, jog jis vykdymo proceso metu ėmėsi kokių nors priemonių, kuriomis siekė paneigti antstolės turimų viešojo registro duomenų, nustatytų kadastrinių matavimų ar turto nustatytos vertės teisingumą.
10. Teismas ieškovo argumentus, kad jis buvo išvykęs ir dirbo užsienyje ir ne visus antstolės siųstus dokumentus yra gavęs, atmetė kaip nepagrįstus. Pažymėjo, kad vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2016 m. spalio 21 d. jis pats pateikė antstolei prašymą jam skirtus dokumentus siųsti elektroniniu paštu. Antstolė šį ieškovo prašymą tenkino ir, kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, antstolės priimti procesiniai dokumentai buvo siunčiami atsakovui jo nurodytu elektroniniu paštu.
11. Ieškovo argumentus, jog jis nebuvo informuotas apie tai, kad prieš varžytynių paskelbimą jis pats gali pasiūlyti savo pirkėją, vertino kritiškai. Nurodė, jog vykdomojoje byloje esantys duomenys paneigia šį ieškovo teiginį, nes antstolė, 2017 m. sausio 30 d. priimdama patvarkymą dėl turto įkainojimo Nr. S-17-5-1994, kuris ieškovui buvo siųstas elektroniniu paštu, nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 704 straipsnį iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją.
12. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad jau po turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo, VĮ Registrų centre dar neįregistravus naujojo turto savininko Vidmantas Paldavičius įregistravo 2016 metais įvykusius sodo pastato pokyčius viešajame registre, t. y. kad bendras sodo pastato plotas yra 80,32 kv. m, pagrindinis plotas – 76,05 kv. m, be to, sodo pastato baigtumas nurodytas 100 procentų. Padarė išvadą, kad šis bendro sodo pastato ploto skirtumas tarp UAB „Elkadastras“ atliktų kadastrinių matavimų ir viešajame registre 2017 m. rugpjūčio 3 d. patikslintų kadastro duomenų atsirado dėl to, kad UAB „Elkadastras“ atliekant kadastrinius matavimu sodo pastate matininkui nebuvo aprodytas sodo pastate esantis 4,27 kv. m rūsys. Teismas, vertindamas aplinkybę, kad turtas iš varžytynių buvo parduotas neturint duomenų apie sodo pastate esantį rūsį, atsižvelgė į paties ieškovo pasyvų elgesį iki pat turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo, į tai, kad antstolė pati ėmėsi veiksmų, siekdama nustatyti tikrąjį ieškovo nekilnojamojo turto plotą bei realią kainą (atlikti kadastriniai matavimai, paskirta ekspertizė), į tai, kad antstolė hipoteka apsunkintą ieškovui priklausiusį turtą stengėsi realizuoti už kiek įmanoma didesnę piniginių lėšų sumą, tačiau išvaržomo turto pradinę kainą pirmose varžytynėse nustačius 23 200 Eur, antrose – 17 400 Eur, varžytynės buvo paskeltos neįvykusiomis, nes nedalyvavo nė vienas pirkėjas.
13. Teismo vertinimu, turtas buvo parduodamas už pagrįstą kainą palyginti su vyraujančiomis analogiško turto kainomis, be to, net ir parduodant turtą už 23 200 Eur, 17 400 Eur, neatsirado nė vienas pirkėjas. Pažymėjo, kad būtina įvertinti sodo pastate esančio rūsio nedidelį plotą, tai, kad jis nėra įrengtas, nėra nusileidimo laiptų, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ginčo turto su rūsiu pardavimo kaina pakistų tiek, kad atsirastų pagrindas teigti, jog antstolės nustatyta turto pardavimo iš varžytynių kaina yra iš esmės mažesnė, nei galėjo būti nustatyta antstolei turint duomenis apie sodo pastate esantį rūsį.
14. Teismo vertinimu, ieškovo užsakymu turto vertintojos UAB „Resto Group“ parengta rinkos vertės nustatymo ataskaita Nr. 17-07-54 nėra objektyvi, kadangi ji nėra retrospektyvinio pobūdžio. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad tiek namo išorėje, tiek viduje yra pradėti ir nebaigti darbai, tačiau UAB „Memelhaus“ parengtoje kadastro byloje nurodyta, kad namo statybos baigtumas 100 procentų. Teismas taip pat išreiškė abejones dėl ieškovo Vidmanto Paldavičiaus užsakymu atliktų kadastrinių matavimų bei turto vertės nustatymo objektyvumo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
15. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. vasario 2 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
15.1. CPK 722 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu antrosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis šio Kodekso 717 straipsnio 2 punkte numatytu atveju arba išieškotojas atsisako paimti turtą šio straipsnio 3 dalyje numatytomis sąlygomis, skelbiamos antrosios pakartotinės varžytynės. Jos vyksta tomis pačiomis sąlygomis kaip ir varžytynės, kurios paskelbtos neįvykusiomis. Vadovaudamasi nurodytu straipsniu antstolė privalėjo rengti antrąsias pakartotines varžytynes, o ne nepagrįstai sumažinti pardavimo kainą ir skelbti pirmąsias varžytynes nustačiusi 13 920 Eur kainą.
15.2. Teismo argumentai, jog ieškovas nebendradarbiavo su antstole ir nepranešė apie tai, kad yra papildomos patalpos rūsyje, kurių dydis 4,27 kv. m., nepagrįsti. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas vykdymo proceso metu buvo aktyvus, – ieškovo užsakymu 2017 m. rugpjūčio 3 d. UAB „Memelhaus“ atliko sodo pastato su priklausiniais, esančio Aronijų tak. 10, Žiaukų k., Klaipėdos r., nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus bei 0,60 aro ploto žemės sklypo kadastrinius matavimus; ieškovas 2017 m. rugpjūčio 3 d. pateikė deklaraciją apie parduotų daiktų statybos užbaigimą ir paskirties pakeitimą; kadastrinių matavimų bylos kartu su deklaracija apie statybos užbaigimą pateiktos VĮ Registrų centrui užregistruoti.
15.3. Vykstant varžytynių procesui nuo 2017 m. vasario 20 d. iki 2017 m. birželio 14 d. sodo namelio bendras plotas, Registrų centro duomenimis, buvo 46,28 kv. m, o ne 76,05 kv. m. Todėl vykstant varžytynių procesui skolininko turtas į rinką parduoti antstolės buvo pateiktas netinkamai, pažeidžiant galimų varžytynių dalyvių teises ir lūkesčius, nes patvarkyme buvo nurodyta 76,05 kv. m namelio kvadratūra, o, VĮ Registrų centro duomenimis, kvadratūra – 46,28 kv. m. Galbūt dėl šios priežasties parduodamas turtas ir nebuvo patrauklus kitiems varžytynių dalyviams.
15.4. 2016 m. gruodžio 5 d. ekspertizės aktu vertinamas objektas galėjo būti tik kaip 46,28 kv. m. ploto. Kita namelio kvadratūros dalis teisiškai tuo metu buvo savavališkos statybos padariniai, kurie tiesiog nevertinami. Šiuo atveju antstolės atliktos varžytynės neatitiko visų keliamų reikalavimų, nes turtas buvo parduotas ne toks, koks yra įregistruotas VĮ Registrų centre, jo kaina neatitiko realios nekilnojamojo turto kainos, todėl, ieškovo manymu, notaras turėtų atsisakyti įregistruoti tokį sandorį, kartu pačios varžytynės turi būti pripažintos negaliojančiomis.
Atsiliepimas
16. Atsakovė UAB „Admanta“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
16.1. Ieškovo argumentai, kad turtas parduotas žemesne kaina nei rinkos, yra visiškai nepagrįsti ir neteisingi. Ieškovas melagingai teigia, kad antstolė turtą įkainodama rėmėsi tuo, kad sodo namelis yra 46,28 kv. m, o ne 80,32 kv. m dydžio. Po antstolės atliktų matavimų paaiškėjo, kad sodo namas yra ne 46,28 kv. m, o 80,32 kv. m dydžio. Tad tokio dydžio ir ploto sodo pastatas ir buvo turto vertintojų įvertintas prieš paskelbiant jo varžytynes. Ir elektroninėje erdvėje esančiame skelbime apie varžytynes, ir antstolių kontoroje gyvai pateikė visus duomenis apie parduodamą turtą, t. y. buvo nurodyta, kad atlikta sodo namelio rekonstrukcija, pristatytas priestatas. Tai užfiksuota ir turto vertinimo ataskaitoje, kurią atliko antstolės nusamdytas turto vertintojas.
16.2. Ieškovo argumentai, kad galimi varžytynių dalyviai nežinojo realios turto kvadratūros, t. y. kad viešame registre buvo įregistruotas tik 46,28 kv. m dydžio sodo namas, nepagrįsti. Kiekvienas realus pirkėjas, kuris pasidomėjo šiuo namu, matė, kad varžytynių skelbime nurodytas ne tik registre registruotas namo dydis, bet ir realus jo plotas – 80,32 kv. m. Tai galima pamatyti ir pardavimo skelbimo nuotraukose, ir nuvykus turto apžiūrėti į vietą.
17. Atsakovė antstolė Brigita Tamkevičienė atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
17.1. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išaiškino, kad antstolė ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad būtų nustatytas realus sodo pastato plotas bei reali šio turto rinkos vertė, t. y. antstolė savo iniciatyva kreipėsi į įmonę UAB „Elkadastras“, kuri parengė nekilnojamojo daikto kadastro matavimų bylą, kreipėsi į nepriklausomą turto vertintoją UAB „Ober-Haus“ nekilnojamą turtą, kuri parengė turto vertės nustatymo ekspertizės aktą.
Šalies argumentai
17.2. Apelianto teiginys, kad pastato vertė buvo nustatyta atsižvelgiant į VĮ Registrų centro teikiamus duomenis apie pastato plotą, neatitinka tikrovės ir prieštarauja vykdomojoje byloje esantiems rašytiniams įrodymams.
17.3. Apelianto argumentai, kad išvaržomas turtas nebuvo patrauklus, nes antstolė sodo pastato plotą nurodė 76,05 kv. m, kai tuo tarpu VĮ Registrų centras šio pastato plotą nurodė 46,28 kv. m, laikytini subjektyvia apelianto nuomone.
17.4. Apelianto argumentai, kad antstolė privalėjo rengti antrąsias pakartotines varžytynes, o ne nepagrįstai sumažinti pardavimo kainą ir skelbti pirmąsias varžytynes nustačiusi 13 920 Eur kainą, prieštarauja imperatyvioms vykdymo procesą reglamentuojančioms teisės normos bei aktualiai kasacinio teismo praktikai.
Atsiliepimas
18. Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
18.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad antstolė, nustatydama turto vertę, įvertino faktinę turto būklę, tai yra kad turto plotas faktinis skiriasi nuo įregistruoto viešame registre. Tai pagrindžia vykdymo procese antstolės iniciatyva atlikti kadastriniai turto matavimai bei 2016 m. gruodžio 5 d. UAB „Ober-Haus“ ekspertizės aktas, kuriuo turto vertė nustatyta 29 000,00 Eur. Ieškovas turėjo teisę reikšti prieštaravimus, prašyti skirti naują ekspertizę, apmokėdamas jos atlikimo išlaidas, tačiau ieškovas nepasinaudojo šiomis savo teisėmis ir neskundė turto įvertinimo, neprašė paskirti papildomos ekspertizės.
Šalies argumentai
18.2. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog antstolė privalėjo rengti antrąsias pakartotines varžytynes, kadangi nagrinėjamu atveju nebuvo sąlygų, kuriomis remiantis būtų galima taikyti CPK 722 straipsnio 4 dalies nuostatas.
18.3. Apeliantas nepagrįstai teigia buvęs aktyvus vykdymo proceso metu. Šiuos veiksmus apeliantas atliko jau įvykus varžytynėms, nors plotas padidėjo dar 2016 m.; ieškovas savo iniciatyva neinformavo nei kreditoriaus, nei antstolės apie faktinį turto plotą; antstolio iniciatyva atliekant kadastrinius matavimus nenurodė duomenų apie rūsio patalpą; nesiėmė jokių veiksmų, kad savo iniciatyva surastų turto pirkėją.
18.4. Apelianto teiginiai apie tariamą varžytynių dalyvių pasyvumą dėl registruoto ir faktinio turto ploto skirtumo vertintini kaip samprotavimai, neparemti loginiu paaiškinimu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo
21. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų nuostatų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
22. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išvadomis, todėl pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
23. Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju antstolė privalėjo rengti antrąsias pakartotines varžytynes, o ne nepagrįstai sumažinti pardavimo kainą ir skelbti pirmąsias varžytynes, nustačiusi 13 920 Eur kainą. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.
24. CPK 722 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu antrosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis šio Kodekso 717 straipsnio 2 punkte numatytu atveju arba išieškotojas atsisako paimti turtą šio straipsnio 3 dalyje numatytomis sąlygomis, skelbiamos antrosios pakartotinės varžytynės. Jos vyksta tomis pačiomis sąlygomis kaip ir varžytynės, kurios paskelbtos neįvykusiomis. Tai yra antrąsias pakartotines turto varžytynes galima skelbti tik egzistuojant įstatyme numatytiems pagrindams. CPK 717 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad antstolis savo patvarkymu varžytynes paskelbia neįvykusiomis, jeigu dėl šio Kodekso 713 straipsnio 2 dalyje nurodyto specialaus interneto tinklalapio esminio veiklos sutrikimo varžytynės pagal šio tinklalapio administratoriaus pateiktus elektroniniu būdu vykusių varžytynių eigos duomenis negali būti laikomos teisėtai įvykusiomis. CPK 722 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu antrosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 717 straipsnio 3 ir 5 punktuose numatytais pagrindais, antstolis išieškotojui pasiūlo paimti neparduotą turtą už tą kainą, už kurią turtas buvo perkamas neįvykusiose antrosiose varžytynėse, laikantis CPK 720 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų.
25. CPK 717 straipsnio 3 ir 5 punktuose nustatyta, kad antstolis savo patvarkymu varžytynes paskelbia neįvykusiomis, jeigu varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis per nustatytą terminą nesumoka visos sumos už varžytynėse pirktą turtą; jeigu iki turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo paaiškėja, kad pirkėjas neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse.
26. Nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad antrąsias pakartotines turto varžytynes antstolis privalo skelbti tik trimis atvejais: 1) kai fiksuojami el. varžytynių interneto svetainės www.evarzytynes.lt esminiai veiklos sutrikimai; 2) kai varžytynių laimėtojas nesumoka visos sumos už pirktą turtą; 3) kai iki turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo paaiškėja, kad pirkėjas neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse (varžytynėse negali dalyvauti antstolis, organizuojantis tas varžytynes, taip pat vienoje antstolių kontoroje su juo dirbantys kiti antstoliai, darbuotojai ir išvardytų asmenų artimieji giminaičiai, sutuoktiniai (sugyventiniai).
27. Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju antrosios sutartine hipoteka apsunkinto turto, nuosavybės teise priklausančio apeliantui Vidmantui Paldavičiui, varžytynės neįvyko, nes varžytynėse nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis, todėl antstolė pagrįstai 2017 m. balandžio 24 d. priėmė patvarkymą dėl neįvykusių varžytynių Nr. S-17-5-7387. Kaip teisingai nurodė anstolė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. sausio 15 d. nutartyje Nr. 3K-7-85/2015 išaiškino, kad tuo atveju, kai po neįvykusių antrųjų varžytynių išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto tęsiamas, antstolis turi iš naujo įvertinti parduodamą turtą CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka ir iš naujo vykdyti varžytynes pagal CPK 718–722 straipsniuose nustatytas taisykles. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo skelbti antrąsias pakartotines varžytynes.
28. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ieškovas nebendradarbiavo su antstole ir nepranešė apie tai, kad yra papildomos patalpos rūsyje, kurių dydis 4,27 kv. m. Savo aktyvumą grindžia aplinkybėmis, jog būtent ieškovo užsakymu 2017 m. rugpjūčio 3 d. UAB „Memelhaus“ atliko sodo pastato su priklausiniais bei žemės sklypo kadastrinius matavimus, 2017 m. rugpjūčio 3 d. ieškovas pateikė deklaraciją apie parduotų daiktų statybos užbaigimą ir paskirties pakeitimą, kadastrinių matavimų bylos kartu su deklaracija apie statybos užbaigimą pateiktos VĮ Registrų centrui užregistruoti. Teisėjų kolegija šiuos argumentus vertina kritiškai.
29. Kaip teisingai atkreipė dėmesį trečiasis asmuo, apeliantas skunde nurodytus veiksmus atliko jau įvykus varžytynėms, nors plotas padidėjo dar 2016 m., taip pat pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog apeliantas savo iniciatyva informavo kreditorę ar antstolę apie faktinį turto plotą. Taip pat byloje nėra duomenų, jog antstolės iniciatyva atliekant kadastrinius matavimus buvo nurodyti duomenys apie rūsio patalpą. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį, kad apeliantas nesiėmė aktyvių veiksmų ieškoti turto pirkėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į ieškovo pasyvų elgesį iki pat turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo.
30. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, kad galbūt dėl netikslaus sodo namo bendro ploto, nurodyto VĮ Regsitrų centro duomenų bazėje, parduodamas turtas nebuvo patrauklus kitiems varžytynių dalyviams. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus vertina kaip subjektyvius pasvarstymus ir pažymi, kad informacija, jog sodo namo plotas yra 76,05 kv. m, o ne 46,28 kv. m, viešai skelbiama specialioje interneto svetainėje www.evarzytynes.lt, tai yra kiekvienas asmuo, susidomėjęs šiuo pasiūlymu, turėjo ir galėjo išsiaiškinti aplinkybes dėl sodo namo ploto neatitikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, neatitikimas tarp registruoto ir faktinio sodo namo ploto neturėjo esminės reikšmės potencialių pirkėjų aktyvumui.
31. Nesutiktina ir su apelianto argumentais, jog antstolės atliktos varžytynės neatitiko visų keliamų reikalavimų, nes buvo parduotas turtas ne toks, koks yra įregistruotas VĮ Registrų centre, jo kaina neatitiko realios nekilnojamojo turto kainos.
32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos duomenys leidžia teigti, jog antstolė ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad būtų nustatytas realus sodo pastato plotas bei reali šio turto rinkos vertė: antstolė savo iniciatyva kreipėsi į įmonę UAB „Elkadastras“, kuri parengė nekilnojamojo daikto kadastro matavimų bylą; kreipėsi į nepriklausomą turto vertintoją UAB „Ober-Haus“ nekilnojamą turtą, kuri parengė turto vertės nustatymo ekspertizės aktą. Bylos duomenys patvirtina, kad el. varžytynių skelbime buvo nurodytas UAB „Elkadastras“ atliktų kadastrinių matavimų metu nustatytas pastato plotas, o ne duomenys iš VĮ Regsitrų centro.
33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsižvelgiant į sodo pastate esančio rūsio nedidelį plotą, į tai, kad jis nėra įrengtas, nėra nusileidimo laiptų, nėra pagrindo teigti, kad ginčo turto su rūsiu pardavimo kaina pakistų tiek, kad atsirastų pagrindas teigti, jog antstolės nustatyta turto pardavimo iš varžytynių kaina yra iš esmės mažesnė, nei galėjo būti nustatyta antstolei turint duomenis apie sodo pastate esantį rūsį. Ši pirmosios instancijos teismo išvada apeliaciniu skundu nepaneigta.
Dėl bylos procesinės baigties
34. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
35. Už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 313,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 dalis, 7 dalis). Apeliantas sumokėjo 413,00 Eur, todėl prašo grąžinti permokėtą žyminio mokesčio dalį. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas pateikė įrodymus, jog sumokėjo 413,00 Eur žyminį mokestį, spręstina, kad yra pagrindas grąžinti permokėtą 100,00 Eur žyminio mokesčio dalį (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
36. Kiti byloje dalyvaujantis asmenys nepateikė įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Apeliantui Vidmantui Paldavičiui, asmens kodas 37605191343, grąžinti 100,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2018 m. kovo 4 d. PERLO PASLAUGOS terminale.