- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-20
- Bylos Nr.
- 2A-388-280/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-07253-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Atsakovas
- UAB „Naideka“
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-388-280/2013
Teisėja Virginija Svirplienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07253-2012-5
2013 m. birželio 20 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Naideka“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-269-452/2013 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos (toliau – UAB DK) „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovei UAB „Naideka“ dėl žalos atlyginimo regreso tvarka ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 4 743,21 Lt žalos atlyginimą regreso tvarka. Nurodė, kad dėl Airijoje 2009-05-27 įvykusio eismo įvykio turėjo atlyginti žalą nukentėjusiajam, nes atsakingu už eismo įvykį buvo pripažintas atsakovės darbuotojas, vairavęs atsakovei priklausantį automobilį DAF XF105.410, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įvykio dieną buvo draustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Paaiškino, jog atsakovė draudimo sutartyje numatytos draudimo įmokos nesumokėjo, bet draudimo apsaugą gavo, todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovės išmokėtos draudimo išmokos.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovės UAB „Naideka“ 4 743,21 Lt žalos atlyginimo regreso tvarka, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad byloje nepakanka įrodymų, jog atsakovė sumokėjo laiku pagal draudimo sutartyje nustatytus terminus draudimo įmokas, todėl sprendė, kad eismo įvykio dieną nebuvo sumokėta visa draudimo sutartyje AYAS 01 7265365 numatyta 1 100 Lt draudimo įmoka. Atmetė atsakovės prašymą taikyti ieškinio senatį, nes ieškovė įvykdė savo prievolę 2012-02-09, o į teismą su ieškiniu kreipėsi 2012-10-15, todėl vienerių metų terminas nepraleistas. Kadangi nebuvo įrodytas draudimo įmokos sumokėjimo faktas, įvykus draudžiamajam įvykiui ir sumokėjus draudimo išmoką, teismas sprendė, kad ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovės reikalauti grąžinti sumokėtą draudimo išmoką.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Naideka“ prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės 2013 m. kovo 4 d. teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių bei netinkamai vertino atsakovės pateiktus įrodymus. Nurodo, jog atsakovė 2009-05-11 per ieškovės atstovą UADBB „Šiaurės brokeris“ sumokėjo 38 948 Lt draudimo įmokų, tokiu būdu buvo atliktas pirmas mokėjimas pagal 2009-05-05 draudimo sutartį, kuris turėjo būti atliktas iki 2009-05-18. Teigia, jog ieškovė ir draudimo brokeris nepakankamai bendradarbiavo, nesiaiškino, kodėl gauto 38 948 Lt mokėjimo pavedimo lėšos nebuvo panaudotos 2009-05-05 draudimo sutarties AYAS 01 7265365 pirmai įmokai padengti. Tvirtina, kad ieškovė turėjo įrodyti, kad atsakovė nesumokėjo draudimo įmokos. Duomenų, kad buvo vėluojama sumokėti druadimo įmoką byloje nėra, taip pat nėra duomenų, kad ieškovė gautą 38 948 Lt sumą užskaitė įsiskolinimams padengti. Nurodo, jog ieškovės pareiga pateikti gautų pinigų detalizaciją bei paskirstymą. Teigia, jog nenustatyta, kad draudimo įmokos iki sutartyje nustatyto termino nebuvo sumokėtos.
Atsiliepimas
Ieškovė UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, jog bylos duomenys patvirtina, kad pirmoji draudimo įmoka pagal draudimo sutartį AYAS 01 7265365 buvo apmokėta 2009-07-07 tiesiogiai brokeriui. Pažymi, kad sekantys minėtoje sutartyje nurodyti mokėjimai buvo atlikti pavėluotai, kas patvirtina atsakovės nesąžiningumą bei ntinkamą prievolių vykdymą. Nurodo, kad teismas siūlė atsakovei detalizuoti 38 948 Lt mokėjimo pavedimą, tačiau atsakovė to nevykdė. Be to, atsakovė nepateikė naujų įrodymų, patvirtinančių, kad iš 38 948 Lt pavedimo turėjo būti atlikta pirmoji įmoka.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Byloje nustatyta, kad 2009-05-05 tarp UAB DK „PZU Lietuva“ ir UAB „Naideka“ sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis AYAS 01 7265365 (toliau – draudimo sutartis AYAS 01 7265365), kuria buvo apdrausta atsakovei priklausančio automobilio „DAF XF105.410“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė (b. l. 10-11). Minėta sutartimi sutarta, jog primoji įmoka turi būti sumokėta iki 2009-05-18. 2009-05-27 Airijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjo automobilis „Ford Fiesta“, valst. Nr. VK03FVE, ir už kurį atsakingu laikytas UAB „Naideka“ darbuotojas A. K., vairavęs automobilį „DAF XF105.410“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9, 17-18). UAB DK „PZU Lietuva“ pagal „Inter Europe“ pateiktą sąskaitą Nr. 000412-1209 išmokėjo 4 743,21 Lt (1 373,73 EUR) draudimo išmoką (b. l. 13, 19-24).
Kadangi byloje nėra ginčo dėl atsakomybės dėl 2009-05-27 eismo įvykio metu padarytos žalos ir ieškovės išmokėtos draudimo išmokos dydžio, apeliacinės instancijos teismas šiais klausimais nepasisako.
Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str.). Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str.).
CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame Kodekse numatytas išimtis. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011-04-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011; 2011-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; 2012-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2012; kt.).
Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Naideka“ teigia, jog draudimo sutartis AYAS 01 7265365 buvo apmokėta 2009-05-11 mokėjimo pavedimu Nr. 1453, 38 948 Lt sumą pervedant UADBB „Šiaurės brokeris“ (b. l. 40).
Ieškovė UAB DK „PZU Lietuva“ savo reikalavimą atlyginti žalą regreso tvarka dėl laiku nesumokėtos draudimo įmokos grindė draudimo brokerio UADBB „Šiaurės brokeris“ pateiktomis ataskaitomis apie surinktas draudimo įmokas už tarpininkaujant sudarytas draudimo sutartis su draudėjais (b. l. 66-73, 87-90). Kaip minėta, draudimo sutartis AYAS 01 7265365 buvo sudaryta 2009-05-05, sutariant pirmąją draudimo įmoką sumokėti iki 2009-05-18 (b. l. 10). Iš UADBB „Šiaurės brokeris“ atsakaitos už laikotarpį nuo 2009-07-01 iki 2009-07-31 matyti, jog apeliantei išduotos draudimo sutarties AYAS 01 7265365 pirmoji įmoka buvo sumokėta 2009-07-07 brokeriui pavedimu Nr. 77 (b. l. 68). Iš to paties brokerio ataskaitos už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2009-05-31 matyti, jog pirmoji įmoka už draudimo sutartį AYAS 01 7265365 sutartyje nustatytu laiku (2009-05-18) nebuvo sumokėta (b. l. 87-90). Taig, akivaizdu, jog sutartu laiku pirmoji draudimo sutarties AYAS 01 7265365 draudimo įmoka nebuvo sumokėta (CPK 185 str.).
Byloje nėra duomenų, kad ginčo draudimo įmoką ieškovė būtų gavusi tiesiogiai, ne per draudimo brokerį. Apeliantė, atsikirsdama į ieškovės teiginius dėl laiku nesumokėtos draudimo įmokos, tvirtina, jog pirmoji įmoka buvo apmokėta 2009-05-11 pavedimu Nr. 1453 (b. l. 40). Išanalizavus pateiktą banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2009-05-31, apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su minėtu apeliantės teiginiu (CPK 185 str.). Minėtame sąskaitos išraše, mokėjimo paskirtyje nurodytas tik gavėjas bei jo banko sąskaita, tačiau už ką buvo sumokėta 38 948 Lt suma, nenurodyta. Pirmosios instancijos teismas 2013-01-17 protokoline nutartimi įpareigojo apeliantę pateikti 2009-05-11 mokėjimo pavedimo Nr. 1453 38 948 Lt sumai detalizavimą – kokios draudimo sutartys ir kokios draudimo įmokos buvo apmokėtos pavedimu, tačiau apeliantė teismo nutarties neįvykdė ir nepateikė nurodyto detalizavimo (b. l. 80-82).
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo pateikti 2009-05-11 mokėjimo pavedimo detalizavimą, kadangi šiuo atveju apeliantei tenka įrodyti draudimo įmokos sumokėjimo faktą, o ne ieškovei (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pakankamų įrodymų, patvirtinančių 2009-05-27 eismo įvykio metu buvus sumokėtai draudimo sutartyje AYAS 01 7265365 numatytai 1 100 Lt draudimo įmokai, todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti iš apeliantės atlyginti žalą regreso tvarka (CPK 185 str., CK 6.280 str., LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 7 d.).
Apeliantė ir su apeliaciniu skundu nepateikė įrodymų, patvirtinančių ginčo draudimo įmokos sumokėjimą laiku. Kritiškai vertintini apeliantės argumentai dėl ieškovės ir draudimo brokerio nepakankamo bendradarbiavimo, nesiaiškinimo, kaip buvo įskaityta 38 948 Lt suma. Byloje nėra duomenų, kad pati apeliantė būtų veikusi kaip rūpestingas ir atidus asmuo (bonus pater familias) ir aiškinusis, kaip buvo įskaityti 38 948 Lt, nes atsakomybė dėl nelaiku sumokėtos draudimo įmokos tenka ne kam kitam, o draudėjui, šiuo atveju apeliantei.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodynėjimo pareigą, tyrė ir vertino byloje esančius įrodymus, todėl apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais naikinti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė UAB DK „PZU Lietuva“ už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 532,40 Lt atstovavimo išlaidų (b. l. 112-113), todėl atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovės UAB „Naideka“ ieškovės naudai priteistinos atstovavimo išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Naideka“ (j. a. k. 148031070) 532,40 Lt (penkis šimtus trisdešimt du litus 40 ct) atstovavimo išlaidų uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ (j. a. k. 110057869) naudai.