- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-03-04
- Bylos Nr.
- 2-269-452/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-07253-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Svirplienė
- Ieškovas
- UAB DK „PZU Lietuva“
- Atsakovas
- UAB „Naideka“
- Advokatai
- Inga Radinienė
- Kategorijos
- 73.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UABDK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovei UAB „Naideka dėl žalos regreso tvarka priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB DK „PZU Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Naideka“ 4743,21 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad UAB DK „PZU Lietuva" apdraudė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (sutartis AYAS Nr. 01 7265365) automobilį „DAF FT XF105.410", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - DAF). 2009-05-27, M50 kelyje, Airijoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovo UAB „Naideka“ darbuotojas A. K. su vilkiku DAF atsitrenkė ir apgadino automobilį „Ford Fiesta", valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio kaltininku pripažintas automobilio DAF vairuotojas, už kurį ieškovė išmokėjo 4743,21 Lt draudimo išmoką ( mokėjimo Nr. 1476, 1373,73 EUR). UAB „Naideka“ praleido draudimo sutartyje numatytą draudimo įmokos sumokėjimo terminą ir laiku nesumokėjo už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo įmoką. Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau- TPVCAPDĮ) 11 str. 7 d. pagrindu ieškovė įgijo teisę reikalauti grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas, t.y. draudikas įgyja 100 proc. draudimo išmokos dydžio reikalavimo teisę į apdraustąjį 4743,21 Lt sumai. Nors laiku draudimo įmoka nebuvo sumokėta, bet atsakovė draudimo apsaugą gavo, todėl privalo atlyginti ieškovės išmokėtą draudimo išmoką.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Iš esmės pakartojo ieškinyje bei parengiamojo posėdžio metu išdėstytus argumentus bei motyvus. Nurodė, kad atsakovė laiku, t.y. iki 2009-05-18 nesumokėjo draudimo įmokos pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimo sutarties (AYAS Nr. 01 7265365) 1.5.2. punktą. Įvykus draudiminiam įvykiui, ieškovė išmokėjo draudiminę išmoką 4743,21 Lt ir TPVCAPDĮ 11 str. 7 d. pagrindu įgijo regreso teisę į apdraustąjį. Pateikti įrodymai – brokerio ataskaitos – patvirtina, kad draudimo įmoka nebuvo laiku sumokėta.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Iš esmės pakartojo atsiliepime išdėstytus motyvus. Nurodė, kad pateikti įrodymai – mokėjimo dokumentai – patvirtina, kad draudimo įmoka pagal sutartį sumokėta savalaikiai. Ieškinys neįrodytas, todėl prašė jį atmesti. Taip pat parengiamojo ir teismo posėdžio metu prašė taikyti ieškinio senatį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad 2009-05-05 tarp UAB DK „PZU Lietuva", tarpininkaujant UADBB „Šiaurės brokeris“, ir UAB „Naideka“ buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. AYAS 01 7265365, kuria buvo apdrausta automobilio DAF FT XF 105.410, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė (10-11 b.l.). Minėta draudimo sutartis galiojo dvylika mėnesių, draudimo įmokas mokant sutartyje nurodytais terminais.
Byloje esantys nukentėjusiojo pareiškimas, sąskaitos, „Tesco Insurance“ raštas, transporto priemonės pasiėmimo dokumentai, vairuotojo rašytiniai paaiškinimai, draudimo išmokos mokėjimo pažyma ir mokėjimo nurodymas patvirtina, kad užsienio šalyje Airijoje įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė Ford Fiesta, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) ( 9, 12-13, 17-32 b.l.). Šio eismo įvykio kaltininku pripažintas UAB „Naideka“ vairuotojas, vairavęs pagal minėtą draudimo sutartį apdraustą automobilį. Ieškovė eismo įvykio metu nukentėjusiajai šaliai per savo administruojančią žalą įmonę Anglijoje išmokėjo draudimo išmoką 4743,21 Lt ( 12-13 b.l.). Šių aplinkybių šalys neginčija. Todėl akivaizdu, kad ieškovas pripažino draudimo sutarčių galiojimą, t. y. vykdė pagal draudimo sutartis prisiimtus įsipareigojimus.
Lietuvos Respublikos TPVCAPDĮ 11 str. 7 d. numato, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo, išmokėjęs išmoką draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-06-22 nutartyje (civilinė byla 3K-3-314/2012) išaiškino, kad TPVCAPD įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nustatytų padarinių (draudėjo pareiga grąžinti draudėjui draudimo išmoką) atsiradimas yra siejamas su tam tikrų sąlygų buvimu: 1) draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą; 2) per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba 3) žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį. Taigi esminės šiai normai taikyti nustatinėtinos aplinkybės, atsižvelgiant į nagrinėjamą atvejį, yra draudimo įmokos iki sutartyje nustatyto termino nesumokėjimas ir draudžiamojo įvykio per laikotarpį, kurį buvo delsiama sumokėti draudimo įmoką, atsitikimas. Priešingas aiškinimas neatitiktų ne tik įstatymo nuostatų, bet ir draudimo teisinių santykių reguliavimo esmės. TPVCAPD įstatyme įtvirtinta draudiko pareiga mokėti nukentėjusiam trečiajam asmeniui išmoką net ir tais atvejais, kai draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, tačiau kartu nustatyta draudiko teisė reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos sumokėtas sumas. Tokiu teisiniu reguliavimu, atsižvelgiant į draudimo teisinių santykių atlygintinį pobūdį ir draudimo sutarties, kaip rizikos sutarties, prasmę, yra siekiama užtikrinti draudiko teisėtų interesų apsaugą bei pašalinti galimybę draudėjui piktnaudžiauti. Tokiu būdu draudėjas drausminamas, nes, draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėdamas draudimo įmokos už teikiamą draudimo apsaugą, jis prisiima su tuo susijusią riziką, kad, įvykus draudžiamajam įvykiui, draudikas, išmokėjęs nukentėjusiam trečiajam asmeniui draudimo išmoką, įgis į draudėją atgręžtinio reikalavimo teisę. LR TPVCAPD 11 straipsnio 7 dalies nuostata suteikia draudikui galimo elgesio pasirinkimo galimybę, t. y. draudikas, esant nurodytoms sąlygomis visada turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti sumokėtą draudimo išmoką, tačiau tai, ar jis šia teise pasinaudos, priklauso draudiko diskrecijai. Taigi nurodytos normos dispozityvumas reiškia ne tai, kad, esant nustatytoms sąlygoms ir draudikui pareikalavus, draudėjas ne visada privalo sugrąžinti draudiko išmokėtas draudimo sumas, bet tai, kad draudikas turi teisę savarankiškai spręsti dėl savo teisių gynybos būdų pasirinkimo.
Teismas privalo vadovautis tokia TPVCAPDĮ normų aiškinimo ir taikymo praktika, kokia buvo suformuota bei kokia buvo vadovaujamasi taikant šias normas ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas ( Lietuvos Konstitucijos teismo 2007-10-24 nutarimas). Nagrinėjamoje byloje teismas neturi pagrindo daryti priešingai, nei anksčiau Lietuvos Aukščiausiojo teismo analogiškoje byloje padarytas išvadas ir formuoti priešingą praktiką (LR CPK 4 str.).
Ieškovė reikalauja 4743,21 Lt žalos atlyginimo, remdamasis TPVCAPDĮ 11 str. 7 d., kad atsakovė draudiminio įvykio metu nebuvo sumokėjusi draudimo įmokos, t.y., tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, ar atsakovė iki eismo įvykio buvo sumokėjusi draudimo sutartimi numatytu terminu nustatyto dydžio draudimo įmoką.
UAB DK „PZU Lietuva“ ir UAB „Naideka“ pasirašydamos sutartį Nr. AYAS 01 7265365 1.5.2 punktu numatė, kad 1100 Lt draudimo įmoka turėjo būti sumokėta iki 2009-05-18, sumokėta 2009-07-07, antra įmoka pagal grafiką turėjo būti sumokėta 2009-08-18, sumokėta 2009-09-25, trečia įmoka sumokėta 2009-12-29, nors turėjo būti 2009-11-18, ketvirta, kurios pagal grafiką sumokėjimo terminas 2010-02-18, apmokėta per du kartus 2010-03-19 – 80,06 EUR, 2010-03-27-238,52 EUR (62 b.l.). Iš pateiktų draudimo brokerio UADBB „Šiaurės brokeris“ ataskaitų matyti, kad atsakovės sumokėta įmoka 1100 Lt, kuri turėjo būti sumokėta iki 2009-05-18, sumokėta ir įskaityta tik 2009-07-07 (68 b.l.). Atsakovė UAB „Naideka“ nesutikdama su pareikštu ieškiniu, nurodė, kad pagal 2009-05-05 sudarytą draudimo sutartį Nr. AYAS 01 7265365 pirmąją eilinę įmoką, kuri turėjo būti sumokėta iki 2009-05-18, sumokėjo 2009-05-11 UADBB „Šiaurės brokeris“ pervesdama 38948 Lt sumą (40 b.l.). Šiuo pavedimu buvo sumokėtos draudimo įmokos pagal 10 sudarytų sutarčių su ieškove. Atsakovės padarytame pavedime nenurodyta mokėjimo paskirtis, draudimo sutartys, įmokas, laikotarpiai, už kuriuos mokama. Teismas negalėjo įsitikinti šiomis atsakovės nurodytomis aplinkybėms. Teismui pasiūlius atsakovei pateikti papildomus įrodymus – detalizavimą mokėjimo pavedimo 38948 Lt sumai (nurodant, kokios draudimo sutartys, už kokius laikotarpius ir kokio dydžio įmokos sumokėtos). LR CPK 178 str. numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kurios grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Pagal šį principą išvadą apie fakto buvimą teismas gali daryti tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismas laiko nepakankamais įrodymais, patvirtinančius, jog atsakovė sumokėjo laiku pagal draudimo sutartyje nustatytus terminus draudimo įmokas, nes neturėdamas 38948 Lt mokėjimo sumos detalizavimo negali įsitikinti atsakovės teiginių pagrįstumu ir laiko neįrodytu, jog eismo įvykio dienai 2009-05-27 buvo pilnai sumokėjęs draudimo sutartyje Nr. AYAS 01 7265365 numatytą 1100 Lt draudimo įmoką.
Atsakovė prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir bylą nutraukti. LR TPVCAPD įstatymo 11 str. 7 d. įtvirtintoje normoje numatyta savarankiška regresinė prievolė. LR CK 1.127 str. 4 d. numato, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės. Regreso atveju susiklosto du prievoliniai santykiai: pirmasis pasibaigia įvykdymu ir atsiranda naujas – regresinis santykis, todėl regresinė prievolė vykdoma pagal kitas, nei pradinė prievolė, taisykles, o terminų skaičiavimas pradedamas iš naujo. Draudiko reikalavimas transporto priemonės valdytojui, atsakingam už žalos padarymą asmeniui, kildinamas iš Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių, tai suponuoja, kad šiems reikalavimams taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009.) Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad žalą ieškovė nukentėjusiajai atlygino 2012-02-09 (12-13 b.l.), t.y. įvykdė pagrindinę prievolę, todėl darytina išvada, kad vienerių metų ieškinio senatis pradedama skaičiuoti nuo 2012-02-09. Ieškovė į teismą su reikalavimu kreipėsi 2012-10-15 (2 b.l.), todėl teismas laiko, kad ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju nepraleistas.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), teismas daro išvadą, kad pagal TPVCAPDĮ 11 str. 7 d. atsakovei sudarius draudimo sutartį su ieškove, bet laiku nesumokėjus įmokos, įvykus draudiminiam įvykiui ir ieškovei sumokėjus draudimo išmoką nukentėjusiajai, ji įgyja teisę reikalauti iš atsakovės grąžinti sumokėtą draudimo išmoką. Šiuo pagrindu ieškinys tenkintinas.
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 % dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (LR CK 6.37, 6.210 str.).
Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės valstybei priteistina: 142 Lt žyminis mokestis, 172,80 Lt išlaidos už vertimus, 12 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 9 p., 92 str., 93 str., 96 str.). Iš atsakovės priteistinos ieškovės patirtos 2153,80 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti, nes jos pagrįstos prie bylos pateiktais įrodymais. (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.)
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš UAB „Naideka“, į. k. 148031070, 4743,21 Lt (keturis tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt tris litus 21 ct) skolą, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-10-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 142 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt du litus) žyminį mokestį, 2153,80 Lt (du tūkstančius šimtą penkiasdešimt tris litus 80 ct) teisinės pagalbos išlaidas, 172,80 Lt (vieną šimtą septyniasdešimt du litus 80 ct) išlaidas už vertimą UABDK „PZU Lietuva“, į. k. 110057869.
Priteisti iš UAB „Naideka“, į. k. 148031070, 12 Lt (dvylika litų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.