- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-16
- Bylos Nr.
- e2A-729-852/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18446-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Verikas, Renata Volodko, Giedrė Čėsnienė
- Atsakovas
- D. Z., A. Z.
- Ieškovas
- A. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų D. Z. ir A. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovams D. Z. ir A. Z. bei pastarųjų priešieškinį ieškovei dėl naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. B. ieškiniu prašė nustatyti jai ir atsakovams bendra daline nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarką ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad jai ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)) (toliau – Žemės sklypas, Sklypas) ir gyvenamasis namas (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)) (toliau – Namas), esantys (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – Nekilnojamieji daiktai): ieškovė yra Žemės sklypo 1500/1800 dalių ir Namo 1/2 dalies bendraturtė, atsakovai yra po 1/12 (150/1800) dalių Žemės sklypo ir po 1/4 Namo bendraturčiai. Atsakovai trukdo naudotis jai priklausančiomis Nekilnojamųjų daiktų dalimis ir be jos sutikimo yra užėmę didesnę Žemės sklypo ir Namo dalį. Atsakovai naudojasi Namo patalpomis 2-1 (7,92 kv. m.), 2-2 dalimi (0,175 m x 2,30 m = 0,40 kv. m.), 2-3 (7,39 kv. m.), 2-4 (5.24 kv. m.), 2-5 (10,21 kv. m.), 2-6 (6,02 kv. m.), 2-7 (17,54 kv. m.) ir 2-8 (16,00 kv. m.), viso 70,72 kv. m., ieškovė naudojasi Namo patalpomis 1-1 (7,43 kv. m.), 1-2 (8,38 kv. m.), 1-3 (17,48 kv. m.), 1-4 (12,18 kv. m.), 1-5 (7,08 kv. m.) ir 2-2 dalimi (0,825 m. x 2,30 m. = 1.90 kv. m), viso 54,45 kv. m. Kadangi Namo bendras plotas yra 125,17 kv. m., atsakovai neteisėtai naudojasi 8,14 kv. m. plotu (70,72 kv. m. – 125,17 kv. m. / 2). Ieškovė reiškia ieškinį dėl naudojimosi tvarkos bendru turtu nustatymo, prašydama paskirti jai naudoti Namo patalpas, gretimas jos naudojamoms patalpoms, 2-3 (dalį „A“ pagal pateiktą grafinę išraišką, 1,21 m. x 2,40 m. = 2,90 kv. m.) ir 2-4 (5.24 kv. m.), viso 8,14 kv. m., ir iškeldinti atsakovus iš šių patalpų, įpareigojant ieškovę įrengti statybos teisės normas atitinkančias pertvaras, atskiriančias patalpų 2-2 ir 2-3 dalis. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovai be jos leidimo vaikšto, važiuoja automobiliais, stato transporto priemones jos naudojamoje Sklypo dalyje „I“ pagal UAB „Geomilė“ 2019 m. balandžio 9 d. parengtą planą, tiekia per šią Sklypo dalį vandenį giminaičiams į gretimą žemės sklypą, nukėlė tvorą, skiriančią šią Sklypo dalį ir gretimą sklypą. Taikiai susitarti, t. y. pasirašyti notarinės formos susitarimą dėl naudojimosi Nekilnojamaisiais daiktais, atsakovai, ieškovės teigimu, atsisako. Dėl to būtina teismo tvarka nustatyti naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarką pagal šalims priklausančias dalis ir labiausiai atitinkančią jau nusistovėjusią naudojimosi jais tvarką. Ieškovė prašo nustatyti tokią naudojimosi tvarką: Žemės sklypu (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)) pagal UAB „Geomilė“ 2019 m. balandžio 9 d. parengtą planą, paskiriant naudotis: a) ieškovei atskirai šiame plane pažymėtomis dalimis – dalį „I“, apibrėžtą taškais: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 38, 45, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25 ir 26, taip pat taškais: 39, 31, 8, 9, 10, 11, 12, 44, 43, 42, 41 ir 40; b) abiem atsakovams atskirai – dalį „II“, apibrėžtą taškais: 45, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 12, 13 ir 14; c) kartu su atsakovais bendrai – dalį „I, II“, apibrėžtą taškais: 38, 7, 8 ir 39; Gyvenamuoju namu (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)) pagal UAB „Geomilė“ 2019 m. kovo 27 d. parengtą grafinę išraišką, paskiriant naudotis šioje išraiškoje pažymėtomis dalimis: a) ieškovei atskirai – dalį „A“, susidedančią iš patalpų: 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 2-2 (dalis pagal minėtą išraišką), 2-3 (dalis pagal minėtą išraišką) ir 2-4; b) atsakovams atskirai – dalį „B“, susidedančią iš patalpų: 2-1, 2-2 (dalis pagal minėtą išraišką), 2-3 (dalis pagal minėtą išraišką), 2-5, 2-6, 2-7 ir 2-8. Įpareigoti ieškovę įrengti statybos teisės normas atitinkančias pertvaras, atskiriančias patalpų 2-2 ir 2-3 dalis pagal minėtą išraišką. Iškeldinti atsakovus iš patalpų 2-3 (dalis „A“ pagal minėtą grafinę išraišką) ir 2-4 gyvenamajame name (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)).
Atsiliepimas
2. Atsakovai D. Z. ir A. Z. atsiliepimu prašė ieškinio netenkinti. Taip pat atsakovai pateikė priešieškinį, kurį vėliau sutikslinę prašė: nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)) tvarką pagal 2019 m. lapkričio 22 d. matininkės M. B. parengtą naudojimosi tvarkos schemą, paskiriant naudotis šioje schemoje pažymėtomis dalimis: a) atsakovams – 2 dalį, susidedančią iš patalpų 2-1; 2-2; 2-3; 2-4; 2-5; 2-6; 2-7; 2-8; b) ieškovei – 1 dalį, susidedančią iš patalpų 1-1; 1-2; 1-4; 1-5; 1-6; nustatyti naudojimosi Žemės sklypu (adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) tvarką pagal MB „Geolinkas“ 2020 m. balandžio 15 d. parengtą planą, paskiriant naudotis šiame plane pažymėtomis dalimis (taškų Nr. plane): a) ieškovei Žemės sklypo dalį, pažymėtą šiame plane Nr. – 1; 2; 3; 4; 5; 6; 7; 8; 9; 10; 11; 12; 13; 14; 15; 16; 17; 18; 19; 20; 21; 22; 23; 24; 25; 26; 1 (plotas 1306 kv. m.), ir Žemės sklypo dalį, pažymėtą šiame plane Nr. – 35; 34; 33; 30; 29; 28; 27; 32; 35 (plotas 155 kv. m.); b) atsakovams Žemės sklypo dalį, pažymėtą šiame plane Nr. – 11; 12; 13; 14; 36; 35; 34; 33; 30; 11 (plotas 261 kv. m.); c) ieškovei bei atsakovams bendrai naudoti Žemės sklypo dalį, plane pažymėtą Nr. – 6; 7; 8; 9; 10; 11; 30; 29; 28; 27; 6. (plotas 78 kv. m.). Atsakovai paaiškino, kad jų prašoma nustatyti naudojimosi tvarka yra pagrįsta dešimtmečiais nusistovėjusia de facto naudojimosi tvarka, yra teisinga, teisėta, sąžininga ir protinga, priešingai nei ieškovės siūloma. Ieškovė nuosavybės teises į ½ dalies Namo ir 1500/1800 Žemės sklypo dalį įgijo 2016 m. sausio 12 d. remiantis 2016 m. sausio 5 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu Nr. DA-35, paveldėjus jį iš mamos T. V. Pastarosios nuosavybės (paveldėjimo) teisė į šį turtą buvo nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-15198-861/2014 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo buvo nustatyta, kad ieškovės mama T. V. po savo tėvo S. P. mirties priėmė jo palikimą faktiškai padėjusi jį valdyti. S. P., T. V. ir ieškovė de facto valdė Namo dalį taip, kaip yra nurodyta atsakovų pateiktoje gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos schemoje. Todėl ieškovė galėjo paveldėti tik tokią paveldėto turto dalį, kiek faktiškai naudojo jos mama T. V. po savo tėvo S. P. mirties. Jeigu ieškovės faktiškai valdoma Namo dalis neatitinka formaliai nustatytos ½ dalies Namo, tokia formaliai nustatyta dalis yra koreguotina. Atsakovai taip pat paaiškino, kad atsakovė D. Z. nuosavybės teises į ½ dalį Namo ir 300/1800 Žemės sklypo dalį įgijo 2014 m. gruodžio 16 d. iš sesers L. P. pagal 2014 m. gruodžio 4 d. sudarytą dovanojimo sutartį Nr. 1-15249. Vėliau, 2016 m. birželio 20 d. 150/1800 atsakovė Žemės sklypo dalį perleido (padovanojo) savo sutuoktiniui A. Z. Ieškovė ir atsakovai Nekilnojamuosius daiktus valdo daline nuosavybės teise idealiosiomis dalimis, nei Namo, nei Žemės sklypo naudojimo tvarka nėra ir nebuvo nustatyta. Pagal susiformavusią Žemės sklypo ir Namo naudojimosi praktiką, Žemės sklype natūraliai yra suformuotas įvažiavimas, pėsčiųjų kelias ir pravažiavimas automobiliams iš (duomenys neskelbtini) gatvės palei Namo perimetro dalį, kur yra įrengti 2 atskiri įėjimai į ieškovės ir atsakovų naudojamas Namo patalpas. Ši praktika yra suformuota natūraliai esant objektyviai būtinybei praeiti, pravažiuoti ir transporto priemonei pasistatyti prie naudojamų Namo dalių. Žemės sklypo naudojimas, suteikiantis galimybę atsakovams laisvai įeiti, įvažiuoti ir pastatyti transporto priemones, yra įprastas Žemės sklypo naudojimo būdas. Tik toks naudojimasis Žemes sklypu ir Namu suteiks savininkui teisę naudotis bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį ir pilna apimtimi įgyvendinti savo, kaip savininko, teises. Tuo tarpu Žemės sklypo plotai, nurodyti ieškovės pateiktame plane, atsakovų teigimu, yra ieškovės subjektyvus bei atsakovų teisių ir teisėtų interesų neatitinkantis pageidavimas. Tenkinus ieškinį šioje dalyje, atsakovai neteks galimybės privažiuoti į kiemą savo automobiliu ir jį ten statyti, kaip yra įprasta dabar.
3. Ieškovė su priešieškiniu nesutiko papildomai pažymėdama, jog gyvenamasis namas buvo statomas ir rekonstruojamas P. šeimos bendromis jėgomis, neskiriant kiekvieno indėlio, todėl ir buvo įregistruotas S. ir S. P. lygiomis dalimis nuo 1976 m. S. P. yra ieškovės senelis. Atsakovams minėto namo ir sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį padovanojo ieškovės dėdės S. P. sūnaus J. sutuoktinė L. P., kuri yra D. Z. sesuo. Atsakovai neturi teisės naudotis didesne, nei jiems priklauso, turto dalimi, todėl jų priešieškinys negali būti tenkinamas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti iš dalies, nustatyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių naudojimosi tvarką pagal UAB „Geomilė“ 2019 m. kovo 27 d. parengtą grafinę išraišką, paskiriant naudotis šioje išraiškoje pažymėtomis dalimis: a) ieškovei A. B., atskirai – dalį „A“, susidedančią iš patalpų: 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 2-2 (dalis pagal minėtą išraišką), 2-3 (dalis pagal minėtą išraišką) ir 2-4; b) atsakovams D. Z. ir A. Z. atskirai – dalį „B“, susidedančią iš patalpų: 2-1, 2-2 (dalis pagal minėtą išraišką), 2-3 (dalis pagal minėtą išraišką), 2-5, 2-6, 2-7 ir 2-8; 5pareigoti ieškovę A. B. įrengti statybos teisės normas atitinkančias pertvaras, atskiriančias gyvenamojo namo patalpų 2-2 ir 2-3 dalis pagal minėtą išraišką; iškeldinti atsakovus D. Z. ir A. Z., iš patalpų 2-3 (dalis „A“ pagal minėtą grafinę išraišką) ir 2-4 gyvenamajame name, likusioje dalyje ieškinį atmesti. Teismas taip pat nusprendė priešieškinį patenkinti iš dalies: nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių naudojimosi tvarką pagal MB „Geolinkas“ 2020 m. balandžio 15 d. parengtą planą, paskiriant naudotis šiame plane pažymėtomis dalimis: a) ieškovei A. B. Žemės sklypo dalį, šiame plane pažymėtą dalimi ,,A“ su apibrėžtais taškais 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 1 (plotas 1306 kv. m.), ir Žemės sklypo dalį, pažymėtą šiame plane taškais 35, 34, 33, 30, 29, 28, 27, 32, 35 (plotas 155 kv. m.); b) atsakovams D. Z. ir A. Z. Žemės sklypo dalį, pažymėtą šiame plane dalimi ,,B“ su apibrėžtais taškais 11, 12, 13, 14, 36, 35, 34, 33, 30, 11 (plotas 261 kv. m.); c) ieškovei A. B. bei atsakovams D. Z. ir A. Z. bendram naudojimui paskirti naudoti Žemės sklypo dalį, plane pažymėtą dalimi ,,AB“ ir apibrėžtą taškais 6, 7, 8, 9, 10, 11, 30, 29, 28, 27, 6 (plotas 78 kv. m.), likusioje dalyje priešieškinį atmesti. Teismas nurodė, kad šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų neskirsto, o jas palieka kiekvienai šaliai. Valstybei ir ieškovės ir atsakovų teismas priteisė iš kiekvieno po 8,40 Eur pašto išlaidų.
5. Teismas nurodė, kad pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalį, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymėjo, jog byloje yra pateikti du naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos variantai – ieškovės A. B. (el. b. apyrašo t. I, psl. 8, 25) ir atsakovų D. ir A. Z. (el. b. apyrašo t. I, psl. 118, t. II, psl. 33). Pasisakydamas dėl naudojimosi tvarkos Namu nustatymo, teismas pažymėjo, jog ginčo šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini): ieškovė A. B. yra Žemės sklypo 1500/1800 dalių ir Namo 1/2 dalies bendraturtė, atsakovai D. Z. ir A. Z. yra po 1/12 (150/1800) dalių Žemės sklypo ir po 1/4 Namo bendraturčiai (el. b. apyrašo t. I, psl. 11-19, 22-24). Byloje nėra ginčo dėl to, kad Namas buvo statomas ir rekonstruojamas P. šeimos bendromis jėgomis, neskiriant kiekvieno indėlio, ir buvo įregistruotas S. ir S. P. lygiomis dalimis vėliausiai nuo 1976 m. (nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo 4.25 ir 4.26 punktai). S. P. yra ieškovės senelis. Atsakovams minėto namo ir sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį padovanojo ieškovės dėdės S. P. sūnaus J. sutuoktinė L. P., kuri yra D. Z. sesuo. Teismas pažymėjo, kad tiek pačios ginčo šalys, tiek liudytojais byloje apklausti asmenys (S. P. (ieškovės brolis), A. P.ir A. P. (J. ir L. P. vaikai)), paaiškino, kad faktiškai Namas dviejų galų, naudojamas per du atskirus įėjimus, tokia jo lokalizacija ir faktinio naudojimosi tvarka didelių keblumų nesudaro, kiekviena ginčo šalis gali naudotis turima Namo dalimi savarankiškai. Pagal susiformavusią Žemės sklypo ir Namo naudojimosi praktiką, Žemės sklype natūraliai yra suformuotas įvažiavimas, pėsčiųjų kelias ir pravažiavimas automobiliams iš (duomenys neskelbtini) gatvės palei Namo perimetro dalį, kur yra įrengti 2 atskiri įėjimai į ieškovės ir atsakovų naudojamas Namo patalpas. Teismas nustatė, kad ginčas tarp šalių kilo iš esmės dėl to, kad ieškovės teigimu, atsakovai neteisėtai naudojasi didesne Namo dalimi. Šios aplinkybės atsakovai neginčijo, apeliuodami į tai, kad tokią teisę jiems suteikia dešimtmečiais nusistovėjęs faktinis naudojimas, kuris, anot jų, lėmė ir ieškovės minėto teismo sprendimu nustatyto faktinio paveldėjimo ribas. Tačiau teismas vertino, kad tokia atsakovų pozicija nepagrįsta. Bylos duomenys rodo, kad ieškovė ir atsakovai nuosavybės teise valdo po ½ dalį Namo, kurio visas plotas yra 125,17 kv. m. Taigi ieškovei ir atsakovams nuosavybės teise tenkanti Namo dalis sudaro po 62,585 kv. m. Atsakovai neginčijo aplinkybės, jog jie faktiškai naudojasi didesne dalimi Namo, nurodydami, kad naudojasi Namo patalpomis 2-1 (7,92 kv. m.), 2-2 dalimi (0,175 m x 2,30 m = 0,40 kv. m.), 2-3 (7,39 kv. m.), 2-4 (5.24 kv. m.), 2-5 (10,21 kv. m.), 2-6 (6,02 kv. m.), 2-7 (17,54 kv. m.) ir 2-8 (16,00 kv. m.), viso 70,72 kv. m.. Tuo tarpu ieškovė naudojasi Namo patalpomis 1-1 (7,43 kv. m.), 1-2 (8,38 kv. m.), 1-3 (17,48 kv. m.), 1-4 (12,18 kv. m.), 1-5 (7,08 kv. m.) ir 2-2 dalimi (0,825 m. x 2,30 m. = 1.90 kv. m), viso 54,45 kv. m. Tai nustatyta iš byloje apklaustų asmenų paaiškinimų ir matyti iš pačių ginčo šalių, tame tarpe ir atsakovų, pateiktų gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos schemų (el. b. apyrašo t. I, psl. 8, 118). Atsakovų pateiktoje ir prašomoje patvirtinti schemoje nurodytas dar didesnis jiems tenkantis plotas (72,62 kv. m.), o atsakovei jis sumažintas dar didesne dalimi ir yra tik 52,55 kv. m. Teismas sprendė, kad negali nustatyti naudojimosi tvarkos pagal atsakovų pateiktą schemą, nes joje atspindėtos nuosavybės dalys neatitinka realiai turimų nuosavybės teise valdomų Namo dalių, atsakovai nepagrįstai ir neteisėtai apeliuoja į jiems nuosavybės teise nepriklausančią turto dalį, faktiškai uzurpuodami ieškovės tenkančią Namo dalį, todėl priešieškinys šioje jų reikalavimų dalyje negali būti tenkinamas. Kadangi Namo bendras plotas yra 125,17 kv. m., atsakovai naudojasi 8,14 kv. m. didesniu plotu (70,72 kv. m. – 125,17 kv. m. / 2), ieškovė pareiškė ieškinį dėl naudojimosi tvarkos bendru turtu nustatymo pagal jos pateiktą naudojimosi Namu schemą (el. b. apyrašo t. I, psl. 8), prašydama paskirti jai naudoti Namo patalpas pagal nusistovėjusį faktinį jų naudojimą ir papildomai gretimas jos naudojamoms patalpoms, dalį 2-3 patalpos (dalį „A“ pagal pateiktą grafinę išraišką ir dalį 2-3 patalpos (1,21 m. x 2,40 m. = 2,90 kv. m.) ir 2-4 patalpą (5.24 kv. m.), viso 8,14 kv. m., ir iškeldinti atsakovus iš šių patalpų, įpareigojant ieškovę įrengti statybos teisės normas atitinkančias pertvaras, atskiriančias patalpų 2-2 ir 2-3 dalis. Teismas vertino, kad nėra pagrindo nesutikti su tokia ieškovės siūloma naudojimosi Namu tvarka, nes ji yra pagrįsta ir teisėta, atitinka ginčo šalių nuosavybės teise valdomo turto dalis, yra protinga, racionali, galinti užtikrinti socialinę taiką, nenukrypstant ir nepažeidžiant bendraturčių turimų nuosavybės dalių adekvatumo. Teismas, pasisakydamas dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo, nurodė, kad ieškovė A. B. yra Žemės sklypo 1500/1800 dalių, o atsakovai D. Z. ir A. Z. yra po 1/12 (150/1800) dalių Žemės sklypo savininkai (el. b. apyrašo t. I, psl. 11-19, 22-24). Kilus ginčui dėl naudojimosi ir šiuo bendru turtu, kiekviena ginčo šalis pateikė savo naudojimosi Žemės sklypu tvarkos variantą. Ieškovė pateikė UAB ,,Geomilė“ 2019 m. balandžio 9 d. parengtą planą (el. b. apyrašo t. I, psl. 25), pagal kurį prašo paskirti jai naudotis atskirai šiame plane pažymėta dalimi „I“, apibrėžtą taškais: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 38, 45, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25 ir 26, taip pat taškais: 39, 31, 8, 9, 10, 11, 12, 44, 43, 42, 41 ir 40 (plotas 1491 kv. m.); abiem atsakovams atskirai – dalį „II“, apibrėžtą taškais: 45, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 12, 13 ir 14 (plotas 291 kv. m.); bendram bendraturčių naudojimui – dalį „I, II“, apibrėžtą taškais: 38, 7, 8 ir 39 (9 kv. m.). Atsakovai pateikė MB „Geolinkas“ 2020 m. balandžio 15 d. parengtą planą (el. b. apyrašo t. II, psl. 33), pagal kurį prašo paskirti naudotis ieškovei Žemės sklypo dalį, pažymėtą šiame plane dalimi ,,A“ su apibrėžtais taškais 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 1 (plotas 1306 kv. m.), ir Žemės sklypo dalį, pažymėtą šiame plane taškais 35, 34, 33, 30, 29, 28, 27, 32, 35 (plotas 155 kv. m.); atsakovams Žemės sklypo dalį, pažymėtą šiame plane dalimi ,,B“ su apibrėžtais taškais 11, 12, 13, 14, 36, 35, 34, 33, 30, 11 (plotas 261 kv. m.); bendram naudojimui paskirti naudoti Žemės sklypo dalį, plane pažymėtą dalimi ,,AB“ ir apibrėžtą taškais 6, 7, 8, 9, 10, 11, 30, 29, 28, 27, 6 (plotas 78 kv. m.). Teismas pažymėjo, jog šalys vieninteliu to nesutarimo aspektu įvardijo bendram jų naudojimui tenkančios sklypo dalies plotą, dėl kitų plotus apibrėžiančių taškų diskusijų nekilo. Vertinant šalių pateiktas schemas, matyti, jog jos skiriasi nežymiai ir iš esmės tik aptarto bendro naudojimo ploto dalimi. Teismas vertino, kad šiuo atveju labiau racionalus, optimalus ir protingas yra atsakovų siūlomas naudojimosi Žemės sklypu variantas, kuris, teismo manymu, labiau užtikrins socialinę taiką tarp bendraturčių, nenukrypstant bei nepažeidžiant jų turimų nuosavybės dalių adekvatumą, labiau užtikrins visų šalių galimybę maksimaliai tinkamai naudotis turimu turtu kasdienių poreikių tenkinimui, leis atsakovams savo automobiliu privažiuoti į sklypo dalį, skirtą individualiam naudojimui, ir laikyti automobilį savo sklypo valdoje, tuo užtikrinant didesnį turto saugumą, ir ši atsakovų teisė, teismo manymu, nagrinėjamo ginčo kontekste turi būti ginama, nes šaliai, turinčiai sklypą, privalu turėti tinkamas sąlygas jame laikyti savo turtą. Teismas pažymėjo, jog ieškovė neginčijo aplinkybės, kad jos siūlomu variantu yra apribojama atsakovų teisė įvažiuoti į sklypo teritoriją nuosavu automobiliu taip, kaip šiai dienai yra ir ilgą laiką buvo įprasta. Teigė, kad automobilį galima statyti ir anapus tvoros važiuojamojoje kelio dalyje, jo kelkraštyje. Ieškovė, formuodama savo siūlymo naudotis Žemės sklypu variantą, neatsižvelgė į bendraturčių įprastą teisę statytis automobilį namų kieme, jokios alternatyvos tam nenumatė ir nepasiūlė. Ieškovės pateiktas planas, kaip matyti iš jame atvaizduotos dalies bendram šalių naudojimui, akivaizdžiai tokią galimybę riboja, nes bendram naudojimui paliekama tik 9 kv.m.. Vizualiai šis atstumas atrodo per mažas ne tik pravažiavimui, bet ir praėjimui. Žemės sklype natūraliai yra suformuotas įvažiavimas, pėsčiųjų kelias ir pravažiavimas automobiliams iš (duomenys neskelbtini) gatvės palei Namo perimetro dalį, kur yra įrengti 2 atskiri įėjimai į ieškovės ir atsakovų naudojamas Namo patalpas. Ši praktika yra suformuota natūraliai esant objektyviai būtinybei praeiti, pravažiuoti ir transporto priemonei pasistatyti prie naudojamų Namo dalių. Tenkinus ieškinį šioje dalyje, atsakovai neteks galimybės naudotis įprastiniu privažiavimu į kiemą savo automobiliu ir jo statymu ten, kuo bus nepagrįstai apribotos jų, kaip bendraturčių, teisės tinkamai naudotis bendra sklypo dalimi, o ieškovė įgis nepelnytų pranašumų ir galimą patogumą. Todėl teismas nurodė, kad atsisako patvirtinti ieškovės siūlomą naudojimosi Žemės sklypu tvarką bei pritaria atsakovų šioje dalyje pateiktam siūlymui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovai D. Z. ir A. Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės A. B. ieškinį atmesti visiškai, o apeliantų priešieškinį tenkinti visiškai. Apeliantai nurodo, kad iš esmės jie skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria kartu su išvestiniais prašymais buvo nustatytas ieškovės pateiktas naudojimosi Namu tvarkos planas, o priešieškinyje pateikti apeliantų prašymai buvo atmesti.
7. Apeliantai paaiškina, kad gyvenamąjį statinį (t.y. Namą), dėl kurio vyksta ginčas sudaro: (a) gyvenamasis, rastų sienų vieno buto pastatas, kuris plane pažymėtas indeksu 1A1m; (b) plytų mūro priestatas, kuris plane pažymėtas indeksu 1A1p, kuriame yra patalpos plane pažymėtos indeksu Nr. 2-8 ir 2-7, kuris buvo pastatytas buvusių namo savininkų ir kurių nuosavybės teisės buvo per kelis asmenis perleistos apeliantams; (c) medinis priestatas, kuris plane pažymėtas indeksu 2A1ž, kuriame yra patalpos Nr. 2-1, 2-2, 1-1, kurio dalis (Nr. 2-1, 2-2) buvo pastatyta buvusių namo savininkų, kurių nuosavybės teisės buvo per kelis asmenis perleistos apeliantams. Iš civilinėje byloje surinktų duomenų matyti, kad pagrindinė 44,32 kv. m. ploto Namo dalis, kurią sudaro plane pažymėtos patalpos Nr. 1-2; 1-4; 2-4; 2-5; 2-6; 2-3, buvo pastatyti dar 1940 metais, t.y. 1940 iki 1963 -1966 metų bendras Namo kartu su priestatu plotas buvo 44,32 kv. m. Apeliantai paaiškina, kad 1966 m. prie paminėtos Namo dalies buvo pastatytas (medinis) 29,66 kv.m. priestatas, kurį sudaro (plane pažymėtos) patalpos Nr. 1-5; 1-6. Kiek vėliau prie paminėtų Namo dalių buvo pristatytos 7,43 kv. m. ploto patalpos Nr. 1-1 ir dar vėliau bendro 10,22 kv.m. ploto patalpos Nr. 2-1; 2-2. Dar vėliau, 1970 m., atsiradus Name dviem įėjimams patalpoje Nr. 1-2 ir patalpoje Nr. 2-3, praėjimas iš Namo patalpos Nr. 1-2 į patalpą Nr. 2-3 buvo užmūrytas. Iš bendro Namo plano ir naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos yra aišku, kad nors de iure kiekviena šeima valdė ½ Namo dalį, jis tarp pirmųjų savininkų / valdytojų / naudotojų istoriškai buvo padalintas sekančiomis proporcijomis: viena dalis, faktiškai naudojosi patalpomis, šiuo metu pažymėtomis indeksais Nr. 1-1; 1-2; 1-4; 1-5; 1-6, kurių bendras plotas yra 52,55 kv. m. (ieškovės A. B. naudojama dalis); kita dalis, faktiškai naudojosi patalpomis, šiuo metu pažymėtomis indeksais Nr. 2-1; 2-2; 2-3; 2-4; 2-5; 2-6, kurių bendras plotas yra 39,08 kv. m. (apeliantų naudojama dalis). Apeliantų teigimu, Namas visada buvo naudojamas šalių tarpusavio susitarimu, o apeliantų giminaičių naudojamų Namo patalpų bendras plotas buvo net mažesnis už ieškovės giminaičių naudojamų patalpų plotą. Analogiška Namo naudojimosi tvarka tęsėsi ir vėliau, kai prie šiuo metu apeliantų naudojamos Namo dalies buvo pastatytas ir prijungtas 33,54 kv. m. ploto gyvenamasis priestatas, šiuo metu pažymėtas indeksu 1a1/p (patalpos Nr. 2-7; 2-8). Namo patalpos dar 1976-1978 metais buvo paskirstytos sekančiai - ieškovė ir iki jos buvę Namo ½ dalies savininkai naudoja (naudojo) Namo patalpas, 2016-01-20 VĮ Registrų centro Vilniaus filialo patvirtintame kadastriniame plane pažymėtas indeksu „1“, t.y. atitinkamai patalpas 1-1, 1-2, 1-4, 1-5, 1-6, o apeliantai ir iki jų buvę Namo ½ dalies savininkai naudoja (naudojo) Namo patalpas, plane pažymėtas indeksu „2“, t.y. atitinkamai 2-1 - 2-8. Buvusių Namo bendrasavininkų veiksmų tendencija ir logika nustatant žodinę naudojimosi Namu tvarką bei statant priestatus yra aiški – vieni Namo ½ dalies savininkai naudojosi (naudojasi) patalpomis, pažymėtomis indeksais „1“, kita dalis – pažymėtomis indeksais „2“. Šį faktą galima pagrįsti ne tik faktiniu buvusių ir esamų savininkų naudojimosi Namu tendencija ir nusistovėjusia tvarka, bet ir tuo, kad: namo patalpos pažymėtos indeksais „1“ ir „2“ yra atskirtos bei nesuteikia galimybės patekti iš vienos namo dalies į kitą; 1a1/p gyvenamasis priestatas yra sujungtas su viena iš namo patalpų, pažymėtų indeksu „2“ ir faktiškai buvo naudojamos tos dalies namo savininkų; Tiesioginis patekimas į gyvenamąjį priestatą 1a1/p yra numatytas tik iš patalpų, pažymėtų indeksu „2“ ir nenumato pateiktų iš patalpų, pažymėtų indeksu „1“. Apeliantų teigimu, tai reiškia, kad 1971 m. pastatytas gyvenamasis priestatas 1a1/p buvo pastatytas Namo dalies, kuria šiuo metu naudojasi apeliantai, siekiant padidinti jų naudojamos Namo dalies plotą (po gyvenamojo priestato 1a1/p suformavimo, indeksu „2“ pažymėtų patalpų bendras plotas padidėjo nuo 39,08 kv.m iki 72,62 kv.m.).
8. Apeliantai pažymi, kad jie neginčija ieškovės nuosavybės įgijimo pagrindo, t.y. paveldėjimo teisės, tačiau mano, kad ieškovė negali prašyti teismo padalyti tai, kas jai nepriklauso ir ko ji nepaveldėjo. Ieškovė nuosavybės teises į ½ Namo dalį įgijo paveldėjus jį iš savo mamos T. V., kurios nuosavybės (paveldėjimo) teisė į Namo dalį buvo nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. sprendimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad ieškovės mama T. V. po jos tėvo S. P. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėjus jį valdyti. S. P., T. V. ir ieškovė de facto valdė Namo dalį taip, kaip yra nurodyta apeliantų pateiktoje Namo naudojimosi tvarkos schemoje. Todėl apeliantų įsitikinimu, ieškovė galėjo paveldėti tik tokią turto dalį, kiek faktiškai naudojo jos mama T. V. po S. P. mirties. Apeliantai pažymi, kad tokią jų poziciją, be kita ko, patvirtino 2020 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio metu apklausti liudytojai: A. P. ir A. P. (J. ir L. P. vaikai) bei S. P. (ieškovės brolis, T. V. sūnus).
9. Apeliantai taip pat paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovės pateiktą naudojimosi Namu tvarka, padalindamas Namo patalpas Nr. 2-2 ir 2-3, bei įpareigodamas ieškovę įrengti statybos teisės normas atitinkančias pertvaras, atskiriančias gyvenamojo namo patalpų 2-2 ir 2-3 dalis, visiškai nevertino techninių tokio sprendimo įgyvendinimo galimybių ir būdų. Apeliantai paaiškina, kad kasacinio teismo praktikoje laikoma, kad kai prašoma nustatyti naudojimosi daiktu tvarka numato tam tikrus daikto, pavyzdžiui, statinio pakeitimus, teismas patikrina, ar planuojami pakeitimai atitinka teisės aktų (Statybos įstatymo, Statybos techninių reglamentų ir kt.) reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006). Nagrinėjamu atveju jokia ekspertizė paskirta nebuvo ir joks patikrinimas atliktas nebuvo. Apeliantų nuomone, tai yra vienas esminių pirmosios instancijos teismo padarytų materialiosios ir procesinės teisės pažeidimų, keliančių pavojų tiek ieškovės, tiek apeliantų sveikatai ir saugumui, nes: a) Namas yra 1940 m. statybos, jo techninės savybės ginčo šalims ir teismui nėra žinomos, o bet kokie nukrypimai ir intervenciniai veiksmai į Namo konstrukcijas gali paveikti jų stabilumą patikimumą; b) pirmosios instancijos teismo sprendimo įgyvendinimas nėra įmanomas be tokių intervencinių veiksmų, nes ieškovė neturi priėjimo ir objektyvios galimybės patekti į indeksu Nr. 2-3 ir 2-4 pažymėtas Namo patalpas; c) indeksu Nr. 2-4 pažymėtos patalpos yra skirtos apeliantams priklausančiai Namo daliai aptarnauti, nes jose yra įrengti vandens ir elektros skaitikliai, kaminas ir krosnis; d) perkėlus elektros ir vandens įvadus, Name reikės perdaryti elektros instaliaciją ir vandentiekio sistemą. Apeliantų nuomone, teismo sprendimas turėtų būti pakeistas, nes bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius ir liudytojų parodymus, taip pat nuspręsdamas padalinti Namo patalpas Nr. 2-2 ir 2-3 neskyrė ekspertizės ir nevertino šio sprendimo įgyvendinimo techninių galimybių. Apeliantų teigimu, jų parengtas naudojimosi Namu tvarkos planas atitinka abiejų ginčo šalių teises ir teisėtus interesus bei suteikia galimybę naudotis Namu pilna apimti pagal jo funkcinę paskirtį, nepažeidžiant vienas kito teisėtų interesų ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintų teisių.
10. Ieškovė A. B. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
11. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.
12. Nagrinėjamu atveju apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria yra nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, įskaitant kitus su tuo susijusius teismo patvarkymus, t.y. atsakovų iškeldinimą iš patalpų ir ieškovės įpareigojimą įrengti pertvarą.
13. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą apskųstoje dalyje, įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, iš esmės pritaria apeliantams, kad teismas konstatuodamas, jog sprendimu nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka yra racionali ir teisinga, tokių išvadų nepagrindė konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis bei bendraturčių teisių ir interesų analize.
14. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas, nustatydamas bendraturčiams priklausančio žemės sklypo naudojimosi tvarką, rėmėsi konkrečiais bendraturčių interesais, susijusiais su racionaliu turto naudojimu pagal paskirtį, t.y. teismas vertino, jog atsakovų interesas turėti privažiavimą prie namo ir galimybė sklype laikyti automobilį yra pakankamai reikšmingas, ir kad tokia žemės sklypo naudojimosi tvarka nepažeidžia kito bendraturčio, t.y. ieškovės, kokio nors kito labiau reikšmingo intereso. Tuo tarpu nustatydamas gyvenamojo namo naudojimosi tvarką teismas iš esmės rėmėsi tuo, kad bendraturčių naudojamas bendras patalpų plotas būtų proporcingas jų turimai daliai bendroje dalinėje nuosavybėje.
15. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad gyvenamojo namo patalpas, pažymėtas indeksu „2-4“ ir „2-3“ (namo kadastrinės bylos planas, e. bylos t. 1, b.l. 3) šiuo metu naudoja atsakovai, ir kad dėl to, atsakovų faktiškai naudojama namo dalis sudaro 72,62 kv.m., o ieškovės faktiškai naudojama namo dalis sudaro 52,55 kv.m., nors ieškovė ir atsakovai (kartu) turi lygias idealiąsias dalis bendroje nuosavybėje. Byloje nebuvo ginčo, kad šios gyvenamojo namo patalpos taip buvo naudojamos iš esmės visą laiką, t.y. ir iki atsakovams bei ieškovei įgyjant nuosavybę. Tai patvirtino byloje apklausti liudytojai. Be to, pati ieškovė, prašydama iškeldinti atsakovus iš šių patalpų, jei šios patalpos jai būtų priskirtos naudotis pagal jos siūlomą naudojimosi tvarkos variantą, iš esmės patvirtino, kad šiomis patalpomis ji nesinaudoja.
16. Pirmosios instancijos teismas paminėtas gyvenamąsias patalpas „2-4“ ir „2-3“ (dalį šios patalpos) priskyrė naudotis ieškovei. Tačiau apeliantai teigia, kad šios patalpos yra funkciškai susijusios su kitomis patalpomis, kurias faktiškai naudoja atsakovai ir kurios plane yra pažymėtos indeksais „2“ (išskyrus patalpą „2-2“). Iš gyvenamojo namo kadastrinės bylos plano matyti, kad patalpoje „2-4“ yra kaminas ir krosnis, o atsakovai taip pat tvirtina, kad šioje patalpoje yra vandentiekio mazgas ir elektros įvadas, aptarnaujantys namo dalį, žymimą indeksu „2“. Be to, atsakovai atkreipia dėmesį, kad šios patalpos yra izoliuotos ir ieškovė neturi galimybės į jas patekti neįrengusi atskiro įėjimo iš namo dalies, pažymėtos indeksu „1“. Apeliantai teigia, kad įrengiant įėjimą į patalpas „2-4“ ir „2-3“ reikėtų pažeisti namo laikančiąsias konstrukcijas, o tai gali pakenkti viso pastato stabilumui ir tai neabejotinai pažeistų jų, kaip namo bendraturčių, interesus.
17. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantams, jog paminėtos aplinkybės yra reikšmingos ir jos turėtų būti atskirai įvertintos nustatant naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką. Pirmosios instancijos teismas su tuo susijusių bendraturčių interesų nevertino, o teismo sprendimas priskirti minėtas patalpas ieškovei ir iškeldinti iš šių patalpų atsakovus, visų su gyvenamojo namo naudojimo tvarkos nustatymu susijusių klausimų neišspendžia, priešingai - sudaro prielaidas kilti naujiems konfliktams tarp bendraturčių. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad šiuo atveju byloje turėjo būti tiriama, ar patalpos „2-4“ ir „2-3“ iš tikrųjų yra funkciškai susijusios su atsakovų naudojama namo dalimi (patalpomis, žymimomis indeksu „2“) ir jei taip, - tai tokius patalpų pertvarkymus reikėtų atlikti, jei naudojimosi namu tvarka būtų nustatyta pagal ieškovės pateiktą variantą (planą, e. bylos t. 1, b.l. 8). Apeliantai pagrįstai teigia, kad teismas turėjo įvertinti, ar tokie pertvarkymai yra techniškai įmanomi, ir ar juos atlikti būtų racionalu bei ekonomiška, kieno sąskaita jie turėtų būti atlikti.
18. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo, yra konstatavęs, kad ginčas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-248/2018 35 punktą). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, paskyrus šalims naudotis nevienodo vertingumo patalpas, taip pat esant būtinybei kuriai nors iš šalių skirti didesnę dalį, nei jos turima dalis bendrosios nuosavybės teisėje, bendraturčių iniciatyva spręstinas atlyginimo (kompensacijos) už naudojimąsi svetimu turtu klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2004; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006). Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).
19. Taigi nors pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nustatydamas naudojimosi tvarką prioritetu laikė bendraturčių idealiąsias dalis bendroje nuosavybėje, tačiau tai yra tik vienas iš kriterijų, kuriuo remiantis bendraturčiams gali būti priskiriamos naudoti realiosios daikto dalys. Kaip minėta, priskiriant naudojimuisi bendraturčiams konkrečias patalpas, gali būti nukrypstama nuo idealiosios bendraturčių nuosavybės dalies bendroje nuosavybėje, jei tai būtų neprotinga, neekonomiška, jei tai sudarytų galimybę kilti konfliktams tarp bendraturčių ateityje, arba jei dėl to būtų iš esmės pažeisti kiti reikšmingi bendraturčių interesai. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju nustačius, jog patalpų pažymėtų indeksais „2-4“ ir „2-3“ priskyrimas ieškovei būtų neracionalus ir neekonomiškas, teismas turėtų svarstyti galimybę nustatyti naudojimosi tvarką remiantis atsakovų pateiktų naudojimosi tvarkos variantu (e. bylos t. 2, b.l. 33, DOK-176882 .zip priedas), tačiau kaip pagrįstai teigia ieškovė, tuo pačiu teismas turėtų nuspręsti ir dėl protingos kompensacijos ieškovei už jai tenkančią naudotis mažesnę gyvenamojo namo ploto dalį. Teismų praktikoje laikoma, kad „protinga kompensacija“ už bendraturčiui tenkančią mažesnę realią patalpų ploto dalį gali būti siejama tiek su namo išlaikymui tenkančių komunalinių ir kitų mokesčių perskirstymu, tiek ir su kompensacija, apskaičiuojama pagal nekilnojamojo daikto rinkos kainą (pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-457-280/2020).
20. Teisėjų kolegija vertina, kad šioje byloje būtina rinkti papildomus įrodymus ir atlikti bylai reikšmingų aplinkybių vertinimą naujais aspektais. Kaip minėta, byloje turėtų būti tiriamos aplinkybės, susijusios su galimybe ir būtinybe atlikti patalpų pertvarkymus pagal ieškovės siūlomą nustatyti naudojimosi tvarkos variantą, o taip pat teismas turėtų pasiūlyti šalims pateikti įrodymus ir argumentus, reikšmingus nustatant kompensacijos dydį, jei teismas spręstų dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos pagal atsakovų priešieškiniu siūlomą variantą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, apskųsta apeliaciniu skundu, panaikinama ir ši ginčo dalis grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
21. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliantų argumentų, kuriais yra ginčijama ieškovės nuosavybės dalis bendrojoje nuosavybėje, nes bendraturčių nuosavybės dalys yra nustatytos sandorių pagrindu, kurie nėra nuginčyti. Įstatymu nepagrįsti atsakovų teiginiai, kad ieškovė įgydama nuosavybę paveldėjimo pagrindu, galėjo priimti ne visą palikimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovų D. Z. ir A. Z. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta gyvenamojo namo naudojimosi tvarka, panaikinti iš šią ginčo dalį grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.