- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-17
- Bylos Nr.
- e2-855-743/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00683-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Vailionienė
- Atsakovas
- R. V.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.8.9Sutarčių vykdymas
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.6.6.1Sprendimo už akių priėmimo sąlygos ir tvarka, draudimai priimti sprendimą už akių
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“ ieškinį atsakovui R. V. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „Sostinės kreditai“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo R. V. 664,58 Eur skolos, 74,54 procentus sutartinių palūkanų nuo 550 Eur kredito sumos nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. iki visiško prievolės įvykdymo, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 15 Eur žyminį mokestį. Esant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) numatytoms sąlygoms, prašo priimti sprendimą už akių.
Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. UAB „Sostinės kreditai“ ir atsakovas R. V. 2017 m. gegužės 22 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 43810, kuria atsakovui suteiktas 550 Eur kreditas. Bendra vartojimo kredito kainos metinė norma 105,97 procentai. Kadangi atsakovas laiku nemokėjo sutartinių įmokų, ieškovė pateikė pretenziją, tačiau atsakovas į ją nereagavo, skolos nesumokėjo. 2017 m. rugpjūčio 31 d. atsakovas buvo skolingas 664,58 Eur: 550 Eur kredito, 112,56 Eur palūkanų, 2,02 Eur delspinigių. Vadovaudamasi Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punktu, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 74,54 procentus sutartinių palūkanų nuo nepadengtos kredito dalies – 550 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško prievolės įvykdymo (el. b. l. 1–4).
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2017 m. spalio 26 d. CPK 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka, praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (el. b. l. 29, 30–31). Atsakovas per nustatytą 14 dienų terminą be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieškovės prašymu, priimamas sprendimas už akių, neinformuojant šalių apie sprendimo priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atlikęs formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą nagrinėjamoje byloje, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. gegužės 22 d. tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 43810, kuria atsakovui suteiktas 550 Eur vartojimo kreditas 720 kalendorinių dienų terminui. Sutartyje numatyta metinė palūkanų norma 74,54 procentai, bendra kredito kainos metinė norma – 105,97 procentai (el. b. l. 7–9, 10–15). Pinigai buvo pervesti į atsakovo banko sąskaitą (el. b. l. 25). Ieškovė pateikė atsakovui pretenziją (el. b. l. 19). Atsakovas skolingas ieškovei 664,58 Eur: 550 Eur kredito, 112,56 Eur palūkanų, 2,02 Eur delspinigių (el. b. l. 20).
Tarp šalių susiklostė teisiniai prievoliniai sutartiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1, 6.2 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą kredito davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka bei mokėti palūkanas (CK 6.38 straipsnis, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.881 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai, sąžiningai ir laiku (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant įvykdymo termino praleidimą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 6.205 straipsnis). Neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartį, atsiranda civilinė atsakomybė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis). Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis). Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą įstatymų ar sutarčių nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis).
Atsakovas, laiku nemokėdamas kredito ir kitų įmokų, pažeidė prievolių bei sutarčių vykdymo principus. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prievolės grąžinti skolą ir skolos dydžio neginčijo. Įrodymų, kad iki sprendimo priėmimo būtų grąžinęs skolą, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovo 550 Eur negrąžinto kredito, 112,56 Eur palūkanų, 2,02 Eur delspinigių, yra pagrįsti ir tenkintini.
Vadovaudamasi Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punktu, ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 74,54 procentus sutartinių palūkanų nuo 550 Eur kredito sumos nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. iki visiško prievolės įvykdymo. Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Šalys sutartyje susitarė dėl 74,54 procentų metinių palūkanų (el. b. l. 7–9). Nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių nuotoliniu būdu sudaryta vartojimo kredito sutartis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Pažymėtina, kad atsakovas yra vartotojas, kuris sutartį su ieškove sudarė prisijungimo būdu pagal standartines sutarties sąlygas, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, todėl sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsakovo naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Teismo vertinimu, ieškovės prašomų priteisti sutartinių palūkanų dydis (74,54 procentai) negali būti vertinamas kaip sąžininga ir protinga sąlyga dėl sutartinių palūkanų dydžio už praleistą terminą įvykdyti pinigines prievoles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs su viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, o tai prieštarautų viešajai tvarkai. Teismas turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 straipsnis), ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5 straipsnis, 6.37 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sutarties sąlygas. Be to, vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva ir nesant konkretaus šio asmens pareikšto reikalavimo, nes tokios kategorijos bylose teismas yra aktyvus. Vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertinami kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008, 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009, 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2012). Pagal teismų praktiką palūkanos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Pagal CK 1.5 straipsnį, teismas turi teisę mažinti tiek pagal sutartį nustatytas šalių palūkanas kaip pelno ir atlyginimo už naudojimąsi svetimais pinigais dydį, tiek palūkanų kaip netesybų dydį. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas, atsižvelgiant į vartotojo teisių gynimo ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, darytina išvada, kad prašomos priteisti 74,54 procentų sutartinės palūkanos yra nepagrįstai didelės, pažeidžia Vartojimo kredito įstatyme nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 18,25 procentų (0,05 proc. x 365 dienos) (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Ieškovei iš atsakovo priteistina 18,25 procentai sutartinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos (550 Eur) nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. iki visiško prievolės įvykdymo. Kitoje dalyje reikalavimas dėl sutartinių palūkanų priteisimo atmestinas.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas (fizinis asmuo) privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkintinas.
Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė sumokėjo ir prašo priteisti iš atsakovo 15 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad, paduodant ieškinį teisme, yra nustatytas minimalus 20 Eur žyminis mokestis, procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), ieškovei iš atsakovo priteistinas 15 Eur žyminis mokestis.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (1,15 Eur), iš atsakovo nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios išieškotinos šių išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 664,58 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 58 ct) skolos, 18,25 procentus sutartinių palūkanų nuo negrąžintos 550 Eur kredito sumos nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. iki visiško prievolės įvykdymo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017 m. rugsėjo 18 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Sostinės kreditai“, juridinio asmens kodas 302513887, naudai.
Atsakovas sprendimo už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, Lazdijų rajono apylinkės teismui.
Ieškovė dėl sprendimo per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo gali paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.