Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje Ž. J., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininke, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, turinti galiojančių administracinių nuobaudų, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį ir 126 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. J. 2016-06-18, apie 05.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) prie 3 namo, vairuodama automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, atsitrenkė į kitą stovėjusį automobilį. Eismo įvykio metu buvo nežymiai apgadintas stovintis automobilis. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus.

Be to, Ž. J. 2016-06-18, apie 05.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) prie 3 namo, vairuodama automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vengė patikrinimo ar nėra neblaivi. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 17 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Ž. J. pažeidimus pripažino iš dalies. Parodė, kad minėtą dieną ji automobiliu BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo Kaune, (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. 3, išvažiavo iš kiemo, nepastebėjo, kad būtų kliudžiusi kitą automobilį. Jos automobilis nebuvo apgadintas, kito automobilio signalizacijos negirdėjo. Išvažiavus į (duomenys neskelbtini) ją sustabdė policijos pareigūnai, kurie norėjo patikrinti jos blaivumą, bet ji nesutiko. Apie 6.30 val. nuvažiavo į klinikinės ligoninės priimtąjį norėdama pasitikrinti dėl blaivumo, tačiau jai pasakė, kad ji pavėlavo ir tyrimo nedarė.

Liudytoja S. G. parodė, kad 2016-06-18, nuo 1 val. negalėjo miegoti dėl garsiai sklindančios muzikos iš automobilio BMW, kuriame sėdėjo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Ž. J., kuri buvo garsiai įjungusi muziką. Apie 5 val. ji užvedė automobilio variklį ir važiuodama atbuline eiga galu atsitrenkė į jos automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį bamperį ir toliau apsisukinėjo. Ji atidarė langą ir mojavo BMW vairuotojai, kuri atrodė neblaivi, tačiau ši nesustojusi nuvažiavo. Ji nufotografavo nuvažiuojantį automobilį, iškvietė policiją. Paaiškėjo, kad BMW vairuotoją policija sustabdė. Įvykio metu buvo apgadintas įskilo jos automobilio valstybinio numerio rėmelis, iškrito porėmio apsauga. Draudimas įvertino padarytą žalą – 150 eurų.

Kelių eismo taisyklių pažeidimas, 2016-06-18, 05.00 val.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalies pažeidimo faktą ir Ž. J. kaltę įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos viso esminės padarytų pažeidimų aplinkybės (1 t., b. l. 1-2), Ž. J. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad dėl pažeidimų neprisipažįsta, nurodė, kad kontakto nepajuto, vairavo blaivi (1 t., b. l. 1), tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad nuvykus pagal gautą pranešimą nurodytu adresu pasitiko pranešėja S. G., kuri paaiškino, kad apie 05.05 val. pastebėjo, kaip automobilis BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atlikdamas manevrą - važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į jai priklausantį Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį, jį apgadino ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nustatyta, kad BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio savininkė Ž. J.. Susisiekus su ja, ji neneigė minėtu laiku vairavusi jai priklausantį automobilį, su apgadinto automobilio savininke susitikti atsisakė teigdama, kad jos automobilio neapgadino (1 t., b. l. 4), eismo įvykio vietos schema, iš kurios matyti galimo eismo įvykio vieta. BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobiliui padaryti apgadinimai – valstybinio numerio ženklas ir jo rėmelis (1 t., b. l. 5), nuotraukos (1 t., b. l. 6, 8), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas mėlynos spalvos BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasti defektai – nežymus horizontalus braukimas ant užpakalinio bamperio. Išvadoje – automobilis dalyvavo eismo įvykyje (1 t., b. l. 7), S. G. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad minėtą dieną į jai priklausantį automobilį Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovintį (duomenys neskelbtini) ties 3 namu, važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vairuotoja atsitrenkusi pasižiūrėjo, nekreipė į įvykį jokio dėmesio, buvo akivaizdžiai apsvaigusi. Automobilyje ji buvo ne viena, jame sėdėjo su vyru. Stovint prie lango ir stebint įvykį mojavo vairuotojai, kad sustotų, tačiau ji nekreipė dėmesio, įsijungė automobilio signalizacija. Išbėgo iš namų ir bandė vytis, tačiau automobilis nuvažiavo padidinęs greitį (1 t., b. l. 9), Ž. J. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad jai paskambino iš policijos ir pranešė, kad ji apgadino kitą automobilį. Prisipažįsta minėtu laiku ir vietoje buvusi ir vairavusi BMW automobilį, tačiau jokio kontakto su kitu automobiliu nejuto. Nubrozdinimai ir sužalojimai ant jos automobilio yra likę nuo prieš tai buvusių įvykių, todėl kaltės dėl kito automobilio rėmelio įlenkimo nepripažįsta (1 t., b. l. 10), automobilio dokumentų kopijos, asmens tapatybės kortelės kopija (1 t., b. l. 11), pranešimo ataskaita (1 t., b. l. 12), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, iš kurio matyti, kad Ž. J. turi galiojančių nuobaudų (1 t., b. l. 13-23), kita bylos medžiaga.

Kelių eismo taisyklių pažeidimas, 2016-06-18, 05.00 val.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 126 straipsnio 4 dalies pažeidimo faktą ir Ž. J. kaltę įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos viso esminės padaryto pažeidimo aplinkybės (2 t., b. l. 1-2), tarnybiniai pranešimai, iš kurių matyti, kad pastebėtas įtartinai manevruojantis BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris vinguriavo keliu, važiavo šaligatviu. Sustabdžius minėtą automobilį, paaiškėjo, kad jį vairavo Ž. J., bendraujant su ja nuo jos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, paklausus ar vartojo alkoholį, atsakė, kad vartojo, tik negalėjo nurodyti kiekio. Paprašius vairuotojos pasitikrinti blaivumą, tai daryti atsisakė paaiškinusi, kad alkoholį vartojo, tačiau į alkotesterį nepūs (2 t., b. l. 3-4), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (2 t., b. l. 5), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, iš kurio matyti, kad Ž. J. turi galiojančių nuobaudų (2 t., b. l. 8-13), įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašas, iš kurio matyti, kad Ž. J. neteista (2 t., b. l. 14), pažyma apie asmens finansinę būseną (2 t., b. l. 15), vairuotojo pažymėjimo kopija (2 t., b. l. 16), kita bylos medžiaga.

Ž. J. padarytas pažeidimas pagrįstai kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą) ir 126 str. 4 d. (apsvaigimo patikrinimo vengimas).

Nustatyta, kad Ž. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto, kuriame nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, reikalavimus.

Be to, Ž. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 17 punkto, numatančio, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, reikalavimus.

Administracinis teisės pažeidimas Ž. J. buvo inkriminuotas ir pagal ATPK 130 str. 1 d., t. y. dėl to, kad ji vairuodama automobilį nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, atsitrenkė į kitą stovėjusį automobilį ir jį nežymiai apgadino. Nepranešusi apie eismo įvykį nukentėjusiajam ar policijai iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 222 punktų reikalavimus.

Tokie Ž. J. veiksmai - nesustojo ir po eismo įvykio nuvažiavo iš įvykio vietos - atitinka ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo požymius. Tačiau teismas, spręsdamas dėl subjektyviųjų požymių buvimo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose, privalo konstatuoti, kad asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį, bei suprato ir tai, kad iš eismo įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai, pažeisdamas KET. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo situaciją įvertinti ne formaliai, o išsiaiškinti, jog šioje konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau, ją ignoruodamas, pasišalino. Tyčios turinys turi būti nustatomas sistemiškai vertinant tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, tiek faktines įvykio aplinkybes, tiek byloje esančius įrodymus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką tokio pobūdžio bylose, yra išaiškinęs, kad duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4/2011, 2AT-10/2012, 2AT-11/2012). Į šią aktualią praktiką atsižvelgiama ir apygardų teismuose nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas pagal apeliacinius skundus (pvz. Vilniaus apygardos teismo nutarimas Nr. ATP-1108-628/2013, Kauno apygardos teismo nutarimas Nr. ATP-704-658/2013).

Įvertinus šioje byloje esančius duomenis, nėra pagrindo daryti kategorišką išvadą, kad Ž. J. suprato sukėlusi eismo įvykį ir, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuo pat pradžių Ž. J. neneigė, kad ji vairavo automobilį, su kuriuo išvažiavo iš kiemo, tačiau nepastebėjo, kad kliudė kitą automobilį, ant savo automobilio naujų pažeidimų nepastebėjo.

Iš automobilio Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų matyti, kad kontaktas nebuvo smūginis, automobilis apgadintas nežymiai. Būdama automobilyje, veikiant varikliui ir grojant muzikai, Ž. J. galėjo nepastebėti ir nejausti, kad kliudė kitą automobilį.

Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad byloje nėra neginčijamai nustatyta, jog Ž. J. veiksmuose pasišalinant iš eismo įvykio vietos yra būtinasis ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeisimo sudėties požymis – kaltė, todėl nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., sudėties, bylos teisena šioje dalyje nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad Ž. J. vairuodama automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, atsitrenkė į kitą stovėjusį automobilį, jį nežymiai apgadino, tai yra padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Be to, Ž. J. vairuodama automobilį vengė patikrinimo ar nėra neblaivi, tai yra padarė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, todėl yra baustina.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Ž. J. turi galiojančių administracinių nuobaudų. Jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, Ž. J. skirtinos baudos, numatytos ATPK 126 straipsnio 4 dalies, 127 straipsnio 2 dalies sankcijų ribose su teisės vairuotis transporto priemones atėmimu (ATPK 24 straipsnio 3 dalis, 26 straipsnis, 27 straipsnis, 30 straipsnio 2 dalis). Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (ATPK 33 str. 2 d.).

Išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 24 straipsniu, 27 straipsniu, 26 straipsniu, 30 straipsniu, 30² straipsniu, 126 straipsniu, 127 straipsniu, 130 straipsniu, 250 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas

nutaria:

Ž. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, ir:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, skirti 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skirti 40 Eur (keturiasdešimties eurų) baudą;

Pritaikyti ATPK 33 straipsnio 2 dalį ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą paskirti 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Teisės vairuoti transporto priemones laikyti netekusia nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., bylos teiseną nutraukti, nesant šio pažeidimo sudėties.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti - ROIK: 16059071478, 16058922440.

Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.