- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-04-06
- Bylos Nr.
- 1-1249-891/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-54968-2015-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Budrys
- Kaltinamasis
- A. V.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys, teismo posėdyje teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, registruotas Darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. V. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui, o būtent: jis, 2015 m. spalio 3 d., apie 14.55 val., viešoje vietoje – bendrojo naudojimo laiptinės koridoriuje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,10 ‰ girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, paprašytas vykdyti pagal iškvietimą atvykusių Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-os kuopos 1-jo būrio vyresniosios patrulės J. N. ir patrulio K. I. teisėtą reikalavimą vykti į policijos komisariatą dėl rūkymo viešoje vietoje bei išsiaiškinti dėl neteisėto šaudymo iš balkono, atsisakė vykti, pradėjo stumdyti stovinčią tarpduryje J. N., užsimojęs kumščiu grasino suduoti, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus uždarė buto duris, kuriomis prispaudė J. N. dešinės rankos plaštaką, o patruliui K. I. atlaisvinus J. N. ranką jis, vengdamas sulaikymo, užsirakino minėtame bute. Tokiu būdu, panaudodamas fizinį smurtą, A. V. padarė J. N. dešinės plaštakos sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimu su minkštųjų audinių patinimu, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, bei pasipriešino savo funkcijas atliekantiems valstybės tarnautojams.
Motyvuojamoji dalis
Šiais savo veiksmais A. V. padarė BK 286 straipsnyje numatytą nusikaltimą.
A. V. kaltė padarius jam inkriminuojamą nesunkų nusikaltimą įrodyta rašytine bylos medžiaga.
Kaltinamojo A. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. 2015-10-06 apklausos metu A. V. parodė, kad savo kaltės dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu įtariamas, nepripažįsta. Paaiškino, kad 2015-10-03, apie 14.50 val., jis grįžo į savo namus (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Namuose tuo metu buvo jo du broliai I. ir S. ir jo mama. Jis buvo šiek tiek išgėręs. Jis atsigulė miegoti, bet jam trukdė triukšmas lauke, kažkas iš kaimynų šienavo žolę. Jis išėjo į balkoną ir surėkė kaimynams, kad nutiltų ir baigtų šienauti, nes jis nori pailsėti. Aišku, jis gal tai pasakė ne visai gražia forma, gali būti, kad nusikeikė necenzūriniais žodžiais. Po to jis nuėjo į laiptinę ir ten pro langą parūkė. Jau ruošėsi įeiti į butą, kai pamatė atėjusius vyrą ir moterį su ryškiomis geltonomis liemenėmis, panašia į policijos uniforma, su ginklais ant liemens. Vyriškis paklausė, ar jis čia gyvena. Jis atsakė, kad taip, ir užėjo į savo butą. Vyriškis paprašė jo asmens dokumento ir jis pro duris padavė savo asmens tapatybės kortelę, kurią apžiūrėjęs vyriškis įsidėjo ją sau į liemenės kišenę ir pasakė, kad yra areštuotas. Jis paklausė, dėl ko yra areštuotas, koks pagrindas, ir paklausė, koks pareigūno vardas, pavardė, nes nei vyriškis, nei moteriškė neprisistatė. Jis stovėjo bute prie durų ir norėjo uždaryti duris, nes išsigando. Jis bandė uždaryti duris, traukė jas į save, bet jam tai nepavyko, kadangi kažkas iš išorės tas duris traukė į save. Kas tiksliai traukė jis nematė. Taip pat nematė jokios rankos, besilaikančios už durų. Jis surėkė savo broliams, kad padėtų jam uždaryti duris, nes juos puola. Atbėgo S. ir I. ir padėjo jam uždaryti duris. Uždarė duris, užrakino. Į duris stukseno ir skambino, bet jie neatidarė. Jis tada paskambino iš savo tel. Nr. (duomenys neskelbtini) į 112 ir pranešė, kad iškviestų policijos pareigūnus, nes atvyko du asmenys, panašūs į policijos pareigūnus, bet jie neprisistato. Jis nuėjo į balkoną parūkyti, nes susinervino. Iš balkono pamatė stovinčius, turbūt tris policijos ekipažus ir gaisrininką su replėmis. Policijos pareigūnas pasakė, kad jei neatidarys durų, jas išlauš. Jis paklausė, ko iš jo nori, ir policininkas atsakė, kad nori pasikalbėti. Tada jis nuėjo ir atrakino buto duris. Tuo metu pajuto smūgį į pilvą, jį pastūmė. Jis nukrito ant laiptų. Pajuto, kad prieš jį buvo panaudotas elektrošokas, net du kartus. Pareigūnai panaudojo ir ašarines dujas. Jam buvo uždėti antrankiai. Taip pat buvo sulaikyti ir jo broliai, kurie tikrai nieko blogo nepadarė. Jį įsodino į policijos automobilį ir tada policininkas K., kuris pirmas atėjo į jo butą, pasakė jam „prisipažink, kad turi ginklų namuose“. Jis atsakė, kad jokių ginklų neturi, ir kad butas priklauso jo mamai. Paskui jam sėdint policijos automobilyje minėtas pareigūnas Karolis papurškė jam du kartus ašarinių dujų tiesiai į veidą. Buvo pristatytas į 5 policijos komisariatą. Jis tikrai nestumdė policijos pareigūnės, ant jos nebuvo užsimojęs kumščiais. Taip pat jis nematė, kad būtų prispaudęs jai ranką. Jis nesipriešino policijos pareigūnams. Pradžioje neklausė pareigūnų, nes jie neprisistatė ir jis nežinojo ar čia tikrai policijos pareigūnai, gal čia buvo persirengę asmenys. Jokių ginklų jis neturėjo, visi peiliai, buvę jo namuose, yra dekoratyviniai, šratų dėžutę pirko vasarą ginklų parduotuvėje, nes norėjo pašaudyti su draugo pneumatiniu ginklu (b. l. 118). 2017-03-24 apklausos metu A. V. parodė, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažįsta. Minėtą dieną buvo išgėręs, įvykio aplinkybių nelabai prisimena, bet sutinka su pranešimu apie įtarimą. Nuoširdžiai gailisi dėl savo tokių veiksmų, pažada daugiau taip nesielgti. Sutinka, kad tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 129).
2016 m. gegužės 2 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame užfiksuota A. V. parodymų patikrinimas vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Parodymų patikrinimo vietoje metu A. V. parodė, kad stovėjo prie savo buto Nr. 7, kai pasirodė 2 policijos pareigūnai. Po to A. V. nurodė, kad policijos pareigūnams paprašius jo asmens dokumento, jis užėjo į buto koridorių ir iš striukės ištraukė asmens tapatybės kortelę, kurią padavė policijos pareigūnui. Paskui jis parodė, kaip uždarė buto duris ir traukė į save, neleisdamas policijos pareigūnams jų atidaryti. A. V. parodė, kad, abejomis rankomis traukė už durų rankenos, o jo brolis I. tik pasuko raktą spynoje. Parodė, kad pareigūnės rankos nematė, kai uždarinėjo duris (b. l. 121-124).
Nukentėjusiosios J. N. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jai patruliuojant kartu su vyr. patruliu K. I. 2015-10-03, apie 14.55 val., iš Vilniaus apskrities VPS OVS gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neblaivus kaimynas per balkoną šaudo iš ginklo, konfliktuoja. Jiems atvykus minėtu adresu juos pasitiko R. K., kuri paaiškino, kad kieme šienaujant žolę išgirdo garsą, panašų į šūvį, ir nurodė buto balkoną, iš kurio galimai šaudė. Priėjus prie (duomenys neskelbtini) buto durų dėl savo saugumo pasiteiravo radijo ryšiu pas VPK OVS budėtojus, ar minėtu adresu nėra registruotų šaunamųjų ginklų. Netrukus gavo neigiamą atsakymą, todėl kilo įtarimas, kad minėtame bute gali būti neteisėtai laikomi šaunamieji ginklai. Jiems stovint prie buto durų - jos atsidarė ir per jas į laiptinės bendrojo naudojimo patalpas išėjo vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo, A. V., nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas. Vyriškis prisidegė cigaretę ir pradėjo rūkyti laiptinės bendrojo naudojimo patalpose. Kolega K. I. prisistatė piliečiui A. V. ir paaiškino, kad bendrojo naudojimo laiptinėje rūkyti draudžiama. Ji stovėjo šalia. Jie paklausė vyriškio, ar turi kokių nors šaunamųjų ginklų ir ar čia pastarasis šaudė ir savo balkono. A. V. jautriai sureagavo į šiuos klausimus ir paneigė turintis ginklų namuose. Paklausus A. V. apie konfliktą su kaimyne iš gretimo namo, vyriškis pradėjo aiškinti, kad kaimynė trukdo jam ilsėtis, triukšmauja, kai šienauja žolę. A. V. piktinosi, pradėjo konfliktuoti su jais. Tuo metu į laiptinę atėjo vyriškis, apie 40 metų amžiaus, galimai kaimynas. Pradėjo jiems priekaištauti, dėl to, kad kabinėjosi prie kaimyno. Jie paprašė jo netrukdyti ir kaimynas išėjo namo. Paprašė A. V. pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir prisistatyti. A. V. užėjo į butą ir pateikė savo asmens tapatybės kortelę. Asmens tapatybės kortelę paėmė kolega. A. V. buvo pranešta, kad jis yra sulaikomas už tai, kad rūkė draudžiamoje vietoje, taip pat asmeniui paminėjo, kad ant jo yra rašomas pareiškimas dėl galimai neteisėto šaudymo iš ginklo. A. V. pradėjo konfliktuoti aiškindamas, kad neteisėtai paėmė jo asmens tapatybės kortelę ir greit įbėgo į savo butą Nr. 7. Jie liko stovėti tarpduryje. Tuo tarpu prie buto durų atėjo dar du neprisistatę vyriškiai, kaip vėliau paaiškėjo, I. V. ir S. V., kurie pradėjo klausinėti, ko jie laukia prie jų buto durų. Paaiškino jiems, kad A. V. yra sulaikytas ir leido jam užsimauti kitą avalynę, su kuria nebus šalta vykti į policijos įstaigą. Už brolių buto koridoriuje stovėjęs A. V. pradėjo reikalauti, kad pasitrauktų nuo jo durų. Sakė, kad iš namų jo sulaikyti ir paimti negali. Visi trys vyriškiai pradėjo juos varyti nuo durų, aiškindami, kad A. V. niekur su jais nevažiuos. Pasakė, kad neturi teisės užeiti į svetimą butą ir išsivežti į policijos įstaigą. Kadangi pamatė, kad šios konfliktinės situacijos dviese neišspręs, nusprendė iškviesti pastiprinimą. Kolega K. I. atsitraukė toliau nuo 7 buto durų, kad sulaikytas asmuo negirdėtų pokalbio su budėtoju. Ji liko stovėti prie buto durų, tam kad vyriškiai neužrakintų durų. Vos tik K. I. atsitraukus toliau visi trys broliai stovėdami buto koridoriuje iškišę į priekį rankas pradėjo ją stumdyti į korpusą. Visi trys broliai buvo užsimoję kumščiais ir grasino suduoti sakydami, kad pasitrauktų nuo buto durų ir leistų jas uždaryti. Kažkuris iš brolių stipriau ją pastūmė ir ji, mėgindama neduoti vyriškiams uždaryti buto durų, sugriebė duris. Paėmė už durų krašto ir traukė duris į save, tuo tarpu visi trys vyriškiai staigiai patraukė duris į save ir prispaudė durimis jos rankos plaštaką. Vyriškiai matė, kad prispaudė durimis jai dešinę ranką, bet vis tiek durų nepaleido. Vyriškiai bandė uždaryti duris dar labiau prispausdami jos ranką. Po akimirkos K. I. pribėgo jai į pagalbą ir pradėjo duris traukti į save bandydamas atlaisvinti jos dešinę ranką. Kai durys truputį prasivėrė, ji iš tarpdurio ištraukė kruviną ir skaudančią, sužalotą ranką. Jai buvo nubrozdinti krumpliai iki kraujo, taip pat apdraskytas riešas. Kai ištraukė ranką, vyriškiai uždarė duris ir užsirakino. Kolega reikalavo atrakinti duris, bet girdėjosi piliečių juokas. Kadangi piliečiai užsidarė bute, durų neatidarė, negalėjo patikrinti, ar bute nėra draudžiamų ginklų. Asmenys buvo įspėti, kad jeigu neatidarys buto durų, bus panaudota prievarta ir su priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pagalba durys bus atidarytos jėga. Tačiau buto durų niekas neatidarė. Į pagalbą buvo iškviesti AP-47, AP- 48, AP-44, kurie nedelsiant atskubėjo. Netrukus pamatė į (duomenys neskelbtini) namo kiemą įvažiuojantį PGT ekipažą, kuris su AP-48 pareigūnais bandė patekti per balkoną. Ji su kolega K. I. liko saugoti duris. Netrukus išgirdo, kad kažkas rakina 7 buto duris. Truputį pasitraukė nuo jų, kai durys atsidarė, pamatė koridoriuje užsimojusį kumščiu ir judantį link jų A. V., kuris jai pasirodė agresyviai nusiteikęs. K. I. surėkė „stok, policija, rankas iškelk“, tačiau A. V. į jo žodžius nesureagavo. Koridoriuje šalia ant spintelės pamatė gulintį peilį. Peilis buvo lygtais universalus, panašus į virtuvinį. Jiems atsitraukus nuo minėto asmens ji nedelsiant panaudojo elektros impulsų prietaisą „Taser“. Tačiau prietaiso adatos iki galo neįsmigo į įtariamojo kūną, kadangi užstrigo storoje pūstoje striukėje ir nesuveikė. Tuo tarpu K. I. panaudojo tarnybines dujas A. V. papurškiant į veidą bei užlenkus rankas už nugaros ir uždėjus antrankius jis buvo sulaikytas. Gale A. V. ėjęs, taip pat agresyviai nusiteikęs S. V., pamatęs, kad prieš A. V. panaudotos spec. priemonės, užsirakino virtuvėje, tačiau po visų įtikinimo priemonių išgirdęs, kad pakartotinai yra kviečiama PGT, pasidavė geruoju. Jis buvo sulaikytas panaudojus antrankius. Trečiąjį I. V. sulaikė patruliai, dirbę iš (duomenys neskelbtini) lauko pusės. Jiems į pagalbą atvyko AP-48, AP-47 ir AP-44. AP-48 ir AP-47 liko saugoti perimetrą lauke, kad bute užsirakinę vyrai nepasišalintų pro 1 aukšte esantį balkoną, o vėliau, po kurio laiko, AP-44 atbėgo pas juos į laiptinę. Po įvykio kreipėsi į RVUL, kur jai nustatė dešinės rankos plaštakos sumušimą (b. l. 20-21).
Liudytojo K. I. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jam patruliuojant kartu su vyr. patrule J. N. 2015-10-03, apie 14.55 val., iš Vilniaus apskrities VPS OVS gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neblaivus kaimynas per balkoną šaudo iš ginklo, konfliktuoja. Jiems atvykus minėtu adresu juos pasitiko R. K., kuri paaiškino, kad kieme šienaujant žolę išgirdo garsą panašų į šūvį. Iš kur sklido garsas, ji nematė. Atsisukusi pamatė tik namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buto balkone stovintį vyriškį, kuris kažką laikė rankose. Ką tiksliai vyriškis laikė rankose, ji nematė. Minėtas vyriškis pradėjo šaukti, įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, priekaištauti dėl to, kad ji šienauja. Pranešėja nurodė buto balkoną, iš kurio galimai šaudė. Taip pat ji nurodė, bijanti, kad neblaivus kaimynas gali ką nors sužaloti. Priėjus prie (duomenys neskelbtini) buto durų dėl savo saugumo pasiteiravo radijo ryšiu pas VPK OVS budėtojus, ar minėtu adresu nėra registruotų šaunamųjų ginklų. Netrukus gavo neigiamą atsakymą, todėl kilo įtarimas, kad minėtame bute gali būti neteisėtai laikomi šaunamieji ginklai. Jiems stovint prie buto durų - jos atsidarė ir per jas į laiptinės bendrojo naudojimo patalpas išėjo vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo, A. V., nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas. Vyriškis prisidegė cigaretę ir pradėjo rūkyti laiptinės bendrojo naudojimo patalpose. Jis prisistatė piliečiui A. V. ir paaiškino, kad bendrojo naudojimo laiptinėje rūkyti draudžiama. Pasiteiravo, ar vyriškis turi bute šaunamųjų ginklų ir ar čia jis šaudė ir savo balkono. A. V. jautriai sureagavo į jo klausimą ir atsakė, kad jokių ginklų nelaiko ir neturi. Paklausė A. V. apie konfliktą su kaimyne iš gretimo namo, pastarasis pradėjo piktintis, kad kaimynė pjauna žolę ir jos keliamas triukšmas trukdo jam ilsėtis. Bandė paaiškinti, kad dienos metu nedraudžiama šienauti, bet A. V. vis tiek piktinosi, pradėjo konfliktuoti su jais. Tuo metu į laiptinę atėjo vyriškis, apie 40 metų amžiaus, galimai kaimynas. Pradėjo jiems priekaištauti dėl to, kad kabinėjamės prie kaimyno. Jie paprašė vyriškio netrukdyti ir kaimynas išėjo namo. Paprašė A. V. pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir prisistatyti. A. V. užėjo į butą ir pateikė savo asmens tapatybės kortelę. Kadangi pilietis A. V. į laiptinę išėjo dėvėdamas namines šlepetes pasiūlė jam pakeisti avalynę, atitinkančią oro temperatūrą, kadangi jis yra sulaikomas už tai, kad rūkė ten, kur tai daryti draudžiama, taip pat asmeniui paminėjo, kad ant jo yra rašomas pareiškimas dėl galimai neteisėto šaudymo iš ginklo. A. V. pradėjo konfliktuoti aiškindamas, kad neteisėtai paėmė jo asmens tapatybės kortelę ir greit įbėgo į savo butą Nr. 7. Jie liko stovėti tarpduryje. Tuo tarpu prie buto durų atėjo dar du neprisistatę vyriškiai, kaip vėliau paaiškėjo I. V. ir S. V., kurie pradėjo klausinėti, ko laukia prie jų buto durų. Paaiškino jiems, kad A. V. yra sulaikytas ir leido jam užsimauti kitą avalynę, su kuria nebus šalta vykti į policijos įstaigą. Kiek toliau stovėjęs A. V. pradėjo reikalauti, kad pasitrauktume nuo jo durų, kadangi jis yra namuose, o iš namų jo sulaikyti ir paimti negalima. Visi trys vyriškiai pradėjo juos varyti nuo durų, aiškindami, kad A. V. niekur su jais nevažiuos, dar jie paminėjo, kad neturi teisės užeiti į svetimą butą ir išsivežti į policijos įstaigą. Kilus konfliktinei situacijai atsitraukė apie 7 metrus nuo 7 buto durų, kad galėtų iškviesti pastiprinimą minėtu adresu taip, kad negirdėtų minėti trys 7 buto tarpduryje stovintys asmenys. Vos tik pradėjus kviesti laisvą ekipažą pamatė, kaip A. V., S. V. ir I. V. staigiai visi trys stovėdami buto koridoriuje iškišę į priekį rankas pradėjo stumdyti jo kolegę J. N., norėdami ją nustumti nuo durų. Visi trys broliai buvo užsimoję kumščiais ir grasino jai suduoti, sakydami kad ji pasitrauktų nuo buto durų ir leistų jas uždaryti. Pastumta J. N. sugriebė duris mėgindama neleisti jų uždaryti, paimdama už pačių durų, tuo tarpu visi trys vyriškiai staigiai patraukė duris į save ir prispaudė durimis J. N. rankos plaštaką, nors akivaizdžiai matė, kad J. N. ranka yra tarpduryje ir yra prispaudžiama, tačiau ir toliau bandė uždaryti duris dar labiau prispausdami jos ranką. Vos tik pamatęs, kas vyksta, iškart puolė prie 7 buto durų ir pradėjo jas traukti į save bandydamas atlaisvinti J. N. ranką, kurią iš tarpdurio ji ištraukė kruviną - sužalotą (nubrozdinti krumpliai iki kraujo, taip pat apdraskytas riešas). Į reikalavimus nustoti žaloti pareigūnės ranką - vyriškiai nereagavo. J. N. ištraukus ranką visi trys vyriškiai užsirakino bute, o į reikalavimus atrakinti duris ir pasiduoti geruoju nekreipė dėmesio, tik girdėjosi piliečių juokas. Asmenys buvo įspėti, kad jeigu neatidarys buto durų, bus panaudota prievarta ir su priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pagalba durys bus atidarytos jėga, tačiau nors jie tai ir girdėjo - į jų reikalavimus nereagavo, toliau juokėsi. Į pagalbą buvo iškviesti AP-47, AP- 48, AP-44, kurie nedelsiant atskubėjo. Netrukus pamatė į (duomenys neskelbtini) namo kiemą įvažiuojantį PGT ekipažą, kuris su AP-48 pareigūnais bandė patekti per balkoną. Jis su vyr. patrule J. N. liko saugoti duris. Netrukus išgirdo, kad kažkas rakina 7 buto duris. Patraukus už jų pastebėjo užsimojusį kumščiu ir judantį link jų A. V., kuris buvo agresyvus, kovinėje stovėsenoje. Surėkė „stok, policija, rankas iškelk“, tačiau A. V. nereagavo į jo reikalavimus, o tik judėjo į jų pusę užsimojęs kumščiu, šalia ant spintelės gulėjo peilis. Peilis buvo lygtais kaip skustuvas atlenkiamas, bet dabar jam sunku atsiminti. Jiems atsitraukus nuo minėto asmens arčiau durų vyr. patrulė J. N. nedelsiant panaudojo elektros impulsų prietaisą „Taser“. Tačiau prietaiso adatos iki galo neįsmigo į įtariamojo kūną, kadangi užstrigo storoje pūstoje striukėje ir nesuveikė. Tuo tarpu nedelsiant panaudojo tarnybines dujas A. V. papurškiant į veidą bei užlenkus rankas už nugaros ir uždėjus antrankius jis buvo sulaikytas. Gale A. V. ėjęs, taip pat agresyviai nusiteikęs S. V. pamatęs, kad prieš A. V. panaudotos spec. priemonės, užsirakino virtuvėje, tačiau po visų įtikinimo priemonių išgirdęs, kad pakartotinai yra kviečiama PGT, pasidavė geruoju. Jis buvo sulaikytas panaudojus antrankius. Trečiąjį I. V. sulaikė patruliai dirbę iš (duomenys neskelbtini) lauko pusės. Jiems į pagalbą atvyko AP-48, AP-47 ir AP-44. AP-48 ir AP-47 liko saugoti perimetrą lauke, kad bute užsirakinę vyrai nepasišalintų pro 1 aukšte esantį balkoną, o vėliau, po kurio laiko, AP-44 atbėgo pas juos į laiptinę (b. l. 26-27).
Liudytojo P. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jam yra išaiškinta teisė neduoti parodymų prieš jo sūnus, bet parodymus duoti sutinka. 2015-10-03, apie 15.00 val., buvo mieste, kai jam paskambino jo žmona T. ir papasakojo, kad į jų būtą įsiveržė policijos pareigūnai, kurie neprisistatė, nepaaiškino priežasties, sulaikė jų sūnus. Tada jis iš karto atvažiavo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Privažiavęs prie namų pamatė daug policijos ekipažų. Įėjęs į laiptinę pamatė atidarytas jo buto duris ir išvedamus jo sūnus A., S. ir I.. Jis priėjo prie vieno iš pareigūnų, prisistatė, kad jis yra buto savininkas ir čia jo sūnūs, parodė savo asmens dokumentą. Tada paklausė, kas čia atsitiko ir kokiu pagrindu yra sulaikomi sūnūs. Taip pat paprašė pareigūno, kad parodytų savo dokumentą ir prisistatytų. Tačiau minėtas pareigūnas neprisistatė ir neparodė policijos pažymėjimo, pasakė, kad neprivalo ir neatsakė, dėl ko sulaikomi sūnūs. Jam pakartojus klausimą keletą kartų ir paklausus, kur galų gale veža jo sūnus ir kur jam jų reikės ieškoti, pareigūnas pasakė, kad veža į Mėnulio gatvę. Vienu momentu pareigūnas, tikriausiai norėdamas juo atsikratyti, su ranka bandė patraukti jį į šalį. Jis pasakė pareigūnui, kad neliestų jo rankomis. Visus sekančius jo klausimus ignoravo. Tada pamatė, kad koridoriuje ant palangės guli jo dekoratyviniai peiliai, nunčiakai, kirvukas. Jis pasakė pareigūnams, kad tai jo daiktai ir paklausė, ką žada su jais daryti. Pareigūnai atsakė, kad minėtus daiktus paima. Nunčiakai priklauso jam nuo senų laikų, kai lankė karate, jie visada guli namuose, niekur nėra nešiojami, peiliai irgi yra dekoratyviniai, kažkada jam dovanoti. Kirvis yra turistinis, nešiojamas, kai važiuojam į žygius. Nori papildyti, kad pareigūnams išvažiavus žmona T. jam papasakojo, kad konfliktas kilo tarp A. ir kaimynų, kurie sėdėjo kieme, ir dėl to atvažiavo policijos pareigūnai. Jis tada išėjo į kiemą ir prie tvoros ir pasakė, ar galima su jais pakalbėti. Su minėtais kaimynais buvo ir policininkas, kuris jam anksčiau neprisistatė. Policininkas jam pasakė: „jie su tavimi nenori kalbėti“. Taip pat pasakė, kad rekomenduoja jam šiandien nesėsti prie vairo, nes turbūt pasirodė, kad yra išgėręs, nors jis buvo visiškai blaivas, gėrė tik vaistus nuo širdies. Tada pasakė, kad pakalbės kitą kartą ir nuėjo namo (b. l. 29). Papildomos apklausos metu liudytojas P. V. paaiškino, kad nunčakus, kuriuos 2015-10-03 policijos pareigūnai rado jo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jis pasidarė prieš 1991 metų Sausio 13-osios įvykius. Buvo savanoris, gynė Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę 1991 m. sausio – rugsėjo mėnesiais, už tai yra apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu. Kadangi niekas jiems jokių ginklų neišdavė, ginklavosi, kaip kas galėjo, todėl savigynai, savadarbiu būdu pagamino minėtus nunčakus. Pažymi, kad juos tik pagamino, bet jais nesinaudojo, taip ir liko gulėti jo namuose. Nunčakų niekada nenešiojo, niekam nerodė ir nedemonstravo. Apie tai, kad nunčakai yra priskiriami D kategorijos šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams, nežinojo. Jie išgulėjo daug metų, pasiliko kaip prisiminimą, gaila buvo išmesti. Peilį, kurį pareigūnai rado ir paėmė įvykio metu, 2012 metais gruodžio mėnesį, tikslios datos neprisimena, nusipirko iš oficialios suvenyrų parduotuvės, esančios Vilkpėdės gatvėje, Vilniuje. Peilis kainavo 10 litų, bet tuo metu buvo su akcija, jį nusipirko kaip suvenyrą už 3 litus. Nusipirkdamas šį peilį tikrai nežinojo ir jam pardavėjai nesakė, jog jis yra pramoninės gamybos ginklas ir yra D kategorijos šaltasis nešaunamasis ginklas. Minėtą peilį nuo įsigijimo dienos laikė savo namuose kaip suvenyrą, juo nesinaudojo pažeidimams ar nusikalstamoms veikoms daryti. Jei būtų žinojęs, jog nunčakai ir minėtas peilis yra pagal Lietuvos Respublikos įstatymus draudžiami ir priskiriami D kategorijos šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams, juos tiesiog būtų sunaikinęs. Kai gražino peilį, jį iš karto sunaikino. Tyčios nusižengti Lietuvos Respublikos įstatymams neturėjo, šiais daiktais niekada niekam negrasino, žmonių nežalojo. Yra neteistas, nuo 1991 m. dirbo Savanorių tarnybos ryšių skyriuje etatiniu darbuotoju - antraeilininku. Nuo 1992 m. buvo ryšių kuopos neetatiniu rinktinės savanoriu. Jo dėdei B. V.-N. Alytaus rajone yra pastatytas paminklas toje vietoje, kai nešė ant pečių savo vadą ir buvo nušauti. Dėdė buvo Lietuvos partizanų narys (b. l. 32).
Liudytojos T. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jai yra išaiškinta teisė neduoti parodymų prieš jos sūnus, bet parodymus duoti sutinka. 2015-10-03, apie 14.30 val., ji buvo savo namuose, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kartu su savo sūnumis A., S. ir I.. Ji buvo virtuvėje, gamino, kažkuriuo momentu ji išgirdo triukšmą koridoriuje, bet kas ten vyko, nematė. Išgirdo, kaip trinktelėjo durys, ji nuėjo pažiūrėti kas atsitiko. Jos sūnus A. paaiškino, kad jį nori sulaikyti policijos pareigūnai ir jis nežino, už ką, tikriausiai dėl to, kad prieš tai A. susipyko su kaimynais. Po kiek laiko išgirdo, kad per balkoną šaukia, kad atidarykite duris, nes kitaip jos bus išlaužtos. Paskui pasakė, kad atidarykite duris, pasikalbėsime ramiai. Tada ji pasakė A., kad atidarytų duris. A. pats savo noru atidarė duris. Tik A. pasukus raktą į butą įsiveržė du policijos pareigūnai ir iš karto papurškė A. dujų, panaudojo elektros šoką, jį pargriovė ant grindų, uždėjo antrankius. Paskui pareigūnai sulaikė ir uždėjo antrankius ir S. ir I.. Paskui atėjo daugiau policijos pareigūnų, pradėjo kažko ieškoti bute, jai nieko nesakė, ko ieškojo. Nei vienas iš pareigūnų neprisistatė, nepaaiškino jų atvykimo ir sūnų sulaikymo priežasties, nors jų klausė. Prisimena, kad paėmė dekoratyvinius peilius, nunčiaką, priklausančius vyrui, turistinį kirvuką. A. ir S. prašė pareigūnų atlaisvinti antrankius, nes jie buvo stipriai suveržti, bet pareigūnė atsakė, kad nuo atrankių dar niekas nenumirė. Paskui visus tris sūnus nusivedė ir nuvežė į 5 komisariatą. Po to, kai A. grįžo namo, jam skaudėjo akis ir rankas, ir todėl jam reikėjo paimti nedarbingumą, kadangi jis negalėjo kažkurį laiką dirbti (b. l. 37).
Įtariamuoju apklausto I. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2015-10-03, apie 14.50 val., jis buvo į savo namuose, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Namuose tuo metu buvo jo du broliai A. ir S. ir jo mama. Jis miegojo, bet pro miegus girdėjo, kaip A. barasi su kaimynais dėl triukšmo. Paskui išgirdo triukšmą buto koridoriuje, ir atėjo pažiūrėti, kas vyksta. Pamatė laiptinėje stovinčius policijos pareigūnus. Išgirdo, kad policijos pareigūnai pasakė, jog A. bus sulaikytas. A. paprašė pareigūnų prisistatyti, bet jie neprisistatė. A. išsigando ir nubėgo į butą ir norėjo uždaryti už savęs duris. Bet durų jam uždaryti nepavyko, kadangi tarpduryje buvo pareigūnės koja. Laiptinėje tuo metu buvo ir dar kažkoks vyriškis, matyt kaimynas, bet jis jo anksčiau nėra matęs, ir nežino, iš kurio jis buto. Minėtas kaimynas pasakė „ką jūs darote, kam kišate koją“. A. bandė uždaryti duris, bet jam trūko jėgų, tada S. irgi padėjo traukti duris, o jis paėmė už rankenos tuo metu, kai jau broliai uždarė duris ir padėjo prilaikyti duris, kol užrakino spyną. Jis nematė, kad pareigūnė būtų įkišusį ranką, jis labiau žiūrėjo į įkištą tarp durų pareigūnės batą. Kažkuriuo momentu jos batas išslydo iš tarpdurio ir jie uždarė duris. Gal tuo metu, kai pareigūnė bandė įlysti pro duris, ji ir susižalojo. Paskui, kai uždarė duris, į duris skambino ir stukseno, bet jie neatidarė. A. tada paskambino į 112 ir pranešė, kad iškviestų policijos pareigūnus, nes atvyko du asmenys, panašūs į policijos pareigūnus, bet jie neprisistato. Po kiek laiko per langą pamatė stovinčius kelis policijos ekipažus ir gaisrininkus su replėmis. A. kalbėjosi balkone su pareigūnais, policininkas atsakė, kad nori pasikalbėti. Tada A. nuėjo atrakinti buto durų. Tuo metu jis buvo savo kambaryje. Į kambarį įbėgo pareigūnas ir uždėjo antrankius. Kaip sulaikinėjo brolius, jis nematė, tik girdėjo triukšmą, pajuto, kad buvo panaudotos ašarinės dujos. Paskui buvo įsodinti į policijos automobilius, o po kiek laiko pristatyti į 5 policijos komisariatą. Jis tikrai nestumdė policijos pareigūnės, ant jos nebuvo užsimojęs kumščiais. Taip pat jis nematė, kad būtų prispaudęs jai ranką. Jis nesipriešino policijos pareigūnams. Jokių ginklų jis neturėjo, visi peiliai buvę jų namuose yra dekoratyviniai, kirvukas yra turistinis. Šratų dėžutė buvo A. (b. l. 88).
2016 m. gegužės 2 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame užfiksuota I. V. parodymų patikrinimas vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis I. V. patvirtino savo parodymus vietoje ir parodė, kad nelaikydamas už durų rankenos tik pasuko raktą spynoje (b. l. 91-93).
Įtariamuoju apklausto S. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2015-10-03, apie 14.50 val., jis buvo savo namuose, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Namuose tuo metu buvo jo du broliai A. ir I. ir jo mama. Jis buvo svetainėje ir girdėjo, kaip A. barasi su kaimynais dėl triukšmo. Paskui išgirdo balsus buto koridoriuje, ir atėjo pažiūrėti, kas vyksta. Pamatė laiptinėje stovinčius du žmones, apsirengusius policijos uniforma. Kažkuriuo momentu, jis tikslai neprisimena, atėjo į laiptinę kaimynas, bet iš kurio buto, jis nežino. Tuo metu A. įėjo į butą ir pasakė, kad policininkai paėmė jo pasą ir neparodė pažymėjimo. Taip pat A. pasakė, kad nori jį išvežti. Jis paklausė pareigūnų, kokiu pagrindu jie sulaiko A.. Policininkas pasakė, kad buvo pareiškimas iš kaimynų, kad lyg kažkas šaudo. Policininkas pasakė, kad A. sulaikytas ir tuo metu A. išsigando ir norėjo uždaryti buto duris. Bet durų jam uždaryti nepavyko, kadangi tarpduryje buvo pareigūnės koja. Minėtas kaimynas pasakė „kad viską girdėjau, viską mačiau“. Pareigūnai vijo kaimyną iš laiptinės. A. bandė uždaryti duris, bet jam trūko jėgų, tada jis irgi padėjo traukti duris, ar I. padėjo traukti duris, jis neprisimena. Jis nematė, kad pareigūnė būtų įkišusį ranką, ir kad ji būtų prispausta. Kažkuriuo momentu jos batas išslydo iš tarpdurio ir jie uždarė duris. Gal tuo metu, kai duris užsidarinėjo, netyčia ir užkabino pareigūnę, bet kaip tai įvyko, jis nematė. Paskui, kai uždarė duris, į duris skambino ir stukseno, bet jie neatidarė. A. tada paskambino į 112 ir paprašė, kad iškviestų policijos pareigūnus, nes atvyko du asmenys, panašūs į policijos pareigūnus, bet jie neprisistato. Po kiek laiko per langą pamatė stovinčius kelis policijos ekipažus ir gaisrininkus su replėmis. A. kalbėjosi balkone su pareigūnais. Tada A. ir jis nuėjo atrakinti buto durų. Jiems atidarius duris policininkai panaudojo elektrošoką prieš A., bandė panaudoti ir prieš jį, bet nepataikė. Paskui panaudojo prieš juos ašarines dujas. A. sulaikė, o jis nubėgo į virtuvę ir ten užsirakino. Po kiek laiko atėjo kiti pareigūnai, jis atidarė virtuvės duris. Po to uždėjo jam antrankius ir įsodino juos į policijos automobilius, o po kiek laiko jie buvo pristatyti į 5 policijos komisariatą. Jis tikrai nestumdė policijos pareigūnės rankomis, ant jos nebuvo užsimojęs kumščiais. Taip pat jis nematė, kad būtų prispaudęs jai ranką. Jis nesipriešino policijos pareigūnams. Jokių ginklų jis neturėjo, visi peiliai buvę jų namuose yra dekoratyviniai, kirvukas turistinis, jų bendras. Šratų dėžutė priklauso A. (b. l. 105).
2015 m. spalio 12 d. apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota dviejų garso įrašų, gautų iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio 2015-10-03 apžiūra (b. l. 61-62).
2015 m. spalio 14 d. medicininių dokumentų apžiūros protokolu, kuriame nurodoma, kad J. N. nustatytas dešinės plaštakos sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimais su minkštųjų audinių patinimu. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 23-24).
Alkotesterio kvitu, patvirtinančiu, kad 2015-10-03, 16.49 val., A. V. nustatytas 2.10 ‰ girtumas (b. l. 131).
Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Šio straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014, 2K-467/2014). Iš kasacinio teismo praktikos matyti, kad konkrečiose bylose konstatuota, jog pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, t. y. tyčiniu smūgių sudavimu, uždarymu, laikymu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, muistymusi ir daužymusi galva, kai bandoma uždėti antrankius, smūgiais rankomis ir rankine, draskymusi (pavyzdžiui, taip suplėšant tarnybinės uniformos liemenės kišenę ir nagais – veidą), smūgiavimu taburete, nors smūgio buvo išvengta, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto, šuns užsiundymu, kai šuo įkanda, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-438/2010, Nr. 2K-287/2011, 2K-324/2013, 2K–439/2013, 2K-229/2014, 2K-467/2014, 2K-69-976/2015). BK 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kartu pažymėtina, kad BK 286 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis – formali, todėl ji laikoma baigta nuo to momento, kai, priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, asmuo pradeda naudoti fizinį smurtą (arba grasina tuoj pat jį panaudoti), siekdamas neleisti pareigūnui vykdyti savo tarnybinius įgaliojimas.
Aukščiau paminėti byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. V. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis atsisakydamas vykdyti teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus bei panaudodamas fizinį smurtą ir tokiu būdu padarydamas J. N. dešinės plaštakos sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimu su minkštųjų audinių patinimu, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, pasipriešino savo funkcijas atliekantiems valstybės tarnautojams - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-os kuopos 1-jo būrio vyresniajai patrulei J. N. ir patruliui K. I.. Kaltinamasis A. V. veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo A. V. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip baigtas nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 286 straipsnyje.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. V. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – bauda, bei jos dydžiu, tačiau prašo leisti baudą mokėti dalimis (b. l. 147-148).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimas), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į nustatytą kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį A. V. - anksčiau neteistas (b. l. 140), kelis kartus baustas administracine tvarka (b. l. 138-139), nedirba (b. l. 136), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ar gydymo (b. l. 142), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 143), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 145). Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – baudą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 9 MGL (338,94 €) dydžio bauda, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra proporcinga bausmė, todėl mažinti ar didinti ją pagrindo nėra.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę, A. V. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). A. V. prašo leisti baudą mokėti dalimis. Teismas, atsižvelgęs į skirtinos baudos dydį, kaltinamojo socialinę ir materialinę padėtį, į tai, kad įstatymo nustatytas baudos sumokėjimo terminas yra pakankamai ilgas ir per šį terminą kaltinamasis ir taip gali baudą mokėti dalimis, sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti kaltinamojo prašymą ir nustatyti jam ilgesnį baudos sumokėjimo terminą nei numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamajam A. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 130) - paliktina nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 34,28 eurų civilinį ieškinį (b. l. 65-67). Padarytą žalą kaltinamasis A. V. atlygino 2017-02-21 (b. l. 75, 76). Nukentėjusioji J. N. civilinio ieškinio byloje nepareiškė.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinė plokštelė su garso įrašu, gautu iš Bendrojo pagalbos centro, saugoma prie bylos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 91 straipsniu, 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, minėta plokštelė paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos. Taip pat iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog 2015 m. spalio 29 d. apžiūros protokolu buvo apžiūrėti iš buto, esančio Bitėnų g. 7-7, Vilniuje, 2015-10-03 paimti daiktai, tai yra trys peiliai, kirvis, plastikiniame indelyje esantys šrateliai ir nunčiakai (b. l. 39-43). 2016-05-20 pakvitavimu trys peiliai, turistinis kirvis ir indelis su metaliniais šratukais buvo grąžinti P. V. (b. l. 44), o du nunčakai 2016-11-17 nutarimu dėl daiktų laikymo perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus daiktų saugyklą, esančią Birželio 23-iosios g. 10, Vilniuje (b. l. 53, 54). Pagal Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2016-07-08 specialisto išvadą Nr. 140-(2507)-IS1-3746, tirti pateikti du objektai yra nunčakai, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai kategorijai priskirti 2012-05-30 posėdžio protokolo Nr. 14 išrašu, priskiriami D kategorijos šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams. Nunčakai pagaminti savadarbiu būdu (b. l. 51-52). Kompaktinė plokštelė su garso įrašu, gautu iš Bendrojo pagalbos centro, Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nunčakai sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir skirti jam 9 MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių), t. y. 338,94 € (trijų šimtų trisdešimt aštuonių eurų devyniasdešimt keturių euro centų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 6 MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių), t. y. 225,96 € (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų devyniasdešimt šešių euro centų) dydžio baudą.
Kaltinamajam skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę plokštelę su garso įrašu, gautu iš Bendrojo pagalbos centro, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos, o du nunčakus, kurie 2016-11-17 nutarimu dėl daiktų laikymo perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus daiktų saugyklą, esančią Birželio 23-iosios g. 10, Vilniuje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.
1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda (225,96 €) turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Nurodytu terminu nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.
2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.