- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-27
- Bylos Nr.
- 1S-31-898/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė
- Nuteistasis
- D. Z.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo D. Z. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo D. Z. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 59-189, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. D. Z. nuteistas Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams. Nuteistajam paskirtos bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2017 m. liepos 4 d., į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitant laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2016 m. sausio 7 d. iki 2017 m. liepos 4 d.
1.1. Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. sausio 9 d. priėmus Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 9 d. nuosprendį, kuriuo Kauno apygardos teismo nuosprendis pakeistas: iš D. Z. kaltinimo pašalinta aplinkybė, kad jis 2016 m. sausio 7 d. neteisėtai laikė 300 vnt. tablečių, kurių sudėtyje nustatytas didelis kiekis – 31,929 g, psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Likusi Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Žemesnės instancijos teismas
1.2. Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. nuosprendžiu paskirta bausmė, pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalis, buvo subendrinta su bausme, paskirta Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 27 d. nuosprendžiu, kuriuo D. Z. nuteistas pagal BK 181 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), ir D. Z. paskirta galutinė subendrinta 9 metų laisvės atėmimo bausmė. Į nuteistajam paskirtos bausmės laiką įskaityta bausmė visiškai ar iš dalies atlikta pagal Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 27 d. nuosprendį.
2. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau ir – Komisija) 2021 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 59-189 nutarė netaikyti nuteistajam lyginio paleidimo iš pataisos įstaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Nutarime nurodyta, kad, atliekant pakartotinį rizikos, be kita ko, smurto rizikos įvertinimą, nustatyta vidutinė nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nuteistasis neturi oficialios darbo patirties, savarankiškai prievolės atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą nevykdo, o nuteistojo turimas skolas moka jo artimieji. Pažymėta, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2016 metų, tačiau tik pastaruoju metu yra stebima nuostatų darbinės veiklos atžvilgiu teigiama dinamika. Nustatytas nuteistojo kontroliuojantis elgesys, impulsyvumas, nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai, nepakankamas gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes, ankstesnė negatyvi patirtis priimant taikytas poveikio priemones bei nepakankamas gebėjimas laikytis nustatytų taisyklių ir reikalavimų, kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos. Nutarimu rekomenduota nuteistajam D. Z. tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą.
3. Nesutikdamas su Komisijos nutarimu, šį nutarimą nuteistasis D. Z. apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2021 m. gruodžio 17 d. nutartimi skundą atmetė ir paliko galioti Komisijos nutarimą. Teismas nustatė, jog D. Z. nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir nekinta, o pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Pažymėjo, kad išlieka kriminogeniniai dinaminiai veiksniai, kuriuos savo valios pastangomis D. Z. gali taisyti, ir nors yra stebimos nuteistojo pastangos spręsti galimus integracijos į visuomenę trukdžius laisvėje, jo disciplinuotas, pozityvus elgesys, tačiau teismas konstatavo, jog šiuo metu nuteistojo pastangos nėra akivaizdžios ir pakankamos, kadangi nuteistojo dinaminiai kriminogeniniai veiksniai nekinta, dėl ko būtinos elgesio korekcijos priemonės, be kita ko, darbinėje, lėšų tvarkymo ir pajamų srityse. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis D. Z. priklauso vidutinės rizikos grupei, o dedamų pastangų nėra pagrindo laikyti akivaizdžiai pakankamomis ir nuosekliomis, nusprendė, kad D. Z. paskirtos bausmės tikslai nėra pasiekti ir jis turi toliau atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, dėl ko D. Z. pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
II. Skundo argumentai ir prašymai
4. Skundu nuteistasis D. Z. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: nuteistojo D. Z. atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Nesutikdamas su apylinkės teismo padarytomis išvadomis pareiškėjas nurodo, kad skundžiama nutartis neobjektyvi ir prieštaringa, nutartimi sukurtas ydingas, bendriesiems teisės principams ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems principams prieštaraujantis precedentas, dėl ko skundžiama nutartis naikintina.
4.2. Skunde nurodo, jog teismas nukrypo nuo aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų, o atsižvelgdamas į išskirtinai teigiamą nuteistojo charakteristiką, aplinkybę, jog nuteistasis įvykdė individualiame socialines reabilitacijos plane numatytas priemones, konstatuodamas, kad nuteistasis atitinka formalias sąlygas taikyti lygtinį paleidimą, priėmė prieštaringą sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo, nenurodant kokius kriterijus nuteistasis turėtų atitikti, kad jam būtų taikomas lygtinis paleidimas. Pažymi, jog neturi galiojančių nuobaudų, o jo rizika iš aukštos tapo vidutinė.
4.3. Skunde teigiama, jog skundžiama nutartis yra nemotyvuota, kadangi teismas neanalizavo faktinių bylos aplinkybių, o pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę nuteistajam atsižvelgė ir į galimą nuteistojo lygtinį paleidimą, kadangi teismui žinomos BVK nuostatos, dėl ko nėra pagrindo revizuoti galiojantį teismo nuosprendį ir teigti, kad bausmės vykdymo metu priimti sprendimai gali paneigti teismo nuosprendžiu realizuotus bausmės tikslus.
4.4. Nurodoma, jog nutarties teiginys, kad lygtinis paleidimas šiuo metu neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, BK 41 straipsnio 2 daliai, kadangi baudžiamajame įstatyme įtvirtintas tikslas sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo – buvo pasiektas teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, o nuteistajam atlikus didžiąją bausmės dalį nėra pagrindo teigti, kad jis nebuvo nubaustas arba kad iš jo nebuvo atimta galimybė daryti nusikalstamas veikas, ar kad bausmės vykdymas neturėjo įtakos nuteistojo polinkiams.
4.5. Skunde kvestionuojama, jeigu pirmos instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį rėmėsi nuteistojo nusikaltimo sunkumu, kodėl Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1A-158-495/2018, asmeniui buvo pritaikytas lygtinis paleidimas, nors buvo paskirta griežtesnė bausmė. Pažymima, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad nei anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas, nei jų kiekis nėra veiksniais, įtakojančiais lygtinio paleidimo taikymą (bylos Nr. 1S-1006-478/2012, 1S-806-175/2012, 1S-796-658/2012, 1S-854-133/2012). Skunde taip pat nurodoma, jog aptarti precedentai yra galiojantys, todėl yra privalomi.
4.6. Pareiškėjo vertinimu, teismas nepaneigė fakto, kad egzistuoja formalios lygtinio paleidimo sąlygos, kad nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bei nenurodė nė vienos konkrečios aplinkybės, pagrindžiančios teismo išvadą, kad nėra galimybių nuteistąjį toliau taisyti neizoliavus nuo visuomenės, dėl ko pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir priimtinas sprendimas.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
6. Pagal Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.) nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis D. Z., kuriam skirta 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmė, 2020 m. liepos 5 d. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Taigi, skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje tai ir buvo pripažinta formaliu pagrindu svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip jau buvo minėta, lygtinio paleidimo taikymui yra būtinos ir materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, būtent privalomų materialiųjų sąlygų nebuvimas ir buvo teisiniu pagrindu atmesti nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo, kadangi teismas nustatė, jog D. Z. nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir nekinta, t. y. nuteistojo pažanga, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, nėra akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
8. Nagrinėjamu aspektu pabrėžtina tai, jog, priešingai nei teigiama nuteistojo skunduose, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo institutą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, nesutiktina ir su nuteistojo teiginiu, jog teismas, kaltininkui skirdamas bausmę, atsižvelgė ir į galimą nuteistojo D. Z. lygtinį paleidimą, kadangi vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais teismas kaltininkui skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų, t. y. individualizuodamas bausmę teismas įvertina BK 54 straipsnio 2, 3 dalyse numatytas aplinkybes, atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bei motyvuotai parenka konkrečią bausmės rūšį bei optimalų skiriamos bausmės dydį. Atsižvelgiant į tai, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti ne tik įstatymu numatytų formaliųjų, bet ir materialiųjų sąlygų visumą, todėl būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, atlikus tik atitinkamą (past. – šiuo atveju pusę) teismo paskirtos bausmės dalį.
9. Remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis, atlikus nuteistojo D. Z. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką 2021 m. spalio 16 d. nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 85 balai (skalėje nuo 41 iki 99). Pažymėtina, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką taip pat buvo vertinama ir 2020 m. spalio 15 d., 2021 m. sausio 27 d., 2021 m. balandžio 27 d., 2021 m. rugpjūčio 20 d. – nustatant vidutinę riziką (85 balai), kas rodo tai, jog D. Z. pakartotinio nusikalstamumo rizika pastaruoju metu nekinta. Analizuojant ankstesnes Socialinio tyrimo išvadas buvo nustatyta, jog 2020 m. balandžio 27 d., 2020 m. liepos 15 d. D. Z. nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičių sudarė – 87. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog skaitinė išraiška rodo tik nežymų teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, tačiau neatspindi pakankamos nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nors dinaminių balų rodiklis (past. – statiniai veiksniai sudaro – 35 balus, dinaminiai veiksniai – 50 balų) rodo tam plačias galimybes, t. y. savo teigiamu ir kryptingu elgesiu D. Z. gali sumažinti ir tokiu būdu eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama jo elgesio korekcija ir pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
10. Pastebėtina, jog nuteisto asmens, kurio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, atsižvelgiama ir į Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, jas vertinant visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, be kita ko, ir nustatytų teismo, visumoje.
11. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą D. Z. charakterizuojančią bylos medžiagą, konstatuotina, jog apylinkės teismas objektyviai įvertino nuteistojo asmenybę, visapusiškai atsižvelgė į Komisijos nutarime, Socialinio tyrimo išvadoje išdėstytas aplinkybes, objektyviai įvertino tiek neigiamai, tiek teigiamai D. Z. charakterizuojančių duomenų visumą ir padarė bylos duomenimis pagrįstą ir teisingą išvadą, jog Komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, stebimos nuteistojo pastangos spręsti galimus integracijos į visuomenę trukdžius laisvėje, jo disciplinuotas, pozityvus elgesys, vis dėlto, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
12. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinamos tik svarstymo momentu esamos aplinkybės, o turi būti vertinamas asmens elgesys per visą bausmės atlikimo laiką. Remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis nuteistasis disciplinuotu elgesiu pasižymėjo bausmės atlikimo pradžioje, siekė save realizuoti mokymosi procese, sportinėje veikloje, vėliau buvo stebima nuteistojo elgesio pataisos įstaigoje neigiama dinamika – nuteistasis padarė du drausmės pažeidimus (baustas už disponavimą mobilaus ryšio telefonais). Taigi, skunde pabrėžiama aplinkybė, jog nuteistasis svarstymo metu galiojančių nuobaudų neturi, nesuteikia pagrindo teigti, kad jis bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai ir nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme. Priešingai, teigiama dinamika stebima tik pastaruoju laikotarpiu, esant formalioms sąlygoms spręsti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, dėl ko manytina, kad šiuo metu praėjo per mažai laiko, kad būtų galima stebėti nuteistojo pažangą mažiau struktūrizuotoje aplinkoje, be kita ko, atsižvelgus į tai, jog D. Z. buvo nuteistas pirmą kartą būdamas 16 metų, nuteistojo vėlesni daromi nusikaltimai sunkėjo, o taikomos alternatyvios baudžiamosios atsakomybės realizavimo formas – bausmės vykdymo atidėjimas, neužtikrino veiksmingą nuteistojo resocializaciją ir nesumažino nusikalstamų veikų recidyvo, kadangi D. Z. nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.
13. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pabrėžė būtinumą dėti pastangas darbinėje, lėšų tvarkymo ir pajamų srityse, kadangi D. Z. pakartotinio nusikalstamumo elgesio riziką didina jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdis. Bylos duomenimis nustatyta, jog visiems D. Z. nusikaltimams – nusikaltimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams; disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, būdingos savanaudiškos paskatos, t. y. materialinės naudos siekimas, o analizuojant nuteistojo galimybę įsidarbinti, nuteistojo lėšų tvarkymo ir pajamų rizikos veiksnius matyti, jog nuteistasis niekada nebuvo oficialiai įsidarbinęs, nepaisant kreditorinių reikalavimų – vykdymo išlaidų mokėtinas likutis yra 8 284,10 Eur, bausmės atlikimo metu dėl įdarbinimo nesikreipė, kadangi, nuteistojo teigimu, nematė būtinybės dirbti bausmės atlikimo laikotarpiu, nes yra finansiškai remiamas artimųjų, kurie nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. ir dengia nuteistojo įsiskolinimus. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos duomenų, nuteistajam atliekant bausmę teigiama dinamika aptartų rizikos veiksnių atžvilgiu stebima tik pastaruoju metu, t. y. D. Z. laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 6 d. iki 2021 m. rugpjūčio 20 d. atliko neatlygintinus savanoriškus darbus, 2021 m. birželio 8 d. kreipėsi dėl be sargybos arba be palydos statuso suteikimo, patvirtindamas savo sutikimą dirbti pataisos įstaigos administracijos pasiūlytą darbą.
14. Taigi, nuteistojo išskirtinai teigiamas elgesys fiksuojamas pakankamai trumpą laiko tarpą, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog D. Z. pastangos nebuvo nuoseklios, dėl ko negalima daryti išvados, kad šie nuteistojo elgesio pokyčiai yra stabilūs. Nagrinėjamu aspektu aktualu ir tai, jog tinkamai atlikti bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti, dėl ko būtina atsižvelgti ir į skundžiamoje nutartyje bei Socialinėje tyrimo išvadoje pabrėžiamus aspektus dėl tolesnių nuteistojo tikslingų veiksmų būtent darbinėje, lėšų tvarkymo ir pajamų srityse.
15. Apeliacinės instancijos teismui abejonių nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kelia ir jam nustatyti kriminogeniniai veiksniai – nuteistojo nuostatos, nepakankami savo veiksmų pasekmių įvertinimo bei problemų sprendimo įgūdžiai. Vertinant nuteistojo elgesio ypatumus socialinėje tyrimo išvadoje nustatytas nuteistojo nepakankamas savo elgesio tolesnių pasekmių įvertinimas, pastebima, kad D. Z. įvairias socialines situacijas linkęs analizuoti labiau iš savo asmeninės perspektyvos, stebimas savo vaidmens minimizavimas ar susiklosčiusių situacijų subjektyvus interpretavimas, kas suponuoja prielaidas apie nuteistajam būdingas kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas bei visuomenėje priimtinų taisyklių ignoravimą. Aptarti veiksniai nustatomi vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, tačiau atsižvelgiant ir į nuteistojo išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, bei reikalauja tikslinių intervencinių priemonių įsitraukimo – būtinybę dalyvauti socialinės reabilitacijos (intervencinėse) programose nukreiptose į kriminogeninių veiksnių valdymą. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti nurodytus kriminogeninius veiksnius, tokiu būdu sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
16. Atmestinas ir skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį nukrypo nuo aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti tai, kad teismas atsižvelgė ir į nuteistojo teisės pažeidimų istoriją, socialinius ryšius, elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę bei kitus rizikos veiksnius, tačiau jų D. Z. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nepakako. Taigi, priešingai nei teigiama skunde, ankstesnių padarytų nusikaltimų sunkumas ar jų kiekis nebuvo lemiamu veiksniu priimant sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo, priešingai buvo vertinamos nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės, jas vertinant visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, be kita ko, ir nustatytų teismo, visumoje.
17. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimą, kuriame konstatuota, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Aptartos nuostatos rodo tai, jog nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, nėra tikslinga remtis kaip precedento galią turinčiu Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-158-495/2018, kadangi minėtoje byloje nėra tapačios nei faktinės aplinkybės, nei taikoma teisė, kadangi skunde nurodytame sprendime lygtinio paleidimo klausimas nebuvo sprendžiamas.
18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės yra pastebimos, tačiau yra nepakankamos, tik vykdant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio rizika gali būti sumažinta, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamą gyvenimo būdą, padidintos. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pastaruoju metu nuteistojo stebima pažanga mažinti nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, kadangi lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, todėl nuteistojo D. Z. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
D. Z. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.