Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-02-17 · Administracinė byla Nr. I1-564-422/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-02-17Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-04-14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-02-17
Bylos Nr.
I1-564-422/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02225-2019-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Janina Vitunskienė (pirm.)
Pareiškėjas
I. O.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-564-422/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02225-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 17 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. O. (I. O.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas I. O. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, atsakovės atstovas, pataisos namai), 70 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1-5).

Skunde nurodė, kad nuo 2015 m. gruodžio 22 d. iki skundo padavimo dienos buvo kalinamas Marijampolės PN Kybartų sektoriuje nepriimtinomis, žeminančiomis sąlygomis. Teigė, kad nuolat trūko gyvenamojo ploto, taip pat nebuvo tinkamos ventiliacijos. Pažymėjo, kad maudytis duše leidžiama tik kartą per savaitę, todėl pareiškėjas negalėjo nusiprausti po sporto. Tualetai nebuvo uždari, taip pat nevėdinami. Nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemeliai per maži, todėl buvo sunku laisvai judėti. Skundėsi, jog vakarienės metu niekuomet negaudavo margarino, kuris numatytas valgiaraštyje. Dėl minėtų atsakovės atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią nepatogumais, emociniais išgyvenimais, fiziniu skausmu, kančiomis, sveikatos pablogėjimu. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime (b. l. 20-33) prašė skundą atmesti ir nurodė, kad minimalaus ploto norma pareiškėjui buvo užtikrinta beveik visą kalinimo laikotarpį, išskyrus keletą pertraukiamų laikotarpių, kuomet pareiškėjui teko mažiau nei 3,1 kv. m ploto. Marijampolės PN pažymėjo, kad pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo patalpose, todėl turėjo judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijoje. Pasivaikščiojimo kiemelių plotų teisės aktai nereglamentuoja, be to, pasivaikščiojimas yra nuteistųjų teisė, o ne pareiga. Dušu nuteistiesiems leidžiama naudotis kartą per savaitę, tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Patalpos vėdinamos per atvirus langus ir šachtinę ventiliaciją. Pareiškėjas niekuomet nesikreipė į pataisos namų administraciją dėl netinkamo maisto davinio, maitinimas jam buvo tiekiamas pagal patvirtintus valgiaraščius. Tvirtino, jog skundo reikalavimas neturi jokio realaus ir objektyvaus pagrindo, pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto bei valstybės kaltės ir priežastinio ryšio. Atsakovės atstovas prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovės dėl jos neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str.). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Dėl senaties termino taikymo

Pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą už netinkamas kalinimo sąlygas laikotarpiu nuo 2015-12-22 iki 2019-10-14.

Byloje nustatyta, kad į Marijampolės PN iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo pareiškėjas atvyko tik 2015-12-23 (b. l. 34). Byloje nėra jokių šiuos duomenis paneigiančių įrodymų, todėl ginčo laikotarpis nagrinėjamoje byloje skaičiuotinas nuo 2015-12-23.

Nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007-03-26 nutartį byloje Nr. A6-317/2007, 2010-06-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011-04-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., LVAT 2011-04-11 nutartį byloje Nr. A556-150/2011; 2011-11-14 nutartį byloje Nr. A662-3116/2011).

LVAT 2011-03-24 nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1027/2011 yra išaiškinęs, kad žalos atlyginimui pagal CK 6.271 straipsnį taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Atsakovės atstovas šį terminą prašo taikyti. Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja atlyginti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2015-12-23, o skundą teismui pateikė 2019-10-14 (b. l. 12). Paaiškino, jog anksčiau į teismą nesikreipė dėl to, kad nebuvo susipažinęs su ginčo santykius reglamentuojančiais teisės aktais, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija nėra išversta į lietuvių kalbą, o prancūziškai pareiškėjas nemoka.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas akcentuoja, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. 3 d.), todėl galiojant šiam teisės principui, įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų suvokimas neatleidžia nuo pareigos tinkamai vykdyti įstatymus, laikytis juose nustatytų pareigų, įpareigojimų, terminų (žr., pvz., LVAT 2012-10-24 nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-598/2012). Įstatymų nežinojimas teismų praktikoje nuosekliai laikomas subjektyvaus pobūdžio aplinkybe, nesudarančia pagrindo termino atnaujinimui. Be to, pareiškėjas nurodo, kad dėl pažeistų teisių jautė pažeminimą, kančią, psichologinį diskomfortą, taigi spręstina, kad nurodytų galimų neteisėtų veiksmų laikotarpiu jis suvokė ir (ar) turėjo suvokti apie savo teisių pažeidimą. LVAT taip pat laikosi nuoseklios pozicijos, kad jei pareiškėjas jautė tokį diskomfortą, jis turėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos ir kreiptis dėl galimo jo teisių pažeidimo, informacijos dėl gynybos gavimo (žr., pvz., LVAT 2014-11-27 nutartį byloje Nr. A-442-1096/2014). Pareiškėjo nurodomi argumentai nelaikytini svarbiomis, nuo pareiškėjo valios nepriklaususiomis aplinkybėmis, sukliudžiusiomis jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos. Dėl šių priežasčių, vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, 1.131 straipsnio 2 dalimi, senaties terminas taikytinas ir ginčas nagrinėtinas už laikotarpį nuo 2016-10-15 iki 2019-10-14.

Dėl gyvenamojo ploto trūkumo

Pareiškėjas neturtinę žalą, be kita ko, kildina iš to, kad buvo kalinamas Marijampolės PN neužtikrinant jam teisės aktuose numatyto minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, tenkančio vienam asmeniui.

Ginčo laikotarpiu galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. punktas nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose minimalus plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Marijampolės PN buvo kalinamas 3 būrio 303 patalpoje, kuriuos plotas yra 16,53 kv. m, joje buvo laikoma nuo 3 iki 5 asmenų, todėl pareiškėjui teko nuo 3,31 iki 5,52 kv. m ploto; 3 būrio 322 patalpoje, kurios plotas 36,24 kv. m, joje buvo laikoma nuo 7 iki 12 nuteistųjų, todėl pareiškėjui teko nuo 2,79 kv. m iki 6,04 kv. m ploto (b. l. 22-23, 35-82). Pareiškėjas į bylą pateikė minėtų patalpų planus (b. l. 9), kuriuose nurodė iš esmės tokį pat nuteistųjų skaičių: 303 patalpoje – 5 asmenys, 322 patalpoje – 12 asmenų. Ginčo byloje dėl to nėra.

Įvertinus byloje surinktus duomenis, konstatuotina, laikotarpiais nuo 2018-05-22 iki 2018-05-23, nuo 2018-06-05 iki 2018-08-07, nuo 2019-04-09 iki 2019-05-02, nuo 2019-05-09 iki 2019-05-14, nuo 2019-05-21 iki 2019-06-04 ir nuo 2019-06-11 iki 2019-06-18 pareiškėjui 3 būrio 322 patalpoje teko mažiau nei 3,1 kv. m ploto (trūko nuo 0,08 kv. m iki 0,31 kv. m ploto). Taigi, Marijampolės PN iš viso 88 paras neužtikrino pareiškėjui 3,1 kv. m minimalios ploto normos pagal Vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus.

Dėl dušo

Pareiškėjas skundėsi, jog maudytis duše buvo leidžiama tik kartą per savaitę, nebuvo galimybės nusiprausti po sporto.

Pagal Higienos normos HN 134:2015 44 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui nebuvo leidžiama pasinaudoti dušu kartą per savaitę, pats pareiškėjas nurodo, jog tokia galimybė jam buvo suteikta, todėl jo argumentai dėl šių aplinkybių neturi teisinio pagrindo. Papildomai pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų dėl to išreiškęs nusiskundimus pataisos namų administracijai, todėl pataisos namai negalėjo žinoti apie pareiškėjui kylančius nepatogumus ir atitinkamai reaguoti (pavyzdžiui, sudaryti galimybę nusimaudyti papildomai, nors tokios pareigos teisės aktai pataisos įstaigoms nenustato).

Dėl pasivaikščiojimo kiemelių

Pareiškėjas tvirtino, kad pasivaikščiojimo kiemeliai per maži, todėl trūko vietos judėti.

Teisės aktuose nėra reglamentuojamas pasivaikščiojimo kiemelių plotas ir suoliukų įrengimas, todėl šis pareiškėjo argumentas yra nepagrįstas. Be to, pareiškėjas nurodo prieštaringus argumentus: teigia, jog trūko vietos pajudėti lauke, tačiau taip pat nurodo, kad pataisos namų teritorijoje įrengtas stadionas ir sporto salės, kuriomis jis aktyviai naudojosi. Atsižvelgiant į paties pareiškėjo argumentus, darytina išvada, kad jam pakako vietos judėti ir mankštintis laisvalaikiu.

Dėl kitų pareiškėjo argumentų

Iš skundo turinio spręstina, kad pareiškėjas skundžiasi tualetų įrengimu – nurodo, kad „valstybė turi užtikrinti tinkamą ir uždarą tualetą, ventiliaciją“, tačiau savo argumentus dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas išdėstė itin neišsamiai ir abstrakčiai. Nepaaiškino ir nedetalizavo, kaip konkrečiai tualetų įrengimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, nenurodė, kaip pasireiškė jo teisių pažeidimas dėl šios aplinkybės, o tik deklaratyviai konstatavo valstybės pareigą užtikrinti tinkamą tualeto įrengimą ir patalpų vėdinimą pataisos namuose. Tokie neindividualizuoti ir abstraktūs pareiškėjo argumentai nelaikytini pakankamais pataisos namų neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos atsiradimo konstatavimui. Be to, atsakovės atstovui kiltų neproporcinga pareiga paneigti tokius nekonkrečius teiginius. Pareiškėjas detaliai nurodė, kuriuo metu ir kokie konkretūs tualeto ar ventiliacijos įrengimo trūkumai jo netenkino, kada jie atsirado (ar vos atvykus į pataisos namus, ar vėliau), paaiškinti, ar dėl to buvo kreipęsis į pataisos namų administraciją, tačiau to nepadarė, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimui. Tokios nuostatos laikomasi nuosekliai formuojamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. LVAT 2020 m. sausio 29 d. nutartis bylose Nr. A-131-438/2020, Nr.A-1076-624/2020).

Tą patį galima pasakyti ir apie pareiškėjo argumentus dėl netinkamo maitinimo. Skunde nurodoma, kad pareiškėjas niekad vakarienės metu negaudavo margarino, tačiau nenurodė, kokios neigiamos pasekmės jam dėl to atsirado, nepaaiškino, ar buvo reiškęs nusiskundimus pataisos namų administracijai, skundą dėl to iš esmės grindžia tik deklaratyviu teiginiu, kurio nedetalizavo ir neindividualizavo. Be to, pagal byloje pateiktą valgiaraštį dirbantiems vyrams, margarinas vakarienės metu yra tiekiamas tik tam tikromis mėnesio dienomis, o ne kasdien. Pareiškėjas nenurodė, kada tiksliai ir kiek kartų numatytomis mėnesio dienomis jam nebuvo tiekiamas pilnas maisto davinys.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundas dėl netinkamo maitinimo, netinkamo tualeto įrengimo ir vėdinimo laikytinas nepagrįstu.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Įvertinęs visumą byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų, teismas daro išvadą, kad Marijampolės PN ginčui aktualiu laikotarpiu (iš viso 88 paras) neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos (trūko nuo 0,08 kv. m iki 0,31 kv. m ploto).

Teismui nekyla abejonių, kad dėl tokių netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. LVAT praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos žmogaus teisių teismo (toliau - EŽTT) praktikoje (EŽTT 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pareiškėjas nurodė, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų patyrė 70 000 Eur neturtinę žalą. Teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra jokių kitų duomenų, kad kalinimo sąlygos būtų turėjusios įtakos pareiškėjo psichologinei ar fizinei būklei. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovė būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgusi.

Atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, trukmę, nenustačius jokių kitų atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, nesant įrodymų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją, nenustačius, kad pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors sveikatos sutrikimai, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 316 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės. Tokia teismo išvada atitinka naujausią LVAT formuojamą praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr. LVAT 2020-01-29 nutartį byloje Nr. A-131-438/2020).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo I. O. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui I. O. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 316 Eur (tris šimtus šešiolika eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Janina Vitunskienė