Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2020-01-29 · Administracinė byla Nr. A-131-438/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-29
Bylos Nr.
A-131-438/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02455-2017-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas pakeistas.
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Dainius Raižys, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Dalia Višinskienė, Veslava Ruskan, Arūnas Dirvonas, Virginija Volskienė
Pareiškėjas
S. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, Kybartų pataisos namai, Lietuvos valstybė, atstovaujama Kybartų pataisos namų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija DNB bankas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-131-438/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02455-2017-0Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė po reorganizavimo), apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas S. V. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų (toliau – ir Kybartų PN), 1 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis nuo 2011 m. lapkričio 17 d. buvo kalinamas Kybartų PN, kur jam nuolat trūko gyvenamojo ploto. Pareiškėjo teigimu, gyvenamosios patalpos buvo perpildytos, prastai vėdinamos, nešvarios, netvarkingos. Maisto kokybė bei kiekis neatitiko teisės aktų reikalavimų, valgykloje nešvaru, indai purvini. Prausykloje neįrengti dušai, nėra muilo bei rankšluosčių. Be to, prausykloje nebuvo karšto vandens. Tokios kalinimo sąlygos buvo kankinančios, nežmoniškos. Dėl minėtų atsakovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią diskomfortu, papildomais nepatogumais, dvasiniais išgyvenimais, kančiomis, sveikatos pablogėjimu. Prašo skundą tenkinti ir netaikyti ieškinio senaties termino, kadangi pažeidimas buvo tęstinio pobūdžio.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kybartų PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad Kybartų PN yra įrengti laikantis teisės aktų reikalavimų. Drausmės grupės patalpose įrengta mechaninė ventiliacija, kamerų tipo patalpose ir bendrabutyje – ištraukiamoji ventiliacija, be to, visas patalpas galima vėdinti per atvirą langą. Remontas atliekamas pagal poreikį, švarą patalpose palaiko dirbantis nuteistasis – tvarkinys, bei patys nuteistieji. Tam jiems išduodamos valymo priemonės. Dušu nuteistieji gali naudotis pagal patvirtintą grafiką, laikinas karšto vandens tiekimo sutrikimas buvo atsiradęs dėl vykdomų remonto darbų, tačiau nedelsiant pašalintas. Valgykloje palaikoma tvarka ir švara, maistas dalijamas švariuose induose, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba jokių pažeidimų nenustatė. Tikrinant maisto kokybę, pažeidimų taip pat nenustatyta. Gyvenamųjų patalpų ploto norma nebuvo pažeista. Pareiškėjo nurodomi sveikatos sutrikimai nėra atsiradę dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir visiškai atitinka asmens amžių. Pareiškėjas pateikė tik deklaratyvius ir nemotyvuotus teiginius, kurie neįrodo būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senaties terminą.

II.

5. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 7 d. sprendimu pareiškėjo S. V. skundą tenkino iš dalies ir priteisė 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjo naudai.

6. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalimi, ir atsižvelgęs į atsakovo prašymą, pritaikė senaties terminą pareiškėjo reikalavimams ir ginčą nagrinėjo nuo 2014 m. lapkričio 28 d. iki 2017 m. lapkričio 28 d.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas nustatė, jog skunde nurodomu ginčo laikotarpiu pareiškėjas bausmę atliko 5 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 505 laikotarpiais nuo 2015 m. sausio 3 d. iki 2017 m vasario 7 d., taip pat 1 būrio patalpoje Nr. 106 laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 18 d. iki 2017 m. liepos 31 d. ir 1 būrio patalpoje Nr. 123 laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 31 d. iki 2017 m. lapkričio 28 d. Šių patalpų plotas – 36 kv. m, jose skirtingais laikotarpiais buvo įrengta nuo 6 iki 12 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui tekdavo nuo 3 kv. m iki 6 kv. m ploto. Laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 7 d. iki 2017 m. kovo 9 d. pareiškėjas kalėjo kameroje Nr. 122, jos plotas – 11,09 kv. m, o miegamųjų vietų skaičius – 2, todėl vienam asmeniui teko 5,5 kv. m ploto. Nuo 2017 m. kovo 9 d. iki 2017 m. kovo 21 d. pareiškėjas gyveno kameroje Nr. 6, kurios plotas – 11,39 kv. m, joje įrengtos 2 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 5,6 kv. m ploto. Nuo 2017 m. kovo 21 d. iki 2017 m. balandžio 18 d. pareiškėjas gyveno kameroje Nr. 5, kurios plotas – 15,40 kv. m, joje buvo įrengta nuo 3 iki 4 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko nuo 3,8 kv. m iki 5,1 kv. m ploto. Įvertinęs šiuos duomenis, teismas sprendė, jog minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas (3,1 kv. m.) pareiškėjui buvo neužtikrintas bendrabučio tipo patalpose (trūko 0,1 kv. m) laikotarpiais nuo 2015 m. birželio 2 d. iki 2015 m. birželio 23 d., nuo 2015 m. liepos 3 d. iki 2015 m. liepos 7 d., nuo 2015 m. liepos 20 d. iki 2015 m. liepos 23 d., nuo 2016 m. liepos 12 d. iki 2016 m. vasario 7 d., nuo 2017 m. balandžio 18 d. iki 2017 m. lapkričio 28 d. (iš viso 462 dienas). Likusiais laikotarpiais minimali ploto norma pareiškėjui buvo užtikrinta.

8. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kokiose gyvenamosios patalpose pareiškėjas kalėjo nuo 2014 m. lapkričio 28 d. iki 2015 m. sausio 3 d. Nors atsakovas tokių duomenų nepateikė, pareiškėjas skunde taip pat nenurodė ir nedetalizavo, kokiose patalpose kalėjo, kiek asmenų gyveno su juo minėtu laikotarpiu. Tokius abstrakčius argumentus teismas nelaikė pakankamais neturtinės žalos atsiradimo ir neteisėtų atsakovo veiksmų konstatavimui.

9. Dėl pareiškėjo skundo teiginių, susijusių su vėdinimu, nešvara, netvarka, netinkam maisto kokybe ir kiekiu, dušais, teismas pažymėjo, jog nešvara ir netvarka gyvenamosiose patalpose dažniausiai atsiranda dėl jose gyvenančių asmenų atsainaus požiūrio į bendrąsias higienos normas ir tvarkos palaikymą. Paties pareiškėjo nusiskundimai kildinami iš kitų nuteistųjų netinkamo elgesio – spjaudymosi, šiukšlinimo, teršimo ir pan. Tačiau švarios ir tvarkingos aplinkos gyvenamosiose patalpose sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei paties pareiškėjo valios. Be to, kaip nurodė atsakovas, gyvenamąsias patalpas taip pat tvarko dirbantis nuteistasis – tvarkinys, todėl Kybartų PN negali būti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas. Nei higienos reikalavimuose, nei kituose teisės aktuose nereglamentuojamas šilto vandens tiekimas kitose pataisos namų patalpose, šiuo atveju –prausykloje, todėl pareiškėjo pretenzijas dėl to, kad jis negalėjo naudotis karštu vandeniu prausykloje, teismas laikė nepagrįstomis. Kitus pareiškėjo argumentus dėl netinkamų sąlygų teismas atmetė kaip nepagrįstus.

III.

10. Atsakovas, Lietuvos valstybė, atstovaujama Kybartų PN, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendimą.

Atsiliepimas

11. Atsakovo teigimu, teismas neobjektyviai įvertino pateiktus duomenis apie pareiškėjui tenkantį minimalų gyvenamųjų patalpų plotą laikotarpiais, kuriais buvo nustatytas pažeidimas. Atsakovo nuomone, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad atsakovo pateiktoje pažymoje nurodyta, koks gali būti maksimalus nuteistųjų skaičius kambaryje, tačiau nenurodyta, kad tiek nuteistųjų buvo visomis tomis dienomis. Be to, minimalaus gyvenamojo ploto pažeidimas buvo kompensuojamas, kai didžiąją kalėjimo bendrabučio tipo patalpose dalį pareiškėjui teko daugiau nei reglamentuota gyvenamojo ploto.

12. Atsakovas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Įvertinus pareiškėjui padarytų pažeidimų pobūdį, trukmę ir mastą, darytina išvada, kad pažeidimai nesudarė prielaidų pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir būtų nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniu.

Šalies argumentai

13. Pareiškėjas S. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.

14. Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2011 m. lapkričio 17 d. yra laikomas Kybartų PN. Jo teigimu, įkalintiems asmenims turi būti užtikrintos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios higienos reikalavimus. Pažymi, jog kamerose daug baldų, tačiau asmeniniai daiktai į spinteles netelpa, kamerose neužtikrinamas tinkamas vėdinimas, apšvietimas, visur nešvara, netinkamai įrengti dušai, maistas neatitinka kiekybės ir kokybės reikalavimų, prausyklose nėra karšto vandens. Apsiperkant parduotuvėje gaudavo netinkamos kokybės daiktus, kuriuo neaišku kaip buvo pasverti. Pareiškėjas buvo kalinamas su kitais rūkančiais asmenimis, todėl turėjo kvėpuoti tabako dūmais. Be to, patalynė nebuvo tinkamai iškalbta, o pačių išskalbtų rūbų nebuvo kur džiovinti.

15. Pareiškėjas, grįžęs iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės, buvo sumuštas, todėl 2017 m. kovo 7 d. pasiprašė būti atskirtas, o vėliau – būti perkeltas Marijampolės PN, tačiau jo prašymas buvo atmestas. 2017 m. kovo 9 d. jam nepagrįstai buvo skirta nuobauda už tai, kad atsisakė gyventi paskirtame būryje. Po to pareiškėjas vėl prašė būti perkeltas į Marijampolės PN, tačiau vėl jo prašymai buvo atmesti ir jam buvo paskirta nuobauda. Tai pasikartojo ir trečiąjį kartą.

16. Pagal BPK suėjus terminui, kiekvienas turi teisę prielygtinį paleidimą, tačiau praėjo daugiau nei metai ir niekas nesvarstė dėl jo lyginio išleidimo arba perkėlimo atvirąją koloniją. Policijos pareigūnas jo akyse atplėšė pareiškėjui registruotą laišką, perskaitė ir telefonu kažkokiam asmeniui diktavo laiško turinį. Tokie pareigūno veiksmai, pareiškėjo nuomone, pažeidė jo įstatymuose įtvirtintas teises. Taip pat pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Kybartų PN nesuteikė jam popieriaus ir rašymo priemonių, nesuteikė galimybės pasinaudoti sąskaitoje esančiais pinigais, nesuteikė akinių.

Atsiliepimas

17. Atsakovas Kybartų PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendimą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

18. Atsakovo vertinimu, teismas tinkamai neįvertino byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir neįsigilino į bylos esmę, nesivadovavo įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Šalies argumentai

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Kybartų PN veisėsi pelėsis, vabzdžiai, buvo netinkama ventiliacija, nešvara, tačiau nepateikė objektyvių įrodymų, o tik abstrakčius teiginius. Kybartų PN užtikrina, kad gyvenamosiose patalpose būtų tvarka, suteikdami valymo priemones ir paskirdami atsakingą nuteistąjį tvarkiniu, tačiau negali būti atsakingi už tai, kad įstaigoje kalinami asmenys nevyko ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas. Teismas, išnagrinėjęs visus pateiktus įrodymus, teisingai konstatavo, jog nebuvo pažeista pareiškėjo teisė į karštą vandenį, pasinaudojimą dušu, tinkamą ir visavertį maitinimą. Kybartų PN nuomone, pareiškėjo teiginiai dėl pasyvaus rūkymo, apsipirkimo tvarkos, netinkamo apšvietimo, netinkamo skalbinių skalbimo ir džiovinimo turi būti nenagrinėjami, kadangi jie nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios pareiškėją S. V. laikant Kybartų PN netinkamomis sąlygomis, atlyginimo.

Žemesnės instancijos teismas

21. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę patalpose, kurių plotas mažesnis nei teisės aktuose nustatyta minimali ploto norma, atsižvelgęs, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjui atsiradusias neigiamas pasekmes, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, pareiškėjui priteisė 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

22. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinius skundus padavė tiek pareiškėjas, tiek atsakovas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl jam tenkančio gyvenamojo ploto. Taip pat, pareiškėjo manymu, Kybartų PN neužtikrino tinkamo vėdinimo, tvarkos, maisto kokybės, karšto vandens prausyklose, tinkamo drabužių bei patalynės išskalbimo ir džiovinimo. Be to, pareigūnai skaitė jo laiškus, neleido persikelti į Marijampolės PN, nesuteikė rašymo priemonių ir popieriaus. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo dalimi, kuria pareiškėjo skundas buvo tenkintas iš dalies, t. y., priteista 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat, atsakovo vertinimu, teismas neobjektyviai įvertino pateiktus duomenis apie pareiškėjui tenkantį minimalų gyvenamųjų patalpų plotą laikotarpiais, kuriais buvo nustatytas pažeidimas.

23. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Taip pat akcentuotina, kad, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

24. ABTĮ 134 straipsnio 6 dalis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A?1041?261/2016; 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A?2374?442/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-468-442/2017 ir kt.).

25. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes, kurių nebuvo nurodęs pirmosios instancijos teismui (t. y. rūkymo gyvenamosiose patalpose, apsipirkimo tvarkos, netinkamo apšveitimo, netinkamo skalbinių skalbimo ir džiovinimo, pareiškėjo neperkėlimo į Marijampolės PN, pareigūnų elgesio, popieriaus ir rašymo priemonių nesuteikimo). Pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde pareiškėjas šių aplinkybių nebuvo nurodęs, prašomos priteisti neturtinės žalos iš jų nekildino. Šie nauji apeliacinio skundo argumentai ir su jais siejamas reikalavimas nebuvo nurodyti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šiuo aspektu skundas nebuvo nagrinėjamas, todėl minėti nauji pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai ir reikalavimai apeliacinės instancijos teisme taip pat nenagrinėtini. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis ABTĮ 140 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, plačiau pasisakys tik dėl tų pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, kurie susiję su pareiškėjui tekusiu kameros plotu, kamerų būkle ir maitinimu.

26. Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

27. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina pirmiausiai iš to, kad jis buvo laikytas neužtikrinant teisės aktuose numatyto minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11¹.1 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis nei 3,1 kv. m vienam žmogui. Jokie kiti imperatyvaus pobūdžio nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai, be kita ko, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija), vienam asmeniui pataisos namuose turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos konkrečiai nenustato. Europos Žmogaus Teisų Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma – 3,1 kv. m, – neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013; 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1834-502/2018).

28. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas nuo 2015 m. sausio 3 d. iki 2018 m. sausio 3 d. buvo laikomas Kybartų PN. Remiantis pateiktais duomenimis, nustatyta, jog pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2014 m. lapkričio 28 d. iki 2017 m. lapkričio 28 d.) 257 dienas teko mažiau nei 3,1 kv. m, t. y, mažiau nei teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas, tas iš esmės sudaro pagrindą konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė atsakovo neteisėtus veiksmus nesuteikiant pareiškėjui gyvenamosios vietos, atitinkančios minimalaus ploto reikalavimus, tačiau neteisingai apskaičiavo laikotarpį, kuriuo pareiškėjui teko mažiau ploto nei nustatyta teisės aktuose.

29. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su kamerų būkle (vėdinimo, apšvietimo ir nešvaros) pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos laikė abstrakčiais, kadangi šių nusiskundimų pareiškėjas skunde teismui niekaip nekonkretizavo. Pareiškėjas skunde objektyviai galėjo detaliau nurodyti su kiekviena kamera susijusius nusiskundimus, t. y. konkrečiai nurodyti, kuriose patalpose ir kokie neatitikimai buvo, kada atsirado (ar buvo pareiškėjui atvykus į patalpas, ar atsirado vėliau), paaiškinti, ar dėl to kreipėsi į Kybartų PN administraciją ir (ar) kitas atsakingas institucijas, tačiau pareiškėjas to nepadarė. Atitinkamai – pareiškėjui nekonkretizavus su jo tariamu teisių pažeidimu (kamerų būkle) susijusių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti kokius nors neteisėtus Kybartų PN veiksmus šiuo aspektu.

30. Tą patį galima pasakyti apie pareiškėjo teiginius dėl Kybartų PN ginčo laikotarpiu tiekto maisto kokybės, kadangi pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl netinkamos kokybės maisto iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bendro pobūdžio nusiskundimais ir abstrakčiais argumentais, kurių pareiškėjas nedetalizavo ir neindividualizavo.

31. Nors pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde prašė, kad jam būtų priteistas 1 000 000Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėjo būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Atsižvelgdama į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę (257 dienos), į pažeidimo pobūdį ir intensyvumą, į ginamų vertybių pobūdį, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, į kitus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjui priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

32. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui 1 000 Eur sumą neturtinės žalos atlyginimui.

33. Pareiškėjo atstovė E. G. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismo išlaidos gali būti paskirstytos tik to teismo ir toje byloje, kurioje jos atsirado, todėl prašymas dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, turi būti paduodamas pirmosios instancijos teismui ir jame nagrinėjamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-962-525/2015). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atstovės prašymas dėl teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, perduodamas nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė dėl reorganizavimo) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 7 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui S. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 1 000 Eur (tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 7 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasRomanas KlišauskasVaida Urmonaitė-Maculevičienė