Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

dalyvaujant ieškovų UAB „Prekybos namai Alka“ ir UAB „Luvel transportas“ vadovams: I. K. ir K. S., jų advokatui M. P.,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (ieškovų) UAB prekybos namai „Alka“ ir UAB „Luvel transportas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje bylą pagal ieškovų UAB Alka ir UAB Luvel Transportas ieškinį atsakovui Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai LINAVA, tretiesiems asmenims J. K., M. D., A. M. ir V. P. dėl nutarimo dalies pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

I.GINČO ESMĖ.

Atsakovo asociacijos „LINAVA“ atstovas teismo posėdžio metu ieškinį pripažino. Pažymėjo, kad su atstovu sutartį sudarė generalinis sekretorius. Per mėnesį po ieškinio pripažinimo pozicijos išreiškimo asociacijoje nesutikimo nebuvo išreikšta. Pažymėjo, kad tretieji asmenys turi teisę kreiptis atskiru ieškiniu į teismą, jeigu nesutinka.

Motyvuojamoji dalis

II.PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 3 d. sprendimu (4 t. b.l. 144-146) ieškovų ieškinį atmetė.

Teismas atsisakė tenkinti atsakovo prašymą dėl ieškinio pripažinimo, nurodė, jog teismui nepateikti įrodymai, kad ieškinio pripažinimui pritarė prezidiumas, todėl teismas laikė, kad skirtingi organai teismui išreiškė skirtingą poziciją. Be to teismas padarė išvadą, kad patenkinus atsakovo prašymą dėl ieškinio pripažinimo, kuris nebuvo patvirtintas prezidiumo narių (teismui nepateikti priešingai įrodantys įrodymai) ir nenagrinėjus bylos iš esmės, pasisakant dėl ieškinio pagrįstumo, galimai būtų pažeisti trečiųjų asmenų ir asociaciją sudarančių įmonių interesai.

Teismas, susipažinęs su antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nepritarė ieškovo padarytai išvadai, kad balsai suskaičiuoti netinkamai ir prezidiumo narys J. K. surinko mažiau balsų nei kitas renkamas asmuo, kadangi antstolė konstatuodama faktines aplinkybes nenurodė, kiek balsų buvo rasta balsadėžėje iš viso. Nurodė, jog teismas neabejotinai negali patvirtinti, kad antstolės atliekamo balsų perskaičiavimo metu balsadėžėje buvo rasti visi biuleteniai (kurių skaičius nurodytas balsų skaičiavimo komisijos protokoluose), dėl šios priežasties teismas antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nevertino kaip įrodymo, patvirtinančio, jog prezidiumo narys tretysis asmuo J. K. surinko mažiau balsų nei į prezidiumo narius kandidatavęs I. O.. Teismas nustatė, kad balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas visus balsų skaičiavimo protokolus yra pasirašęs. Pažymėjo, kad vienam ar keliems iš komisijos narių protokolo nepasirašius tai paties protokolo negaliojančiu nedaro. Teismas pažymėjo, jog ieškovai teismui nepateikė įrodymų, kad nepasirašę protokolų asmenys (ar juos pasirašę) būtų pateikę pastabas dėl juose nurodytų teiginių pagrįstumo ir teisėtumo, kadangi šia teise nepasinaudojo, teismas laikė, kad protokole nurodyti duomenys yra teisingi. Teismas nurodė, jog ginčijamas nutarimas dalyje dėl revizijos komisijos narių išrinkimo priimtas vienbalsiai, t.y. visi dalyvavę nariai, balsuodami dėl išrinktos revizijos komisijos sudėties patvirtinimo, pareiškė pritariantys šios sudėties revizijos komisijai, todėl tai pagal įstatų 7.15 punktą laikytina pritarimu nutarimui dėl revizijos komisijos išrinkimo. Asociacijos nariai, nesutikdami su revizijos sudėtimi, turėjo teisę balsuoti prieš nutarimą dalyje dėl revizijos komisijos išrinkimo, tačiau jie šia teise nesinaudojo (nutarimą priėmus vienbalsiai), todėl teismas padarė išvadą, kad asociacijos narius išrinkta revizijos komisijos sudėtis tenkino. Teismas konstatavo, jog ieškovai neįrodė savo ieškinio pagrįstumo.

III.APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.

Apeliantai (ieškovai) UAB prekybos namai „Alka“ ir UAB „Luvel transportas“ apeliaciniu skundu prašo 2012-05-03 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti apeliacinį skundą ir ieškovų pareikštą ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliantų teigimu teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo pareiškimo dėl ieškinio pripažinimo. Pažymėjo, jog ieškinio pripažinimą pasirašė asmuo turėjęs visus tam reikiamus įgaliojimus - laikinai einantis generalinio sekretoriaus pareigas asmuo, kurio įgaliojimus patvirtina byloje esantis generalinio sekretoriaus įsakymas. Be to bylos nagrinėjimo iš esmės posėdyje atsakovą atstovavo jo teisėtas ir įgaliotas atstovas - advokatas, kuris dar kartą patvirtino, jog atsakovas palaiko pateiktą ieškinio pripažinimą ir ieškinį pripažįsta visa apimtini. Pažymėjo, jog sprendime teismas nenurodė, kokioms imperatyvioms įstatymo normoms ir/ar viešąjam interesui prieštarauja atsakovo pateikto ieškinio pripažinimas. Taip pat pažymėjo, kad tretieji asmenys įstojo į bylą atsakovo pusėje, todėl tokie asmenys negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus. Tretieji asmenys atsakovui pripažinus ieškinį veikė prieš atsakovo interesus ir reiškė savarankiškus reikalavimus dėl ieškinio dalyko bei pagrindo neturėdami tokios teisės, dėl trečiųjų asmenų pareiškiančių savarankiškus reikalavimus įtraukimo į civilinį procesą turėjo būti priimama atskira teismo nutartis. Apeliantų teigimu antstolė konstatavo faktą ir atidarius balsadėžę suskaičiavo visus juose rastus biuletenius. Iš antstolės faktinių aplinkybių aprašymo akivaizdu, kad balsadėžė buvo tinkamai apsaugota įvairiomis apsaugos priemonėmis, kurios nebuvo pažeistos iki antstolei atidarant balsadėžę. Antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Priešinga šalis minėto rašytinio įrodymo nepaneigė, jeigu bylą nagrinėjančiam teismui kilo abejonių dėl pateikto oficialaus rašytinio įrodymo tikrumo, jis turėjo teisę dalyvaujančio byloje asmens prašymu arba savo iniciatyva pareikalauti iš dokumentą išdavusio asmens paaiškinimų. Todėl teismas nevertindamas antstolės 2012 01 06 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo kaip įrodymo pažeidė procesines teisės normas. Pažymėjo, jog materialinės teisės normos nenustato jokios pareigos ieškovams pateikti savo pastabų dėl 2011 10 07 „Linava" XXIII kongreso protokolo. CK 2.92 straipsnio 3 dalis imperatyviai nustato, kad pastabų dėl protokolo nepareiškimas neriboja teisės ginčyti juridinio asmens organo nutarimus. Apeliantų teigimu įstatų 7.15 punktas kalba ne apie nutarimo priėmimą, o apie narių rinkimo procedūrą. Pažymėjo, jog tokia nuostata buvo priimta, todėl, kad asociacijos „Linava" revizijos komisija užima ypatingą vietą asociacijos kaip juridinio asmens organų sistemoje, o jos nariams ir kandidatams siekiantiems tapti revizijos komisijos nariais keliami itin griežti reikalavimai. Taip pat jie turi turėti absoliučios asociacijos „Linava" narių daugumos pasitikėjimą, todėl įstatų 7.15 punktas imperatyviai nustato, kad kandidatas į revizijos komisijos narius laikomas išrinktu tik tada, kai jis gauna rinkimuose daugiau balsų „už" negu „prieš".

Tretieji asmenys J. K., M. D., A. M. ir V. P. atsiliepimu prašė ieškovų apeliacinį skundą atmesti ir 2012-05-03 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pareiškimą dėl ieškinio pripažinimo pasirašė ne asociacijos generalinis sekretorius, bet sekretorius - vyriausiasis finansininkas A. D., laikinai einantis generalinio sekretoriaus pareigas. Pažymėjo, kad asociacijos „LINAVA" įstatai nesuteikia teisės asociacijos vyr. finansininkui ar sekretoriui atstovauti asociacijai teisme, kadangi tokia teisė suteikta tik generaliniam sekretoriui. Todėl su pareiškimu dėl ieškinio pripažinimo pateiktas 2012-02-22 asociacijos „LINAVA" generalinio sekretoriaus įsakymas Nr. 8K negali būti laikomas tinkamu įgaliojimu atstovauti asociacijai teisme, kadangi atsakovo įstatuose nenumatyta generalinio sekretoriaus teisė vienasmeniškai deleguoti (perleisti) jam priskirtą kompetenciją, tame tarpe ir teisę atstovauti teisme, kitiems asmenims. Trečiųjų asmenų vertinimu, asociacijos „LINAVA" teisinis statusas ir veiklos pobūdis akivaizdžiai rodo, kad klausimas dėl asociacijos valdymo, tame tarpe valdymo organų išrinkimo, skaidrumo ir teisėtumo yra susijęs ne tik su byloje dalyvaujančių asmenų interesais, bet liečia visų Asociacijos narių ir Lietuvos vežėjų, kaip tam tikros ir pakankamai didelės visuomenės dalies, interesus. Todėl nepagrįsto ieškinio pripažinimas reikštų viešojo intereso pažeidimą, o ieškinio pagrįstumo klausimą teismas gali išspręsti tik bylą išnagrinėjęs iš esmės. Pažymėjo, jog trečiųjų asmenų prašymas nagrinėti bylą iš esmės ir atmesti ieškinį negali būti laikomas veikimu prieš šalies, kurios pusėje jie dalyvauja, interesus. Tretieji asmenys, kaip ir atsakovas, nesutiko su pareikštu ieškiniu ir prašė jį atmesti. Kadangi teismas atsisakė priimti atsakovo ieškinio pripažinimą, todėl išliko ankstesnis atsakovo reikalavimas ieškinį atmesti, o trečiųjų asmenų procesinė padėtis nepasikeitė. Trečiųjų asmenų teigimu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas galimai patvirtina aplinkybes, įvykusias ne 2011-10-07 kongreso metu, bet buvusas 2011-01-06 asociacijos „LINAVA“ administracinėse patalpose. 2012-01-06 užfiksuotos aplinkybės nepaneigia 2011-10-07 balsų skaičiavimo komisijos protokoluose Nr.2 ir Nr.3 užfiksuotų aplinkybių ir balsų skaičiavimo rezultatų. Kadangi teismas neįpareigojo patikrinti slapto balsimo biuletenių liko neišaiškinta balsavimo biuletenių laikymo būklė, ar nebuvo įvykdyta invazija į balsadėžės vidų, ar nebuvo balsavimo biuletenių koregavimo. Todėl negalima teigti, jog antstolės užfiksuotos balsų „perskaičiavimo“ procedūros metu buvo suskaičiuoti tie payts balsavimo biuteleniai, taip pat nėra aišku kokie konkrečiai asmenys skaičiavo balsus. Pažymėjo, jog kongresui patvirtinus rinkimų rezultatus nei asociacijos „Linava“ administracija, nei kiti jos valdymo organai, nei asociacijos nariai, nei antstolė, nei kiti tretieji asmenys neturi teisės perskaičiuoti balsavimo rezultatų, o jeigu toks veiksmas atliekamas jis nesukelia jokių teisinių pasekmių. Pažymėjo, jog balsų skaičiavimo komisijos protokolai pasirašyti tinkamai laikantis darbo tvarkos 39 punkto reikalavimų, o vieno ar kelių balsavimo komisijos narių parašų nebuvimas negali lemti protokolo ar balsavimo rezultatų negaliojimą. Pažymėjo, jog būtent pats kongresas, kaip visuotinis asociacijos susirinkimas išrinko asociacijos valdymo narius, o ne balsų skaičiavimo komisija, kuri tik suskaičiavo balsus. Teisingai pirmosios instancijos teismas konstatavo dėl revizijos komisijos išrinkimo, kad 7.15 punkte kalbama apie kongreso nutarimo priėmimą, o ne narių rinkimo procedūrą, kuri atskirai aptarta kongreso darbo tvarkos 37 punkte.

Atsakovas Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „LINAVA“ prašė nutartį dėl apeliacinio skundo bei 2012 05 03 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimo teisėtumo priimti teismo nuožiūra. Pažymėjo, jog ieškinio pripažinimą pasirašė tam įgaliojimus turintis asmuo. Generalinio sekretoriaus įsakymu jam priskirtos teisės ir pareigos visa apimtimi laikinai buvo perduotos sekretoriui, kuris išreiškė juridinio asmens valią – ieškinį pripažinti. Nei asociacijos įstatai, nei kiti asociacijos lokaliniai teisės aktai nenumato vienasmenio valdymo organo pareigos gauti prezidiumo pritarimą atliekant asociacijos „Linavos“ įstatuose įtvirtintas funkcijas.

IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO NUSTATYTOS APLINKYBĖS IR ARGUMENTAI.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.)

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią bylą, absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Kartu, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad teismas ištyrė visas ginčui spręsti reikšmingas aplinkybes iš esmės teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso bei materialiosios teisės normas, atskleidė bylos esmę ir priėmėm teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.).

Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau LAT) formuoja praktiką (LAT 2009 10 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 03 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 02 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniuose skunduose dėstomų argumentų.

Ginčas byloje yra kilęs dėl Lietuvos Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ kongrese išrinkto kolegialaus organo vieno iš narių išrinkimo teisėtumo, bei revizijos komisijos išrinkimo teisėtumo. Du asociacijos nariai kvestionuoja Kongreso ir balsų skaičiavimo komisijos nutarimus, tuo pagrindu, kad balsai buvo neteisingai suskaičiuoti.

Dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo priimti atsakovo ieškinio pripažinimą.

CPK 42 straipsnio 2 dalis nustato jog teismas nepriima ieškovo atsisakymo nuo ieškinio ar atsakovo ieškinio pripažinimo, netvirtina taikos sutarties jeigu tai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui viešajam interesui. Kolegija pritaria pirmosios instancijos išvadai, kad asociacijos, kuri vienija 653 narius kongreso, kuriame dalyvavo 479 nariai, kurie vieningai nubalsavo už nutarimus dviejų narių užginčijimas, sudaro sąlygas konstatuoti jog viešas interesas reikalauja, kad teismas, nepaisant vienasmenio asociacijos organo ieškinio pripažinimo, atsižvelgdamas į visų asociacijos narių interesus nepriimtų pripažinimo, bet spręstų bylą iš esmės, patikrindamas ieškinio reikalavimo pagrįstumą. Kolegija sutinka su apelianto teiginiais jog ieškinio pripažinimą pasirašė asmuo turėjęs teisę atstovauti asociaciją byloje ir turintis tam reikiamus įgaliojimus - laikinai einantis generalinio sekretoriaus pareigas asmuo, kurio įgaliojimus patvirtina byloje esantis generalinio sekretoriaus įsakymas ir kad nagrinėjimo iš esmės posėdyje atsakovą atstovavo jo teisėtas ir įgaliotas atstovas - advokatas, kuris dar kartą patvirtino, jog atsakovas palaiko pateiktą ieškinio pripažinimą ir ieškinį pripažįsta visa apimtini. Tačiau tai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl reikalingumo bylą nagrinėti iš esmės atsižvelgiant į didelės visuomenės dalies visų asociacijos narių interesus, ypač tokiu atveju kai asociacijoje, kuri vienija didžiąją dalį valstybės vežimo kompanijų egzistuoja nesutarimai, tarp jos narių grupių, kolegialių ir vienasmenių valdymo organų, ką patvirtino šalių pasisakymai ir asociacijos narių apklausa apeliacijos instancijos posėdyje.

Šiuo atveju kolegijos nuomone tikslinga remtis Lietuvos Aukščiausio teismo (toliau LAT) 2008 m. lapkričio 4 d. nutartyje, priimtoje Civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2008 išdėstyta pozicija, nors minėtoje byloje kalba eina apie teismo teisę atsisakyti tvirtinti taikos sutartį, tačiau minėta nutartis kolegijos nuomone aktuali ir tais atvejais kai byloje iškyla klausimas ar patenkinti šalies prašymą bylą baigti nepriimant sprendimo kaip šiuo atveju vienai iš šalių pripažįstant ieškinį. Minėtoje nutartyje LAT nurodė, kad tokiais atvejais teismas turi įsitikinti, ar tai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui. LAT pažymėjo jog įstatyme neatskleista viešojo intereso samprata. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia teismui teisę konkrečiu atveju vertinti ir spręsti dėl viešojo intereso buvimo ir kai yra pažeidžiamas viešasis interesas, jį ginti – netvirtinant šalių sudarytos taikos sutarties (šiuo atveju nepriimant ieškinio pripažinimo). Vertinant, ar yra viešasis interesas, atsižvelgiama į tai, kad CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Laikantis šio principo, tuo atveju, kai ieškinio pripažinimu, pažeidžiamos kito asmens teisės, kito asmens pažeidžiamų teisių gynimas yra viešasis interesas ir teismas, nustatęs viešojo intereso pažeidimą, neturi ieškinio pripažinimo priimti.

Dėl trečiųjų asmenų įstojusių į bylą atsakovo pusėje negalėjimo veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus.

Tretieji asmenys nurodo jog byloje ieškovo buvo įtraukti trečiais asmenimis atsakovo pusėje ir kol atsakovas pirmosios instancijos teisme nepareiškė pripažįstąs ieškinį jų pozicijos byloje sutapo, tiek atsakovas, tiek tretieji asmenys gynė Kongreso nutarimą. Tačiau atsakovo atstovui pareiškus apie ieškinio pripažinimą atsakovo ir trečiųjų asmenų pozicijos išsiskyrė. Tretieji save byloje pozicionuoja trečiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus, nepaisant to kaip jų poziciją byloje buvo nurodę ieškovai pareikšdami ieškinio pareiškimą. Su tokia trečiųjų asmenų pozicija kolegija sutinka, kadangi iš esmės jie nagrinėjamoje byloje turėjo būti traukiami atsakovais, nes pareikšti reikalavimai betarpiškai nukreipti į jų teisių, esant galiojančiam kongreso nutarimui pradėti eiti revizijos komisijos narių pareigas suvaržymą, kvestionuojant tiek kongreso nutarimą tiek pastarąją jų teisę. Ieškovai siekdami nuginčyti kongreso nutarimą, kuriuo patvirtinti jų įgaliojimai, siekia atimti teisę įgyvendinti kongreso tretiesiems asmenims suteiktus įgaliojimus, kurie byloje yra sustabdyti, ieškovų iniciatyva, patenkinus jų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pažymėtina jog reikšdami prieštaravimus jie gina ne tik savo tiesioginę teisę būti išrinktais, bet ir už juos balsavusių asociacijos narių teisę rinkti. CPK 46 straipsnio 1 dalis numato jog tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą iki baigiamųjų kalbų pradžios. Taigi, šiuo atveju tretieji asmenys reikšdami prieštaravimus atsakovo pozicijai tuo pačiu reiškia ir savo savarankiškus reikalavimus.

Kolegija pažymi, kad šios bylos specifika yra ta jog tiek ieškovai, tiek tretieji asmenys yra atsakovo (asociacijos ) nariai ir asociacijos narių atstovai, turintys lygias teises asociacijoje, taigi, ir teisę ginčyti teisme tiek aukščiausiojo ascociacijos organo kongreso, tiek prezidiumo nutarimus ir sekretoriato sprendimus (žr. įstatų 4.4.7 punktą), juolab turi teisę reikšti nuomonę dėl vienasmeniško asociacijos organo veiksmų pripažįstant ieškinio pareiškimą ar pasirašant taikos sutartį. Tokia asociacijos narių teisė aiškiai suformuluota įstatuose todėl nors jų procesinė padėtis byloje formaliai neįvardinta, jie šioje byloje veikia kaip tretieji asmenys, turintys savarankiškus reikalavimus.

Dėl įrodymų vertinimo.

Kolegija nesutinka su apeliantų teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas paneigė įrodinėjimo civiliniame procese taisykles vertindamas antstolės D. P. 2012 01 06 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Pirmosios instancijos teismas nekvestionavo faktų, kad antstolė atidariusi balsadėžę suskaičiavo visus juose rastus biuletenius ar fakto, kad balsadėžė buvo nepažeista, tačiau nurodė negalįs vadovautis protokole užfiksuotomis faktinėmis aplinkybėmis dėl to jog buvo pažeista balsų skaičiavimo tvarka, antstolė neužfiksavo kiek iš viso biuletenių rado balsadėžėje, todėl buvo prarasta galimybė protokolu konstatuoti faktines aplinkybes, kurias konstatuoti turėjo antstolė, patvirtinti ar paneigti balsų skaičiavimo komisijos protokolo duomenis, nes nebuvo aišku ar antstolė skaičiavo balsus pagal tą patį biuletenių kiekį kaip balsų skaičiavimo komisija. Nustačius pastarąją aplinkybę antstolės apklausa teisme praranda bet kokią prasmę. Todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles nevertino antstolės protokolo kaip įrodymo, turinčio didesnę įrodomąją galią lyginant su kitais įrodymais, o suabejojęs faktinių aplinkybių protokolu neapklausė antstolės (CPK 203 straipsnis). Be to netgi nekreipiant dėmesio į minėtą aplinkybę antstolės balsų skaičiavimo teisingumas kelią didelių abejonių, nes kaip parodė liudytojai balsų skaičiavimo komisijos nariai balsai buvo skaičiuojami komisijos nariams pasidalijus po du, kiekvienam dvejetui skaičiuojant po 50 balsų, kiekviena pora balsus skaičiavo po du kartus, vienam poros nariui skaitant biuletenio informaciją kitam užrašant popieriuje, vėliau apsikeičiant vaidmenimis (rašiusiam skaitant, o skaičiusiam žymint balsus popieriuje), kilus neaiškumų buvo perskaičiuota dar du kartus skaičiuotojų poroms apsikeičiant skaičiuojamais biuleteniais, paskutiniuosius du kartus rezultatai sutapo, taigi tokia balsų skaičiavimo tvarka kolegijos nuomone užtikrino teisingą balsų suskaičiavimą.

Dėl revizijos komisijos ir prezidiumo nario išrinkimo teisėtumo.

Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais dėl revizijos komisijos išrinkimo neteisėtumo.

Aukščiausias Asociacijos „Linava“ vidaus norminis aktas (t.1,b.l.12 28) yra Asociacijos „Linava“ įstatai (toliau Įstatai). Asociacijos visuotinis narių susirinkimas vadinamas kongresu, jo kompetencijai priklauso rinkti ir atšaukti prezidiumo, bei revizijos komisijos narius (Įstatų 7.2.3 punktas). Pagal įstatų 7.14 punktą kongresas gali priimti nutarimus kai jame dalyvauja daugiau kaip ½ asociacijos narių. Kongreso nutarimas laikomas priimtu kai už jį gauta daugiau balsų už negu prieš (asmenys balsuodami susilaikę, neskaičiuojami, tai yra jie laikomi balsavimo metu nedalyvavusiais asmenimis). 7.15. punktas numato, kad renkant revizijos komisijos narius, nutarimas laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau balsavimo metu dalyvaujančių balsų „už“ nei „prieš“ (asmenys balsuodami susilaikę neskaičiuojami tai yra jie laikomi balsavimo metu nedalyvavusiais asmenimis). 7.17 punktas numato jog balsavimas kongrese yra atviras. Slaptai turi būti balsuojama renkant prezidentą, prezidiumo ir revizijos komisijos narius. Sisteminis šių įstatų normų aiškinimas leidžia konstatuoti, kad minėtos nuostatos įtvirtina tvarką, jog balsuojant atviru balsavimu kongreso nutarimai, tame tarpe ir dėl revizijos komisijos narių išrinkimo (tvirtinant balsavimo komisijos protokolą priimami atviru balsavimu), tokia išvada seka iš 7.14 bei 7.15 punktų turinio, minėti straipsniai numato kongreso dalyvio teisę ne tik balsuoti „už“ arba „prieš“ bet ir susilaikyti. Kas būdinga atviro balsavimo procedūrai. Tuo tarpu balsuojant slaptai ir renkant personalijas biuleteniuose grafos „susilaikau“, paprastai nebūna. Ginčijamo balsavimo atveju biuleteniuose taip pat buvo numatyta galimybė balsuoti tik už arba prieš kandidatą prie jo pavardės pažymint „taip“ arba „ne“. Smulkiau kongreso sušaukimo, dalyvių registracijos, darbo tvarką reglamentuoja 2003 04 30 prezidiumo nutarimu Nr.05-05 patvirtinta Kongreso darbo tvarka (t.2,b.l.44-48), kurios 32, 35-42 punktai numato jog renkant prezidiumo bei revizijos komisijos narius slaptu balsavimu (42 punktas ) iš pradžių kongrese išrenkama balsų skaičiavimo komisija, kuri skaičiuoja balsus. Prezidiumo ir revizijos komisijos nariais išrenkami asmenys surinkę daugiausia kongreso dalyvių balsų, kiekvienas narys balsuojant turi tiek balsų, koks yra kvotos nustatytas kandidatų skaičius. Vienam kandidatui atiduodamas tik vienas balsas. Balsavimo rezultatai įforminami protokolu, kurį pasirašo Balsų skaičiavimo komisija. Protokolą balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas perduoda kongreso sekretoriato vadovui. Toks minėtų įstatų nuostatų aiškinimas atitinka ir CK nuostatas, reguliuojančias juridinio asmens organų balsavimo ir sprendimų priėmimo tvarką balsuojant slaptai. CK 93 straipsnio 1, 2, 6 dalys numato jog juridinių asmenų kolegialių organų sprendimai priimami balsuojant. Balsų pasidalijimas po lygiai reiškia, kad tiek pat balsų gauta „už“, tiek pat „prieš“. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia kolegialaus organo pirmininko balsas. Juridinio asmens kolegialaus organo posėdžio (susirinkimo) pirmininko sprendimas dėl balsavimo rezultatų turi lemiamą reikšmę, išskyrus atvejus, kai balsuojama raštu arba sudaroma balsų skaičiavimo komisija. Tokiu atveju balsavimo komisijos sprendimas yra galutinis.

Iš 2011 10 07 kongreso protokolo (t.1b.l. 31-41) matyti, kad į balsų skaičiavimo komisijos sudėtį buvo išrinktas 31 narys, komisija iš savo tarpo išsirinko komisijos pirmininką M. K.. Kongreso darbo pabaigoje balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas perskaitė balsų skaičiavimo komisijos protokolą ir paskelbė asociacijos Prezidiumo ir revizijos komisijos rinkimų rezultatus. Kongresas vienbalsiai nubalsavo už nutarimus patvirtinti asociacijos XXIII kongreso prezidiumo ir revizijos komisijos narių rinkimų rezultatus ir suteikti įgaliojimus išrinktiems revizijos komisijos ir prezidiumo nariams.

Įstatų 7.15 punktas, kuriuo remiasi apeliantai, aiškiai įvardija jog renkant revizijos komisijos narius nutarimas laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau balsavimo metu dalyvaujančių narių balsų „už“ negu „prieš“. Taigi, ši įstatų nuostata numato jog revizijos komisija išrenkama, kai už nutarimą patvirtinti balsų skaičiavimo komisijos protokolą, bet ne už kiekvieną komisijos narį atskirai balsuoja daugiau kongreso dalyvių „už“ negu „prieš“. Minėtas atsakovo įstatų straipsnis nustato visuotinio asociacijos narių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarką. Todėl atmestinas apeliantų argumentas, kad atviras balsavimas dėl prezidiumo ir revizijos komisijos narių rinkimų rezultatų patvirtinimo ir įgaliojimų jiems suteikimo buvo perteklinis veiksmas, nes tokį veiksmą numatė Įstatai.

Byloje yra pateikta kongreso stenogramos dalies, kurioje M. K. balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas aiškina dalyviams, kaip turi būti pildomi biuleteniai išrašas (t.4,b.l. 68) iš kurio matyti, kad komisijos pirmininkas aiškino jog visi biuletenio laukeliai turi būti užpildyti balsuojant už revizijos komisiją biuletenyje atžymų „taip“ negali būti daugiau nei trys, o mažiau gali būti, tuščių laukelių negalima palikti. Liudytojais apklausti komisijos nariai nurodė jog pagal nusistovėjusią tvarką biuleteniai visuomet buvo pildomi taip, kad balsuodamas už revizijos komisijos narius rinkėjas prie jų pavardžių pažymi taip, o likusiuosiuose langeliuose prie kitų pavardžių užrašo ne, nes taip buvo siekiama išvengti galimų klastojimų.

Apeliantai kelia klausimą jog balsų skaičiavimo komisijos protokolai yra negaliojantys, nes juos pasirašė ne visi komisijos nariai. Kaip matyti iš byloje pateiktų balsų skaičiavimo komisijos protokolų kopijų, protokolo Nr. 3 (t.1,b.l. 44) dėl prezidiumo narių išrinkimo ir balsavimo rezultatų, nepasirašė vienas komisijos narys J. M. UAB „Vedos transportas“ atstovas. Protokolo Nr. 2 dėl revizijos komisijos narių išrinkimo ir balsavimo rezultatų nepasirašė 4 komisijos nariai J. M. UAB „Vedos transportas“, atstovas, I. K. UAB „Ostkama“ atstovas, B. G. UAB „Autogika“ atstovas ir A. J., A. J. IĮ atstovas. Iš pastarojo protokolo taip pat matyti jog dėl J. K. ir I. O. balsų skaičiavimo rezultatų patvirtinimo komisija balsavo atskirai už tvirtinimą pasisakė 20, prieš 7, susilaikė 2 komisijos nariai. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka apklausti liudytojais komisijos pirmininkas M. K. komisijos nariai K. P., M. S., A. M., , kurie patvirtino jog balsai už kandidatus į prezidiumo narius I. O. ir M. K. pasiskirstė beveik po lygiai todėl buvo nutarta juos perskaičiuoti, pirmą kartą nedideliu skirtumu laimėjo I. O., antrą ir trečią kartą vieno balso skirtumu M. K., buvo siūloma balsus perskaičiuoti ketvirtą kartą (liudytojas J. M.), tada balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas pasiūlė balsuoti ar surašyti protokolą pagal paskutiniųjų dviejų skaičiavimų rezultatus ar skaičiuoti dar ir ketvirtą kartą už rezultatų patvirtinimą balsavo 20 komisijos narių prieš 7, susilaikė 2(žr. t.1,b.l. 44).Kaip ir numato įstatai visi trys balsų skaičiavimo komisijos prorokolai buvo pateikti kongreso sekretoriatui iš kongreso protokolo matyti, kad kongresas vienbalsiai patvirtino rinkimų rezultatus.

CK 2.90 straipsnio 1 dalis numato jog juridinio asmens kolegialaus organo posėdžiai turi būti protokoluojami. Minėto straipsnio 2 dalis numato kad protokole turi būti nurodyta: posėdžio (susirinkimo) vieta ir laikas, dalyvių skaičius, kvorumo buvimas, balsavimo rezultatai, sprendimai. Prie protokolo turi būti pridedamas dalyvių sąrašas ir informacija apie posėdžio (susirinkimo) sušaukimą. Posėdyje (susirinkime) dalyvaujančių asmenų reikalavimu į protokolą turi būti įrašoma jų pareikalauta informacija. Visi pakeitimai, papildymai protokole turi būti aptarti. Minėto straipsnio 4 dalis numato jog protokolas nerašomas, jei sprendimą pasirašo visi juridinio asmens organo nariai. Pagal CK 2.91 straipsnio 1 ir 2 dalių reglamentavimą protokolą surašo posėdžio (susirinkimo) sekretorius, posėdžio (susirinkimo) pirmininkas, jei posėdžio (susirinkimo) sekretorius nėra renkamas, arba kolegialus juridinio asmens organo pirmininkas, jei posėdžio (susirinkimo) pirmininkas ir sekretorius nėra renkamas. Protokolą pasirašo jį surašęs asmuo ir posėdžio (susirinkimo) pirmininkas, o jei jis nėra renkamas, – kolegialaus juridinio asmens organo pirmininkas. Taigi, pagal galiojantį reglamentavimą ta aplinkybė, kad protokolą pasirašė ne visi balsų skaičiavimo komisijos nariai nedaro balsų skaičiavimo komisijos protokolų negaliojančiais. CK 2.92 straipsnis numato jog dalyvavę posėdyje (susirinkime) asmenys turi teisę pareikšti pastabų dėl protokolo per tris dienas nuo susipažinimo su juo momento, bet ne ilgiau nei per tris dienas ir steigimo dokumentų protokolui surašyti nustatytą maksimalų terminą. Pastabos dėl protokolo pridedamos prie protokolo ir nurodoma, ar protokolą pasirašę asmenys su jomis sutinka, ar nesutinka. Pastabų dėl protokolo nepareiškimas neriboja teisės ginčyti juridinio asmens organo nutarimus.

Dėl ieškovų teiginio jog prezidiumo narius išrinko ne kongresas bet balsų skaičiavimo komisija, kolegija pažymi kad šis teiginys niekuo neparemtas ir teatitinka tiesos, nes balsų skaičiavimo komisija nerenka kandidatų, o balsuoja dėl balsavimo rezultatų. Teismo posėdyje apklausti balsų skaičiavimo komisijos nariai aiškiai nurodė, jog balsuojama buvo dėl klausimo ar ketvirtą kartą perskaičiuoti balsus ar tvirtinti paskutiniųjų dviejų skaičiavimų rezultatus.

Dėl ieškovo reikalavimo perskaičiuoti balsus kolegija pažymį jog tokio perskaičiavimo galimybės nenumato nei asociacijos įstatai nei CK, nei Asociacijų įstatymas. CK 93 straipsnio 6 dalis numato jog kai posėdžio pirmininkui arba balsų skaičiavimo komisijai paskelbus balsavimo rezultatus abejojama dėl balsavimo teisėtumo, turi įvykti pakartotinis balsavimas, jeigu to reikalauja dauguma kolegialaus organo narių. Jeigu balsavimas vyko neskaičiuojant konkrečių balsų, turi būti perbalsuota, jeigu bent vienas narys to reikalauja. Perbalsavus pirmasis balsavimo rezultatas netenka galios. Taigi, įstatymas numato juridinių asmenų narių teisę kelti klausimą dėl perbalsavimo visuotinio susirinkimo (kongreso metu), bet ne teisę reikalauti perskaičiuoti balsus visuotiniam susirinkimui įvykus. Šiuo atveju balsai buvo skaičiuojami balsų skaičiavimo komisijos, bei patvirtinti kongreso. Kongreso metu niekas nekėlė klausimo dėl balsavimo teisėtumo ir perbalsavimo. Todėl asociacija teisėtai atsisakė perskaičiuoti balsus, nes asociacijos valdymo organai, veikiantys tarp kongresų neturi kongreso įgaliojimų skaičiuoti ar perskaičiuoti balsus. Teisė balsuojant išrinkti prezidiumo narius, revizijos komisijos narius priklauso išimtinai kongresui, o balsų skaičiavimą kongresas paveda jo išrinktai balsų skaičiavimo komisijai. Galiojantis įstatyminis reguliavimas yra toks, kad įgyvendinti savo teises, įsitikinti balsavimo rezultatų tikrumu juridinio asmens nariai turi teisę kongreso metu arba tarp kongresų kreipdamiesi į teismą ir ginčydami kongreso nutarimus (įstatų 7.18. punktas). Savo ruožtu teismas, kilus ginčui turi patikrinti rinkimų procedūros skaidrumą ir teisėtumą, jos atitikimą juridinio asmens vidaus norminiams aktams ir galiojantiems įstatymas.

Kolegija išnagrinėjusi bylą konstatuoja jog esminių pažeidimų, kurie leistų tvirtinti jog Asociacijos LINAVA XXIII kongreso metu renkant prezidiumą ir revizijos komisijos narius, buvo pažeistos nustatytos rinkimų procedūros nenustatyta todėl nėra pagrindo pripažinti negaliojančiais Kongreso nutarimų dėl prezidiumo narių ir revizijos komisijos išrinkimo neteisėtais.

Atmetus apeliacinį skundą, vadovaujantis CPK 47 straipsnio 2 dalimi, 93 straipsniu iš apeliantų, tenkinant trečiojo asmens V. P. prašymą priteistinos, trečiojo asmens naudai jo apeliacinėje instancijoje turėtos bylinėjimosi išlaidos. Pagal pateiktus į bylą duomenis šias išlaidas sudaro 4177,89 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo kolegija

NUTARIA:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Panaikinti 2011 m. lapkričio 9 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo sustabdytas Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos LINAVA XXIII kongreso 2011 10 07 nutarimas Nr. 23-02 dėl įgaliojimų suteikimo išrinktiems revizijos komisijos nariams A. M., V. P. ir M. D. ir uždrausta jiems veikti kaip revizijos komisijos nariams.

Priteisti iš ieškovų UAB Prekybos namai „Alka“ ir UAB „Luvel transportas“ 4177,89 Lt lygiomis dalimis iš kiekvieno po 2088,94 Lt trečiojo asmens V. P. naudai.