- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-20
- Bylos Nr.
- 2A-703-264/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01643-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Aušra Baubienė (pran.)
- Atsakovas
- UAB „Envija“
- Ieškovas
- UAB „Lukrida“
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: kolegijos pirmininkės Žibutės Budžienės, pranešėjos Aušros Baubienės, teisėjo Egidijaus Tamašausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Envija“ atstovo advokato G. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4968-877/2014 pagal ieškovės UAB „Lukrida“ ieškinį atsakovei UAB „Envija“ dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Lukrida“ ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės UAB „Envija“ 56 997,74 Lt dydžio nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2011-10-26 sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr.2011/10/26.1 pagal kurią atsakovė ieškovei įsipareigojo parduoti Kogeneracinę jėgainę MWM TCG 2016 V16C ir 2012-01-20 pirkimo-pardavimo sutartį Nr.2012/01/20.1 dėl papildomos įrangos įsigijimo. 2012-02-20 buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis Nr.2012/02/20.1 pagal kurią atsakovė ieškovei įsipareigojo parduoti Kogeneracinę jėgainę MWM TCG 2020 V20. 2010-09-22 buvo pasirašyta pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 2010/09/22/1, pagal kurią atsakovė ieškovei įsipareigojo parduoti Kogeneracinę jėgainę MWM TCG 2020 V12. Sutarčių 6.1.2. punktuose buvo numatyta 24 mėnesių garantinio termino trukmė. Pagal visas sutartis gedimų, dėl kurių teikiamas ieškinys, 24 mėnesių garantinis terminas nebuvo pasibaigęs. Atsakovė nevykdė savo prievolių dėl garantinio aptarnavimo pagal tarp ginčo šalių sudarytas pirkimo – pardavimo sutartis. Ieškovė kreipėsi į atsakovę elektroniniu paštu, o vėliau ir raštu dėl garantinio aptarnavimo įsipareigojimų įvykdymo. Atsakovė atsisakė vykdyti šias savo sutartines prievoles. Dėl atsakovės sutartinių prievolių pažeidimo ieškovė pati turėjo atlikti garantinio aptarnavimo darbus – pašalinti gedimus, todėl patyrė papildomų išlaidų.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Envija“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka, kadangi jie yra neteisėti, nepagrįsti ir netenkintini. Nurodė, kad ginčo atveju 24 mėnesių garantija pagal sutarčių 6.1.2. punktą taikoma išimtinai paslėptų trūkumų atžvilgiu. Todėl pirkėjas reikalaudamas taikyti sutarčių 6.1.2. punktą privalo įrodyti, kad jėgainių trūkumai yra arba buvo pardavėjo tyčia paslėpti. Ieškovė net neįrodinėja, kad nustatyti trūkumai yra susiję su paslėptais trūkumais. Ieškovė nepagrįstai apeliuoja į sutarčių 6.1.2. punktą. 2012-02-20 sutarties 1 priede yra aiškiai numatytas 12 mėnesių garantinis terminas. Analogiškas terminas numatytas ir kitose sutartyse. Sutarties 6.1.2. punkte nustatytas 24 mėnesių garantijos terminas taikomas tik tyčia paslėptiems trūkumams, o dėl visų kitų eksploatavimo metu atsiradusių trūkumų nukreipiama į sutarčių priedus, kuriuose yra įtvirtinta standartinė 12 mėnesių garantija. Ieškovė neįrodė, kad detales jai teko keisti arba remontuoti dėl gamyklinio broko ar netinkamos detalių kokybės. Ieškovė nepateikė brokuotų detalių, nesurašė jų defektinio akto. Ieškovė pažeidė savo pareigas pagal sutarties 6.1.2. punktą tinkamai praneši apie neatitikimus atsakovei. Taip pat nurodė, kad TCG 2013 V16 jėgainės trūkumai susidarė dėl gaminio aprašyme nenumatytų eksperimentų, kuriuos savavališkai atliko ieškovė. Todėl būtent ieškovei tenka visa atsakomybė už netinkamą jėgainių eksploatavimą ir eksperimentavimą.
Ieškovė UAB „Lukrida“ dublike nurodė, kad ieškinį palaiko ir nesutinka su atsakovės atsiliepime išdėstytais argumentais.
Atsakovė UAB „Envija“triplike nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.
Priteisė UAB „Lukrida“ iš UAB „Envija“ 56 997,74 Lt nuostoliams atlyginti, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 56997,74 Lt sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2014 m. vasario 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 710 Lt žyminio mokesčio. Taip pat priteisė iš UAB „Envija“ valstybei – 20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nurodė, kad aiškinant daikto kokybės garantiją nustatančias sutarties nuostatas būtina atsižvelgti ne tik į bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, bet ir į konkretaus teisės instituto (šiuo atveju - garantinio termino) prigimtį bei paskirtį. Nagrinėjamu atveju šalys susitarė, kad prekei yra taikoma 24 mėnesių garantija, šiuo atveju šalys nustatė sutartinę garantiją. Aiškinant šią sutartinę nuostatą, teismas sprendė, kad atsakovė garantavo, kad visa kogeneracinė jėgainė kaip agregatas visumoje nepriekaištingai dirbs ir atliks visas funkcijas ieškovei eksploatuojant ją 24 mėnesių laikotarpyje. Garantija šiuo atveju galioja visoms sudėtinėms jos dalims, nes ko kita nebuvo nustatyta šalių sudarytoje sutartyje, tai neprieštarauja ir įstatymo leidėjo įtvirtintiems įstatyminiams principams.
Nors atsakovės tvirtinimu, 2012-02-20 Sutarties 1 priede yra aiškiai nurodytas standartinis 12 mėnesių („Standard preservation“) garantinis terminas, tačiau iš pateiktų į bylą priedų vertimo į lietuvių kalbą matyti, kad anglų kalbos terminas „Standard preservation“ išversta „standartinis konservavimas“ (II t. 62 b. l.). Ieškovės atstovo teigimu, tai numatytas prekės savybių garantavimas (užkonservavimas) iki paleidimo dienos. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad anglų kalbos terminas „Standard preservation“ galėtų būti išverstas kaip „garantijos terminas“. Lietuvių kalbos žodis „garantija“ įprastai į anglų kalbą verčiamas „warranty“, tarp šio žodžio sinonimų Oksfordo žodynuose nėra žodžio „preservation“ http://www.oxforddictionaries.com/definition/english/warranty. Kituose šalių pateiktuose dokumentuose jokio kito garantijos termino nėra nurodyta, todėl teismas sprendė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad susitarimas tarp šalių dėl trumpesnių garantijos terminų yra nustatytas prieduose prie sutarčių.
Teismas vertindamas sutarčių 6.2.2 punkto nuostatą, konstatavo akivaizdų šalių lygiateisiškumo principo pažeidimą, leidžiantį pardavėjui piktnaudžiauti prekių pakeitimo tinkamos kokybės prekėmis ir trūkumų pašalinimo terminais. Iš byloje esančių įrodymų teismas sprendė, kad būtent taip elgėsi atsakovė. Teismas nustatė, kad atsakovės direktorius, gavęs duomenis apie įrangos trūkumus (gedimą), sutiko su ieškovės prašymu dėl garantinio atvejo suderinimo, tačiau 2013-09-17 detalė iš gamintojo dar nebuvo gauta ir perduota ieškovei. Ši aplinkybė patvirtina ir tai, kad atsakovė akivaizdžiai pažeidė šalių bendradarbiavimo, kooperavimosi principus vykdant sutartį. Net ir po to, kai ieškovė 2013-09-26 pateikė rašytinę pretenziją, atsakovė į ją atsakė tik po mėnesio- 2013-10-24 ( I t. 78-79 b.l.), tačiau nesiėmė veiksmų problemai spręsti.
Teismo vertinimu, pardavėjas neįrodė, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo taisykles. Atsakovės argumentus, kad ieškovė darė eksperimentus, atmetė kaip nepagrįstus, nes nurodymus bandyti (siekiant nustatyti gedimo priežastis) ieškovei davė atsakovės direktorius T. P.. Teismas nustatė, kad atsakovė pardavė ieškovei kogeneracines jėgaines, ji kaip pardavėjas suteikė kokybės garantiją, kuriai nepasibaigus per dvidešimt keturių mėnesių terminą paaiškėjus jėgainių kokybės trūkumams, kad yra pagrindas preziumuoti daikto neatitiktį kokybės reikalavimams.
Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad pranešimai, ieškovės siųsti ne oficialiu sutartyje nurodytu adresu info@envija.lt, bet adresu tomas.ponelis@envija.lt nėra laikytini tinkamu pranešimu, kad tai privatus fizinių asmenų susirašinėjimas. Vien iš elektroninio pašto adreso sandaros matyti, kad jo galūnė yra sudaryta iš atsakovės įmonės pavadinimo, pradžia- tuo metu įmonės direktoriaus vardas ir pavardė, elektroniniai laiškai yra su parašo rekvizitais, kuriame nurodyta įmonės pavadinimas, adresas, telefonų, fakso numeriai, interneto svetainės adresas, kas įrodo, jog tai yra UAB „Envija“ darbuotojo, o ne privataus asmens elektroninis susirašinėjimas. Ieškovės atstovas, pranešimą dėl jėgainės defektų siųsdamas ne sutartyse nurodytu bendru įmonės adresu, o tiesiogiai įmonės vadovui, bei šiam nurodžius, kokius dar įrodymus pateikti, kokių veiksmų imtis bei nurodžius, kad detalės užsakytos ir jis informuos ieškovę, kai jas gaus, leido ieškovei pagrįstai tikėtis, kad atsakovei apie trūkumus pranešta tinkamai.
Pagal sutarčių 6.1.2 punktą pardavėjas per sutartą su Pirkėju laiką privalo pakeisti prekę tinkamos kokybės preke ar pašalinti trūkumus. Atsakovės atstovas davė leidimą pačiai ieškovei nustatyti gedimo priežastis ne tik vizualiai, bet ir bandymų būdu, nenurodė, kada atvyks ir nustatinės, kaip įgaliotas MWM GmbH gamintojo atstovas, gedimų priežastis ir ar tinkamai jėgainė buvo eksploatuojama. Apie gedimus ir galimą garantinių atvejų tikimybę atsakovei buvo žinoma dar iki oficialios rašytinės pretenzijos pareiškimo. Šios nurodytos aplinkybės leido teismui konstatuoti, kad atsakovė vengė bendradarbiauti su ieškove, kaip buvo įsipareigojusi sutarčių 6.1.2 punkte, o tokį savo elgesį grindė gamintojo delsimu. Atsakovei nenurodžius jokio termino, nepašalinus gedimų, nepateikus naujų detalių per protingą terminą, pateisinamas ieškovės veikimas pašalinti trūkumus savo jėgomis, vykdant jos pačios duotus tretiesiems asmenims garantinius įsipareigojimus. Tikėtina, kad tokią kvalifikaciją ir reikalingus specialistus ieškovė turėjo, nes pati nuo 2007-07-20 iki 2010-07-01 buvo MWM GmbH produkcijos platintoja (161-164 b.l.).
Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, kad atsakovės parduotos prekės neišliko tinkamos kokybės galiojant kokybės garantijos terminui ir išdėstytų motyvų pagrindu teismas sprendė, kad visais trimis atvejais kogeneracinių jėgainių atskiroms detalėms sugedus garantinio laikotarpio metu ir dėl to negalint tinkamai eksploatuoti jėgainių pagal jų paskirtį, atsakovė privalėjo vykdyti nagrinėjamų sutarčių 6.1.1 ir 6.1.2 straipsnio nuostatas, t.y. nemokamai ieškovei sutaisyti sugedusius mechanizmus ir pakeisti nekokybiškas detales. Teismas atmetė ir nesivadovavo atsakovės argumentais, kuriuose nurodoma, kad jėgainėse dėl jų specifikos yra greitai besidėvinčios detalės, apie tai visiems rinkos dalyviams yra žinomas, todėl taikytinas 12 mėnesių garantijos terminas. Šis faktas gal ir atitinka tikrovę, tačiau nagrinėjamu atveju šalys dėl konkrečių detalių priskyrimo greitai besidėvinčioms detalėms nesitarė, taikė garantinę apsaugą visai jėgainei. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad ieškovė naudojo jėgainę ne pagal paskirtį, ne laiku atliko techninį aptarnavimą, todėl atsakovė turi atsakyti dėl jėgainių gedimo jo garantijos galiojimo laikotarpiu.
Atsakovei nereaguojant į ieškovės pranešimus dėl gedimų bei raginimų pakeisti netinkamas naudoti detales, ieškovė patyrė 67 504 Lt nuostolių, nes turėjo operatyviai pašalinti gedimus ir pakeisti netinkamas detales asmenims, kuriems pati savo ruožtu kaip pardavėja buvo garantavusi šių jėgainių kokybę. Atsakovės padarytas sutarties pažeidimas tiesiogiai įtakojo ieškovės patirtus nuostolius, todėl atsakovei kyla pareiga šiuos nuostolius atlyginti. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė su ieškovės nurodytais nuostoliais nesutiko, tačiau kad ieškovės nuostolių dydis yra kitoks, negu nurodė ieškovė, kad trūkumų šalinimas buvo galimas mažesnėmis sąnaudomis, atsakovė jokiais įrodymais nepagrindė. Teismas įpareigojo atsakovę atlyginti 2012-11-09 trūkusio jėgainės MWM TCG 2020 V12 tepalo aušintuvo dangčio, 2013-09-23 nustatytų jėgainės TCG 2016V16 B pusės kabelio magistralės defektų, 2013-09-12 jėgainės TCG 2016V16 B cilindro gedimo pakeitimo kaštus pirkėjui. Įrodinėjimo pareigos atsakovė neįgyvendino ir leistinais įrodymais savo atsikirtimų pozicijos dėl tinkamo jėgainių veikimo per visą garantijos terminą nepagrindė. Ieškovės atliktą įskaitymą 10 506,26 Lt sumai (I t. 86 b.l.) teismas laikė pagrįstu (CK 6. 131 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, ieškovė įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus atsakovės veiksmus (CK 6.246 str.), priežastinį ryšį (CK 6.247 str.), kaltę (CK 6.248 str.), nuostolius (CK 6.249 str.), todėl teismas ieškinį tenkino visiškai, iš atsakovės ieškovei priteisė 56 997,74 Lt nuostoliams atlyginti (CPK 177 str., 178 str.)
Teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl 6 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo ir iš atsakovės priteisė 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo 56 997,74 Lt dydžio sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2014 m. vasario 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Patenkinus ieškovės reikalavimą, ieškovei iš atsakovės priteisė 1 710 Lt žyminio mokesčio sumą (I t. 9 b.l.), Valstybei iš atsakovės priteisė 20 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovės UAB „Envija“ atstovas advokatas G. Č. apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2014-11-24 Kauno apylinkės teismo sprendimą, civilinėje byloje Nr. 2-4968-877/2014 ir priimti naują sprendimą - ieškovės UAB „Lukrida" ieškinio reikalavimus atmesti bei priteisti atsakovės UAB „Envija" naudai iš ieškovės UAB „Lukrida" bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme pagal bylos eigoje pateiktus rašytinius dokumentus. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:
1. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, padarė klaidingą išvadą dėl atsakovės ieškovei parduotų kogeneracinių jėgainių garantinių terminų. Neteisingos išvados padarymą nulėmė netinkamai pritaikytos sutartinės normos, neteisingai įvertinti byloje buvę įrodymai. Teismas, išvadą apie tai, koks garantinis terminas taikytinas atsakovės ieškovei parduotoms kogeneracinėms jėgainėms, turėjo daryti ne iš pirkimo pardavimo sutarčių 6.1.2. punkto, o iš pirkimo pardavimo sutarčių priedų sąlygų. Ginčo šalys savo tarpusavio santykiuose buvo nusistatę ne vieną bendrąjį garantinį terminą, o du atskirus garantinius terminus: vieną - paslėptiems trūkumams, kitą - eksploatavimo metu atsiradusiems trūkumams. Kogeneracinių jėgainių pirkimo pardavimo sutartyse, konkrečiai, jų 6.1.2. punkte buvo nustatyta garantija paslėptiems trūkumams, o būtent Sutarčių priedų 6.1.2. punkte buvo nustatyta ginčo situacijai aktuali eksploatavimo metu atsiradusių trūkumų garantija. Teismas turėjo vadovautis pirkimo pardavimo sutarčių priedų sąlygomis - konkrečiai 6.1.2. p., o ne pačių pirkimo pardavimo sutarčių 6.1.2. punktu, nes šis punktas ginčo situacijoje netaikytinas, kadangi jis reguliuoja visai kitą klausimą - paslėptus trūkumus, dėl kurių ginčo šioje byloje nebuvo.
2. Teismas skundžiamame sprendime, darydamas išvadas dėl garantijos terminų, nepagrįstai nesivadovavo pirkimo pardavimo sutarčių priedais, kaip įrodymais, nors atsakovė savo poziciją dėl garantijos termino būtent šiais dokumentais ir grindė. Pirmosios instancijos teismas, nutardamas nesivadovauti Pirkimo pardavimo sutarčių priedais, laikė, jog nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad prieduose yra įtvirtintas atsakovo minimas šalių pasiektas susitarimas dėl eksploatavimo metu atsiradusių trūkumų garantijos. Teismas neturėjo teisės atmesti Pirkimo pardavimo sutarčių priedų, kaip įrodymų, pagrindžiančių atsakovo poziciją vadovaujantis idem est non probari et non esse ( kas neįrodyta ir ko nėra, yra vienas ir tas pats) principu.
3. Teismas laikydamasis nuostatos, jog jis negali pritarti atsakovo pozicijai, jog sutarčių prieduose buvo nustatyta 12 mėnesių eksploatavimo metu atsiradusių trūkumų garantija, kadangi teismui tai nėra akivaizdžiai aišku iš papildomų susitarimų turinio, privalėjo pasiūlyti atsakovei pateikti papildomus įrodymus dėl papildomų susitarimų turinio reikšmės, juo labiau, kai tokią teisę teismui numato LR CPK 178 str. d., o taip pat pats teismas privalėjo imtis priemonių, kad būtų atskleista pirkimo pardavimo sutarčių priedų turinio reikšmė, kadangi tokia teismo pareiga kyla, esant ginčui dėl sutarčių turinio, taip elgtis teismą įpareigoja LR CK 6 knygos XIV skyriaus (Sutarčių aiškinimas) normos, tačiau viso šito teismas, bylą nagrinėdamas pirmąja instancija, nepadarė. Kilus neaiškumų dėl sutarčių priedų sąlygų pirmosios instancijos teismas šių neaiškumų nešalino, nors objektyviai galėjo ir privalėjo tą padaryti.
4. Teismas laikęs, jog pirkimo pardavimo sutarčių priedo 6.1.2. norma reiškia ne tai, ką nurodė atsakovė, nenurodė, ką iš tikrųjų ji reiškia teismo nuomone ir kada šalių sutartiniuose santykiuose ji taikytina. Teismo sprendimas, kuris priimtas neišanalizavus priedų prie pirkimo pardavimo sutarties 6.1.2. punkto turinio ir jo reikšmės, objektyviai negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, nes yra akivaizdu, jog be šios analizės byloje nebuvo nustatytos visos ginčui reikšmingos aplinkybės, neatskleista ginčo esmė, o tai atitinkamai nulėmė neteisingų išvadų skundžiamame sprendime padarymą.
5. Apeliantė nesutinka su teismo argumentu, jog atsakovė neįrodė, jog ieškovė pažeidė daikto naudojimo taisykles bei su tuo, kad teismas atmetė atsakovės argumentus, jog ieškovė darė eksperimentus, kadangi, pasak pirmosios instancijos teismo, nurodymus bandyti (siekiant nustatyti gedimų priežastis) ieškovei davė atsakovės direktorius T. P.. Byloje buvo elektroniniai susirašinėjimai, kuriuose pati ieškovė pripažįsta, kad ji prikimšo į kabelių jungtis vielų (2013-09-17 el. laiškas). Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, šią faktinę aplinkybę ir ją pagrindžiantį įrodymą - elektroninį laišką, elementariai ignoravo, nors šis įrodymas suponavo akivaizdžią išvadą, jog egzistuoja LR CK 6.333 str. 3 d. įtvirtinti pagrindai, šalinantys atsakovės atsakomybę dėl pirkimo pardavimo sutarčių objektų atsiradusių gedimų. Teismo motyvas, jog nurodymus ieškovei atlikti bandymus su kogeneracinėmis jėgainėmis davė atsakovės direktorius T. P. yra atsiradęs teismui neleistinai išėmus vieną vienintelį žodį iš viso elektroninio laiško (žiūrėti 2013-09-12 el. laišką). Atsakovės atstovas - direktorius T. P. ne vieną kartą laiške paminėjo, kad reikalinga žiūrėti tik vizualiai, jokio konkretaus nurodymo eksperimentuoti ieškovei duota nebuvo. Teismas, pasirinktinai cituodamas 2013-09-12 T. P. el. laiško žodžius, iškreipė šio laiško turinį ir jo esmę.
6. Ieškovė byloje neįrodė ieškiniu reikalautų priteisti nuostolių. Byloje nėra konkrečių įrodymų, kurie vienareikšmiškai tvirtintų, jog ieškovė pagal pateiktas į bylą kartu su dubliku sąskaitas yra įsigijusi būtent priemones (detales ir kt.) kogeneracinių jėgainių, įsigytų iš atsakovės, gedimams šalinti. Byloje nebuvo įrodymų apie tai, kaip ieškovės pirktas antifrizas „Polar Long Life ir alyva Mobil 1 Pegasus 705 yra susiję su MVM firmos kogeneracinių jėgainių neva garantiniu remontu. Ieškovės ieškinyje detalizuotų nuostolių už tariamas transporto ir darbuotojų komandiruočių išlaidas nepagrindė absoliučiai jokie buhalteriniai ar atsiskaitymų dokumentai. Nesant įrodymų, vadovaujantis kasacinės instancijos teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. ir kt. v. V. G., bylos Nr. 3K-7-335/2013) teismas negalėjo tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimų ir negalėjo priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 56 997,74 Lt dydžio nuostolių. Tą padaręs pirmosios instancijos teismas sudarė sąlygas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita.
Atsiliepimas
Ieškovė UAB „Lukrida“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Negalima sutikti su atsakovės teiginiais neva ginčo šalys buvo sutarę dėl trumpesnio, t.y. 12 mėnesių garantinio termino, nustatyto sutarčių prieduose. Atsakovė neįrodė teismo klaidos, teismas šią aplinkybę nustatė įvertinęs visus susijusius byloje esančius įrodymus, dalį kurių pati atsakovė ignoruoja, nutyli. Atsakovės versija dėl dviejų garantinių terminų atsirado tik vėliau, pritaikant atsakovės poziciją prie ieškovės argumentų, t.y. tik vienu tikslu - siekiant išvengti atsakomybės. Būtent atsakovės 2013-10-24 atsakyme į ieškovės pretenziją atsakovė patvirtino, jog kogeneracinėms jėgainėms suteikta 24 mėnesių kokybės garantija - apie jokį trumpesnį 12 mėnesių garantinį terminą net neužsimenama (I t. 79 b.l.).
2. Išvadą, jog sutarčių prieduose nekalbama apie jokį garantinį terminą, teismas grindė į teismą pateiktu vertimu, kuriame žodžiai „standard preservation“ buvo išversti kaip „standartinis konservavimo“, bet ne garantinis terminas (II t. 62 b.l.). Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, atsakovė neginčijo byloje esančio oficialaus vertimo tinkamumo, neteikė savo vertimo. Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat nekelia šių klausimų. Atsakovė nepaneigė ieškovės teismo posėdyje pateiktų paaiškinimų dėl „standartinio konservavimo“ termino reikšmės -jis reiškia laiko trukmę, kiek užkonservuota ir galutinai nesurinkta jėgainė po gamybos išlaiko nepakitusias savo savybes, jeigu nėra sumontuojama kartu su kita įranga. Būtent per tiek laiko reikia suspėti surinkti jėgainę, jeigu norima, kad galiotų kokybės garantija. Taigi tai yra jėgainės nesurinktų dalių tinkamumo sumontavimui terminas ir niekaip negali būti siejamas su jėgainės eksploatavimu po to, kai ji buvo sumontuota, ištestuota ir perduota eksploatuoti. Todėl objektyviai šis terminas yra viena iš sąlygų garantinio termino galiojimui, bet jokiu būdu negali būti laikomas pačiu garantiniu terminu.
3. Negalima sutikti ir su atsiliepimo argumentais neva sutarčių 6.1.2. punkte kalbama apie garantinį terminą tik paslėptiems trūkumams. Pirmiausia, tokia atsakovės versija atsirado vėliau, o ginčo pradžioje atsakovė įvardijo tik vieną bendrą kokybės garantijos terminą. Antra, atsakovė, pateikdama savo versiją dėl sutarčių 6.1.2. p. interpretavimo, niekaip nepagrindžia kodėl reikėtų ją priimti, o teismo vertinimą - atmesti. Sutarčių 6.1.2. punkto paskirtis yra apibrėžti naikinamąjį terminą jėgainės trūkumams, buvusiems jos perdavimo metu nustatyti, todėl būtent šiuo tikslu jame ir kalbama apie paslėptus trūkumus. Kad šalys yra sutarę dėl sutartinės garantijos teismas sprendė vadovaudamasis tuo, jog sutartinė garantija yra tiesiog paminėta šio punkto tikslais, o taip pat ir dėl to, jog atsakovė pati 2013-10-24 raštu pripažino, kad tokia 24 mėnesių trukmės sutartinė kokybės garantija yra suteikta pagal ginčo šalių pasirašytas sutartis (I t. 79 b.l.). Būtent dėl pastarojo atsakovės rašto atmestini atsakovės argumentai, jog neva teismas netinkamai vertino ginčo šalių ketinimus.
4. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kuriais bandoma įteigti, kad neva teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nustatant ar jėgainių gedimo priežastimi nebuvo pačios ieškovės veiksmai. Atsakovė teigia, kad garantija negalioja dėl ieškovės veiksmų taisant atsiradusius gedimus, bet nutyli, kad gedimai atsirado anksčiau, nei ieškovės veiksmai juos taisant, todėl niekaip negalėjo būti ieškovės taisymo veiksmų pasekme.
5. Atsakovė užėmė nesąžiningą pozicija: informuota apie gedimus, atsakovė jų netaisė, netiekė detalių, tačiau vis tiek mano, kad ieškovė neturėjo teisės šalinti atsiradusių gedimų, o jeigu šalino, tai neturi teisės į kokybės garantiją. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris liudytų, kad ieškovė kaip nors būtų įtakojusi jėgainių gedimus: tepalo aušintuvo dangčio įtrūkimą, jėgainės variklio cilindro gedimą ar kabelių magistralės defektus.
6. Atsakovė nurodo į 2013-09-17 el. laišką, kuriame kalbama, jog pati ieškovė prikimšo vielų į kabelių magistralę. Tačiau atsakovė nutyli, kad minėtame laiške nurodoma, kad dėl kabelių magistralės blogų jungčių ji buvo nestabili (maskatavosi). Ieškovės 2013-09-23 el. laiške nurodoma, kad dėl tokios situacijos įvykdavo trumpi jungimai ir variklis stodavo. Todėl vielų prikaišiojimas buvo tik šią lanksčią jėgainės dalį stabilizuojanti (kad nejudėtų), bet laikina priemonė, kad jėgainė veiktų iki defektinė kabelių magistralė bus pakeista. Akivaizdu, kad šie įrodymai niekaip nepagrindžia atsakovės versijos, jog gedimai atsirado dėl ieškovės veiksmų.
7. Nesutiktina su atsakovės nuomone, kad neva teismas neteisingai interpretavo atsakovės direktoriaus T. P. 2013-09-12 el. laišką, kuriame leidžiama pačiai ieškovei testuoti, nagrinėti ir net šalinti gedimus. Atsakovės nuomone, vienas žodis „bandykitės“ dar nieko nereiškia. Tačiau aiškinantis ką konkrečiai atsakovės direktorius T. P. turėjo omenyje, leisdamas ieškovei „bandytis“, reikia žiūrėti į visą ginčo šalių direktorių susirašinėjimą apskritai. Visi šie įrodymai rodo vieną itin reikšmingą aplinkybę - atsakovės direktorius T. P., ieškovės direktoriaus M. J. informuotas apie gedimus ir ieškovės veiksmus juos tiriant bei šalinant, toleravo tokius ieškovės veiksmus, jiems neprieštaravo ir leido bandytis patiems. Tai pasakytina ir apie minėtą kabelių magistralės defekto laikino šalinimo pačios ieškovės jėgomis atvejį. Teismas pastebėjo, kad atsakovė išvadą, jog neva ieškovė pažeidė jėgainių naudojimo taisykles, padarė tik po to, kai gavo ieškovės pranešimą, bet ne nuvykusi apžiūrėti vietoje.
8. Nepagrįsti atsakovės argumentai neva byloje nėra įrodymų, jog pagal į bylą pateiktas sąskaitas įsigytos priemonės panaudotos būtent jėgainių gedimams šalinti. Yra pateikti garantinių remonto darbų atlikimo aktai (I t. 89-96 b.l.), kur yra įvardijami gedimai ir jų šalinimo kaštai. Atsakovė neginčijo jėgainių sugedimo faktų, kurie išsamiai dokumentuoti ginčo šalių el. susirašinėjimu ir el. laiškų priedais - jėgainių gedimus liudijančiomis nuotraukomis, išrašais iš jėgainių kompiuterių apie aptiktas klaidas, įskaitant ir jėgainės veikimo sutrikimus liudijančias diagramas. Todėl šie įrodymai visiškai paneigia atsakovės keliamas nepagrįstas abejones. Lygiai tokie patys argumentai taikytini ir atsakovės argumentams, išsakytiems dėl antifrizo ir alyvos sąnaudų. Papildomai pastebėtina, kad aušinimo dangtis praleido alyvą, kuri tekėjo jėgainės korpusu. Todėl keičiant šią (aušinimo) detalę buvo būtina pakeisti ir aušinimo skystį - antifrizą nauju (nesusimaičiusi su tepalu), o taip pat papildyti ištekėjusią alyvą.
9.Taip pat ieškovė visiškai nesutinka su atsakovės argumentais neva nėra pateikta jokių komandiruočių išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Tokie dokumentai yra pateikti į bylą, įskaitant ir buhalterines pažymas su atitinkamais paskaičiavimais. Kitaip, nei atsakovė, teismas tokius įrodymus byloje rado ir laikė pakankamais ieškovės nuostoliams pagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl įrodymų vertinimo.
Su apeliantės UAB „Envija“ argumentais dėl pirmosios instancijos teismo neteisingai įvertintų įrodymų, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. CPK176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. CPK177 straipsnis nustato, kad įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tie duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais ir ekspertų išvadomis. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK178 str.). Įvertinusi surinktus byloje įrodymus teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino įrodymų visetą, kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos skundžiamame sprendime padarė pagrįstas išvadas. Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiškai, kad nurodė motyvus, kurie nepalankūs vienai iš šalių, ar kad priėmė vienai iš šalių nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas. Skundžiamojo teismo sprendimo dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantai nepaneigė teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje kilo ginčas dėl sutartinių įsipareigojimų t. y. prievolės dėl garantinio aptarnavimo nevykdymo pagal tarp šalių sudarytas kogeneracinių jėgainių pirkimo – pardavimo sutartis.
Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas. Įmonei (verslininkui) nustatomos dar griežtesnės atsakomybės sąlygos – toks sutartinių santykių subjektas atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl force majeure aplinkybių(CK 6.212 straipsnio 1 dalis), jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 2, 4 dalys). Viena iš bendrųjų pardavėjo pareigų yra perduoti daiktus (CK 6.317 straipsnis). Vykdydamas ją pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui valdyti nuosavybės teise ir patvirtinti daiktų kokybę. Tai nustatyta CK 6.317 straipsnio 1 dalyje ir vertinama kaip įstatyme nustatyta prievolė – garantija pagal įstatymą (CK 6.317 straipsnio 2 dalis). Pagal pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka prikimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus (CK 6.333 straipsnis). CK 6.333 str., reglamentuojanti pirkimo-pardavimo teisinius santykius, įtvirtina pardavėjo pareigą perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t.y. kurios būtinos daiktui, kad jį galima būti naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 str. 6 d.). Apeliaciniame skunde apeliantas kelia netinkamo ieškovo elgesio, eksploatuojant kogeneracines jėgaines, klausimą kaip aplinkybę, visiškai eliminuojančią jo atsakomybę pagal suteiktą garantiją. Pirmiausiai būtina pastebėti, kad apeliantas yra profesionalus pardavėjas, todėl jo atsakomybė dėl parduoto daikto trūkumų ar netinkamos parduoto daikto kokybės preziumuojama. Pagal CK 6.327 str. 3 d. pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (t.y. neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Kai pardavėjas daiktų kokybę papildomai garantuoja, nustatydamas parduodamo daikto nepriekaištingą veikimą tam tikru laikotarpiu, o atskiroms prekių grupėms tokią garantiją tiesiogiai įtvirtina įstatymas arba sutartis (CK 6.335 str. 1 d.), būtent jam atsiranda prievolė įrodyti, jog trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad šis pažeidė daiktų saugojimo ar naudojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos; priešingu atveju už daiktų trūkumus, kaip jau buvo nurodyta, atsako pats pardavėjas (CK 6.333 str. 3 d. ir 10 d.). Dėl netinkamos kokybės pažeistos pirkėjo teisės gali būti ginamos pirkėjo pasirinkimu CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais teisių gynimo būdais.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiais, kad teismas darydamas išvadas dėl garantijos terminų, nepagrįstai nesivadovavo pirkimo pardavimo sutarčių priedais, kuriuose buvo nustatyta 12 mėnesių eksploatavimo metu atsiradusių trūkumų garantija, kad teismas neišanalizavo priedų prie pirkimo pardavimo sutarties 6.1.2. punkto turinio ir jo reikšmės. Byloje pateiktas pirkimo pardavimo sutarties priedo Nr.1 6.1.2 punkto „Standard preservation (12 month)“ ( II tomas b. l. 57) vertimas į lietuvių kalbą (II tomas b. l. 62) „Standartinis konservavimas (12 mėnesių)“. Kaip matyti iš bylos medžiagos atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad anglų kalbos terminas „Standard preservation“ yra neteisingai išverstas ir galėtų būti suprantamas kaip „garantijos terminas“. Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat neginčija byloje esančio oficialaus vertimo tinkamumo, neteikia savo vertimo. Šalių pateiktuose dokumentuose taip pat jokio kito termino „Standard preservation“ vertimo nėra nurodyta. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime išsamiai pasisakė, dėl sutarties priedo 6.1.2. punkto išaiškinimo. Išvadą, jog minėtuose dokumentuose nekalbama apie jokį garantinį terminą, teismas grindė į teismą pateiktu vertimu, kuriame žodžiai „Standard preservation“ buvo išversti kaip „standartinis konservavimas“, bet ne garantinis terminas. Byloje taip pat buvo pateikti ieškovės paaiškinimai dėl šio termino aiškinimo, kad tai numatytas prekės savybių garantavimas (užkonservavimas) iki paleidimo dienos. Taip pat teismas sutarties priedo 6.1.2. punkto reikšmę kaip matyti aiškinosi ir lingvistiniu aiškinimo būdu, nurodydamas, kad Lietuvių kalbos žodis „garantija“ įprastai į anglų kalbą verčiamas „warranty“, tarp šio žodžio sinonimų Oksfordo žodynuose nėra žodžio „preservation“ http://www.oxforddictionaries.com/definition/english/warranty. Be to, 2013-10-24 rašte (I tomas b.l. 79) atsakovė nurodė, kad UAB „Envija“ savo parduodamoms kogeneracinėms jėgainėms suteikia 24 mėnesių kokybės garantijos terminą tik esant atitinkamoms sąlygoms, kad kogeneracinių jėgainių kokybės garantinius trūkumus nustato tik UAB „Envija“, oficialaus kogeneracinių jėgainių MWM GmbH gamintojo atstovo atestuoti specialistai pagal pirkėjo raštiškus pranešimus ir kai pirkėjas nėra pažeidęs jėgainės naudojimo ir saugojimo taisyklių. Kaip matyti, atsakovė rašte nenurodė, kad turėtų būti taikomas 12 mėnesių garantinis terminas. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visetą, kolegijos vertinimu pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad susitarimas tarp šalių dėl trumpesnių garantijos terminų yra nustatytas prieduose prie sutarčių ir pagrįstai nurodė, kad prekei yra taikoma 24 mėnesių garantija, šiuo atveju šalys nustatė sutartinę garantiją, t. y. atsakovė įsipareigojo, kad 24 mėnesius nuo prekės (kogeneracinės jėgainės) perdavimo ieškovei dienos, jėgainė atitiks gamyklos gamintojo nustatytas normalias darbo sąlygas.
Apeliantė nesutinka su teismo argumentu, jog atsakovė neįrodė, jog ieškovė pažeidė daikto naudojimo taisykles bei su tuo, kad teismas atmetė atsakovės argumentus, jog ieškovė darė eksperimentus, kadangi, pasak pirmosios instancijos teismo, nurodymus bandyti (siekiant nustatyti gedimų priežastis) ieškovei davė atsakovės direktorius T. P.). CK 6.333 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pardavėjas garantuoja daikto kokybę, jis atsako už daikto trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daikto perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Daikto naudojimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimas, padarytas pirkėjo, yra pardavėjo atsakomybę už daikto kokybės trūkumus šalinanti aplinkybė. Taigi pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį pirkėjui pateikiant ieškinį, pakanka nurodyti nupirkto daikto trūkumą, o pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą. Iš į bylą pateiktų elektroninių susirašinėjimų tarp ieškovės ir atsakovės ( I tomas b. l. 42 – 44, 52, 56 – 58, 85) matyti, kad ieškovė informavo atsakovės direktorių T. P. dėl įrenginio trūkumų, o pastarasis ieškovei nurodydavo kokius veiksmus atlikti. Pateikti susirašinėjimai leidžia pagrįstai spręsti, kad atsakovė sutiko su ieškovės prašymu dėl garantinio atvejo suderinimo ir atsakovė nekėlė klausimo dėl ieškovės veiksmų tinkamumo naudojant įrenginį. Be to, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog ieškovė kaip nors būtų įtakojusi jėgainių gedimus: tepalo aušintuvo dangčio įtrūkimą, jėgainės variklio cilindro gedimą ar kabelių magistralės defektus. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į visą ginčo šalių susirašinėjimo visumą, pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė toleravo tokius ieškovės veiksmus, jiems neprieštaravo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovė darė eksperimentus, nes nurodymus bandyti (siekiant nustatyti gedimo priežastis) ieškovei davė atsakovės direktorius T. P..
Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliantės argumentus, jog ieškovė byloje neįrodė ieškiniu reikalautų priteisti nuostolių. CK 6.256 straipsnio 1 dalis įpareigoja kiekvieną asmenį tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o asmuo, pažeidęs tokią prievolę arba ją įvykdęs netinkamai, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai patirtus nuostolius (CK 6.256 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB ,,Leandra“, bylos Nr. 3K-3-411/2004; 2008 m. vasario 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje R. J. firma ,,Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-62/2008, išaiškinta, kad nuostolius išlaidų forma apibūdina tokie požymiai: realumas, būtinumas ir protingumas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog ieškovės nurodytas žalos dydis yra pagrįstas ir protingo dydžio, kadangi iš ieškovės išrašytų Ecogen ApS, WESAB, KS, WTE Wassertechnik GmbH PVM sąskaitų faktūrų (I tomas b. l. 39-41), ieškovės ir jos pirkėjų garantinių remonto darbų priėmimo aktų (I tomas b. l. 89-96), mokėjimo nurodymų, pažymos dėl darbo užmokesčio sąnaudų, įsakymų dėl vykimo į komandiruotę, pažymos dėl transporto išlaidų, važtaraščių, sąskaitų faktūrų, susitarimo dėl platinimo sutarties atšaukimo (I tomas b. l. 135-165; II tomas b. l. 14-33) spręsti, kad šios išlaidos būtų ženkliai mažesnės, mažai tikėtina. Nors apeliantė nurodo, kad byloje nebuvo įrodymų apie tai, kaip ieškovės pirktas antifrizas „Polar Long Life ir alyva Mobil 1 Pegasus 705 yra susiję su MVM firmos kogeneracinių jėgainių garantiniu remontu, tačiau iš byloje pateiktų šalių susirašinėjimo matyti, kad aušinimo dangtis praleido alyvą (I tomas b. l. 43), kuri tekėjo jėgainės korpusu, todėl kaip nurodė ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą keičiant šią (aušinimo) detalę buvo būtina pakeisti ir aušinimo skystį - antifrizą nauju (nesusimaišiusiu su tepalu), o taip pat papildyti ištekėjusią alyvą. Apeliantė taip pat nurodo, kad ieškovės ieškinyje detalizuotų nuostolių už tariamas transporto ir darbuotojų komandiruočių išlaidas nepagrindė absoliučiai jokie buhalteriniai ar atsiskaitymų dokumentai. Tačiau tokie dokumentai yra pateikti į bylą, įskaitant ir buhalterines pažymas su atitinkamais paskaičiavimais (I tomas b. l. 136 – 157). Teisėjų kolegijos nuomone, šie įrodymai visiškai paneigia atsakovės argumentus dėl ieškovės patirtų nuostolių nepagrįstumo, todėl sutiktina su pirmos instancijos teismo pozicija, kad pardavėjui šiuo atveju tenka pareiga kompensuoti daiktų trūkumų, kliudžiusių normaliai naudotis įgytu daiktu pagal paskirtį, šalinimo išlaidas (CK 6.334 str.1 d. 3 p.). Pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad suteikus daiktui (jo sudedamajai daliai) garantiją, būtent pardavėjui pagal CK 6.333 str. 3 d. nuostatas tenka atsakomybė už daikto trūkumą, nebent įrodytų, kad šie trūkumai atsirado po daikto perdavimo pirkėjui ir dėl priežasčių, už kurias atsakingas pats pirkėjas arba tretieji asmenys. Tokios įrodinėjimo pareigos atsakovė neįgyvendino ir leistinais įrodymais savo atsikirtimų pozicijos dėl tinkamo jėgainių veikimo per visą garantijos terminą nepagrindė. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės reikalavimą tenkino ir iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 56 997,74 Lt dydžio nuostolius.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino CK normas. Apeliantės skunde nurodytais motyvais naikinti sprendimo nėra pagrindo, apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos turėtos advokato pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme iš ieškovės nepriteisiamos (CPK 93 str.1 d.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.