Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) Vidmanto Mylės ir Gražvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios M. Ž.–B. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. sausio 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. Ž.–B. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 6 punktu, M. Ž.–B. atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Iš nuteistosios M. Ž.–B. E. V. naudai priteista 500 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Iš M. Ž.–B. nuspręsta išieškoti valstybės naudai 387,80 eurų išlaidų už nepilnamečiam nukentėjusiajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Tuo pačiu nuosprendžiu V. B. pagal BK 140 straipsnio 3 dalį išteisintas, tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4. Nuteistosios M. Ž.–B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktuose numatytos nusikalstamos veikos padarymo

1. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad M. Ž.–B. kaltė padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktuose numatytą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles BPK 20 straipsnio 5 dalis) įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį dėl M. Ž.–B. pripažinimo kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktuose.

2. Dėl konkrečios baudžiamosios bylos įrodymų vertinimo paminėtina tai, kad esminė įrodymų vertinimo taisyklė yra suformuluota BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Čia nurodoma, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šios nuostatos esmė yra ta, kad įrodymai vertinami ne juos imant skyrium, nemotyvuotai ir be pagrindo suteikiant vienam ar kitam įrodymui arba įrodymų grupei pirmenybę prieš kitus įrodymus – jie turi būti vertinami atsižvelgiant į byloje esančių faktinių duomenų, kurie patvirtina ar paneigia nors vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, visetą. Tik taip vertinant bylos įrodymus galima teisingai kvalifikuoti kaltininko nusikalstamą veiką, nustatyti jo kaltę bei išspręsti kitus kiekvienai bylai reikšmingus klausimus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pakankamai atsižvelgė į byloje esančių faktinių duomenų visetą, išdėstė kaltinančius M. Ž.–B. bylos duomenis, pašalino byloje esamus prieštaravimus, tinkamai išanalizavo visas bylos aplinkybes ir, įvertinęs byloje esamų įrodymų patikimumą ir pakankamumą, motyvuotai atmetė nuteistosios keltą versiją, neva ji prieš nukentėjusįjį E. V. nesmurtavo, pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo E. V., liudytojų R. V., E. D. parodymais, ekspertizės išvadomis, teismo ekspertų S. S. ir A. Š. parodymais, kuriuos pagrįstai pripažino patikimais, bei kitais byloje esančiais įrodymais, dėl to teisingai konstatavo, kad M. Ž.–B. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką.

3. Kartu pažymėtina ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), teismui gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Be to, įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-42-942/2016). Dėl to šiuo atveju nuteistajai M. Ž.–B. nepriimtinos pirmosios instancijos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui ar rodančios, kad teismas priėmė sprendimą remdamasis prielaidomis.

5. Apygardos teismo vertinimu, M. Ž.–B. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktuose, įrodo: nukentėjusiojo E. V. parodymai pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kur nukentėjusysis nurodė, jog (duomenys neskelbtini) jam liepdavo sėdėti prie pamokų, jį mušdavo ir vadindavo „visokiais žodžiais“. Gal prieš (duomenys neskelbtini) metus (duomenys neskelbtini) buvo įvykis su (duomenys neskelbtini). Jis neatsiklausęs paėmė (duomenys neskelbtini) ir dėl to (duomenys neskelbtini) jam trenkė per ranką su mušekliu musėms mušti. (duomenys neskelbtini) pataikė į abi rankas, ranka buvo raudona. Jam skaudėjo tą vietą, kur trenkė. Jis verkė ir kentėjo skausmą. (duomenys neskelbtini) jam sudavė daugiau negu vieną kartą, bet kiek tiksliai – nežino. Papildomai pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) dažnai, per savaitę (duomenys neskelbtini) kartus, jį mušdavo dėl to, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ką nors (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini). Pamena, kad (duomenys neskelbtini) (nežino kada tiksliai) vieną kartą yra mušusi per galvą. Galvoje buvo (duomenys neskelbtini). Dar gyvenant (duomenys neskelbtini), pas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jį išsivedė į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 18–19); liudytojų R. V. ir E. D. parodymai apylinkės teisme, iš kurių matyti, jog vaikas abiem liudytojams nurodė, kad (duomenys neskelbtini) prieš jį naudojo smurtą, išreiškė norą gyventi su (duomenys neskelbtini). Liudytojas R. V. parodė, jog (duomenys neskelbtini) jam pasakojo, kad, kai šis neklausydavo (duomenys neskelbtini), jį (duomenys neskelbtini) ir liepdavo mokytis, būdavo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) sakė, kad buvo (duomenys neskelbtini) paėmęs ir už tai gavo per nagus, galvoje kažkada (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini) įtaisiusi. Liudytojas R. V. pažymėjo, jog netyčia pakėlus ranką, jis (vaikas) susitraukdavo, atrodė įbaugintas, lyg būtų mušamas; liudytoja E. D. patvirtino savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes ir parodė, kad apklausus vaiką pastarasis jai papasakojo, jog (duomenys neskelbtini) prieš (duomenys neskelbtini) metus jį mušė su (duomenys neskelbtini), minėjo, kad prieš (duomenys neskelbtini) mėnesius (duomenys neskelbtini) jam trenkė su musių mušekliu per rankas. Vaikas buvo nedrąsus, susikaustęs, vengė, kad (duomenys neskelbtini) neišgirstų, kaip jie su juo bendravo; teismo ekspertų S. S. ir A. Š. paaiškinimai apylinkės teisme, kuriais ekspertai patvirtino ekspertizės akto išvadas bei pažymėjo, jog nukentėjusiajam skausmingiausia patirtis – dėl (duomenys neskelbtini) veiksmų. Nurodė, kad vaikui baisiausi prisiminimai iš (duomenys neskelbtini) buvo dėl fizinių bausmių, jo žeminimo. Vaikas ekspertams pasakė, kad „kai (duomenys neskelbtini) pradėjo gyventi su V. B., bausmių būdavo daugiau, biški V. B. bausdavo ir (duomenys neskelbtini) biški (duomenys neskelbtini)“, jis jausdavosi (duomenys neskelbtini). Vaikas taip pat teigė, jog „kai (duomenys neskelbtini) susinervindavo, biški (duomenys neskelbtini), kartais per (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) susinervindavo, kai su juo susipykdavo“, „gyvenimas su (duomenys neskelbtini)“, „baisiausias prisiminimas, kai jį buvo į (duomenys neskelbtini) išvežę, kad (duomenys neskelbtini)“. Eksperčių aiškinimu, apie psichologinį žeminimą jam (vaikui) sunku kalbėti, net tuos žodžius, kuriais jį (duomenys neskelbtini) vadindavo, jis atsisakė įvardyti. Tyrimo metu negauta duomenų, kad jis fantazuotų ar būtų įtakotas; (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog E. V., remdamasis asmenine patirtimi (įvertinus santykių su motina kokybę – įvardina ilgametę fizinių bausmių iš (duomenys neskelbtini) patirtį), galėjo suprasti jo atžvilgiu atliekamų veiksmų pobūdį ir iš dalies reikšmę, tačiau negalėjo aktyviau priešintis tiems veiksmams dėl savo fizinio silpnumo, emocinės priklausomybės nuo (duomenys neskelbtini). Šiuo metu E. V. konstatuojami (duomenys neskelbtini), kilę sąsajoje su ne tik vienkartiniu, konkrečiu byloje nagrinėjamu įvykiu (t. y. 2019 m. rudens tiriamu įvykiu), bet ir įtariamosios M. Ž.–B. elgsena jo atžvilgiu apskritai, tai vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ekspertizės akte akcentuotina, jog (duomenys neskelbtini) jį reguliariai bausdavo fizinėmis bausmėmis (mušdavo (duomenys neskelbtini)) už prastą mokymąsi, yra (duomenys neskelbtini) jį (duomenys neskelbtini) (ši bausmė yra baisesnė už mušimą (duomenys neskelbtini)), jis buvo psichologiškai žeminamas (vadindavo įžeidžiančiais žodžiais), dėl tokio (duomenys neskelbtini) elgesio vaikas jautėsi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 69–76).

6. Taigi, minėti įrodymai, priešingai nei teigia apeliantė, neabejotinai patvirtina, kad nuteistoji prieš nukentėjusįjį naudojo fizinę prievartą, t. y. tyčia mušekliu vabzdžiams sudavė vieną smūgį į ranką, o taip pat ranka sudavė nenustatytą skaičių smūgių į galvą savo mažamečiui (duomenys neskelbtini) E. V. bei reguliariai naudojo fizines bausmes ir psichologinį pažeminimą. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog, nors kaltinime yra nekonkretizuojama, kaip pasireiškė reguliariai naudojamos fizinės bausmės ir psichologinis pažeminimas, tačiau tiek iš nukentėjusiojo parodymų, tiek iš liudytojo R. V. parodymų matyti, jog vaikas už nesimokymą buvo baudžiamas įvairiomis bausmėmis – mušimu, (duomenys neskelbtini), jam buvo draudžiama bendrauti su (duomenys neskelbtini), buvo net (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Vaikas dažnai buvo baramas už (duomenys neskelbtini) rezultatus. Šį faktą patvirtina ir baudžiamojoje byloje esančios mokymosi įstaigų pateiktos nukentėjusiojo charakteristikos (1 t., b. l. 94–101), iš kurių turinio matyti, jog vaikas mokėsi (duomenys neskelbtini), jam (duomenys neskelbtini), dažnai (duomenys neskelbtini), sunkiai sekėsi (duomenys neskelbtini), jam buvo teikiamos (duomenys neskelbtini) konsultacijos. Nuteistoji M. Ž.–B. neneigė, kad ji uždraudė vaikui matytis su (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) darė vaikui neigiamą įtaką, vaikas, nuteistosios teigimu, po susitikimų su (duomenys neskelbtini) grįždavo (duomenys neskelbtini), su ja nebendraudavo kelias dienas. Kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje nurodė apylinkės teismas, nuteistoji į vaiką žiūrėjo ne kaip į ugdomą asmenybę, o kaip į priklausomą asmenį, iš kurio reikalavo tam tikro elgesio, ir šio elgesio reikalavo baudimu, nesigilindama į vaiko emocinę būseną, leisdama kilti byloje nustatytiems padariniams – (duomenys neskelbtini). Tokiais paminėtais veiksmais nuteistoji sukėlė E. V. (duomenys neskelbtini), tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

7. Nuteistoji mano ir teigia, kad ją nukentėjusysis E. V. apkalba, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, duodančių pagrindą manyti, kad apeliantė galėtų būti apkalbama. Apeliaciniame skunde nuteistoji nurodė, jog „(duomenys neskelbtini) nori gyventi su (duomenys neskelbtini), nes pas jį yra „daug laisvės, nėra kontrolės“. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais aukštesnės instancijos teismas neturi, todėl nuteistosios iškelta versija, jog ji yra apkalbama ir yra nekalta dėl padarytos veikos, laikytina tik apeliantės gynybine pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Minėti apeliantės skundo argumentai dėl nukentėjusiojo parodymų patikimumo (jos apkalbėjimo) yra paneigiami (duomenys neskelbtini) Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte padarytomis išvadomis apie E. V. (1 t., b. l. 69-76), kuriose vienareikšmiškai nurodoma, kad E. V. intelektinis išsivystymas bei pažintinės veiklos ypatumai (vyrauja (duomenys neskelbtini), dėmesys (duomenys neskelbtini), perkėlimas (duomenys neskelbtini), atmintis (duomenys neskelbtini)) neatitinka (duomenys neskelbtini), tačiau yra pakankami, kad jis galėtų suprasti konkrečias faktines byloje tiriamų įvykių aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus. Nukentėjusiajam nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatumų (nei padidintas polinkis fantazuoti, nei padidintas polinkis į įtaigumą ar kt.), kitų aplinkybių (jam daromo poveikio), dėl kurių jis negalėtų duoti parodymų. Ekspertų nuomone, E. V. parodymai pas ikiteisminio tyrimo teisėją yra realistiški, jis parodymus davė remdamasis savo asmenine patirtimi. Pastebėtina ir tai, jog vertinant vaiko (duomenys neskelbtini) liudytojo R. V. duotus parodymus tiek ikiteisminiame tyrime, tiek apylinkės teisme, nenustatyta, jog pastarasis būtų bandęs įtakoti nukentėjusįjį E. V. apkalbėti savo (duomenys neskelbtini). R. V. patvirtino nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes apie vaikui taikomas bausmes, mušimą. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog apklausiama apylinkės teisme nuteistoji nepaminėjo, kad (duomenys neskelbtini) yra linkęs meluoti, pastaroji tik pažymėjo, kad buvo (duomenys neskelbtini) vaikui, paskutiniu metu draudė jo pasimatymus su (duomenys neskelbtini). Taigi, nurodytos aplinkybės neabejotinai patvirtina nukentėjusiojo E. V. duotų parodymų pas ikiteisminio tyrimo teisėją patikimumą.

8. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai, spręsdamas dėl nuteistosios kaltės padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, nesivadovavo išteisintojo (tuo metu kaltinamojo) V. B. parodymais, kaip teisinančiais M. Ž.–B., jog vaikas nori su (duomenys neskelbtini) gyventi, todėl juos apkalba. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog išteisintasis ir nuteistoji yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kartu gyvena, taigi išteisintasis yra suinteresuotas baudžiamosios bylos baigtimi. Pažymėtina ir tai, jog baudžiamojoje byloje yra pateikta (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus informacija Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog M. Ž.–B. ir V. B. (duomenys neskelbtini) skyriui yra žinoma nuo (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) pagalbos M. Ž.–B. teikimo dėl patirto smurto iš (duomenys neskelbtini) V. B. (1 t., b. l. 90), tai taip pat paneigia tiek išteisintojo, tiek ir nuteistosios parodymus, jog jų (duomenys neskelbtini) niekada nebuvo smurtaujama.

9. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog anksčiau aptarti bylos duomenys tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų grandinę ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl apeliantės padarytos nusikalstamos veikos, todėl apylinkės teismas pagrįstai laikė šiuos duomenis patikimais ir jais grindė apkaltinamojo nuosprendžio išvadas apie tai, kad nuteistosios M. Ž.–B. veiksmuose pasireiškė visi nagrinėjamos nusikalstamos veikos požymiai. Taigi, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad M. Ž.–B. kaltei dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos patvirtinti duomenų pakanka ir jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktus.

Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų

10. Nuteistoji M. Ž.–B. apeliaciniu skundu nesutinka su priteista neturtine žala, nurodo, kad nepadarė nusikalstamos veikos, todėl nepagrįstai tenkintas nukentėjusiojo civilinis ieškinys.

10.1. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Nagrinėjamu atveju neabejotina, kad nukentėjusysis E. V. dėl M. Ž.–B. padarytos nusikalstamos veikos patyrė neturtinę žalą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė šią žalą E. V. priteisti iš nuteistosios.

10.2. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina ir tai, kad negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo – ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko – atsakovo nepagrįstai pabloginta.

10.3. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.

10.4. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl E. V. priteistino neturtinės žalos dydžio atsižvelgė į visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y. į tai, kad dėl įvykdytos M. Ž.–B. tyčinės nusikalstamos veikos nukentėjusysis E. V. patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, baimę; jam skaudėjo sumuštas vietas, buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas; į teismų praktikoje formuojamus priteistinos neturtinės žalos dydžius, kai asmeniui nesunkiai sutrikdoma sveikata. Apygardos teismas, spręsdamas dėl priteistos neturtinės žalos dydžio, įvertina ir buvusių M. Ž.–B. smurtinių veiksmų kiekį, pobūdį ir dislokaciją, priežastis (tyčia, mušekliu vabzdžiams (duomenys neskelbtini) suduodama vieną smūgį į ranką, o taip pat ranka suduodama nenustatytą skaičių smūgių į galvą, reguliariai naudodama fizines bausmes ir psichologinį pažeminimą, vaikas buvo mušamas už tai, jog (duomenys neskelbtini), iš vaiko buvo reikalaujama mokytis), tai šiuo atveju didina veikos pavojingumą ir priteistinos neturtinės žalos dydį. Atkreiptinas nuteistosios dėmesys, jog byloje esantys nukentėjusiojo E. V. ir jo (duomenys neskelbtini) R. V. parodymai, ekspertizės aktas yra objektyvūs duomenys, pagrindžiantys byloje pareikšto civilinio ieškinio reikalavimo pagrįstumą, todėl nuteistoji neteisi, jog civilinis ieškinys nepagrįstas objektyviais duomenimis. Pažymėtina, jog kaltininko turtinė padėtis turi reikšmės sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, tačiau pastebėtina, jog tai savaime nėra aplinkybė, mažinanti priteistinos neturtinės žalos dydį. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistoji niekur (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Užimtumo tarnyboje (nuteistosios asmens duomenys, „Sodros“ pažyma).

10.5. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog 2015 m. rugsėjo 30 d. Plungės rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistosios (duomenys neskelbtini) G. U., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatyta pas (duomenys neskelbtini) E. U. bei (duomenys neskelbtini) išlaikymui nuo (duomenys neskelbtini) nuteistajai priteista mokėti periodines išmokas kas mėnesį sumokant po (duomenys neskelbtini) eurus iki (duomenys neskelbtini) pilnametystės, 2016 m. spalio 13 d. Plungės rajono apylinkės teismo nutartimi išduotas vykdomasis raštas dėl išlaikymo išieškojimo iš M. Ž. jos (duomenys neskelbtini) G. U., gim. (duomenys neskelbtini). Be to, 2017 m. sausio 20 d. Plungės rajono apylinkės teismo įsakymu iš skolininkės M. Ž. išieškotina (duomenys neskelbtini) eurų skolos, (duomenys neskelbtini) eurų sutartinių palūkanų, (duomenys neskelbtini) procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (duomenys neskelbtini) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir (duomenys neskelbtini) eurai žyminio mokesčio kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“.

10.6. Taigi, nuteistosios M. Ž.–B. turtinė padėtis yra prasta. Vis dėlto, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio pirmiausia yra atsižvelgiama į nukentėjusiojo asmens teisėtus interesus, o ne išimtinai į kaltininko turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors M. Ž.–B. turtinė padėtis prasta, tai jai niekaip nesutrukdė įvykdyti nusikalstamos veikos savo vaiko atžvilgiu, be to, mažametis nukentėjusysis apskritai neturi jokių savo pajamų, yra išlaikomas (duomenys neskelbtini), todėl nukentėjusiojo turtinė padėtis dar sunkesnė nei apeliantės. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visa tai, kas anksčiau išdėstyta, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgdama į tai, kad M. Ž.–B. nukentėjusiajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, daro išvadą, kad 500 eurų dydžio suma neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam E. V. yra proporcinga jo patirtai neturtinei žalai atlyginti, todėl civilinis ieškinys (2 t., b. l. 41-45) pagrįstai tenkintas, pagrindo mažinti priteistinos neturtinės žalos dydį nėra.

11. Nuteistoji apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su priteistu proceso išlaidų dydžiu, susidariusiu dėl nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui suteiktos antrinės teisinės pagalbos.

11.1. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo (šiuo atveju – nukentėjusiojo atstovo advokato) nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, Nr. 2K-210/2014, Nr. 2K-155-511/2017).

11.2. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. V. baudžiamojoje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, ją teikė advokatas Vilmantas Poškus (2 t., b. l. 41-45, 48, 57, 62), patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, jog valstybė patyrė 387,80 eurų išlaidų dėl nukentėjusiajam E. V. suteiktos antrinės teisinės pagalbos (2 t., b. l. 62). Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartus duomenis apie nuteistosios turtinę padėtį (niekur (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Užimtumo tarnyboje, (duomenys neskelbtini) išlaikymui iš jos priteista mokėti periodines išmokas, teismo įsakymu iš jos išieškoma skola kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“), atsižvelgusi į tai, kad iš jos priteistas 500 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimas, be to, ir jai pačiai teisminio proceso metu buvo nuspręsta teikti nemokamą antrinę teisinę pagalbą, vadovaudamasi protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, jog apylinkės teismo nuosprendžiu iš nuteistosios nepagrįstai priteistos proceso išlaidos valstybei už nepilnamečiam nukentėjusiajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 4 punktas), panaikinant nuosprendžio dalį, kuria iš M. Ž.-B. nuspręsta išieškoti valstybės naudai 387,80 Eur proceso išlaidų už nepilnamečiam nukentėjusiajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

12. BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pažymėtina, kad šios BPK nuostatos yra bendrosios, todėl galioja ir apeliacinio proceso metu.

12.1. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pateiktos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. Ž.–B. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma apeliacinės instancijos teisme sudaro 72 eurus (2 t., b. l. 87–89). Atsižvelgiant į tai, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), taip pat įvertinusi nuteistosios blogą turtinę padėtį (tai jau aptarta anksčiau), teisėjų kolegija sprendžia, kad pažymoje nurodyta suma iš nuteistosios neturi būti išieškota (BPK 106 straipsnio 2 dalis), todėl atmestinas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus prašymas priteisti turėtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. sausio 8 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš M. Ž.-B. nuspręsta išieškoti valstybės naudai 387,80 Eur proceso išlaidų už nepilnamečiam nukentėjusiajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus prašymą priteisti 72 Eur turėtų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atmesti.