Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. Ž.-B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, registruota darbo biržoje, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir LR BK) 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 3 punkte.

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vykdantis individualią veiklą, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą LR BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. 2019 metų rudenį, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), tyčia mušekliu vabzdžiams suduodama vieną smūgį į ranką, o taip pat ranka suduodama nenustatytą skaičių smūgių į galvą savo mažamečiui sūnui E. V., gim. (duomenys neskelbtini), bei reguliariai naudodama fizines bausmes ir psichologinį pažeminimą, sukėlė E. V. kitus emocijų sutrikimus vaikystėje, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

V. B. yra kaltinamas tuo, kad 2019 metų rudenį, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), tyčia ne mažiau kaip vieną kartą paimdamas už sprando mažamečiui E. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir suspausdamas, sukėlė jam fizinį skausmą.

Kaltinamoji M. Ž.-B. savo kaltės nepripažino ir parodė, jog E. V. yra jos sūnus, nuo mažens jį augino. Gimus sūnui, su vaiko tėvu R. V. gyveno apie du metus. Viskas namuose būdavo gerai, išvažiuodavo kažkur pabūti ir į pramogas. Vaiko nemušė. Būdavo kad išbardavo, nes pamokų nedarydavo ar nesusitvarkydavo kambario. Su V. B. susituokė prieš du metus. Sūnaus atžvilgiu smurto nei ji, nei sutuoktinis nenaudojo. Su V. B. sūnus sutarė gerai, kartu žaisdavo, jis padėdavo sūnui paruošti pamokas. Sūnus ilgą laiką pas tėvą nesilankė, pradėjo lankytis prieš tris – keturis metus. Sūnui dabar trylika metų. Kol vaikas su tėvu nebendravo, viskas buvo gerai. Iš tėvo grįždavo pasimetęs, su ja nebendraudavo kelias dienas. Sakydavo, kad tėtis jam neleido tai to sakyti, tai ano. Vaikas sakė, kad tėvas jam buvo prižadėjęs elektrinį paspirtuką nupirkti. Mano, kad vien dėl to norėjo važiuoti pas tėvą. Sūnus pas tėvą gyvena nuo 2019 metų lapkričio mėnesio. Būdavo, kad su sūnumi susipykdavo ar susibardavo. Jeigu būtų buvę taip, kaip parašyta kaltinime, būtų mokykloje pastebėję, kad rankos raudonos ir gūzai galvoje. Neprisimena, kad būtų sūnų įžeidusi. Turi dar vieną vaiką 7 metų, jis taip pat auga pas tėvą, nes kai vaikas buvo dviejų metų, jai buvo blogai su sveikata ir tėvas prisiteisė globą. Nesutinka su civiliniu ieškiniu.

Kaltinamasis V. B. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jau penkeri metai kaip gyvena su M. Ž. – B., tik susituokė vėliau. Su vaiku žaisdavo, išeidavo į lauką, viskas buvo gerai. Padėdavo pamokas ruošti. Jokių fizinių bausmių netaikydavo, būdavo, kad apšaukdavo, subardavo. Iš pradžių buvo sakoma, kad jis vaiką už ausų tampė, vėliau sakoma, kad buvo tik suėmęs už sprando. Nesielgė taip. Vaikas nori su tėvu gyventi ir juos apkalba. Mano, kad jam ten viską laisviau leidžia, o pas juos yra griežčiau. Nenaudodavo prieš vaiką žeminančių, necenzūrinių žodžių. Pareikštas civilinis ieškinys nepagrįstas, nesutinka su juo.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 3 punkte.

Mažametis nukentėjusysis E. V., 2019 m. gruodžio 12 d. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, jog tai nutiko šį rudenį. Jis gyveno (duomenys neskelbtini), su juo gyveno mama M. Ž. – B., dėdė V. B., katinas ir šuo. Dabar jis gyvena (duomenys neskelbtini) su tėčiu R. V. ir A., ji netikra jo sesuo, kartu gyvena tėčio draugė R.. Pas tėtį persikėlė maždaug prieš 3-4 savaites, nes jam atsibodo kentėti pas mamą, ji kiekvieną dieną liepdavo sėdėti prie pamokų, mušdavo, buvo išvadinusi visokiais žodžiais: ,,šiukšlė" ir kitų žodžių nenori sakyti. Mušdavo, bet ne kiekvieną dieną. Prieš tris metus, kai gyveno (duomenys neskelbtini) pas babą, dėl to, jog nespėjo paruošti pamokų, jį išvedė į mišką ir pririšo, buvo tamsu. (duomenys neskelbtini) buvo įvykis su saldainiais, kai nepasiklausęs paėmė saldainius, dėl to mama jam trenkė per ranką. Trenkė su mušekliu, kur musėms mušti, pataikė per abi rankas (rodo plaštaką), liko raudona dėmė, jam skaudėjo tą vietą kur trenkė. Jis verkė ir kentėjo skausmą. Sudavė daugiau negu vieną kartą, kiek tiksliai sudavė nežino. Įvykis buvo rudenį, mėnesio nepamena. Tą įvykį matė dėdė V. B.. Tas kartas buvo ne vienintelis toks, mama mušė dažnai, per savaitę gal 3-4 kartus. Mušdavo dėl to, kad nepadaro namų darbų ir sėdi iki nakties, arba ką nors prisidirbdavo ar pameluodavo. Jis paskambino į Vaiko teises, kad galėtų gyventi normaliai su tėčiu, nes mama neleisdavo su tėčiu bendrauti. Jis pas tėtį norėjo gyventi ne dėl to, kad mama skriaudė, o dėl to, kad norėjo būti su tėčiu. V. B. paimdavo jį už sprando, kai neparuošdavo pamokų, tą vietą skaudėdavo ir jautė pyktį. Vaiko teisėms skambino, nes buvo pasiilgęs tėčio ir norėjo būti su juo. Visą laiką norėtų gyventi su tėčiu, bet gerai būtų aplankyti mamą ir su ja susitikti (mažamečio nukentėjusiojo apklausos protokolas pagarsintas LR BPK 276 straipsnio 2 dalies pagrindu, 1 t., b. l. 18-19).

Liudytoja E. D. parodė, kad 2019 m. lapkričio 15 d. vaikas E. V. paskambino Telšių vaiko teisių tarnybai ir pasakė, kad patiria smurtą, bei nori gyventi su tėčiu. Sakė, kad mama neleidžia bendrauti su tėčiu, jie slapta susirašinėja žinutėmis. Kitą dieną nuvyko į (duomenys neskelbtini), pas tą šeimą ir bendravo. Jiems atvykus, vaikas atrodė sutrikęs. Mama taip pat labai nustebo vizitu. Mano, kad vaikui bendravimas su šeima yra pats svarbiausias dalykas. Kai bendravo su vaiku, jis labai geidė bendravimo su tėčiu, norėjo su juo gyventi, labai pergyveno, kad mama neleidžia. Mamos atžvilgiu, jis buvo nedrąsus, susikaustęs, vengė, kad mama neišgirstų, kai su juo bendravo. Mano, kad tarp vaiko ir mamos buvo problemos. Įvertino grėsmės lygį, buvo nustatytas pirmas grėsmės lygis. Pabendravus su vaiku paaiškėjo, kad tuo metu, kai jis kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, smurto nebuvo patyręs. Jis kalbėjo apie anksčiau patirtą smurtą, sakė, kad labai jaučiasi vienišas ir prislėgtas. Kiek žino, jie nesenai buvo persikraustę į naują vietą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Jautėsi, kad vaikas nepritampa naujoje aplinkoje. Vaikas minėjo, kad norėtų po pamokų pasilikti mokykloje, dalyvauti būrelyje, bet mama liepia grįžti namo ir ruošti pamokas. Sakė, jei jis kartais neparuošia pamokų, tada ant jo yra šaukiama, o patėvis tampo už ausų. Jis kalbėjo apie smurtą patirtą prieš du metus - mama jį mušė su diržu ir jis vis dar tai atsimena. Minėjo smurtą ir prieš du mėnesius, sakė, kad trenkė su musių mušekliu per rankas. Vaikas iš šeimos nebuvo paimtas, nes smurto tuo metu nepatyrė. Buvo įvertinta situacija ir paskirtas atvejo vadybininkas, su šeima dirbo kiti specialistai. Po to, važiavo į (duomenys neskelbtyini), bendravo su vaiko tėčiu. Tėtis sakė, kad sūnus jam rašo žinutes ir skundžiasi, kad jam pas mamą labai blogai, jis jaučiasi nelaimingas. Jiems būnant, tėtis parašė pareiškimą, kad norėtų, jog vaikas gyventų su juo. Vaikas irgi visada sakė, kad norėtų gyventi su tėčiu, nes tėtis nešaukia. Įvertinus situaciją pas tėvą Varniuose, sąlygos vaikui gyventi atrodė tinkamos. Namai tvarkingi, yra visi patogumai. Neatrodė, kad vaikas meluoja, bendravo nuoširdžiai. A. B. neigė naudoję smurtą.

Liudytojas R. V. parodė, kad iš sūnaus pasakojimo suprato, jog mama sūnui neleisdavo su juo bendrauti, atimdavo iš vaiko telefoną. Vaikas jam skambindavo eidamas į parduotuvę arba į bažnyčią. Sūnus sakė, jog kai neklausydavo mamos, jį uždarydavo kambaryje ir liepdavo mokytis, būdavo namų areštas. Sakė, kad buvo saldainius paėmęs ir už tai gavo per nagus, galvoje kažkada mama guzą įtaisė. Kai jie persikėlė į (duomenys neskelbtini), vaikas buvo minėjęs, kad žadėjo pėsčiomis ateiti pas jį į (duomenys neskelbtini) iš po mokyklos. Norėjo pabėgti iš namų, nes norėjo su juo gyventi. Jis sūnaus neskriaudžia, todėl sūnus ir nori gyventi pas jį. Sūnus viską turi, nupirko telefoną. Myli savo sūnų. Sūnus turi kambarį, kompiuterį, elektrinį paspirtuką. Tačiau pas jį gyvena ne dėl paspirtuko. Sūnus lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją. Dabar mokosi nuotoliniu būdu, todėl mokymosi rezultatai suprastėjo. Apie patėvio elgesį sūnus nieko nepasakojo. Kad prieš vaiką buvo smurtaujama, rodė ir jo refleksai, nes netyčia pakėlus ranką, jis susitraukdavo, atrodė įbaugintas.

Valstybinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 103MS-61/2020 nustatyta, kad E. V., atsižvelgiant į jam būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, protinio išsivystymo lygį, 2019 metų rudenį, galėjo suvokti prieš jį galimai atliekamų smurtinio pobūdžio veiksmų pobūdį ir dalinai jų reikšmę ir galėjo duoti parodymus apie konkrečias faktines byloje nagrinėjamų įvykių aplinkybes. E. V. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti, padidintas polinkis į įtaigumą. E. V. parodymus davė remiantis asmenine patirtimi, todėl toliau atliekant (iki)teisminio tyrimo veiksmus, rekomenduojama remtis jo parodymais ir daugiau jo neapklausti. E. V. konstatuoti kiti emocijų sutrikimai vaikystėje (F93.8), kilę sąsajoje ne tik su vienkartiniu, konkrečiu byloje nagrinėjamu įvykiu (t. y. 2019 m., rudens tiriamu įvykiu), bet ir su įtariamosios M. Ž.-B. elgsena jo atžvilgiu apskritai; ir tai vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tokį psichikos sutrikimą lemia ilgalaikis netinkamas elgesys vaiko atžvilgiu (1 t., b. l. 69-76).

Ekspertė S. S. patvirtino savo išvadą ir papildomai paaiškino, kad išanalizavus pateiktą medicininę dokumentaciją, nebuvo jokių įrašų, kad anksčiau vaikas būtų konsultuotas psichikos sveikatos priežiūros specialistų. Vaikui iki ekspertizės atlikimo, nebuvo nustatyti jokie psichikos sutrikimai. Vaikas mandagus, paklusnus, neprieštaraujantis. Vyraujantys vaiko jausmai - pyktis, liūdesys, baimė, drovumas. Kadangi buvo du įtariamieji – motina ir patėvis, apie kiekvieną iš jų buvo atskirai kalbinama ir prašoma jo subjektyviai susieti savo jauseną su kiekvienu kaltinamuoju. Ypatingai buvo nenoras kalbėti apie motiną, kilo stiprios nerimo reakcijos. Jam tai ypatingai emociškai sunki ir skausminga tema. Apie kaltinamojo V. B. veiksmus vaikas nepasakojo, jis tik paminėjo, kad kartais biški suduoda ir viskas, ta tema nebuvo plėtojama. Skausmingiau jam buvo patirtis dėl motinos veiksmų. Nurodė, kad baisiausi prisiminimai dėl fizinių bausmių, žeminimo. Tačiau jis yra pasiilgęs mamos. Jam ir liūdna ir pikta dėl tų visų patirčių, tačiau jis motinos ilgisi. Nurodė, kad nori bendrauti su mama. Įvertinus jo emocinę ir psichinę būseną, psichiatrinio vertinimo metu, taip pat įvertinus psichologinio tyrimo rezultatus ekspertizės metu tie simptomai, kurie buvo stebėti, atitinka emocijos sutrikimo simptomatiką. Dėl to buvo nustatyta būtent ši diagnozė, sieta su sąsajomis su gyvenimu motinos šeimoje.

Kadangi tiriamasis su V. B. gyveno trumpesnį laiką nei su motina, ta elgsena ir tas gyvenimas fizinio ir psichologinio smurto aplinkoje buvo žymiai ilgesnis, todėl didesnį neigiamą krūvį turėjo motinos veiksmai E. V. atžvilgiu. Šis sutrikimas turi galimybę būti išgydytas, tačiau ilgą laiką trukęs netinkamas elgesys vaiko atžvilgiu sukelia ne tik psichikos sutrikimą, tačiau turi įtakos ir jo asmenybės formavimuisi. Jo asmenybė pradeda formuotis kaip nuolanki, neryžtinga, nepasitikinti. Būtų tikslingas psichologo konsultavimas ir įvertinimas kaip įveikti neigiamas patirtis. Tyrimo metu vaikas teigė nenorintis bendrauti su psichologais, tai parodo jo uždarą būdą. Jis labiau per neverbalinę kūno kalbą išreiškia savo jausmus, negu kalbėdamas apie juos. Apie jausmus jam tiek teigiamus, tiek neigiamus yra sudėtinga. Psichologinis konsultavimas būtų tikslingas.

Vaikas tiek ekspertizės, tiek apklausos metu, tiek jai, tiek psichologei ekspertei nurodė apie taikomas fizines bausmes, emocinį žeminimą. Vaikas išsakė: „kai mama pradėjo gyventi su V. B. bausmių būdavo daugiau, biški V. B. bausdavo ir mama biški bausdavo“. Jis jausdavosi blogai. Vaiko žodžiai: „kai mama susinervindavo, biški padaužydavo, kartais per galvą. Mama susinervindavo, kai su manim susipykdavo“. „Gyvenimas su mama blogas“- tai vaikas sako tyliai. „Baisiausias prisiminimas, kai mane buvo į mišką išvežę, kad nepadariau namų darbų“ - sako vaikas. Šios patirtys buvo traumuojančios.

Ekspertė A. Š. patvirtino savo išvadas ir paaiškino, kad eksperto pagrindinė užduotis tiriamąjį įvertinti kaip liudytoją, jo galimybę būti liudytoju byloje. Nustatyta, kad E. V. galėjo suprasti aplinkybes ir duoti parodymus. Šis ekspertinis sprendimas apima ir tai, kad negauta duomenų, kad fantazuotų ar būtų įtakotas. Kai pasakojo reikšmingas bylai aplinkybes, jo žodžius papildė ir neverbalinė kūno kalba, emocinis reagavimas, kurių kontroliuoti vaikai negali. Iš jo kūno kalbos matė, kad jis jaučia psichologinį skausmą. Pasakoti apie motinos veiksmus, jam buvo traumuojantis dalykas. Vaikas vengė kalbėti ta tema, jį tai veikė slopinančiai. Psichiatrė ekspertė minėjo, kad itin reikšmingas momentas tas, kad E. V. myli mamą ir jos labai nori. Tačiau šalia tos meilės ir labai stiprūs neigiami jausmai. Jam mamos veiksmai reiškia, kad jo mama gal nenorėjo. Dėl mamos veiksmų jis jaučiasi vienišas, liūdnas, nereikalingas ir nemylimas. Mamos netinkamų veiksmų pradžios jis neatsimena ir negali įvardinti. Galima daryti prielaidą, kad tai yra ilgai užtrukę dalykai. Jau kurį laiką jis šeimoje jaučiasi nereikalingas ir atstumtas. Apie psichologinį žeminimą jam sunku kalbėti, net tuos žodžius, kuriais jį mama vadindavo, jis atsisakė įvardinti. Jam tie žodžiai emociškai skausmingi, sunkiai pakeliami, tiesiog įvardijo, kad jį žemino. Viską apibendrinus darytina išvada, kad jis kaip liudytojas yra patikimas. Nebuvo nustatyta priežasčių dėl kurių būtų galima netikėti jo parodymais.

Būdamas pas tėvą jis jausdavosi saugus, ramus. Grįžus į aplinką, kurioje yra psichiką traumuojančių veiksnių – atstūmimo, žeminimo, fizinių bausmių, tik padidino emocinę įtampą. Tai galėtų paaiškinti tokį vaiko nekalbėjimą grįžus iš tėvo. Sumažintas vaiko bendravimas su tėvu galėjo iššaukti neigiamas emocijas. Tikėtina, kad bendraudamas su tėvu jis atgaudavo psichologinę pusiausvyrą, tačiau ši galimybė jam buvo apribota.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos syriaus 2019-11-16, kreipėsi į Telšių AVPK su pranešimu, kuriame nurodė, jog 2019 m. lapkričio 15 d. mažametis E. V. pranešė telefonu, apie fizinį smurtą prieš jį, nurodė, jog jam 12 metų, jis gyvena su motina M. Ž. – B. ir patėviu V. B.. Jis nori gyventi su tėčiu R. V. (duomenys neskelbtini), bet mama neleidžia. Susitikus su vaiku pastarasis paaškino, kad mama anksčiau jį ne kartą yra mušusi diržu, mušė mušekliu per ranką. Kai neparuošia namų darbų ar pameluoja, patėvis V. B. tampo už ausų. Jaučiasi nemylimas, vienišas, skriaudžiamas. Skyrius prašo išsiaiškinti aplinkybes ir pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 10). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos syriaus vyr. specialistė E. D. pateikė atvejo tyrimo medžiagą (1 t., b. l. 102-111).

Mažametis E. V. charakterizuojamas teigiamai, kaip jautrus, nekonfliktiškas, atviras vaikas. Akcentuojama, kad visose mokyklose jam sunkiausiai sekėsi ir sekasi lietuvių kalba. Tiek mama, tiek šiuo metu tėvas rūpinosi vaiko pasiekimais ir ugdymo klausimais (b. l. 94-98).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktus atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino mažametį, kuris yra artimasis giminaitis ar šeimos narys. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, sąmoningai leidžia jiems kilti. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje yra konstatuota, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas apibrėžta arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius atitinkamai kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas.

Bylos duomenimis: mažamečio nukentėjusiojo E. V. ir liudytojų E. D., R. V. parodymais, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus surinka medžiagą (1 t., b. l. 102-111), specialisto išvada (1 t., b. l. 69-76) ir ekspertų paaiškinimais teisme yra nustatyta, kad 2019 m. metų rudenį kaltinamoji M. Ž. – B., savo namuose esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia mušekliu vabzdžiams sudavė savo mažamečiam sūnui E. V., (duomenys neskelbtini), vieną kartą per ranką, taip pat sudavė ranka nenustatytą skaičių smūgių į galvą bei reguliariai naudodama fizines bausmes bei psichologinį pažeminimą, sukėlė E. V. kitus emocijų sutrikimus vaikystėje (F93.8), kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaip matyti iš kaltinamosios paaiškinimų, ji savo kaltės nepripažino ir tvirtino, kad fizinių bausmių vaikui nenaudojo, tiesiog jį griežtai auklėjo. Sūnus neparuošdavo namų darbų, meluodavo, todėl jį bausdavo. Grįžęs iš pasimatymų su tėvu, sūnus užsidarydavo savyje ir nekalbėdavo, todėl ėmė drausti pasimatymus su tėvu. Kaltinamosios paaiškinimai tik patvirtina, jog kaltinamoji į vaiką žiūrėjo ne kaip į ugdomą asmenybę, o kaip į priklausomą asmenį, iš kurio tiesiog reikalavo tam tikro elgesio, ir šio elgesio reikalavo baudimu, nesigilindama į vaiko emocinę būseną, leisdama kilti byloje nustatytiems padariniams – psichikos sutrikimui.

Teismas neturi pagrindo abejoti specialisto išvada ir išvados aprašomojoje dalyje nustatytomis aplinkybės, jog kaltinamosios M. Ž.-B. elgsena vaiko atžvilgiu apskritai (t. y. jos reguliariai naudotos fizinės bausmės (mušimas diržu, mušimas per galvą, išvežimas į mišką ir pririšimas prie medžio), psichologinis pažeminimas (vadinimas įžeidžiančiais žodžiais), ilgalaikis netinkamas elgesys, vertė vaiką jaustis nemylimu, nereikalingu. Sistemingai taikomos fizinės bausmės, psichologinis žeminimas, vertė vaiką nuolat bijoti mamos, tai veikė jį psichotraumuojančiai ir lėmė nustatytą psichikos sutrikimą. Šias aplinkybes ekspertai nustatė ne tik remiantis baudžiamosios bylos medžiaga, bet pokalbio su pačiu mažamečiu metu, stebint jį, vertinant jo pasakojimą, reiškiamas emocijas, neverbalinę kūno kalbą, mąstymą ir pan. Ekspertinio tyrimo metu nebuvo nustatytas vaiko polinkis meluoti ir išsigalvoti. Kaip jau buvo pasisakyta, šias aplinkybes patvirtino pats nukentėjusysis, jo įstatyminis atstovas ir liudytojas R. V., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus surinka medžiaga, visi šie įrodymai yra nuoseklūs, juose nėra prieštaravimų. Nors kaltinime nėra individualizuoti kaltinamosios veiksmai, o apibendrintai nurodoma, jog jos reguliariai naudotos fizinės bausmės ir psichologinis pažeminimas sukėlė nekentėjusiajam psichikos sutrikimą, surinkti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 3 punktą, nes ji nesunkiais sutrikdė sveikatą mažamečiam šeimos nariui.

Kaltinamosios M. Ž.-B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę M. Ž.-B. teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta nusikalstama veika priskiriama tyčinių apysunkių nusikaltimų kategorijai, nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltinamoji yra neteista, todėl paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymas atidėtinas, nes bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus jos atlikimo (LR BK 61 straipsnio 2 dalis, 75 straipsnio 2 dalis).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 straipsnio 3 dalyje.

V. B. yra kaltinamas tuo, kad 2019 metų rudenį, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), tyčia ne mažiau kaip vieną kartą paimdamas už sprando mažamečiam E. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir suspausdamas, sukėlė jam fizinį skausmą.

Šis kaltinimas grindžiamas išimtinai mažamečio nukentėjusiojo parodymais. Nors teismas neturi pagrindo netikėti vaiko duotais paaiškinimais, tačiau jie yra nenuoseklūs ir nepagrįsti kita bylos medžiaga. Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams bei atliekant ekspertinį tyrimą nukentėjusysis nurodė, jog V. B., kai jis neparuošdavo namų darbų, tampydavo jam už ausų. Vėliau nurodė, kad V. B. jam buvo suėmęs už sprando. Liudytojas R. V. nurodė, jog sūnus skundėsi tik dėl mamos elgesio, kad jį skriaudžia, muša, o apie tai, kad V. B. būtų jį mušęs – nepasakojo. Kaip paaiškino teismo posėdžio metu ekspertės - nukentėjusysis emocinius išgyvenimus patyrė dėl mamos netinkamo elgesio, o ne dėl patėvio V. B. elgesio, patėvio elgesio vaikas neakcentavo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 44 straipsnio 6 dalis nustato, kad visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinamos nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai. Byloje nenustačius, kad kaltinamasis V. B. smurtavo E. V. atžvilgiu ir taip sukėlė jam fizinį skausmą, kaltinamasis V. B. pagal LR BK 140 straipsnio 3 dalį, išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).

Nepilnamečio nukentėjusiojo įgaliotas atstovas pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamųjų M. Ž.-B. ir V. B. priteisti solidariai nukentėjusiojo E. V. naudai 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui (2 t., b. l. 42-45). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Kaltinamoji M. Ž.-B. savo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiesiajam E. V. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, sukėlė jam dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, baimę. Šitie išgyvenimai pripažintini neturtine žala ir įvertintini pinigais, todėl iš kaltinamosios priteistinas neturtinės žalos atlyginimas. Atsižvelgiant į nusikalstama veika sukeltas pasekmes, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, kaltinamosios turtinę padėtį, nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas, iš kaltinamosios M. Ž.-B. priteisiant nukentėjusiajam 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250, 6.263 straipsniai, BPK 115 straipsnio 1 dalis). Byloje neįrodyta, kad kaltinamasis V. B. smurtavo E. V. atžvilgiu ir taip sukėlė jam fizinį skausmą, todėl jo atžvilgiu nukentėjusiojo civilinis ieškinys atmestinas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 6 punktas numato, jog proceso išlaidas sudaro išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą (BPK 105 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis BPK 55 straipsnio 4 dalimi, šioje baudžiamojoje byloje nepilnamečio nukentėjusiojo įgalioto atstovo dalyvavimas būtinas, todėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi nepilnamečio nukentėjusiojo įgaliotu atstovu paskirtas advokatas V. P. (2 t., b. l. 36). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2021-01-05 pažymą, kurioje nurodyta, kad už nepilnamečiam nukentėjusiajam E. V. suteiktą antrinę teisinę pagalbą paskaičiuota advokatui mokėtina suma – 387,80 Eur (2 t., b. l. 62). Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamosios M. Ž.-B. valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

M. Ž.-B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 3 punkte ir paskirti 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 6 punktu, atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Iki nuosprendžio vykdymo M. Ž. - Bukauskienei palikti galioti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

V. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį išteisinti, nenustačius jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusikaltimo požymių.

Panaikinti V. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Priteisti iš nuteistosios M. Ž.-B. 500 Eur (penkis šimtus Eur) E. V. naudai, neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo E. V. civilinį ieškinį V. B. atžvilgiu atmesti.

Iš M. Ž.-B. išieškoti valstybės naudai 387,80 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt septynis Eur 80 ct) išlaidas už nepilnamečiam nukentėjusiajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą (sumokant į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.