Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant D. B., dalyvaujant prokurorui R. M., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui L. S., jo atstovui advokatui A. S., gynėjui advokatui D. G., viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka ir sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

L. K., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesusituokęs, išlaikytinių neturintis, vidurinio išsilavinimo, nedirba, - mokosi Kauno statybos ir paslaugų mokymo centre, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

Kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis L. K. 2019 m. lapkričio 08 d. apie 18.00 val. J. Basanavičiaus g. 90, Kybartų m., Vilkaviškio r. sav. esančios Kybartų „Saulės“ progimnazijos koridoriuje, t. y. viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kilus konfliktui dėl paliktos nešvaros ir netvarkos duše ir sporto salėje, tyčia sudavė galva ir kumščiu po vieną kartą L. S. į veidą, tuo padarydamas jam muštinę žaizdą nosies nugarėlėje, kraujosruvas veide bei nežymų viršutinio žandikaulio kairės pusės 1 kandžio apatinio krašto išorinės dalies aptrupėjimą, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo L. S. sveikatą, taip pat sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais veiksmais kaltinamasis L. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas.

2. Kaltinamasis L. K. teisiamajame posėdyje pareiškė, jog kaltu prisipažįstantis visiškai, kad gailisi dėl savo poelgio, pasižadantis nukentėjusiajam visiškai atlyginti ir likusią dalį turtinės ir neturinės žalos pinigais teismo nustatytinu dydžiu ir ateityje nebenusikalsti. Dėl bylos esmės kaltinamasis toliau paaiškino, jog nusikaltimo įvykio dieną kartu su moksleiviais dalyvavo progimnazijos sporto salėje vykusioje futbolo treniruotėje. Po jos pasinaudojo dušu, po to rengėsi rūbinėje, išeidamas koridoriuje sutiko pažįstamą nukentėjusįjį, dirbantį treneriu, L. S., kuris ėmė reikšti nepasitenkinimą palikta nešvara ir netvarka duše ir sporto salėje. Po nukentėjusio priekaištų jis sutvarkė dušo patalpą, išėjęs vėl koridoriun sutiko tą patį nukentėjusįjį, kuris vedėsi paėmęs už rankos mokinį L. V. į salę, kad parodyti, kur prispjaudė. Jis liepęs paleisti vaiką, tai padaręs nukentėjusysis žengdamas užkliudė jį pečiu, dėl to supykęs, jis, L. K., sudavė savo galva (kakta) L. S. į veidą (nosį). Po šito jie abu susikibo į drabužius ir jis antrą kartą sudavė jau kumščiu nukentėjusiam į veidą. Po šito juos išskyrė liudytojai E. B. ir R. S.. Prasidėjus tyrimui, jis atlygino nukentėjusiam 100 Eur žalos, pervesdamas į banko sąskaitą, taip pat pripažįstantis prievoles atlyginti nukentėjusio reikalaujamą byloje turtinę žalą bei proceso išlaidas (už atstovo teisines paslaugas), pripažįstantis ir prievolę atlyginti teisingo dydžio neturtinę žalą (kokią ją nustatys teismas), manantis, kad jos dydis turėtų būti sumažintas.

3. Iš esmės tokias pačias kaltinamojo nusikalstamų veiksmų priežasčių (konflikto dėl nešvaros ir netvarkos), fizinio smurto prieš nukentėjusįjį vietos, pobūdžio, smūgių (poveikių) skaičiaus, taip pat kitų asmenų buvimo smurto veiksmų akivaizdoje aplinkybes byloje yra patvirtinę ir nukentėjusysis L. S. (1 t., b. l. 19-20), taip pat tiesioginiai nusikaltimo įvykio liudytojai A. M. (1 t., b. l. 36-38), E. B. (1 t., b. l. 41-42) bei R. S. (1 t., b. l. 46-49), kurių ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje buvo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi ir 291 straipsniu nustatyta tvarka.

4. 2019 m. lapkričio 11 d. įvykio vietos apžiūra nustatyta, kad nusikaltimo įvykis įvykęs Vilkaviškio r. sav. Kybartų m. J. Basanavičiaus g. Nr. 90 esančio trijų aukštų Kybartų „Saulės“ progimnazijos pastato pusrūsyje esančio koridoriaus patalpoje, į kurią patenkama nuo įėjimo praėjus vestibiuliu iki galo, pasukus koridoriumi dukart kairėn ir laiptais nusileidus į pusrūsį. Iš šio koridoriaus dešinėje, žiūrint nuo įėjimo, yra durys į persirengimo ir dušo patalpas, o tiesiai (gale) – į sporto salę. Bendro naudojimo patalpose sumontuotos vaizdą įrašančios stebėjimo kameros, tačiau įrašas bylai reikšmingu laikotarpiu neišsisaugojo, progimnazijoje vyksta ugdymo procesas (1 t., b. l. 11-15).

5. 2019 m. lapkričio 11 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. vasario 24 d. teismo medicinos ekspertize Nr. (duomenys neskelbtini) pagal klinikinius (medicininių dokumentų) ir objektyvius betarpiškos apžiūros duomenis nukentėjusiajam konstatuota muštinė žaizda nosies nugarėlėje, kraujosruvos veide, nežymus viršutinio žandikaulio kairės pusės 1 kandžio apatinio krašto išorinės dalies aptrupėjimas. Konstatuoti kūno sužalojimai buvo padaryti 2019-11-08 vienmomentiškai kontaktuojant su kietu buku ar bukabriauniu daiktu, kuo galėjo būti tiek smūgis galva į nosies sritį, tiek smūgis kumščiu į tą pačią vietą, nukentėjusiam esant bet kokioje padėtyje, sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Nustatyti, ar būtent kaltinamojo fizinio smurto pasekmėje nukentėjusiajam iškrypo ir nosies pertvara, nėra objektyvios galimybės, sužalojimų padarymo metu nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 32-33; 2 t., b. l. 17-18).

Motyvuojamoji dalis

II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų.

6. Kaltinamasis L. K. byloje visiškai pripažįsta tiek visas faktines nusikaltimo įvykio aplinkybes pagal jam pareikštą byloje kaltinimą, tiek ir jų teisinę kvalifikaciją, šie jo teismui duoti parodymai atitinka visais kitais aukščiau teismo aptartais bylos duomenimis nustatytas aplinkybes, todėl teismo vertinami teisingais, kadangi jie ne tik patys yra patvirtinti nukentėjusiojo ir tiesioginių nusikaltimo įvykio liudytojų parodymais bei ir kitais bylos duomenimis, tame tarpe ir objektyvaus pobūdžio (nusikaltimo įvykio vietos apžiūros, medicininės apžiūros sveikatos priežiūros įstaigoje, teismo medicinos specialisto išvados bei ekspertizės duomenys – punktai 4-5), tačiau ir patys patvirtina kitais įrodymų šaltiniais gautus duomenis kaip teisingus (BPK 20 straipsnio 1, 4 ir 5 dalys).

7. Visi kiti teisiamajame posėdyje ištirti, patikrinti bei aukščiau aprašyti faktiniai duomenys, įskaitant nukentėjusiojo bei tiesioginių nusikaltimo įvykio liudytojų parodymus, teismo taip pat pripažįstami leistinais ir teisėtai gautais aukščiau aprašytų (punktas 1) kaltinamojo veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra visiškai pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis dėl asmeninių paskatų – nesusivaldęs dėl kilusio staigaus ir intensyvaus konflikto, nukentėjusiam pareiškus priekaištus dėl paliktos netvarkos ir nešvaros, viešai, grupės pašalinių konfliktui asmenų, įskaitant nepilnamečius moksleivius, akivaizdoje, aukščiau (punktas 1) nurodytu būdu fiziškai smurtavo prieš minėtus priekaištus reiškusį nukentėjusįjį, tuo jam sukėlė kurį laiką trukusį fizinį skausmą, padarė išorinius kūno sužalojimus (punktas 5) bei tuo taip pat sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių teismas byloje nenustatė.

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija

8. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal BK 284 straipsnį byloje kvalifikuoti visiškai teisingai. Pirma, byloje patikimai nustatyta, jog fizinį smurtą prieš nuketėjusįjį nusikaltimo įvykio metu ir vietoje vartojo būtent kaltinamasis ir niekas kitas daugiau. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (smūgiavo galva (kakta), po to ir kumščiu į veidą) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta. Trečia, viešas fizinis smurtas, sukėlęs neabejotiną kurį tai laiką jo jaustą fizinį skausmą nukentėjusiajam, išorinius kūno sužalojimus ir nežymų sveikatos jam sutrikdymą, tai darant dar ir būrio pašalinių konfliktui asmenų (daugiausiai akivaizdžiai nepilnamečių moksleivių) akivaizdoje, pagrįstai byloje įvertintas įžūliu elgesiu. Ketvirta, kaltinamasis įžūliai elgėsi viešoje vaikų ugdymo įstaigoje, jos darbo (neformalaus ugdymo proceso) metu, dar ne vėliu laiku, girdint ir matant būriui pašalinių konfliktui asmenų (minėta aukščiau), be to, čia (nepasibaigus neformalaus ugdymo užsiėmimams švietimo įstaigos sporto salėje ir jos prieigose) bet kuriuo metu galėjo pasirodyti ir daugiau pašalinių incidentui žmonių (tiek nepilnamečių moksleivių, tiek ugdymo įstaigos darbuotojų), kuriems tokie kaltinamojo veiksmai būtų sukėlę išgąstį, nepatogumą ir pan., todėl spręstina, jog kaltinamasis nusikalto neabejotinai savo pobūdžiu viešoje vietoje, akivaizdžiai pademonstravo nepagarbą ir panieką ne tik nukentėjusiojo asmeniui, bet ir pačiai aplinkai - realiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

IV. Kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės motyvai ir kt. sprendimų argumentai.

9. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis bendrai su laiduojančiu už jį E. B. ir gynėju pateikė rašytinį prašymą taikyti jo atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas ir kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti perduodant už jį laiduojančio E. B. atsakomybei be užstato. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju kaltinamasis atitinka akumuliacinio ir imperatyvaus pobūdžio BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktais nustatytas sąlygas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto taikymui. Pirma, kaltinamasis pagal bylos duomenis nagrinėjamą tyčinį nesunkų nusikaltimą įvykdė (nusikalto) pirmąjį kartą (1 t., b. l. 70). Antra, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios bei ir toliau teisiamajame posėdyje nagrinėjamą byloje nusikaltimą padaręs kaltinamasis L. K. savąją kaltę pripažino visiškai, išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo neteisėto poelgio, išgyvena dėl įvykio. Pagal šalies kasacinio teismo suformuotą praktiką laikoma, jog kaltininkas pripažino padaręs nusikalstamą veiką, kai jis ikiteisminio tyrimo ar (ir) teisminio bylos nagrinėjimo metu savo noru (laisva valia) duoda paaiškinimus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusako ir pripažįsta esmines jam inkriminuojamos veikos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-108-697/2017, 2K-153-976/2018, 2K-176-303/2018 ir kt.). Tai reiškia, kad kaltės nepripažinimas ar nevisiškas pripažinimas ikiteisminio tyrimo metu savaime neeliminuoja galimybės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tokiu atveju reikšminga, kad kaltės pripažinimas būtų kaltininko asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai jo kaltė yra aiškiai pagrįsta kitais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-516-697/2015, 2K-176-303/2018, 2K-261-489/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis kaltę pripažino nuosekliai, išsamius parodymus, suteikusius pagrindo apsiriboti sutrumpintu kitų įrodymų byloje tyrimu pagal BPK 273 straipsnio 1 dalies taisyklę, teismui davė išskirtinai savo iniciatyva ir laisva valia, jokių naujų įrodymų, kt. duomenų, galėjusių išoriškai nulemti kaltinamojo poziciją dėl kaltės pripažinimo, byloje neatsirado, todėl nėra pagrindo išvadai, jog kaltė imta pripažinti dėl to, kad kaltinamasis buvo priremtas nenuginčijamų kaltę pagrindžiančių įrodymų ar kitokio išskaičiavimo. Negana to, kaltinamasis teisme pats teisingai nurodė ir patvirtino ne tik esmines, bet ir visas kitas, antraeiles veikos padarymo aplinkybes, taip pat visiškai sutiko su jo veikos teisine kvalifikacija bei visiškai pripažino prievolę atlyginti nusikalstama veika padarytą tiek tiesioginę, tiek netiesioginę žalą, kurios dalį (100 Eur) jau yra atlyginęs iki bylos nagrinėjimo teisme. Savo ruožtu gailėjimąsi padarius nusikalstamą veiką gali išreikšti kaltininko savikritiškas požiūris į buvusį savo elgesį, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiajam, taip pat padėti teisėsaugos institucijoms aiškinantis bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-137/2015, 2K-140/2015, 2K-88-976/2017, 2K-153-976/2018, 2K-176-303/2018 ir kt.). Nuo nusikaltimo aplinkybių tyrimo pradžios kaltinamasis, nors ir neturėdamas tokios procesinės prievolės, padėjo ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnams atskleisti nusikalstamos veikos aplinkybes, netrukdė tam, neklaidino ar pan. Kita vertus kaltinamasis dar iki bylos nagrinėjimo teisme pagal išgales atlygino dalį nusikalstama veika tiesiogiai padarytų nuostolių nukentėjusiajam, likusi žalos dalis nebuvo atlyginta iš esmės dėl sudėtingos kaltinamojo turtinės padėties bei ir nesutarimo su nukentėjusiu asmeniu dėl atlygintinos jam neturtinės žalos dydžio (teisingos sumos). Dėl aptartų aplinkybių visumos teismas sprendžia, jog nėra bylos duomenimis pagrindžiamo pagrindo spręsti, kad kaltinamojo kaltės pripažinimas ir reiškiamas gailėjimasis nėra nuoširdus (yra apsimestinis). Trečia, pagal šalies kasacinio teismo suformuotą praktiką BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto sąlyga konstatuotina nustačius ne tik žalos visišką ar dalinį atlyginimą, bet ir alternatyvą – įsipareigojimą ją atlyginti. Šios taisyklės kontekste svarbu pažymėti, kad per visą bylos teisminį nagrinėjimą kaltinamasis nuosekliai ir visiškai pripažino įstatymu nustatytą kaltininkui prievolę atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiam nuo jo asmeniui padarytą tiek turtinę, tiek teisingai nustatyto dydžio neturtinę žalą, prašydamas teismą sumažinti šioje byloje atlygintinos neturtinės žalos dydį, nuosekliai pareiškė įsipareigojimą teismo nustatyto dydžio neturtinę žalą atlyginti, jos sumokėjimui įsipareigojantis dėti visas pastangas, įskaitant laiduotojo ir kt. asmenų pagalbą. To pagrindu teismas konstatuoja, jog iki sprendimo priėmimo kaltinamasis savo laisva valia iš dalies atlygino nusikalstama veika padarytą tiesioginę žalą, taip pat įsipareigojo visiškai atlyginti ir teismo nustatyto dydžio likusią neturtinės žalos dalį pinigais, bei bylos duomenys teismui teikia pagrindo manyti, kad kaltinamasis savo pasižadėjimą realiai įvykdys. Ketvirta, bylos duomenimis kaltinamasis nusikalto ir yra teisiamas pirmą kartą, nors per paskutinius 5 metus buvo dukart nubaustas administracinėmis nuobaudomis, tačiau jo nusižengimai nebuvo šiurkštūs, administracines nuobaudas pats laisvanoriškai įvykdė (baudas sumokėjo) (1 t., b. l. 71-72). Kaltinamasis šiuo metu nedirba (1 t., b. l. 74), tačiau mokosi, siekdamas įgyti profesiją (specialybę darbui), anksčiau taip pat dirbo arba ieškojosi nuolatinio darbo per Užimtumo tarnybą (1 t., b. l.74, 75), kas rodo jo teigiamą motyvaciją mokslui ir darbui, gyvenamosios vietos savivaldos institucija nusiskundimų iš bendruomenės narių dėl kaltinamojo elgesio nėra gavusi (1 t., b. l. 73), - visuma išvardintų aplinkybių teismui teikia pagrindą manyti, jog kaltinamasis L. K. ateityje laikysis įstatymų ir nebedarys naujų nusikalstamų veikų, pati nagrinėjama veika buvo iš esmės atsitiktinė, teismo vertinimu, jau pats šios bylos procesas teisme turės pakankamą pozityvų prevencinį poveikį kaltinamojo elgesiui ateityje.

10. Įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos nors tyčinį, tačiau nesunkų pobūdį, mažesnį nei rūšinį jos pavojingumo visuomenei laipsnį (kaltinamasis viešai smurtavo išskirtinai dėl asmeninių paskatų, smurtas nebuvo itin stiprus, nebuvo naudota kokų tai įrankių, priemonių ar kt. mušimo pasekmes galėjusių sunkinti objektų, smurto pasekmės beveik minimalios ir iš esmės trumpalaikės, viešoji tvarka buvo sutrikdyta santykinai trumpam laikui, kas, teismo vertinimu, savo visuma persveria nusikaltimo vietos pobūdžio (vaikų ugdymo įstaigos) aplinkybės tam reikšmę, taip pat teigiamą kaltinamojo asmenybę, pripažindamas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybę - visišką prisipažinimą kaltu ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir nenustatęs sunkinančių, teismas sprendžia kaltinamojo, jo gynėjo ir laiduotojo E. B. prašymus patenkinti, atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį E. B. atsakomybei pagal laidavimą be užstato (BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalys), šią bylą nutraukti (BPK 254 straipsnio 5 dalis), nes teismui yra pagrindo manyti, kad atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamasis L. K. visiškai atlygins ar pašalins teismo nustatyto dydžio likusią neatlygintą nusikaltimu padarytos žalos dalį, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Bylos duomenys įrodo, kad laiduotojas E. B. yra našlaičiu tapusiam kaltinamajam artimiausias žmogus, jį auklėja ir globoja bei atstoja jam tėvus, su kaltinamuoju gyvena netoliese tame pačiame miestelyje, kone kasdien bendrauja ir sprendžia įvairius kasdienius buities ir kt. klausimus, pagal bylos duomenis laiduotojo E. B. reputacija nepriekaištinga, jis, būdamas ir statutiniu valstybės pareigūnu, turi kaltinamajam akivaizdų autoritetą ir įtaką, jau ėmėsi pozityvių pokyčių kaltinamojo elgesiui po nagrinėjamos nusikalstamos veikos įvykdymo padariusių veiksmų, neteistas, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, tarnyboje charakterizuojamas išskirtinai teigiamai (1 t., b. l. 120-122), todėl yra vertas teismo pasitikėjimo, laidavimo terminas nustatytinas 1 m. 6 mėn., užstatas laidavimui nenustatomas, įvertinus tiek kaltinamojo, tiek laiduotojo asmeninę ir materialinę padėtis bei jų santykių pobūdį.

11. Teismo vertinimu, yra faktinis pagrindas nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamam jauno amžiaus, visiškai darbingam ir faktiškai neužimtam darbine veikla kaltinamajam, kurio turtinė padėtis nėra gera, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 40 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriuos įpareigoti atlikti per 3 mėn. nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Pagrindo skirti daugiau (kitas) baudžiamojo poveikio priemones teismas nenustatė.

12. Kaltinamajam L. K. byloje yra paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, ji paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, kardomoji priemonė panaikintina. Kitokios procesinės prievartos priemonės byloje nėra taikomos. Daiktinių įrodymų ir priteistinų atlyginti valstybei proceso išlaidų byloje nėra.

13. Byloje nukentėjusysis L. S. yra pareiškęs teisiamajame posėdyje patikslintą kaltinamajam L. K. kaip civiliniam atsakovui civilinį ieškinį su reikalavimu priteisti 87 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos (išlaidų odontologo paslaugoms ir transportui) atlyginimą, 900 Eur patirtai dėl nusikalstamos veikos neturtinei žalai atlyginti, taip pat 300 Eur proceso išlaidų, patirtų teisinei pagalbai už civilinio ieškinio ir kt. procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teisme apmokėti. Turtinės žalos ir proceso išlaidų faktai ir jų dydžiai ieškovo yra pagrįsti ne tik jo paaiškinimais, tačiau ir rašytiniais įrodymais, kaltinamasis, kaip civilinis atsakovas, reikalavimus šias išlaidas atlyginti visiškai pripažino, o kadangi šis pripažinimas visiškai atitinka bylos faktinius duomenis, jis priimtinas ir ieškinys šiose dalyse patenkintinas visiškai (BPK 106 straipsnio 2 dalis, 113 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 2 dalis). Kaip neturtinė žala ieškovo buvo įvardintas kurį laiką jo jaustas fizinis skausmas, patirtas išgąstis, stresas (neigiami dvasiniai išgyvenimai), patirtas viešas pažeminimas kitų asmenų, įskaitant treniruojamus moksleivius, akivaizdoje, patirti nepatogumai dėl dalyvavimo baudžiamajame procese, kurį laiką trukęs bendravimo galimybių sumažėjimas dėl akivaizdžių sužalojimų veide. Visa ši skriauda pinigais ieškovo yra įvertinta 900 Eur suma. Civilinis atsakovas prašo šią sumą mažinti. Byloje nėra ginčo dėl iš įstatymo kilusios kaltinamojo, kaip atsakingo už žalą atsakovo, prievolės teisingai atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą (CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.283 straipsnio 1 dalis), todėl teismas sprendžia, jog nukentėjęs nuo nusikaltimo L. S. turi galiojančią reikalavimo teisę į jam neturtinės žalos padariusį kaltinamąjį, o tyčia padarytos atlygintinos žalos dydis negali būti mažinamas dėl žalos padariusio kaltinamojo sudėtingos turtinės padėties (CK 6.282 straipsnio 3 dalis). Kartu teismas pažymi, jog neturtinė žala negali būti tiksliai apskaičiuota ir išreikšta piniginiu ekvivalentu (pinigų suma), - nagrinėjamu atveju negali būti įgyvendintas visiško žalos atlyginimo principas, neturtinės žalos atlyginimo priteisimas negali būti kaltininko nubaudimo priemonė ar bausmės dalis, atlygintinas neturtinės žalos dydis pinigine išraiška turi būti nustatytas toks, kad proporcingai nusikalstamos veikos pobūdžiui, sunkumui, kt. aplinkybėms, taikant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, kompensuotų nukentėjusio asmens neturtinio pobūdžio praradimus ar kito neturtinio pobūdžio neigiamus padarinius jam. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes bei privalėdamas vadovautis ir šalies kasacinio teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, sprendžia, jog civilinio ieškovo prašomos atlyginti neturtinės žalos dydis atitinka aukščiau nurodytus nustatymo kriterijus ir neturėtų būti mažinamas, kaip to pageidauja už žalą atsakingas kaltinamasis. Pagal apibendrintą šalies kasacinio teismo praktiką bylose dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo priteistos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 150 iki 1500 Eur, o bylose dėl BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo – nuo 150 Eur iki 4000 Eur. Kadangi nagrinėjamu byloje atveju žala padaryta tyčia, viešu fiziniu smurtu vaikų ugdymo įstaigoje, nepilnamečių vaikų akivaizdoje, buvo realiai sutrikdyta fizinė sveikata ir šio sutrikdymo padariniai, sukėlę nepatogumus, riboję įprastą gyvenseną, išliko kurį laiką, teismo vertinimu, bus sąžininga, protinga ir teisinga (BPK 113 straipsnio 2 dalis, CK 6.250 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnio 3 ir 4 dalys) nagrinėjamu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydį nustatyti būtent ieškovo prašomu 900 Eur dydžiu. Dėl padarytų išvadų civilinis ieškinys patenkintinas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67, 70 straipsniais,

nusprendžia:

L. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį atleisti, perduodant jį pagal laidavimą E. B. atsakomybei be užstato 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 ir 2 dalys), baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės L. K. baudžiamojo poveikio priemonę – 40 val. (keturiasdešimt valandų) nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriuos įpareigoti atlikti per 3 mėn. (tris mėnesius) nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, kardomąją priemonę panaikinti.

Patikslintą L. S. civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti jam iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės L. K. : 1) 87 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo, 2) 900 Eur (devynis šimtus eurų) nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo, 3) 300 Eur (tris šimtus eurų) patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai parengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant teisme apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.