- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-26
- Bylos Nr.
- A-900-629/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01406-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Milda Vainienė (pirm.), Audrius Bakaveckas
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl raštų ir sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija, VMI) 2022 m. vasario 24 d. raštą Nr. RNA-7233 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Inspekcijos raštas), Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos AVMI) 2022 m. gegužės 6 d. raštą Nr. (27.4 Mr)-D2-3184 „Dėl J. S. pretenzijos“ (toliau – ir Klaipėdos AVMI raštas) ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Komisijos skyrius) 2022 m. birželio 6 d. sprendimą Nr. 21R2-101 (AG2-82/15-2022) „Netenkinti prašymo dėl skundo padavimo termino atnaujinimo, atsisakyti priimti skundą“ (toliau – ir Komisijos skyriaus sprendimas).
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. išduotu vykdomuoju raštu administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015 iš pareiškėjo nesąžiningai ir neteisingai išieškoma 1 240 Eur suma už priteistas antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją ir Klaipėdos AVMI, prašydamas nutraukti skolos išieškojimo veiksmus pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą, tačiau Inspekcija ir Klaipėdos AVMI skundžiamais raštais atsisakė tai padaryti.
Šalies argumentai
2.2. Pareiškėjas nesutinka su skundžiamais raštais, nes jie yra nepagrįsti objektyviais įrodymais, neatitinka tikrovės, jais nepagrįstas skolos likutis 1 121,09 Eur sumai. Pareiškėjas taip pat nesutinka su Komisijos skyriaus sprendimu, nes jis neteisingas, juo nepagrįstai atsisakyta atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo skundą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
4. Inspekcija atsiliepimą grindė šiais argumentais:
4.1. Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą dėl skolos išieškojimo, skundžiamu raštu jo netenkino ir paaiškino, kad gavo teismo vykdomąjį raštą, kurio pagrindu turi būti išieškomos iš pareiškėjo teismo sprendimu priteistos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.
4.2. Inspekcija, vadovaudamasi Inspekcijos mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, nustatė, jog skola pagal teismo vykdomąjį raštą, 2022 m. vasario 23 d. sudarė 1 121,09 Eur, o 2022 m. birželio 22 d. skola nepakitusi. Įvertinusi tai, kad skola nėra visiškai padengta, Inspekcija nusprendė, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamą Inspekcijos raštą.
4.3. Komisijos skyrius pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, konstatuodamas, kad pareiškėjas skundo padavimo terminą Inspekcijos raštui apskųsti praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų priklausiusių priežasčių, kurios negali būti laikomos svarbiomis.
5. Atsakovas Klaipėdos AVMI atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
6. Klaipėdos AVMI laikosi pozicijos, kad Komisijos skyrius pagrįstai ir teisingai konstatavo, jog Klaipėdos AVMI raštas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl negali būti administracinės bylos ginčo dalyku.
II.
7. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu atmetė pareiškėjo J. S. skundą.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015, iš pareiškėjo buvo priteista 1 240 Eur suma už antrinės teisinės pagalbos išlaidas, įpareigojant pareiškėją pervesti priteistą sumą į Inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Pareiškėjas, nesutikdamas su jo atžvilgiu vykdomu skolos išieškojimu pagal paminėtą teismo sprendimą, 2022 m. sausio 27 d. ir 2022 m. balandžio 13 d. kreipėsi į Inspekciją ir Klaipėdos AVMI, prašydamas nutraukti skolos išieškojimo procesą, tačiau Inspekcija ir Klaipėdos AVMI skundžiamuose raštuose pareiškėjui išaiškino, kad skolos išieškojimas vykdomas pagal teismo sprendimą. Kadangi išieškota tik dalis skolos, o likusi skola sudaro 1 121,09 Eur, negalima nutraukti skolos išieškojimą. Pareiškėjas, nesutikdamas su Inspekcijos ir Klaipėdos AVMI raštais, juos apskundė Komisijai, kuri skundžiamu sprendimu atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Inspekcijos skundžiamo rašto, konstatavusi, kad skundžiami raštai pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, be to, pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti dėl Inspekcijos rašto ir priimti nagrinėti pareiškėjo skundą dėl paminėtų raštų panaikinimo.
9. Teismas, remdamasis ginčui aktualiu teisiniu reguliavimu ir teismų praktika, išaiškino, jog administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti <....> antstolių procesinių veiksmų, susijusių su <...> sprendimų vykdymu. Teismas vertino, jog veiksmai, atliekami pareiškėjo atžvilgiu, išieškant iš jo 1 240 Eur skolą, negali būti šios administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Atsakovai skundžiamuose raštuose pareiškėjui pateikė informaciją apie vykdomo išieškojimo eigą ir jo rezultatus, t. y., apie išieškotos iš pareiškėjo skolos dydį, tačiau nepriėmė sprendimų, galėjusių turėti įtakos pareiškėjo subjektinėms teisėms teisiniuose santykiuose, kurie atsiranda priverstine tvarka vykdant teismo sprendimą.
10. Pirmosios instancijos teismas išaiškino, jog, ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Administracinių teismų kompetencijai nepriskirta nagrinėti skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) gynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį.
11. Teismas, apibendrinęs tai, kas išdėstyta, konstatavo, kad pareiškėjo šioje administracinėje byloje skundžiami raštai yra informacinio pobūdžio ir nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl jie negali būti šios administracinės bylos ginčo dalyku. Teismas sprendė, kad Komisijos skyrius sprendimu pagrįstai ir teisėtai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą, kuriuo buvo skundžiami Inspekcijos ir Klaipėdos AVMI sprendimai, todėl nėra pagrindo patenkinti pareiškėjo skundą jame nurodytais motyvais.
III.
12. Pareiškėjas J. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Inspekcijos, Klaipėdos AVMI raštus ir Klaipėdos skyriaus sprendimą. Taip pat prašo leisti pateikti papildomus įrodymus, susijusius su šia byla iki apeliacinio skundo nagrinėjimo datos.
13. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Atsiliepimas
13.1. Inspekcijos atsiliepime į pareiškėjo skundą pateikta subjektyvi ir pasikartojanti informacija. Inspekcija nepateikė jokių konkrečių įrodymų apie skolos padengimo aplinkybes, remiasi informacinės sistemos duomenimis, kurioje kaupiama informacija yra subjektyvi. Atsiliepime nurodydama, kad skolos išieškojimo veiksmus vykdo antstolis, nepateikia antstolių turimų duomenų. Tokių įrodymų nepateikė ir Klaipėdos AVMI, todėl visos suinteresuotos šia byla valstybės institucijos ir pirmosios instancijos teismas vengia atskleisti objektyvias aplinkybes ir duomenis, susijusius su skolos išieškojimu.
13.2. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti teismo posėdyje ginčytinais klausimais. Pareiškėjas negalėjo pasinaudoti jam suteiktomis procesinėmis teisėmis dėl prastos sveikatos būklės. Pareiškėjas nesutinka su skundžiamu teismo sprendimu, kadangi teismas neatskleidė ginčo esmės, vadovavosi ne byloje surinktais įrodymais, o subjektyvia nuomone. Pareiškėjo skundą iš esmės išnagrinėjo vienas teisėjas R. K., o ne teisėjų kolegija, todėl šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad teismas bylą išnagrinėjo būdamas suinteresuotu jos procesine baigtimi.
14. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
15. Inspekcija atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
15.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai skundžiamame sprendime pažymėjo, kad Inspekcija skundžiamu raštu pareiškėjui pateikė informaciją apie išieškojimo eigą ir rezultatus, t. y., apie išieškotos iš pareiškėjo skolos dydį, tačiau nepriėmė sprendimų, galėjusių turėti įtakos pareiškėjo subjektinėms teisėms teisiniuose santykiuose, kurie atsiranda priverstine tvarka vykdant teismo sprendimą.
15.2. Teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad šioje byloje nėra ginčo, jog skolos išieškojimą vykdo antstoliai, o tai lemia, kad veiksmai, kurie atliekami pareiškėjo atžvilgiu, išieškant iš jo skolą, negali būti šios administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, įskaitant ir bylas, nagrinėjamas Komisijoje.
15.3. Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, padarė teisingas išvadas, todėl nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Atsiliepimas
16. Atsakovas Klaipėdos AVMI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
17. Klaipėdos AVMI atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
17.1. Komisijos skyrius pagrįstai konstatavo, kad Klaipėdos AVMI skundžiamame rašte pateikti duomenys apie pareiškėjo turimą ir išieškomą įsiskolinimą, negali būti pripažinti negaliojančiais ar neatitinkančiais tikrovės. Šiame rašte nėra nustatyta Klaipėdos AVMI patvarkymų, juo nėra nuspręsta dėl pareiškėjo teisių ir pareigų, todėl tokio pobūdžio raštas pats savaime nesukelia teisinių pasekmių pareiškėjui ir negali būti administracinės bylos ginčo dalyku.
17.2. Komisijos skyrius pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo reikalavimas dėl Klaipėdos AVMI skundžiamo rašto panaikinimo nėra priskirtinas Komisijos kompetencijai.
Žemesnės instancijos teismas
17.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo skundžiamas Klaipėdos AVMI raštas yra informacinio pobūdžio ir nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl negali būti administracinės bylos ginčo dalyku, įskaitant ir bylas, nagrinėjamas Komisijoje. Teismas teisingai nusprendė, kad Komisijos skyrius sprendimu pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą, kuriuo buvo skundžiamas Klaipėdos AVMI raštas.
17.4. Klaipėdos AVMI sutinka su Komisijos skyriaus sprendimu atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, kadangi nagrinėdama skundą dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų, negalėtų apginti asmens teisių.
Atsiliepimas
18. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovų Inspekcijos ir Klaipėdos AVMI atsiliepimais, pateikė teismui atsikirtimus (įvardijama pranešimu), juose nurodydamas, kad ginčo esmė neatkleista, o Klaipėdos AVMI ir Inspekcijos atsiliepimai yra nemotyvuoti. Nei Klaipėdos AVMI, nei Inspekcija nesikreipia į valstybės institucijas dėl duomenų pateikimo apie skolos padengimo aplinkybes, vengdami atskleisti tikrąsias bylos faktines aplinkybes. Dėl duomenų kreipiamasi į Inspekciją, kuri nevykdo skolos išieškojimo veiksmų, o pateikė tik subjektyvią informaciją iš informacinėje sistemoje kaupiamų duomenų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
19. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Inspekcijos, Klaipėdos AVMI raštų ir Komisijos skyriaus sprendimo, kuriuo Komisijos skyrius atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Inspekcijos ir Klaipėdos AVMI raštų panaikinimo, kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai, teisėtumo ir pagrįstumo.
20. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs kilusį ginčą, atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad skundžiami Inspekcijos ir Klaipėdos AVMI raštai yra informacinio pobūdžio, nesukeliantys pareiškėjui teisinių pasekmių ir negalintys būti šioje administracinėje byloje ginčo dalyku, o Komisijos skyrius skundžiamu sprendimu pagrįstai atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti ir priimti nagrinėti pareiškėjo skundą dėl teisinių pasekmių nesukeliančių Inspekcijos ir Klaipėdos AVMI raštų.
21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pareiškėjas tvirtina, kad bylos procesine baigtimi suinteresuotos valstybės institucijos ir pirmosios instancijos teismas vengia atskleisti objektyvias aplinkybes ir duomenis, susijusius su skolos išieškojimu. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti ginčijamais klausimais, pasinaudoti jam suteiktomis procesinėmis teisėmis. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės, vadovavosi ne byloje surinktais įrodymais, o subjektyvia nuomone.
22. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
23. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui kartu su apeliaciniu skundu pateikė viešosios įstaigos Klaipėdos jūrininkų ligoninės 2022 m. rugsėjo 12 d. medicinos dokumento išrašą, patvirtinantį, kad pareiškėjui diagnozuotas (duomenys neskelbtini), ir prašo šį dokumentą pridėti prie bylos medžiagos.
24. Teisėjų kolegija pažymi, jog, pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai yra būtina. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
25. Pareiškėjas, teikdamas papildomą rašytinį įrodymą – medicinos dokumento išrašą, patvirtinantį pareiškėjui diagnozuotą (duomenys neskelbtini) ir prašydamas jį pridėti prie bylos medžiagos, nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui būtinybė teikti naujus įrodymus iškilo tik pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą byloje. Pareiškėjas, be kita ko, nenurodė, kokias konkrečiai ginčijamas aplinkybes jis siekia pagrįsti teikiamu nauju rašytiniu įrodymu, todėl pareiškėjo prašymas pridėti jį prie bylos medžiagos atmetamas.
26. Remiantis šios administracinės bylos ir Komisijos bylos Nr. A62-82/15-2022 rašytiniais duomenimis, nustatyta, kad:
26.1. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015 nusprendė priteisti iš atsakovo J. S. Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 1 240 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, įpareigodamas atsakovą J. S. priteistą sumą pervesti į Inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
26.2. Pareiškėjas, nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimu jį apskundė apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1834-261/2015 atmetė atsakovo J. S. skundą, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimą paliko nepakeistą. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo.
26.3. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 10 d. paruošė ir išsiuntė Klaipėdos AVMI vykdomąjį raštą pagal priimtą teismo sprendimą 1 240 Eur sumai.
Žemesnės instancijos teismas
26.4. Pareiškėjas 2022 m. sausio 27 d. prašymu kreipėsi į Inspekciją, prašydamas nušalinti Inspekcijos viršininkę E. J. nuo pareiškėjo prašymo nagrinėjimo, nutraukti skolos išieškojimo veiksmus pagal vykdomąjį raštą, informuoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą apie padengtą 1 240 Eur skolą ir priimti motyvuotą sprendimą. Pareiškėjas kartu su prašymu pateikė 2022 m. sausio 14 d. pažymą apie įvykdytus atskaitymus.
26.6. Pareiškėjas 2022 m. balandžio 13 d. pretenzija kreipėsi į Inspekciją, prašydamas pripažinti 1 121,09 Eur skolą neatitinkančia tikrovės ir išsireikalauti duomenis apie 1 240 Eur skolos padengimą. Pareiškėjas pretenzijoje nurodė, kad iš jo pensijos išskaitomos lėšos skolai padengti. Inspekcija pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad likusi skola sudaro 1 121,09 Eur. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis negali pateikti tikslių duomenų apie išieškotą skolą, tačiau tokiais duomenimis disponuoja kitos valstybės institucijos, galinčios pateikti šiuos įrodymus.
26.7. Klaipėdos AVMI, atsakydama į pareiškėjo 2022 m. balandžio 13 d. pretenziją, 2022 m. gegužės 6 d. raštu Nr. (27.4 Mr)-D2-3184 „Dėl J. S. pretenzijos“ informavo pareiškėją, kad Klaipėdos AVMI 2016 m. kovo 15 d. gavo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 10 d. vykdomąjį raštą dėl 1 240 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš pareiškėjo, kurį Inspekcija pateikė vykdyti Antstolių rūmams. Klaipėdos AVMI rašte nurodė skolos išieškojimo vykdymo pradžios datą bei susidariusį įsiskolinimo likutį. Klaipėdos AVMI pažymėjo, kad ji negali pripažinti neišieškotos sumos neatitinkančia tikrovės, kadangi skolos išieškojimas yra vykdomas pagal teismo sprendimą ir tik teismas turi teisę panaikinti šią skolą.
26.8. Pareiškėjas, nesutikdamas su Inspekcijos ir Klaipėdos AVMI raštais, 2022 m. gegužės 20 d. skundu kreipėsi į Komisijos skyrių dėl šių raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus – įpareigoti Inspekciją išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo ir priimti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą sprendimą.
26.9. Komisijos skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2022 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. 21R2- (AG2-82/15-2022) netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Inspekcijos rašto panaikinimo, atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Inspekcijos ir Klaipėdos AVMI raštų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, o skundą su priedais grąžino pareiškėjui. Komisijos skyrius konstatavo, kad pareiškėjas skundo padavimo terminą dėl Inspekcijos rašto panaikinimo praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų priklausiusių priežasčių, kurios negali būti laikomos svarbiomis. Komisijos skyrius atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Inspekcijos ir Klaipėdos AVMI raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, motyvuodamas tuo, kad skundžiami raštai yra informacinio pobūdžio, nesukeliantys pareiškėjui teisinių pasekmių ir negalintys būti ginčo dalyku, t. y., nėra priskirtini Komisijos kompetencijai.
26.10. Pareiškėjas, nesutikdamas su Inspekcijos, Klaipėdos AVMI raštais ir Komisijos skyriaus sprendimu, juos apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams, kurie 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.
27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo būdamas suinteresuotu bylos procesine baigtimi. Teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra išaiškinęs, jog sąvoka „nešališkumas“ turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y., teisėjams draudžiama turėti išankstinį asmeninį nusistatymą ar būti tendencingiems. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti objektyviai nešališkas, t. y., teismas turi suteikti pakankamas garantijas, kurios pašalintų bet kokias pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo (žr., pvz., EŽTT 2005 m. gegužės 1 d. sprendimą byloje I. prieš Slovakiją). Visais atvejais, abejonės dėl teisėjų šališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011). Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr., pvz., EŽTT 1998 m. gegužės 20 d. sprendimą byloje G. ir kiti prieš Prancūziją). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr., pvz., EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą byloje F. ir S. prieš Italiją).
28. Iš Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. rugpjūčio 16 d. informacinės pažymos matyti, kad pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 16 d. dalyvavo viešame teismo posėdyje. Teisėjui pranešėjui išaiškinus proceso šalims jų nušalinimo teisę, pareiškėjas su teisėjų kolegijos sudėtimi sutiko, nušalinimų teisėjų kolegijai (teisėjui) nereiškė. Pažymėtina, jog teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo išvadai, kad teismas buvo suinteresuotas procesine šios bylos baigtimi. Pareiškėjas, be kita ko, nepagrįstai tvirtina, kad teismas nesudarė pareiškėjui galimybės pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, nes tiek iš teismo posėdžio garso įrašo, tiek iš paminėtos teismo informacinės pažymos matyti, kad pareiškėjui, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme žodžiu, buvo sudaryta galimybė pareikšti nušalinimus, prašymus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus kitiems proceso dalyviams ir kt.
29. Pareiškėjas, be kita ko, apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas esmines aplinkybes ir detaliai atsakius į pagrindinius šalių argumentus, o apeliacinį skundą iš esmės grindžiant tik abstrakčiais argumentais, nenurodant su kokiomis konkrečiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinkama, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96), didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1410-442/2019, 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020). Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2018 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-100-822/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1018-662/2018).
30. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šioje administracinėje byloje skundžiamus Inspekcijos, Klaipėdos AVMI raštus, Komisijos skyriaus sprendimą, ir pareiškėjo keliamus klausimus, pakankamai detaliai išanalizavo pareiškėjo skundą, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Teismas atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.
31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės normų taikymo aspektais, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams.
32. Komisijos skyrius skundžiamame sprendime, kurio teisėtumą ir pagrįstumą įvertino ir patvirtino pirmosios instancijos teismas, padarė išvadą, kad Inspekcijos ir Klaipėdos AVMI raštai yra informacinio pobūdžio, todėl nesukelia materialinių teisinių pasekmių pareiškėjui. Komisija vertino, kad šioje byloje skundžiami Inspekcijos ir Klaipėdos AVMI raštai negali būti individualiais administraciniais aktais, dėl kurių Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka Komisijai gali būti paduodamas skundas, todėl atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą dėl šių raštų panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas sutiko su Komisijos skyriaus sprendimo motyvais, todėl, nenustatęs šio sprendimo neteisėtumo pagrindų, atmetė pareiškėjo skundą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamus Komisijos skyriaus ir teismo sprendimus, Klaipėdos AVMI ir Inspekcijos raštus, sutinka su tokiomis išvadomis.
33. Iš Klaipėdos AVMI ir Inspekcijos skundžiamų raštų turinio matyti, kad juose pateikta bendro pobūdžio informacija, susijusi su skolos išieškojimu iš pareiškėjo pagal priimtą teismo sprendimą ir teismo išduotą vykdomąjį raštą. Išanalizavus pareiškėjo siekiamus nuginčyti raštus, konstatuotina, kad jie yra informacinio pobūdžio, juose nesuformuluoti jokie privalomi ir vykdytini nurodymai pareiškėjui, todėl pagrįstai vertinta, kad šie raštai nesukelia jokių teisinių pasekmių pareiškėjui ir negali būti administracinės bylos ginčo objektais teisme bei Komisijoje, o pareiškėjo teisės negali būti ginamos, nes jos realiai nėra pažeistos. Pareiškėjo nesutikimas su skundžiamais raštais savaime nesudaro pagrindo juos vertinti kaip individualius administracinius teisės aktus.
34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1249/2012).
35. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus, konstatuodami, kad pareiškėjo siekiami nuginčyti Klaipėdos AVMI ir Inspekcijos raštai negali būti laikomi individualiais administraciniais aktais, todėl negali būti administracinės bylos ginčo objektais. Dėl nurodytų priežasčių, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.