Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovo UAB „Artimartas“ atstovams vadovui V. J., advokato padėjėjui Ignui Žimkui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Artimartas“ ieškinį atsakovui L. M. dėl skolos ir delspinigių priteisimo bei atsakovo L. M. priešieškinį ieškovei UAB „Artimartas“ dėl vartotojo teisių gynimo, parduoto daikto kainos sumažinimo, neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje UAB „Termopalas“, I. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 3 630,00 Eur dydžio skolą, 1 183,38 Eur delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

1. 2016-05-19 ieškovė ir atsakovas sudarė sutartį Nr. ART216-05-19-1P, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti baldus pagal atsakovo patvirtintą projektą adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo paruošti vietą baldų montavimui iki 2016-06-20 bei laiku sumokėti už atliktus darbus. Pagal sutarties 4.1.2. atsakovas įvykdė pareigą sumokėti 2 000,00 Eur avansą. Po avanso sumokėjimo, kadangi atsakovas iki 2016-06-20 neparuošė vietos baldų pagal sutartį montavimui, ieškovė baldus sumontavo 2016 m. rugpjūčio mėn.

2. 2017-05-25 laišku atsakovo sutuoktinė I. M. patvirtino, kad pagal sutartį virtuvės baldai buvo įrengti labai tiksliai, kokybiškai ir pagal pažadėtus terminus, tuo kartu patvirtinant, kad atsakovas neturi pretenzijų ieškovei dėl baldų montavimo terminų, numatytų sutartyje. Po baldų sumontavimo minėtame laiške nurodyti virtuvės plokščių/fasadų ir kiti smulkūs pataisymai buvo atliekami bei 2018-05-28 elektroniniu paštu Atsakovui buvo pateikta 2018-05-28 PVM sąskaita-faktūra Nr. ART2018333 likusiai 3 630,00 Eur sumai apmokėti bei baldų naudojimo instrukcija ir garantija su galutiniais baldų smulkiais trūkumais. Atsakovas sąskaitos iki šiol nėra apmokėjęs.

3. 2018-08-17 atsakovas pateikė ieškovei pretenziją dėl sutartinių įsipareigojimų nesilaikymo ir žalos atlyginimo, kuria nurodė, jog nors virtuvės baldų fasadai buvo pakeisti keturis kartus, naujai pakeisti fasadai vėl išsipūtė, t.y. tas pats reiškinys pasikartojo ketvirtą kartą, taip pat atsisakė pasirašyti baldų priėmimo-perdavimo aktą. 2018-08-29 ieškovės atsakyme į 2018-08-17 atsakovo pretenziją buvo paaiškinta, kad atsakovas netinkamai eksploatuoja pagamintų baldų fasadus, t.y. pagal 2018-05-28 atsakovui pateiktą baldų naudojimo instrukciją nesaugojo fasadų detalių iš LMDP (laminuotos medžio drožlių plokštės) nuo sąlyčio su vandeniu. Pažymėjo, kad baldų fasadų gamintojas (subrangovas) UAB „Termopalas“ 2018-08-13 Apžiūros išvada, kuri buvo pateikta atsakovui kartu su 2018-08-29 ieškovės atsakymu, patvirtino, kad atsakovas netinkamai eksploatavo baldų fasadus dėl ko plokštė išsipūtė ties briauna, apatinėje detalės dalyje. Taip pat gamintojas UAB „Termopalas“ pažymėjo, kad tokio tipo plokštės yra plačiai naudojamos gaminant virtuvės svetainės baldus, dažnu atveju ir vonios baldus bei tinkamai eksploatuojant problemų dėl plokštės paprastai nekyla.

4. Šalių sudarytos sutarties 6.1.6. punktas nustato, kad įvykdžius darbus, atsakovui nesilaikant sutartyje numatytų mokėjimo terminų, skaičiuojami 0,2 proc. dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos kainos dalies už kiekvieną pavėluotą dieną. Ieškovei atlikus darbus ir perdavus tinkamos kokybės baldus, išrašytos 2018-05-28 PVM sąskaitos-faktūros Serijos Nr. ART2018333 apmokėjimo terminas pasibaigė 2018-06-05. Jos atsakovui neapmokėjus, ieškovė iki kreipdamasi į teismą priskaičiavo 1 183,38 Eur delspinigių už 163 dienas.

1. Kai 2016-08-04 2016-08-06 dienomis ieškovė virtuvės baldus dalinai sumontavo, darbų rezultatas nebuvo perduotas, kadangi ieškovė neatliko visų virtuvės baldų montavimo darbų.

2. Praėjus nedideliam laiko tarpui nuo baldų sumontavimo atsakovas pastebėjo, jog baldų fasadinės dalies (spintelių) paviršinėse plokštumose atsirado ženklūs bei vizualiai matomi paviršiniai iškilimai t.y. virtuvės fasado paviršiai atskirose dalyse pradėjo „pūstis“ ir atsisluoksniuoti. Virtuvės baldų fasadinė dalis prarado savo estetinį vaizdą ir atsakovui kilo pagrįstų abejonių dėl tolimesnio virtuvės baldų naudojimo pagal savo tiesioginę paskirtį. 2017 m. sausio mėnesį ieškovė buvo informuota apie atsiradusius kokybės trūkumus. Ieškovės atstovai atvyko pas atsakovą bei pripažinę galimą gamybos broką pakeitė išsipūtusias baldų fasadines plokštes tik 2017 m. gegužės mėnesį. Pirmąją savaitę po to atsakovas pastebėjo pakartotinius bei identiškus baldų trūkumus. 2018 m. vasario mėnesį ieškovė pakartotinai pakeitė baldų fasado plokštes. Neatsižvelgiant į tai, kad baldo fasadų plokštės buvo keistos net du kartus, atsakovas 2018 m. kovo mėnesį ir vėl identifikavo pakartotinius trūkumus naujose baldų plokštėse. Ieškovei buvo pateikta pakartotinė pretenzija prašant ištaisyti pasikartojančius trūkumus. 2018-05-30 fasadinės plokštės buvo pakeistos trečią kartą.

3. Dar nepabaigus visų virtuvės baldų montavimo darbų 2018-05-28 elektroniniu laišku ieškovė atsiuntė atsakovui sąskaitą faktūrą reikalaudama ją apmokėti, tačiau pats nurodydama, jog atsakovo yra prašoma pateikti rašytinę pretenziją dėl nebaigtų virtuvės komplekto montavimo darbų. Ieškovė tuo pačiu laišku taip pat pirmą kartą atsiuntė baldų naudojimo instrukciją. Atsakovas aiškiai žodžiu nurodė, jog pateiktos sąskaitos faktūros neapmokės kol nebus baigti visi baldų montavimo darbai. 2018-07-05 ieškovės darbuotojas, atvažiavęs pabaigti nebaigtų baldų montavimo darbų ir pakeisti kelių mechaniškai brokuotų fasadinių plokščių, vėl pastebėjo kelias „išpūstas“ fasadines plokštes. Atsirandant pakartotiniams trūkumams brokuotas baldų plokštes apžiūrėjo ir įvertino plokščių gamintojos UAB „Termopalas“ atstovas, kuris nurodė, jog pasikartojantys fasadų trūkumai (atsisluoksniavimas) gali būti nulemtas nekokybiškų plokščių. Plokščių gamintojo atstovas žodžiu nurodė, jog ieškovei buvo pateikta didelė partija plokščių, kurios buvo laikomos netinkamai - šaltyje.

4. Susiekęs su ieškovės direktoriumi atsakovas pasiteiravo, kada planuojama pašalinti ketvirtą kartą atsiradusį baldų broką. Tačiau atsakovas buvo informuotas, kad brokuotos plokštės nebus keičiamos, tuo pačiu atsakovo buvo pareikalauta atsiskaityti už nekokybišką prekę bei priimti ją su esamu broku. Atsisakydamas taisyti pasikartojantį baldų plokščių broką ieškovės atstovas pradėjo remtis iki tol nenurodytais motyvais - tariamais atsakovo netinkamais veiksmais naudojantis baldų komplektu. Ieškovo atstovas nurodė, jog pasikartojantis plokščių atsisluoksniavimas neva atsiranda todėl, kad plokštės yra laistomos vandeniu ir tinkamai nenuvalomos. 2018-08-17 atsakovui buvo pateiktas reikalavimas pasirašyti darbų priėmimo - perdavimo aktą ir apmokėti sąskaitą faktūrą už likusius darbus.

5. 2018-08-17 atsakovas ieškovei pateikė rašytinę pretenziją, prašydamas trūkumus ištaisyti per 14 dienų. 2018-08-29 atsakovas gavo rašytinį atsisakymą trūkumus taisyti, pakartojant jau žodžiu išsakytus motyvus. Gavęs rašytinį ieškovės atsisakymą ištaisyti prekių trūkumus, atsakovas kreipėsi į nepriklausomus baldų gamintojus bei paprašė įvertinti galimą baldų komplekto brokuotų fasadinių plokščių pakeitimo sąmatą. Baldų gamintojai nurodė, jog norint išlaikyti viso baldų komplekto spalvinę gamą, pakeičiant tik brokuotas fasadines plokštes, yra neįmanoma dėl skirtingų baldų gamintojų naudojamų medžiagų ir medžiagų tiekėjų. Todėl abu nepriklausomi baldų gamintojai pateikė sąmatas visų fasadinių baldų komplekto plokščių pakeitimui bei nurodė, jog tokia paslauga kainuos 2000 Eur.

6. Pati ieškovė ne kartą raštu yra pripažino, jog fasadų plokščių atsisluoksniavimas buvo nulemtas nekokybiškų medžiagų ir/ar gamybos procesų, o ne tariamo netinkamo eksploatavimo. Dar 2018-03-12 elektroniniame laiške, siųstame atsakovui ieškovės darbuotojas nurodė, jog baldų plokščių gamintoja UAB „Termopalas“ pripažino, kad pakartotinis plokščių atsisluoksniavimas buvo nulemtas netinkamo medžiagų sandėliavimo ir/arba gamybos procesų. Tik vėliau, tikėtina išaugus nekokybiškų medžiagų šalinimo sąmatai, ieškovė ir su juo tiesiogiai komerciniais santykiais susijusi plokščių gamintoja pakeitė poziciją bei gamybinio broko šalinimo išlaidas šiuo metu mėgina dirbtinai perkelti atsakovui bei taip perduoti kokybinių reikalavimų neatitinkančią prekę.

7. UAB „Termopalas“ pozicija taip pat yra nenuosekli. Pati plokščių gamintoja pirmus tris kartus pripažino, kad atsisluoksniavimas buvo nulemtas ne netinkamos eksploatacijos, o gamybinio broko ir/arba netinkamo sandėliavimo. Tik vėliau ieškovei kardinaliai pakeitus poziciją pasikeitė ir UAB „Termopalas“ išvada. Todėl laikytina, jog plokščių gamintojo pozicija dėl byloje nagrinėjamų aplinkybių yra nenuosekli ir kintanti ir todėl nepatikima. Ieškovė ir UAB „Termopalas“ yra tiesioginiais komerciniais ryšiais susiję asmenys, todėl plokščių gamintojo išvada negali būti laikoma nešališka ir patikima. Be to, pato plokščių gamintoja išvadoje neatmeta plokščių gamybos broko, kadangi nurodo, jog „tinkamai eksploatuojant problemų dėl plokštės paprastai nekyla“. Tai reiškia, jog plokščių gamintojas pats nurodo, jog net ir tinkamai eksploatuojant plokštę tam tikrais atvejais būna gamybinio broko atvejų.

7. Pareiga atsiskaityti už vartojimo ranga suteiktas paslaugas kyla tik tinkamai atlikus ir perdavus darbų rezultatą užsakovui, šiuo atveju tai vis dar nėra padaryta, todėl atsiskaityti su ieškove atsakovas pareigos iki šiol neturi. Todėl jam iki šiol negali būti pradėti skaičiuoti delspinigiai. Be to, ieškovė vienašališkai sutarties 6.1.6 punktu nustatė delspinigių dydį (0,2 proc.) bei nesudarė jokių galimybių atsakovui kaip vartotojui, derėti dėl šio sutarties punkto.

Atsakovas pareiškė ieškovei priešieškinį, kuriuo prašo sumažinti ieškovei pagal 2016-05-19 sutartį Nr. ART216/05-19 atsakovo mokėtiną sumą už virtuvės baldų gamybą ir montavimą 2000 Eur suma (iki 3630 Eur), iš ieškovės atsakovo naudai priteisti 500 Eur sumą neturtinės žalos atlyginimui, pripažinti nesąžiningomis 2018-06-28 ieškovės parengtas baldų naudojimo instrukciją ir garantiją. Priešinius reikalavimus ieškovei atsakovas grindžia šiais argumentais:

1. Identiškas baldų brokas - plokščių atsisluoksniavimas, buvo nustatytas net keturis kartus. Pirmus tris kartus ieškovės atstovai ne kartą žodžiu bei raštu pripažino, kad brokas yra nulemtas gamybinės technologijos nesilaikymo ir/arba netinkamo plokščių sandėliavimo. Tik ketvirtą kartą atsakovui pareikalavus pakeisti nekokybiškas ir atsisluoksniavusias plokštes kokybiškomis, ieškovė kardinaliai pakeitė savo poziciją bei darbų trūkumų šalinimo išlaidas siekia perkelti pačiam atsakovui taip siekdamas išvengti papildomų išlaidų šalinant broką.

2. Pakartotinai nustačius plokščių atsisluoksniavimą ir pačiai ieškovei pripažinus, jog brokas buvo nulemtas netinkamo gamybinio proceso (laminavimo) ir/arba plokščių sandėliavimo, pati užsakė naują plokštę, kuri plokščių gamintojos buvo užlaminuota naudojant kitą technologinį sprendimą. Ši plokštė buvo sumontuota pas atsakovą, siekiant įsitikinti pačios ieškovės išvadomis dėl netinkamo plokščių gamybos proceso ir/arba sandėliavimo. Ir nors minėta plokštė buvo sumontuota prie kriauklės, kur tikrai gali būti didesnis nei įprastai drėgmės lygis, iki šios dienos atitinkama plokštė nėra atsilaminavusi ar kitaip pažeista.

3. Ieškovė laikosi pozicijos, jog plokščių atsisluoksniavimas atsiranda tada, kai ant plokščių briaunų susikaupia vanduo, kuris nėra laiku nuvalomas. Tačiau plokščių atsisluoksniavimas buvo aptiktas ne tik horizontalioje, bet ir vertikalioje plokščių kantų pusėje, kur vanduo objektyviai negali užsistovėti.

4. Atsakovas nelaisto vandeniu fasadų plokščių. Be to, atsakovo namuose drėgmės lygis yra pastoviai reguliuojamas rekuperacine (vėdinimo) sistema, kuri neleidžia namuose kauptis pertekliniam drėgmės lygiui. Dar daugiau, eilė atsisluoksniavusių plokščių buvo rastos vietose, kur nėra jokio drėgmės šaltinio (toli nuo vandens maišytuvo ar indaplovės). Baldų plokštės neturi jokio tiesioginio kontakto su vandeniu.

5. Prižiūrėdamas ir valydamas sumontuotus virtuvės baldus atsakovas laikosi nors ir neteisėtai bei pažeidžiant atsakovo kaip vartotojo interesus pateiktų baldų priežiūros instrukcijų. Atsakovo šeima nešvarumus ant baldų nuvalo su drėgna kempinėle, nedelsiant sausa kempinėle pašalindami bet kokį drėgmės perteklių atsiradusį ant baldų. Taigi, net nežinodamas būsimų ieškovės sąlygų dėl baldų priežiūros, atsakovas baldų nelaistė, valė drėgna kempinėle, pašalindamas drėgmės perteklių.

6. Būtent ieškovė suprojektavo ir parinko virtuvės baldų gamybai skirtas medžiagas, atsakovas tik pasirinko spalvą. Vykdant užsakymą ieškovė deklaravo, jog virtuvės baldai bus pagaminti iš aukščiausios kokybės medžiagų, kurios yra atsparios mechaniniam ir cheminiam poveikiui. Ieškovas suprojektavo vandens tiekimo vietas virtuvės baldų komplekte (vandens maišytuvas ir indaplovė). Taigi, net jei ieškovė ir teigia, kad brokas neva yra sąlygojamas vandens lašelių, būdama profesionali baldų gamintoja privalėjo suprojektuoti ir pagaminti virtuvės baldus, kurie būtų bent minimaliai atsparūs drėgmei. Todėl ieškovės užimta dirbtinė pozicija iš esmės reiškia tai, kad ji netinkamai įvykdė sutartį - suprojektavo ir pagamino virtuvės baldus, kurie nėra tinkami naudojimui virtuvėje.

7. Ieškovė nei vykdant užsakymą, nei pasirašant sutartį nepateikė jokio baldų eksploatacijos vadovo. Eksploatacijos vadovas buvo pateiktas tik ketvirtą kartą atsakovui kreipusis į ieškovę dėl atsisluoksniavusių plokščių. Jame ieškovė iš esmės sukūrė taisykles pagal atsakovo aplinkybes bei bando jomis remdamasi apriboti savo atsakomybę. Tokie ieškovės veiksmai laikytini iš esmės nesąžiningais bei pažeidžiančiais atsakovo, kaip vartotojo, interesus.

8. Preziumuojama, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis vartotojas įpareigojamas vykdyti sutarties sąlygas, su kuriomis jis neturėjo realios galimybės susipažinti iki sutarties sudarymo. Atsakovas neturėjo jokios realios galimybės susipažinti su garantijos sąlygomis sudarant sutartį, kadangi jam jos nebuvo pateiktos. Garantijos sąlygos atsakovui buvo pateiktos tik tuomet, kai prasidėjo šalių ginčas dėl suteiktų paslaugų ir prekių kokybės.

9. Atsakovas prašo sumažinti baldų kainą suma (2000 Eur), kuria jam kainuos fasadų pakeitimas.

10. Neturtinę žalą atsakovas patyrė dėl to, kad nors sudarant sutartį šalys susitarė, kad baldai bus pagaminti ir sumontuoti ne vėliau kaip iki 2016-06-30, tačiau net ir šiai dienai dėl ieškovės kaltės atsakovo šeima negali pilnavertiškai naudotis kokybiškais virtuvės baldais. Ieškovo darbuotojai eilę kartų atvyko, taisydami vis iš naujo nustatomus baldų kokybės trūkumus. Dėl šių priežasčių atsakovas buvo privers tas patirti didelių nepatogumų, grįžtant iš darbo, priimant darbininkus, derinant kylančius klausimus, rašant skundus. Atsakovas objektyviai negalėjo normaliai pradėti eksploatuoti baldų, baldai eilę kartų buvo permontuoti, sudarant daug buitinių nepatogumų atsakovui ir jo šeimai: atsakovo gyvenamosios patalpos buvo šiukšlinamos, gyvenamosiose patalpose buvo sandėliuojami išmontuoti baldai, besilaukianti atsakovo žmona, prižiūrinti mažą vaiką, o vėliau ir du mažus vaikus, turėjo nuolat kraustyti daiktus, indus, tvarkyti ir valyti baldus bei aplinką.

1. Ieškovė tinkamai atliko sutartyje nustatytus darbus, pagrįstai išrašė sąskaitą-faktūrą bei reikalavo pasirašyti darbų priėmimo-perdavimo aktą ir, atitinkamai, pagrįstai reikalauja priteisti skolą už atliktus darbus bei paskaičiuotus delspinigius už vėlavimą atsiskaityti sutarties nustatyta tvarka.

2. Atsakovo nurodomas plokščių pakeitimas naudojant gamintojo kitą technologinį sprendimą buvo atliktas ieškovei nežinant tikrosios LMDP fasadų išsipūtimo priežasties. Tai reiškia, kad ieškovė pakeitė aptariamo LMDP fasado briaunos dėjimo technologiją iš standartinės į drėgmei atsparesnę ir tuo pačiu brangesnę, atsakovo sutartimi neužsakytą fasadų gamybos technologiją. Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad ieškovės įrengtos kitos technologijos plokštės taip pat nėra atsparios vandeniui, jos tik atsparesnės drėgmei, todėl ir šioms plokštėms lygiai taip pat galioja tokia pati naudojimo instrukcija, kaip ir kitų atsakovui sumontuotų LMDP fasadų atveju.

3. Atsakovas tvirtina, kad vandeniu LMDP fasadų nelaisto, tariamai laikosi atsakovui pateiktų naudojimosi instrikcujų, tačiau ant pakeistų fasadų briaunų, ties išsipūtusiomis vietomis aiškiai matomos vandens lašų nuosėdos, o ant kai kurių fasadų suskaičiuota net apie 50 vienetų matomų išdžiuvusių lašų. Ant daugumos detalių išsipūtimai matosi viršutinėse ir apatinėse dalyse, tačiau šoninės ir nugarinės briaunos lygiai taip pat nėra apsaugotos nuo išpūtimo jei jos yra aplaistomos vandeniu ir nenusausinamos. Ieškovė atliko bandymus su atsakovo naudotu LMDP fasadu. Ant vertikalios detalės buvo liejamas vaduo ir lašai palikti kaboti ant apatinės detalės briaunos. Po paros išdžiuvę lašai paliko tokias pačias matomas nuosėdas kaip ir ant atsakovo išsipūtusių LMDP fasadų.

4. Trečiasis asmuo, atsakovui sumontuotų fasadų gamintojas, nurodė, kad atsakovui pagaminti fasadai yra kokybiški bei naudojami virtuvės baldų gamyboje. Atitinkamas aplinkybes patvirtina ir ieškovės 2019-03-25 pateikti 2019-03-22 UAB „Impeka“ ir 2019-03-22 UAB „Trukmė“ (LDMP tiekėjų) atsakymai, pagal kuriais patvirtinama, kad LMDP yra naudojama virtuvės baldų gamyboje bei patvirtinama, kad LMDP standartiškai nėra atspari vandeniui, o jei eksploatacijos metu LMDP baldai yra suliejami vandeniu, rekomenduojama iškart juos nusausinti. Remiantis šiomis aplinkybėmis, nėra pagrindo sutikti su atsakovu, jog ieškovės virtuvės baldams naudoti LMDP fasadai yra netinkami naudojimui virtuvėje.

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.677 straipsnis nustato, kad rangovas, perduodamas darbų rezultatą užsakovui, privalo įspėti užsakovą apie darbų rezultato naudojimo sąlygas ir nurodyti užsakovui reikalavimus, kurių būtina laikytis naudojant darbų rezultatą, bei galimas tokių reikalavimų nesilaikymo pasekmes užsakovui ir kitiems asmenims. Taigi darbų rezultato naudojimo sąlygos turi būti pateikiamos perduodant darbų rezultatą, o ne sutarties sudarymo metu, kaip teigia atsakovas. Dar 2017-06-12 atsakovui siųstame elektroniniame laiške buvo paaiškinta, jog fasadai buvo pagaminti kokybiškai bei buvo rasti keletas pažeidimų dėl netinkamos virtuvės baldų eksploatacijos, kuriuos įtakojo drėgmė ir stovintis vanduo ant virtuvės baldų fasadų briaunų. Atitinkamai nurodyta, jog sušlapinus laminuotą medienos drožlių plokštę, būtina nedelsiant nuvalyti detalių briaunas neleidžiant drėgmei prasiskverbti per briauną į plokštės vidų. Taigi baldų priežiūros instrukcijos atsakovui buvo pateiktos anksčiau nei jis nurodo, ir ieškovė nesukūrė naudojimo taisyklių pagal atsakovo aplinkybes. 2018-06-28 naudojimo intrukcijos atkartoja 2017-06-12 atsakovui pateiktas LMDP fasadų naudojimo taisykles, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimo pripažinti 2018-06-28 baldų naudojimo ir garantijos sąlygas nesąžiningomis.

6. Atsakovas, prašydamas sumažinti daikto kainą 2000 Eur, faktiškai pripažįsta likusią 1630 Eur skolą, tačiau ir jos nemoka. Atsakovas perskaitė sutartį prieš ją pasirašydamas, turėjo galimybę pareikšti nuomonę dėl jos sąlygų, sutiko su nurodytu 0,2 proc. delspinigių dydžiu. Ieškovės atsiųstą sutartį atsakovas pats atsispausdino, pasirašė ir nuskanavęs atsiuntė ieškovei.

7. Atsakovas neįrodė patyręs neturtinės žalos. Ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą. Pasinaudojimas teise kreiptis į teismą, kaip ir komunikavimas su ieškove dėl darbų rezultatų, trūkumų, negali būti pagrindu priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Trečiasis asmuo UAB „Termopalas“ pateiktame atsiliepime palaikė ieškovo poziciją ir nurodė:

1. Atsakovo daromos prielaidos apie galimai netinkamą UAB „Termopalas“ gaminių kokybę buvo nedelsiant ir atsakingai įvertintos atitinkamą kvalifikaciją turinčių asmenų, atlikus baldų detalių apžiūrą, kuri buvo įforminta ieškovės į bylą pateiktoje apžiūros išvadoje. Apžiūros išvada buvo sudaryta ne tik tuo tikslu, kad būtų išsklaidytos atsakovo turimos abejonės UAB „Termopalas“ gaminių kokybe, tačiau ir atsižvelgus į šios susiklosčiusios situacijos specifiką ir išskirtinumą. UAB „Termopalas“ yra vienas didžiausių interjero apdailos (plokščių ir stalviršių) bei baldinės furnitūros distributorių. UAB „Termopalas“ savo veiklą vykdo tik su patikimais gamintojais, kurie buvo atrinkti per ilgametę praktiką nurodytoje verslo srityje. Pažymėtina, kad tokio tipo baldų fasadą sudarančios plokštės yra plačiai naudojamos gaminant virtuvės, svetainės ir dažnu atveju – net vonios baldus. Todėl atsakovo nurodomi atitinkami Baldų fasadinių detalių kokybės trūkumai, susiję su galimu šių baldinių detalių netinkamumu virtuvės baldų gamybai, pačiam UAB „Termopalas“ buvo itin netikėti ir pagal savo pobūdį reikalaujantys atidaus bei kvalifikuoto šių baldinių detalių ištyrimo. Išvadoje nustatyta, kad atsakovo nurodomi šių daiktų trūkumai atsirado ne dėl netinkamos jų kokybės, bet dėl netinkamo jų eksploatavimo. Atsakovo nurodomus detalių defektus sąlygojo netinkamas jų naudojimas, jau sumontavus jas į virtuvės baldus, nuolat sudarant sąlygas šių detalių sąlyčiui su vandeniu. Detalės buvo pakartotinai laistomos ar taškomos vandeniu, vandens lašeliams nusileidus ir sustojus ties apatine briauna arba lašams užlašėjus nuo aukščiau esančių fasadų ant viršutinės briaunos, jie per tam tikrą laiką prasiskverbė per tarp briaunos ir plokštės esančius mikroplyšius, į plokštės vidinį užpildą, kuris yra pagamintas iš medžio drožlių. Dėl šios priežasties medinė plokštės dalis, gavusi drėgmės, pasipūtė ir pakėlė dekoro sluoksnį, esantį virš jo.

2. Pakartotinis baldų fasadų detalių keitimas naujomis buvo atliekamas ne dėl to, kad šių detalių kokybė net kelis kartus neatitiko atsakovo nurodomų kokybės reikalavimų, tačiau tuo tikslu, kad susidariusi situacija būtų išspręsta geranoriškai, operatyviai ir nesuponuojant net jokių prielaidų tolesnių ginčų kilimui ateityje. UAB „Termopalas“ pažymi, kad jo gaminamų baldų fasadinių detalių kokybė yra kruopščiai tikrinama, todėl atsakovo daromos prielaidos apie galimą šių detalių broką, buvo nedelsiant įvertintos. Susidarius tokiai neeilinei situacijai, kai tuose pačiuose Balduose sumontuotos fasadinės detalės turėjo būti keičiamos net kelis kartus, UAB „Termopalas“ skyrė išskirtinį dėmesį ir visus prieinamus resursus šių detalių kokybės užtikrinimui, ypatingai atliekant vėlesnius keitimus (tiek atidžiai parenkant medžiagą, tiek atliekant paslaugas (išpjaunant ir laminuojant), tiek ir atliekant šių pagamintų detalių išorės stebėjimus dėl galimų pokyčių atsiradimo ateityje). Taigi, UAB „Termopalas“ dėjo visas įmanomas pastangas tam, kad būtų užtikrinta atsakovo balduose sumontuotų detalių kokybė, kuri buvo atidžiai vertinama viso gamybos proceso metu ir netgi atskirais etapais.

UAB „Termopalas“, kuriam apie teismo posėdį pranešta tinkamai, atstovas į teismo posėdį neatvyko, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247 str. 2 d.).

Trečiasis asmuo I. M. palaikė atsakovo dėstytus argumentus bei pritarė jo reikalavimams.

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad 2016-05-19 šalys sudarė sutartį (el.b.l. 6-9, 28-31, t. I), kuria ieškovė įsipareigojo pagal projektą, pridėtą prie sutarties, pagaminti ir atsakovo gyvenamojoje vietoje sumontuoti virtuvės baldus. Sutartimi atsakovas įsipareigojo priimti laiku atliktus darbus pasirašant baldų priėmimo-perdavimo aktą ir už juos sumokėti sumokėti 5630 Eur su PVM (sutarties 3.1.5, 3.1.6, 4.1.1 p.). Pagal sutarties 4.1.2 p. atsakovas turėjo sumokėti 2000 Eur avansą iki 2016-05-20 (nėra ginčo, kad taip ir buvo padaryta), likusią sumą – 3630 Eur sutarties 4.1.3 p. atsakovas įsipareigojo ieškovei sumokėti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sąskaitos faktūros pateikimo dienos. Sutarties 4.1.4 p. nurodyta, kad sąskaita faktūra bus išrašyta atlikus darbus.

Atsakovas pretenzijoje išdėstė virtuvės baldų trūkumus (el.b.l. 39, t. I).

Byloje ginčas kilo dėl to, kad ieškovė atsakovo teigimu sudėjo jam nekokybiškus virtuvės baldų fasadus.

Šalys buvo susitarę ir dėl kitų baldų gamybos bei montavimo, tačiau dėl jų kokybės po atliktų pataisymų atsakovas ieškovei priekaištų neturi, ieškovė patvirtino, kad už juos yra atsiskaityta.

2017-05-25 elektroniniu laišku atsakovo sutuoktinė nurodė priekaištus dėl ieškovės darytų darbų, tame tarpe ir dėl virtuvės fasadų permontavimo ir šių darbų išsitęsusių terminų. 2017-05-28 atsakyme į šį laišką ieškovės atstovas su pretenzijomis sutiko, nurodė kada ir kokie darbai bus baigti (el.b.l. 42-43, t. I).

2017-06-12 elektroniniame laiške (el.b.l. 123, t. I) ieškovei UAB „Termopalas“ nurodė, kad jo atstovau buvo nuvykę į objektą ir apžiūrėjo baldus, padaryta išvada, kad fasadai pagaminti kokybiškai, rasta keletas pažeidimų, kuriuos įtakojo drėgmė ir stovintis vanduo ant virtuvės baldų fasadų briaunų. Laiške pažymėta, kad sušlapinus laminuotą medienos drožlių plokštę, būtina nedelsiant nuvalyti briaunas, neleidžiant drėgmei prasiskverbti per briauną į plokštės vidų. Šį laišką tą pačią dieną ieškovė persiuntė atsakovui.

Tą pačią 2017-06-12 atakovo sutuoktinė kreipėsi į UAB „Termopalas“ atstovą, prašydama paaiškinti, kodėl skiriasi laiške išdėstyta pozicija nuo tos, kurią nurodė atvykęs atstovas (el.b.l. 80, t. I).

2017-10-02 elektroniniu laišku ieškovė informavo atsakovą, kad po derybų su UAB „Termopalas“ išsipūtę fasadai bus pakeisti (el.b.l. 77, t. I).

2018-03-12 elektroniniu laišku (el.b.l. 78, t. I) ieškovė informavo atsakovą, kad UAB „Termopalas“ manymu detalių perdaryme galėjo tinkamai frezos staklių nesuveikti. Ieškovės atstovas pažymėjo manantis, kad gali prisidėti plokštės įšalimas, jei išpjovus ir sulaminavus lieka plokštė drėgnesnė, tai ją atvežus į šiltą patalpą gali drėgmė lysti lauk.

2018-04-04 elektroniniu laišku (el.b.l. 79, t. I) ieškovė informavo atsakovą, kad UAB „Termopalas“ perdarė dalį virtuvės fasadų su besiūliu kantu ir kitokia pjovimo ir laminavimo eiga, 2018-04-10 ieškovė informavo dariusi bandymus su šiomis plokštėmis, išsipūtimų neatsirado.

2018-05-28 ieškovė išrašė ir atsakovui elektroniniu paštu (el.b.l. 46, t. I) išsiuntė sąskaitą faktūrą Nr. ART 2018333 5630 Eur sumai (el.b.l. 5, t. I). Prie sąskaitos buvo pateikta baldų naudojimo instrukcija ir garantija (el.b.l. 37-37, t. I), kurios 11 p. nurodyta: „Virtuvės kambario baldų detales iš LMDP (laminuotos medžio drožlių plokštės) bei mechanizmus rekomenduojama saugoti nuo sąlyčio su vandeniu. Patekusį perteklinį vandenį ant baldo rekomenduojama nuvalyti. Tiesioginis baldų sąlytis su vandeniu gali paveikti baldinę plokštę, kuri gali išsipūsti, ar PVC briaunos kantą, kuris gali atsiklijuoti“. Į bylą pateikta 2017-07-11 atsakovui pateikta vonios baldų (dėl kurių ginčo šioje byloje nėra) naudojimo instrukcija ir garantija, kurios 11 punktas skamba kitaip (el.b.l. 3-35, 36-37, t. I).

2018-08-17 atsakovas kreipėsi į ieškovę raštu, kuriuo pranešė, kad nepasirašys priėmimo-perdavimo akto, kadangi perduoti baldai brokuoti ir pareikalavo per 14 dienų pašalinti trūkumus (el.b.l. 4, t. I). Rašte be kita ko nurodė, kad nekokybiškas fasadines plokštes teko keisti keturis kartus, paskutinį kartą 2018 m. liepos mėnesio pradžioje. Darbai vyko per dvi dienas, antrąjį kartą atvažiavus meistrams parodytos naujai pakeistų fasadų vietos, kurios buvo vėl išpūstos. Tą pačią dieną atvyko ir plokščių gamintojo atstovas, kuris apžiūrėjo visas vietas su ieškovės atstovais, žodžiu buvo išsakyta, kad tai gamyklinis brokas.

2018-08-29 raštu (el.b.l. 32-33, t. I) ieškovė nurodė su pretenzijomis nesutinkanti. Pažymėjo, kad 2018-05-28 atsakovui buvo išrašyta ir išsiųsta sąskaita, kuri neapmokėta, prie sąskaitos pridėta baldų naudojimo garantija ir instrukcija, kuri 2018-05-30 vykdant fasadų keitimo darbus įteikta pačiam užsakovui. Nurodė, kad paskutinį kartą virtuvės fasadai pakeisti 2018-05-30, smulkūs papildomi taisymai atlikti 2018-07-05. Po daugiau nei mėnesio eksploatacijos (2018-07-05) ieškovė sulaukė atsakovo skambučio, kad naujai uždėti fasadai po menesio eksploataacijos pradėjo pūstis. Kilo įtarimas, kad užsakovas baldus ekslpoatuoja ne pagal paskirtį, nes durelės jau buvo tris kartus keisto ieškovės ir UAB „Termopalas“ lėšomis dėl tos pačios priežaties. 2018-07-12 ieškovė nuvežė pakeistas fasadų detales gamiintojui UAB „Termopalas“ vertinimui, 2018-08-13 gautos ekspertizės išvados, kuriose patvirtinti ieškovės įtarimai, kad baldai buvo eksploatuojami netinkamai.

UAB „Termopalas“ pateikė apžiūros išvadas, pateiktas savo darbuotojo, kuriose nurodė, kad detalės buvo netinkamai eksloatuojamos, pakartotinai laistomos ar taškomos vandeniu el.b.l. 47, t. I)

Ieškovė nurodė atlikusi bandymus su parsivežtomis iš atsakovo pakeistomis plokštėmis ir jų metu konstatavusi, kad defektai atsiranda dėl liejimo vandeniu (el.b.l. 178-184, t. I).

Atsakovas pateikė į bylą dviejų įmonių jam pateiktus pasiūlymus, kuriuose nurodyta, kad viena jų virtuvės baldų fasadus pakeistų už 1980,77 Eur (el.b.l. 70, t. I), kita – už 2087 Eur (el.b.l. 71, t. I).

Dėl defektų atsiradimo priežasties

Šalių sudarytoje sutartyje yra tiek vartojimo pirkimo-pardavimo (CK 6.350 - 6.370 str.), tiek vartojimo rangos (CK 6.672 – 6.680 str.) nuostatų.

Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovei sumontavus virtuvės baldus pas atsakovą ant jų fasadų atsirado defektų, dėl ko baldų dalys buvo vėliau keičiamos tris kartus. Nėra ginčo ir dėl to, kad analogiški defektai atsirado ir po paskutinio pakeitimo. Taigi, ieškovė neginčija defektų fakto. Jis patvirtintas ir į bylą pateiktose nuotraukose (el.b.l. 126, 137-141, 145-158, t. I). Šalių nuomonės išsiskiria dėl jų atsiradimo priežasties.

Nagrinėjamoje byloje svarbu tai, kad virtuvės baldų fasadų defektai paaiškėdavo gana greitai po jų sumontavimo pas atsakovą, atsakovas nedelsdamas apie juos informuodavo ieškovę. Paskutinį kartą virtuvės baldų fasadai keisti 2018 m. birželio – liepos mėn. Ieškovė pripažino, kad jau 2018-07-05 atsakovas žodžiu informavo apie vėl atsiradusius defektus, bylos duomenimis rašytinė pretenzija pateikta 2018-08-17.

Europos Sąjungos Teisingumo teismas, aiškindamas 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/44/EB dėl vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų tam tikrų aspektų (toliau – Direktyva 1999/44/EB) 5 straipsnio 3 dalies turinį, konstatavo, kad tuo atveju, kai neatitikimas išaiškėja per šešis mėnesius nuo prekės pateikimo, ši norma švelnina vartotojo įrodinėjimo naštą, nes nustatyta, kad neatitikimas egzistavo pateikimo momentu. Tačiau siekdamas pasinaudoti šiuo palengvinimu vartotojas turi įrodyti tam tikrus faktus. Pirma, vartotojas turi teigti ir įrodyti, kad parduota prekė neatitinka atitinkamos sutarties, pavyzdžiui, ji neturi joje nurodytų savybių ar netinkama įprastam šios rūšies prekių naudojimui. Vartotojas turi įrodyti tik neatitikimo egzistavimą. Jis neturi įrodyti nei jo priežasties, nei nustatyti, kad neatitikimo kilmė susijusi su pardavėju. Antra, vartotojas turi įrodyti, kad nagrinėjamas neatitikimas išaiškėjo, t. y. materialiai paaiškėjo, per šešis mėnesius nuo prekės pateikimo. Išaiškėjus šiam neatitikimui per trumpą šešių mėnesių laikotarpį, galima manyti, kad nors neatitikimas išaiškėjo prekę pateikus, pateikimo momentu jis „embriono būsenos“ jau egzistavo. Taigi, prireikus verslininkas turi pateikti įrodymų, kad neatitikimo nebuvo prekės pateikimo momentu, ir įrodyti, kad jo priežastis ar kilmė yra po šio pateikimo buvęs veikimas ar neveikimas. Jei pardavėjas negali pakankamai įrodyti, kad neatitikimo priežastis ar kilmė yra po prekės pateikimo atsiradusios aplinkybės, Direktyvos 1999/44/EB 5 straipsnio 3 dalyje suformuluota prezumpcija leidžia vartotojui pasinaudoti šioje direktyvoje įtvirtintomis teisėmis (ESTT 2015 m. birželio 4 d. sprendimas byloje Froukje Faber prieš Autobedrijf Hazet Ochten BV, C-497/13, 68–74 punktai). Aptariamos Direktyvos nuostatos į nacionalinę teisę perkeltos CK 6.363 straipsniu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog pretenzijos dėl defektų pareiškimas per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo yra pagrindas preziumuoti daikto neatitiktį toms savybėms, kurios buvo pateiktos kaip pavyzdys. Pardavėjui nepaneigus nurodytos prezumpcijos, t.y. neįrodžius priešingai, kad kokybės trūkumai neegzistavo daikto perdavimo metu, darytina išvada, kad daikto perdavimo momentu egzistavo daikto kokybės trūkumai, už kuriuos atsako pardavėjas (CK 6.333 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018, 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2019 ir kt.).

Aptartas teisinis reglamentavimas reiškia, kad šioje byloje būtent ieškovė pareigą įrodyti, kad defektai atsirado ne dėl jos, o dėl atsakovo kaltės.

Ieškovė įrodinėja, kad defektai atsirado dėl to, kad atsakovo šeima baldus netinkamai eksploatavo – detalės buvo laistomos ir taškomos vandeniu, o pažeidimus padarė po to likęs užsistovėjęs vanduo. Tokius argumentus ieškovė dėsto vadovaudamasi trečiojo asmens UAB „Termopalas“, gaminusio plokštes, pateikta išvada taip pat savo darbuotojo, ieškovės vadovo sūnaus, byloje liudytoju apklausto M. J. atliktais bandymais su pakeistomis iš atsakovo parsivežtomis plokštėmis. Sutiktina, kad tai yra su byla susijusių ir jos baigtimi suinteresuotų asmenų teiginiai, kurie laikytini jų paaiškinimais ir didesnės įrodomosios reikšmės neturi. Teismas pažymi, kad siūlė ieškovei bylos įrodinėjimo procese pasitelkti ekspertizę, tačiau ieškovė nurodė neketinanti prašyti šioje byloje skirti ekspertizę defektų atsiradimo priežasčiai nustatyti.

Ieškovės ir trečiojo asmens pozicija dėl defektų atsiradimo priežasties yra prieštaringa. Byloje yra duomenų, kad tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens atstovai buvo pripažinę, kad defektai atsirado dėl gamybos broko ar plokščių peršalimo (pateiktas elektroninis susirašinėjimas, proceso dalyvių paaiškinimai). Tik pateikusi 2018-05-28 sąskaitą dėl apmokėjimo už baldus kartu su garantija ir naudojimo instrukcija, ieškovė pakeitė savo poziciją, neigdama perdavusi nekokybiškus baldus.

Teismas priešieškinio prašymo pripažinti nesąžiningomis 2018-06-28 ieškovės parengtas baldų naudojimo instrukciją ir garantiją nelaiko savarankišku reikalavimu, kadangi jis savaime nesukelia atsakovui jokių teisinių pasekmių. Teismo vertinimu nesutikimas su šiame ieškovės parengtame dokumente įrašytu 11 punktu, yra atsikirtimai į ieškovės argumentus dėl defektų atsiradimo priežasties. Teismas sutinka su atsakovu, jog tikėtina, kad baldų naudojimo instrukcijos ir garantijos 11 punktas ieškovės buvo pakeistas išimtinai atsižvelgiant į atsakovo situaciją. Tokia išvadą suponuoja lingvistinis 2018-05-28 ieškovės pateikto dokumento (el.b.l. 37-38, t. I) ir 2017-07-11 ieškovės atsakovui pateikto kito dokumento, perduoto su kitais jam pagamintais baldais (el.b.l. 34-35, t. II) turinio vertinimas. Pateikti dokumentai yra identiški, skiriasi tik minėtas 11 punktas, o iš skirtumų akivaizdu, kad anksčiau ieškovė laikėsi pozicijos, kad nuo drėgmės poveikio baldai yra apsaugoti, tiek kiek įprasta juos naudojant, pažymėta, kad didelis vandens kiekis per ilgą laiką gali paveikti baldinę plokštę. Tuo tarpu naujai išdėstytame baldų naudojimo instrukcijos 11 punkte ieškovė nurodė saugoti baldus nuo tiesioginio sąlyčio su vandeniu. Kad vanduo į plokštės vidų prasiskverbia per tam tikrą vaiką, pakartotinai laistant ir taškant vandeniu, pažymėjo ir UAB „Termopalas“ (el.b.l. 47, t. I). Aptariamu atveju atsakovas defektus po paskutinio fasadų pakeitimo pastebėjo nedelsiant, mažiau nei po mėnesio apie juos informavo ieškovę.

Byloje nėra įrodymų, kad atsakovo šeima ieškovės pagamintus ir sumontuotus virtuvės baldus naudojo ne pagal paskirtį, išskirtinėmis sąlygomis, kitaip nei įprasta naudoti virtuvės baldus. Atsakovo sutuoktinė teisme paaiškino baldus valanti drėgna kempinėle, po to nusausinanti popieriniu rankšluosčiu, taip daranti visuomet, tiek iki, tiek ir po instrukcijos 2018-05-28 pateikimo. Byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių ieškovės teiginius, kad atsakovas sąmoningai gadino baldus, juos laistydamas vandeniu ar pernelyg dažnai valydamas ir nenusausindamas.

Šioje byloje svarbu tai, kad būtent ieškovė pasiūlė atsakovui plokštę, iš kurios ji nuolat galima virtuvės baldus, jis pats rinkosi tik spalvą ir blizgumą, sutarties sudarymo metu atsakovui nebuvo siūlyta rinktis skirtingų galimų plokštės laminavimo būdų.

Teismas konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai yra nepakankami tiksliai nustatyti defektų atsiradimo priežastį. Teismas pažymi ir tai, kad šiuo atveju šalis siejo vartojimo teisiniai santykiai (CK 6.350 str.), todėl byloje kylančios abejonės aiškintinos vartotojo naudai. Todėl, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros civilinio ginčo įrodinėjimo procese principu, teismas sprendžia, jog labiau tikėtina, kad defektai atsirado dėl to, kad atsakovui buvo pagaminti ir sumontuoti netinkamos kokybės virtuvės baldų fasadai, o ne dėl to, kad atsakovas netinkamai juos eksploatavo (CPK 176, 179, 185 str.).

Nurodyti argumentai sudaro pagrindą spręsti, jog ieškovė neįrodė, kad dėl defektų atsiradimo kaltas atsakovas, o tai reiškia - nepaneigė savo atsakomybės už defektus, kuri preziumuojama įstatymu.

Dėl virtuvės baldų kainos sumažinimo

Jau minėta, kad nagrinėjamu atveju šalis siejo vartojimo teisiniai santykiai (CK 6.350 str.).

Jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti šio kodekso 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis (CK 6.680 str.).

Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalį įsigijęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pirkėjo teises, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties atveju, reglamentuojančio CK 6.363 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, savo pasirinkimu turi teisę per šio kodekso 6.338 straipsnyje nurodytą terminą: 1) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pašalinti daikto trūkumus (pataisyti daiktą); 2) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu; 3) reikalauti iš pardavėjo atitinkamai sumažinti kainą; 4) vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą. CK 6.363 straipsnio 9 dalis nustato, kad visais atvejais pirkėjas turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimą; nuostoliais laikomos ir prekės trūkumų pašalinimo išlaidos, jeigu, pardavėjui per protingą terminą jų nepašalinus, trūkumus pašalino pirkėjas ar jo pasitelkti tretieji asmenys. Nurodyti teisių gynimo būdai yra alternatyvūs.

Ieškovei pakartotinai sumontavus virtuvės baldų fasadus su trūkumais, atsakovas 2018-08-17 raštu pareikalavo, kad ieškovė pašalintų trūkumus per 14 dienų. Ieškovė atsisakė tai padaryti ir kreipėsi į teismą dėl skolos (nesumokėtos šalių sudarytos sutarties kainos dalies) priteisimo iš atsakovo. Sumažinti įsigytų baldų kainą atsakovas pareikalavo šioje byloje pareikštu priešieškiniu.

Atsakovas, siekdamas išsiaiškinti, ar baldų trūkumus įmanoma pataisyti, kreipėsi į du kitus virtuvės baldų gamintojus. Jam buvo nurodyta, kad siekiant estetinio vientisumo, būtina keisti visus virtuvės baldų spintelių fasadus, ne tik tuos, kuriuose jau yra išryškėję defektai. Atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad virtuvės baldų fasadų pakeitimas vidutiniškai jam kainuos sumą, kuria jis prašo sumažinti ieškovei mokėtiną kainą, t.y. 2000 Eur. Kad ši suma nėra reali, ieškovė neįrodinėjo. Ieškovės vadovas aiškino, kad jam pakeisti atsakovo virtuvės baldų fasadus kiekvieną kartą kainavo maždaug 900 Eur, tačiau kartu pripažino, kad keitimui buvo naudojama iš UAB „Termopalas“ gauta plokštė, už kurią gamintojui mokėti nereikėjo.

Teismas konstatuoja, kad netinkamos kokybės virtuvės baldus įsigijęs atsakovas turi teisę reikalauti jų kainos sumažinimo, o jo reikalaujama suma – 2000 Eur, yra pagrįsta, todėl šis priešieškinio reikalavimas tenkintinas.

Dėl skolos, delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo

Atsakovas yra sumokėjęs ieškovei 2000 Eur avansą pagal jų sudarytą sutartį. Likusi pagal sutartį nesumokėta sutarties kainos dalis yra 3630 Eur. Sumažinus sutarties kainą 2000 Eur, konstatuotina, kad atsakovas ieškovei turi sumokėti 1630 Eur likusią virtuvės baldų kainą (CK 6.350 str.). Šioje byloje svarbu nustatyti, nuo kada atsakovui ši pareiga kyla.

Pagal šalių sudarytos sutarties 1.1.2 p. atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei už darbų savalaikį ir kokybišką atlikimą. Nors sutarties 4.1.3 p. nurodyta, kad likusi suma turi būti sumokėta per 5 darbo dienas nuo sąskaitos pateikimo dienos, o šioji buvo pateikta atsakovui 2018-05-28, sutarties 4.1.4 p. nurodyta, kad sąskaita bus išrašyta atlikus darbus. Aplinkybė, kad 2018-05-30 darbai nebuvo atlikti yra byloje įrodyta. Ieškovė pripažįsta, kad darbus atlikinėjo 2018-05-30 ir 2018-07-05. Byloje nustatyta, kad iki šiol darbai nėra kokybiškai baigti atlikti, dėl ko atsakovas nepasirašė ieškovės jam pateikto darbų priėmimo-perdavimo akto, t.y. pagrįstai nėra įvykdęs pareigos, nurodytos sutarties 3.1.5 punkte.

Konstatavus, kad ieškovė neįvykdė pareigos perduoti atsakovui kokybišką daiktą, jis pagrįstai atsisakė sumokėti likusią kainą ir sulaikė jos mokėjimą, iki bus išspręstas jo kaip vartotojo teisių gynimo klausimas (CK 6.676 str. 2 d., 6.314 str. 1-3 d., 6.69 str.).

Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad pareiga sumokėti 1630 Eur ieškovei atsakovui atsiras tik įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, kuriuo kartu bus išspręstas sutarties kainos sumažinimo klausimas. Tai reiškia, kad atsakovas nėra praleidęs termino savo prievolei įvykdyti, dėl ko jam negali būti skaičiuojamos netesybos (CK 6.71 str. 3 d.), o tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo kaip nepagrįstą.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 1630 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, kad prievolė mokėti nurodytą sumą atsakovui atsiras tik įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki atsiskaitymo dienos.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Pažeistos vartotojo teisės turi būti ginamos laikantis restitutio in integrum principo, tais atvejais, kai vartotojas patiria nuostolių, kurių anksčiau aptartose normose įtvirtintų pirkėjų teisių gynimo būdų taikymas nekompensuoja, vartotojas turi teisę į kitus civilinių teisių gynimo būdus. Jau minėta, kad CK 6.363 straipsnio 9 dalis nustato, kad visais atvejais pirkėjas turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimą. Įstatymo garantuota vartotojo teisė tiek į turtinės, tiek į neturtinės žalos, padarytos netinkamos kokybės prekės pardavimu, atlyginimą. Vartotojo teisė į neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą įtvirtinta Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant dėl vartotojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą ypatingas dėmesys turi būti skiriamas padarinių, kuriuos netinkamos kokybės daikto pardavimas sukėlė pirkėjui (vartotojui), vertinimui. Turi būti sprendžiama, ar netinkamos kokybės prekės pardavimu sukelti neigiami išgyvenimai, nepatogumai ir kt. buvo intensyvūs ir ar tai yra pakankamas pagrindas neturtinei žalai atlyginti.

Nagrinėjamu atveju sprendžiant neturinės žalos atlyginimo klausimą esminę reikšmę turi įgytos prekės pobūdis. Atsakovo šeima, naujakuriai, siekė įsirengti kokybišką, patogią ir estetišką aplinką, to padaryti jiems nepavyko ilgiau nei trejus metus nuo planuoto termino. Sutiktina, kad net trejus metus besitęsiantis virtuvės baldų montavimo procesas šeimai su vienu, o paskui ir su dviem mažais vaikais, kuriai virtuvės baldai atlieka ne tik estetinę, bet ir esminę funkcinę paskirtį, objektyviai sukėlė ypač daug nepatogumų. Įvertinęs atsakovo išdėstytus argumentus, teismas sutinka, kad dėl ieškovės veiksmų jis patyrė neturtinę žalą (CK 6.246 – 6.250 str.). Teismas sprendžia, kad atsakovo reikalaujamas neturtinės žalos atlyginimo dydis - 500 Eur, yra protingas, pagrįstas, proporcingas, todėl jo reikalavimas šioje dalyje tenkintinas.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Nepaisant to, kad ieškinio dalis šiuo sprendimu yra patenkinta, konstatuotina, kad šioje byloje tarp šalių kilusį ginčą faktiškai laimėjo atsakovas. Teismas nurodė, jog iki pat jo ginčo dėl daikto kokybės ir jo kaip vartotojų teisių gynimo proceso pabaigos, atsakovas neturėjo pareigos sumokėti ieškovei sutartyje nurodytos sumos, o tokią pareigą įgis tik įsiteisėjus šiam teismo sprendimui. Nurodytos aplinkybės yra pakankama priežastis nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 str. 4 d.), priteisiant atsakovui iš ieškovės visą jo patirtą bylinėjimosi išlaidų sumą, tuo tarpu ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetant. Atitinkamai spręstinas ir trečiųjų asmenų, UAB „Termopalas“ – ieškovės pusėje, taip pat I. M. – atsakovo pusėje, patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.

Atsakovas byloje patyrė iš viso 565 Eur bylinėjimosi išlaidų - 56 Eur žyminio mokesčio (e.b. l. 159, t. I) ir 2500 Eur už teisinės pagalbos išlaidų (e.b.l. 185-187, t. I). Trečiasis asmuo I. M. už teisinę pagalbą patyrė 900 Eur išlaidų (e.b.l. 40-42, t. II). Ieškovės atstovai atsakovo ir trečiojo asmens jo pusėje patirtų bylinėjimosi išlaidų fakto ir dydžio teismo posėdžio metu nekvestionavo, šių asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidų sumos neviršija rekomenduojamo priteisti maksimalaus dydžio, nurodyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl iš ieškovės jiems priteistinos (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 88 str. 1 d. 6 p., 98 str., 93 str. 3-4 d.).

Vadovaujantis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsniu, iš ieškovės valstybės naudai priteistina 19,57 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitus reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei UAB „Artimartas“, juridinio asmens kodas 235837760, iš atsakovo L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1630 Eur pagal šalių sudarytą virtuvės baldų gamybos ir montavimo sutartį, taip pat priteisti 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (1630 Eur), skaičiuojamų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti atsakovui L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB „Artimartas“, juridinio asmens kodas 235837760, 500 Eur žalos atlyginimo ir 2500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB „Artimartas“, juridinio asmens kodas 235837760, 900 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės UAB „Artimartas“, juridinio asmens kodas 235837760, valstybės naudai 19,57 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.