Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2019-11-26 · Civilinė byla Nr. e2YT-12844-476/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-26
Bylos Nr.
e2YT-12844-476/2019
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-00929-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Narbutienė
Pareiškėjas
L. D.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankas, R. B.
Advokatai
Virginija Pluščiauskienė
Kategorijos
Civilinė bylą Nr. e2YT-12844-476/2019
Teisninio proceso Nr. 2-36-3-00929-2019-6(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 26 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė,sekretoriaujant Linai Indilienei,dalyvaujant pareiškėjos L. D. atstovei advokatei Virginijai Pluščiauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankas, R. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo tėvo E. B. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą.

Pareiškėjos atstovė advokatė Virginija Pluščiauskienė teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad pareiškėjos tėvai E. B. ir S. B. susituokė (duomenys neskelbtini). Mama mirė (duomenys neskelbtini). Tėvas mirė (duomenys neskelbtini). E. B. paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Tėvo vardu registruoto turto nebuvo, todėl nebuvo būtinybės kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Lijana turėjo brolį G. B., jam mirus jo palikimą priėmė, taip pat turi brolį R. B.. Jai tvarkantis brolio palikimą paaiškėjo, kad tėvų santuokos metu įgytas turtas priklausė abiem tėvams lygiomis dalimis, todėl, nežiūrint į tai, kad mamos vardu registruotas turtas, tėvo palikimo dalis sudaro 1/2 dalį iš šio turto. Dėl šios priežasties turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo turto paveldėjimo tikslu. Kitu būdu gauti reikalingus dokumentus negali. Mamos vardu yra registruota 421/1013 dalių 10,1300 ha dydžio žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Žemę nuomoja. Ji pati važinėja dirbti į užsienį, todėl dėl laiko stokos neturėjo laiko užeiti pas notarą tvarkytis tėvo paveldėjimo bylos. Dabar nebegali pas notarą taip paprastai užvesti paveldėjimo bylos, kadangi tik teismo keliu galiu įrodyti, kad tėvo palikimą priėmė iš karto po jo mirties, pradėdama valdyti ir tvarkyti jo turto dalį. Kitu būdu gauti dokumentą apie tokią juridinę reikšmę turintį faktą nėra galimybės, todėl prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, 2019 m. spalio 14 d. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja dėl prašomo nustatyti juridinio fakto, taip pat prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, 2019 m. spalio 21 d. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad dėl pareiškėjos prašomo nustatyti juridinio fakto palieka spręsti teismo nuožiūra, taip pat prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo R. B. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį informuotas tinkamai.

Liudytojas G. V. parodė, kad po tėvo E. B. mirties visu likusiu turtu rūpinosi dukra L. D.. Ji įgaliojo jį prižiūrėti ir tvarkyti tėvo turtą. Šį turtą sudarė dalis žemės sklypo ir miško. Grįžusi iš užsienio visada domėjosi tuo turtu, jį prižiūrėjo. Jos brolis R. B. tuo tėvo turto valdymo nusišalino. Faktiškai pradėdama valdyti likusį turtą L. D. palikimą priėmė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)išduotas liudijimas apie palikimo priėmimą, iš kurio matyti, kad po S. B. mirties yra užvesta paveldėjimo byla, kurioje dėl palikimo priėmimo paduodami pareiškimus notarui kreipėsi palikėjo vaikai D. L. ir G. B.. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas patvirtina, kad L. D. paveldėjo 1/3 dalį palikėjos S. B. turto. Iš gimimo liudijimo matyti, kad L. B. tėvai yra E. B. ir S. B., kurie susituokė (duomenys neskelbtini). Mirties įrašas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė E. B.. E. B. 2003-01-15 savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini). Testamentų registro išrašas patvirtina, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikimo priėmimo faktų, po E. B. mirties. (duomenys neskelbtini) mirė G. B.. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad S. B. vardu registruota 421/1013 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). E. B. vardu nekilnojamojo turto registruota nėra.

Pareiškėja pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po E. B. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą. Nurodė, jog juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo procedūrų įgyvendinimui.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį arba bet kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą, nepaisant to, koks, ir kur tas palikimas yra.

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.). Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.

Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. ir kt. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-468/2009; kt.).

Iš pareiškėjos atstovės nurodytų aplinkybių ir liudytojo G. V. parodymų matyti, kad pareiškėja po tėvo E. B. mirties (duomenys neskelbtini) mirties pradėjo naudotis ir rūpintis likusiu turtu kaip savu. Ji priėmė visus palikėjui priklausiusius bendrai daiktus, be to, ir asmeninius tėvo daiktus. Pareiškėja daiktais naudojasi ir rūpinasi kaip savais iki šiol. Šiuos veiksmus pareiškėja atliko nedelsiant, nepraleidusi CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog pareiškėja po palikėjo mirties, jo turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po tėvo E. B. mirties faktiškai pradėjo valdyti likusį turtą ir tokiu būdu priėmė tėvo palikimą (CPK 444 str. 1d., 2 d. 8 p., 445 str., CK 5.50 str.).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei šioje byloje sudaro 8,30 Eur. Jos priteistinos iš pareiškėjo L. D. valstybės naudai (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendži a:

pareiškimą tenkinti.

Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po E. B., a. k (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė L. D., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš pareiškėjos L. D. 8,30 Eur (aštuonis eurus, 30 ct) pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Irena Narbutienė