- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-03-18
- Bylos Nr.
- e2A-107-1136/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03861-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė, Ignas Totilas, Loreta Miltenytė
- Atsakovas
- A. A.
- Ieškovas
- E. L.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų
Alvidos Jasaitytės-Pralgauskienės, Loretos Miltenytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Igno Totilo, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1552-1098/2025 pagal ieškovo E. L. patikslintą ieškinį atsakovui A. A. dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. L. patikslintu ieškiniu prašė nutraukti 2024 m. liepos 17 d. automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti dvišalę restituciją – priteisti ieškovui iš atsakovo už automobilį sumokėtą 10 900,00 Eur dydžio sumą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, įpareigoti ieškovą grąžinti atsakovui įsigytą automobilį; priteisti ieškovui iš atsakovo 3 828,64 Eur žalos atlyginimą už automobilio patikros ir remonto darbus, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2024 m. liepos 17 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta keleivinio automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2011 metų gamybos, pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas sumokėjo atsakovui 10 900,00 Eur dydžio sumą grynaisiais pinigais, o atsakovui prašant, automobilio įsigijimo sutartyje šalys nurodė mažesnę transporto priemonės kainą (4 900,00 Eur) nei faktiškai ieškovas sumokėjo atsakovui. 2024 m. liepos 24 d. ieškovas susisiekė su atsakovu ir nurodė, kad transporto priemonė yra netinkamos kokybės, ja negalima ir nesaugu važiuoti, reikalinga skubiai keisti variklio grandinę. Atsakovas nesutiko su pretenzija, siūlė surasti pigesnį autoservisą Panevėžyje, tačiau ieškovui netiko. Ieškovas kreipėsi į autorizuotą AUDI servisą – uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Moller Auto Keturi žiedai“, kuriame buvo atlikti automobilio gedimo šalinimo darbai – variklio grandinių keitimas, sumokėjo 3 570,18 Eur.
3. Ieškovas prašė atsakovo padengti remonto išlaidas, tačiau atsakovas nesutiko, buvo kreiptasi į teismą. Tebevykstant teisminiam procesui 2024 m. gruodžio 9 d. automobilis sugedo visiškai: važiuojant ėmė trūkčioti, sunkiai junginėjosi pavaros, prietaisų skydelyje užsidegė įspėjamieji ženklai. UAB „Moller Auto Keturi žiedai“ autoservisas nustatė automobilio pavarų dėžės gedimą, o mechatroniko remonto ir sankabos komplekto keitimo darbų kaina – 5 047,19 Eur. Automobilis yra neeksploatuotinas, ieškovas iš atsakovo įsigijo netinkamos kokybės daiktą ir tai, kad ieškovas nežinojo tikrosios įsigyjamos prekės kokybės, laikė esminiu sutarties pažeidimu.
4. Taip pat ieškovas pareiškė reikalavimą dėl žalos atlyginimo – dėl atsakovo veiksmų jis mokėjo už automobilio patikras, defektų šalinimą ir patyrė 3 828,64 Eur dydžio žalą. Teigė, jei būtų žinojęs, kad praėjus vos savaitei nuo automobilio įsigijimo teks keisti variklio grandines už daugiau nei trečdalį automobilio kainos, o praėjus keletui mėnesiui teks keisti pavarų dėžės sankabą už ½ dalį automobilio kainos, niekuomet nebūtų pirkęs tokios kokybės transporto priemonės.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. spalio 10 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino, nutraukė 2024 m. liepos 17 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį ir taikė abišalę restituciją – įpareigojo atsakovą grąžinti ieškovui už automobilį sumokėtą 10 900,00 Eur sumą, o ieškovą atsakovui – automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini); priteisė ieškovui iš atsakovo 3 828,64 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (14 728,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugsėjo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 531,25 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Nustatė, kad pirmasis automobilio gedimas atsirado vos po savaitės nuo automobilio įsigijimo momento, antrasis gedimas atsirado nepraėjus penkiems mėnesiams nuo automobilio pirkimo. Laikė, kad tokie trumpi laikotarpiai bei atsiradusių gedimų pobūdis suponavo išvadą, jog automobilio pardavimo metu buvo gedimai, kurie nebuvo nustatyti jo patikros metu ir atskleisti atsakovo. Tai, kad ieškovas, turėdamas galimybę apžiūrėti automobilį, šia teise pasinaudojo ir patikrino transporto priemonę autoservise prieš ją įsigydamas, kad patikrinimo metu nebuvo nustatyti vėliau paaiškėję trūkumai, nereiškė ieškovo (pirkėjo) aplaidumo.
7. Teismas sutiko su atsakovu, kad naudoto automobilio įsigijimas lėmė pirkėjo didesnį atidumą, rūpestingumą, maksimalias pastangas įvertinant transporto priemonės būklę, tačiau nepakankamas pirkėjo atidumas įsigyjant daiktą pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto kokybę nepašalino. Nurodė, jog nors parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.), savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį, o jo penkių mėnesių naudojimo laikotarpis negali būti laikomas protingu. Konstatavo, kad ieškovo įsigytas automobilis po antrojo gedimo visiškai netinkamas eksploatavimui, nes yra nevažiuojantis.
8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog automobilio gedimas galėjo atsirasti dėl ieškovo ir jo šeimos narių netinkamo automobilio eksploatavimo ir/ar intensyvaus automobilio naudojimo. Nustatė, kad automobiliu per mėnesį faktiškai buvo nuvažiuojama apie 2 600 km, kas negali būti prilyginama netinkamam ar itin intensyviam automobilio naudojimuisi.
9. Atmetė atsakovo argumentus, kad galimai jis pats nežinojo apie parduodamo automobilio paslėptus trūkumus, kaip nepagrįstus, nes minėtos aplinkybės nepašalino atsakovo, kaip pardavėjo, atsakomybės.
10. Nustatė, kad atsakovas patvirtino faktą, jog už parduotą automobilį gavo iš ieškovo 10 900,00 Eur.
11. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo pateikti pasiūlymai dėl automobilio remonto išlaidų nėra pakankamai informatyvūs ir pagrįsti, nes pateikti neapžiūrėjus automobilio, o surašyti vien tik atsižvelgus į automobilio modelį. Ieškovo pateiktus autoservisų pasiūlymus, PVM sąskaitas faktūras ir kitus dokumentus laikė patvirtinančiais, kad jie buvo parengti išsamiai patikrinus sugedusį automobilį bei atsižvelgus į individualiai nustatytus gedimus.
12. Sprendė, kad ieškovas įrodė, kad atsakovo parduotas automobilis buvo netinkamos kokybės, kad automobiliu negalima naudotis pagal paskirtį, kad automobilis neatitiko kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktui, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto automobilio trūkumus. Pirmosios instancijos teismas šalių 2024 m. liepos 17 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį nutraukė, ieškovui priteisė 10 900,00 Eur automobilio kainą ir 3 828,64 Eur nuostolių atlyginimą, o atsakovui grąžino parduotą automobilį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu atsakovas A. A. (toliau – ir apeliantas) prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - patikslintą ieškinį atmesti; arba teismui nusprendus, jog ieškovo patikslintas ieškinys yra pagrįstas – pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 10 d. sprendimą dalyje dėl restitucijos taikymo ir pritaikius restituciją, atsakovui sumažinti už automobilį grąžintiną sumą ieškovo nuvažiuota rida arba vietoj restitucijos natūra, taikyti automobilio piniginės vertės kompensaciją; priteisti atsakovui iš ieškovo visas apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas nepakankamai įsigilino į reikšmingas teisingam sprendimui priimti faktines aplinkybes, nesuteikė pakankamai reikšmės apelianto nurodytoms aplinkybėms bei selektyviai vertino ieškovo bei apelianto argumentus, motyvuodamas sprendimą vien ieškovui naudingais teisiniais motyvais, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
15. Teigė, kad tinkamai įgyvendino pareigą ieškovui atskleisti visą reikšmingą sutarties sudarymui informaciją apie transporto priemonės būklę, todėl po sutarties sudarymo pasireiškę transporto priemonės trūkumai nebuvo paslėpti. Paaiškino, jog transporto priemonės būklė, buvusi sutarties sudarymo metu, ieškovui buvo žinoma, tarp jo atskleistos ieškovui informacijos apie transporto priemonės būklę bei po sutarties sudarymo pasireiškusių transporto priemonės trūkumų, skirtumo nebuvo, ieškovui buvo atskleista informacija apie bendrą transporto priemonės nusidėvėjimo lygį. Tvirtino, kad šios aplinkybės panaikino apelianto atsakomybę už transporto priemonės defektus, net jei jie būtų laikomi atsiradę iki sutartis sudarymo.
16. Pažymėjo, kad tai, jog ne visos transporto priemonės dalys buvo patikrintos autoservise UAB „Melga“ pirmojo patikrinimo metu, buvo ieškovo prisiimta rizika dėl galimų transporto priemonės trūkumų, o ne pagrindas automatiškai taikyti civilinę atsakomybę atsakovui. Teismas nepagrįstai nurodytų aplinkybių neanalizavo apelianto atsakomybę šalinančių aplinkybių kontekste.
17. Tvirtino, jog įrodė, kad transporto priemonės trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki transporto priemonės pardavimo. Nurodė, kad iki sutarties sudarymo transporto priemonės variklio grandinės trūkumai nebuvo akivaizdžiai pasireiškę, ieškovas apie tai, kad variklio grandinė nebuvo keista, buvo informuotas prieš sutarties sudarymą. Tiek variklio grandinės, tiek pavarų dėžė yra eksploatacinės dalys, kurioms būdingas natūralus nusidėvėjimas, pasireiškiantis akivaizdžiai skleidžiant nepageidaujamą garsą iš variklio, todėl apeliantas neturėjo galimybių sužinoti, apie kritinį variklio ar pavarų dėžės nusidėvėjimą, nes transporto pardavimo metu jokių garsų nebuvo. To neužfiksavo ir autoservise tikrinant automobilį.
18. Pažymėjo, kad nuo transporto priemonės perleidimo ieškovui iki transporto priemonės pavarų dėžės sugedimo buvo susidariusi 14 000 km rida, kas suponavo intensyvų transporto priemonės, kuri yra 13 metų senumo, naudojimą. Teismas nepagrįstai šių aplinkybių nevertino. Teigė, jog 5 mėnesių terminas yra objektyvus ir visiškai pakankamas pasireikšti netinkamo eksploatavimo ar netinkamos techninės priežiūros padariniams, todėl teismas automatiškai atsakomybę už transporto priemonės trūkumus perkeldamas atsakovui, elgėsi neobjektyviai ir neproporcingai.
19. Nurodė, kad praktikoje naudotų automobilių kokybės kriterijai nėra taikomi automobilių eksploatacinėms dalims, kurioms būdingas natūralus nusidėvėjimas, tačiau teismas šios aplinkybės visiškai nevertino. Pažymėjo, jog gamintojai grandinių keitimui ribos nenustato, ši automobilio dalis keičiama pagal nusidėvėjimo fakto pasireiškimą.
20. Pažymėjo, kad neturi jokių objektyvių galimybių atskleisti ir įvertinti, kaip ieškovas naudojo transporto priemonę ją įsigijęs, tačiau atsižvelgiant į tai, kad prieš sutarties sudarymą profesionalus autoservisas „Melga“ esminių transporto priemonės defektų nenustatė, o įsigijus transporto priemonę ieškovui, po savaitės išryškėjo variklio grandinės trūkumai, kas leido daryti išvadą apie galimai netinkamą Transporto priemonės techninę priežiūrą ir (arba) netinkamą jos eksploatavimą. Tvirtino teismui neįvertinus tai, jog UAB „Moller Auto Keturi Žiedai“, nustačiusi variklio grandinių gedimą, nenustatė pavarų dėžės gedimo. Darė išvadą, kad pavarų dėžės gedimas buvo išimtinai ieškovo netinkamo transporto priemonės eksploatavimo padarinys.
21. Teigė, jog teismui pritaikius restituciją natūra nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų apelianto padėtis, todėl neatitiktų restitucijos tikslų. Ieškovui atgavus visiškai neveikiančią, neeksploatuojamą transporto priemonę, jo atžvilgiu nebūtų atkurta pradinė padėtis, buvusi iki sutarties sudarymo, tačiau sukelti neproporcingai dideli nuostoliai. Aiškino, jog po sutarties sudarymo, ieškovas transporto priemonę eksploatavo daugiau kaip 14 000 km, todėl padidėjusią transporto priemonės ridą turi kompensuoti ieškovas arba grąžinti apeliantui transporto priemonės vertės ekvivalentą pinigine forma.
Atsiliepimas
22. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas E. L. prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsisakyti priimti naujus įrodymus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
23. Nurodė, kad ieškovas, prieš įsigydamas automobilį, tikrino daikto kokybę, patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad variklio grandinę būtina keisti ir išlaidos bus daugiau nei 1/3 dalis automobilio kainos. Patikrinimo metu nebuvo žinoma, kad netrukus suges pavarų dėžės sankaba ir reikės ją keisti už pusės automobilio vertės kainą. Ieškovas padaręs viską, kas nuo jo priklauso, įsigijo automobilį, kuris po 7 dienų tapo nebetinkamas naudoti. Siekdamas įsigytą automobilį naudoti, remontui patyrė daugiau nei 1/3 dalies automobilio kainos išlaidas. Šiuo metu automobilis netinkamas naudoti, būtino remonto sąnaudos viršija pusę sumokėtos automobilio kainos.
24. Teigė, kad apeliantui kyla pareiga atlyginti ieškovui įsigyto automobilio remonto bei patikrų išlaidas, taip pat grąžinti ieškovui už parduotą automobilį sumokėtą sumą, nes ieškovas, žinodamas, kad po 7 dienų nuo transporto priemonės įsigijimo jam teks patirti išlaidas, sudarančias daugiau nei trečdalį automobilio kainos, taip pat žinodamas, kad netrukus teks mokėti už automobilio remontą ½ dalį automobilio kainos, niekuomet nebūtų pirkęs tokios kokybės automobilio. Be to, byloje atlikus ekspertizę buvo aiškiai nustatyta, kad ieškovas negali toliau eksploatuoti įsigyto automobilio, defektų šalinimas yra būtinas. Tvirtino, kad pasirinktas teisių gynimo būdas yra tinkamas ir proporcinga priemonė pažeistų teisių gynimui.
25. Aiškino, jog apelianto reikalavimas sprendimą keisti dalyje dėl restitucijos taikymo ir grąžintinos sumos mažinimo yra ydingas, nes sukeltų neproporcingas ir itin neigiamas pasekmes ieškovui. Ieškovas, įsigydamas automobilį ir sumokėdamas sulygtą kainą, pagrįstai manė, kad automobilis bus tinkamas eksploatuoti. Tuo tarpu po įsigijimo patyrė 3 570,18 Eur nuostolį, t. y. investavo į daiktą, kuris turėjo būti geros kokybės. Dar vėliau, po kelių mėnesių daiktas tapo nebenaudojamas. Nėra jokio faktinio ar teisinio pagrindo mažinti apelianto ieškovui už netinkamos kokybės daiktą grąžintiną sumą
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
27. Apeliantas apeliaciniame skunde prašo apeliacinės instancijos teismo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes jis siekia pateikti paaiškinimus žodžiu dėl teismo nustatytų neteisingų faktinių aplinkybių ir transporto priemonės vertės šio apeliacinio skundo pateikimo apeliacinės instancijos teismui dieną.
28. Remiantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi ir 322 straipsniu, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau teismui pripažinus, kad tai yra būtina, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka.
29. Apelianto nurodomi argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad apeliacinės instancijos bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka yra būtinas. Priešingai, faktinės bylos aplinkybės yra aiškios, o kokios kitos svarbios aplinkybės galėtų būti nustatytos apeliacinį skundą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, apeliantas nenurodo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas visiškai gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl naujų įrodymų
30. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
31. Apeliantas su apeliaciniu skundu teikė naujus rašytinius įrodymus – Caramba garantiją ir garantinio aptarnavimo bei priežiūros taisykles. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė pateiktų įrodymų nepriimti.
32. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas neįrodė CPK 314 straipsnyje numatytų naujų įrodymų priimtinumo apeliacinės instancijos teisme sąlygų. Be to, apeliantas apeliaciniame skunde neprašė šių įrodymų priimti į bylą bei nenurodė, kodėl šie įrodymai teikiami.
33. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, su apelianto apeliaciniu skundu pateikti nauji įrodymai nepriimtini.
Dėl naujai pateiktų paaiškinimų priėmimo apeliacinės instancijos teisme
34. CPK 323 straipsnis numato, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Ši nuostata lemia išvadą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį apeliacinį ar atskirąjį skundą bei atsiliepimą į jį, ir kuriems pateikti.
35. Apeliantas 2025 m. vasario 9 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui papildymus dėl apeliacinio skundo bei paaiškinimus dėl keliamų naujų reikalavimų apeliaciniame skunde, nesutikimus dėl ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus. Kadangi apeliaciniame procese nėra numatytas apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį papildymas naujais argumentais, atsikirtimų į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, teisėjų kolegija atsisako priimti apelianto pateiktus rašytinius paaiškinimus.
Dėl teisės pareikšti naujus reikalavimus apeliacinės instancijos teisme ribojimo
36. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas nebus panaikintas ir ieškinys nebus atmestas, prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 10 d. sprendimą dalyje dėl restitucijos taikymo ir pritaikius restituciją, apeliantui sumažinti už automobilį grąžintiną sumą ieškovo nuvažiuota rida arba vietoj restitucijos natūra, taikyti automobilio piniginės vertės kompensaciją.
37. Teisėjų kolegija nurodo, jog bylos nagrinėjamo ribas apibrėžia ieškinio dalykas ir pagrindas bei atsiliepime į ieškinį nurodyti atsikirtimo pagrindai. Pirmosios instancijos teismas nagrinėja bylą būtent bylos šalių nustatytose ginčo ribose. Pagal CPK 312 straipsnį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.
38. Nagrinėjamu atveju, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantas neteikė argumentų ir (ar) įrodymų, susijusių su restitucijos taikymu, sumažinant už automobilį gražintiną sumą ieškovo nuvažiuota rida arba vietoj restitucijos natūra, taikyti automobilio piniginės vertės kompensaciją, dėl to pirmosios instancijos teismas tokių į ginčo ribas nepatenkančių aplinkybių netyrė. Šių argumentų bei reikalavimų apeliantui neteikus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir pirmosios instancijos teismui neturėjus galimybių jų įvertinti, apeliantas jais negali remtis apeliaciniame procese. Šiuo atveju teisėjų kolegija nevertina ir nepasisako dėl aptartų apelianto apeliaciniame procese pateiktų naujų argumentų bei prašymų.
Dėl skundžiamo sprendimo
39. Byloje kilo ginčas dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo priteisimo.
40. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad jis atskleidė informaciją apie transporto priemonės trūkumus, ieškovui suteikė žodinę informaciją, jog niekada nėra keitęs variklio grandinių; ieškovui buvo atskleista informacija apie bendrą transporto priemonės nusidėvėjimo lygį; tiek variklio grandinės, tiek pavarų dėžė yra eksploatacinės dalys, kurioms būdingas natūralus nusidėvėjimas, pasireiškiantis akivaizdžiai skleidžiant nepageidaujamą garsą iš variklio, todėl apeliantas neturėjo galimybių sužinoti apie kritinį variklio ar pavarų dėžės nusidėvėjimą, nes transporto pardavimo metu jokių garsų nebuvo. Tai, jog ne visos transporto priemonės dalys buvo patikrintos autoservise UAB „Melga“ pirmojo patikrinimo metu, yra ieškovo prisiimta rizika dėl galimų transporto priemonės trūkumų, o ne pagrindas automatiškai taikyti civilinę atsakomybę apeliantui. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija iš esmės sutinka.
41. Byloje nustatyta, kad ieškovas E. L. (pirkėjas) ir apeliantas A. A. (pardavėjas) 2024 m. liepos 17 d. sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas įsigijo iš atsakovo 2011 metų gamybos automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės pardavimo skelbime jokie trūkumai nurodyti nebuvo, pažymėta, kad automobilis be defektų. Prieš perkant automobilį, jis buvo apžiūrėtas autoservise UAB „Melga“, kur buvo nustatyta, jog automobilis yra tinkamas eksploatavimui. Automobilis buvo perkamas ieškovo šeimos poreikių tenkinimui. Įsigijus automobilį, po septynių dienų (2024 m. liepos 24 d.) atsirado automobilio variklio grandinės gedimas, kuris buvo nustatytas ir patvirtintas autoservisuose UAB „Melga“ ir UAB „Moller Auto Keturi žiedai“. 2024 m. rugpjūčio 8 d. ieškovas pateikė apeliantui pretenziją, kurioje nurodė apie variklio grandinių gedimą ir jo pašalinimo išlaidų dydį. 2024 m. rugpjūčio 27 d. apeliantui buvo pateiktas prašymas dėl automobilio remonto išlaidų apmokėjimo (3 570,18 Eur). Apeliantas šių išlaidų atlyginti nesutiko, todėl buvo kreiptasi į teismą. Tebevykstant teisminiam procesui, automobilis 2024 m. gruodžio 9 d. visiškai sugedo. Atlikus automobilio patikrą autoservise UAB „Moller Auto Keturi žiedai“, nustatytas automobilio pavarų dėžės gedimas, kurio pašalinimo kaštai sudaro 5 047,19 Eur.
42. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, vadinasi, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto automobilio, pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams.
43. CK 6.305 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Prekė, kaip pirkimo-pardavimo sutarties dalykas, pripažįstama tinkamos kokybės, jei ji atitinka įprastus tokioms prekėms keliamus reikalavimus ir pagrįstus pirkėjo lūkesčius ir pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių to daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas ketino naudoti.
44. CK 6.333 straipsnio 3 dalyje numatyta pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpcija, kurią pardavėjas gali paneigti įrodęs, kad daikto trūkumai atsirado po daikto perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Tuo atveju, jei pirkimo-pardavimo sutarties dalykas yra naudotas daiktas, pardavėjui išlieka pareiga užtikrinti, kad parduodamas naudotas daiktas atitinka įprastus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023; 2024 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-381/2024).
45. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčo automobilio trūkumas buvo paslėptas. Teigia, kad jis tinkamai įgyvendino pareigą ieškovui atskleisti visą reikšmingą sutarties sudarymui informaciją apie transporto priemonės būklę, todėl po sutarties sudarymo pasireiškę transporto priemonės trūkumai nėra paslėpti. Tuo tarpu ieškovo nuomone, jis iš atsakovo įsigijo netinkamos kokybės daiktą, įsigyjant automobilį nežinojo automobilio tikrosios būklės (kokybės), kas laikytina esminiu sutarties pažeidimu. Jei jis būtų žinojęs, kad praėjus vos savaitei nuo automobilio įsigijimo jam teks keisti variklio grandines ir ateityje dar atsiras pavarų dėžės gedimas, kurių šalinimo darbai kainuos jam beveik tiek, už kiek jis įsigijo automobilį, jis niekuomet nebūtų pirkęs tokios būklės automobilio.
46. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, t. y. pateiktą šalių susirašinėjimą, autoserviso UAB „Melga“ patikrą, transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, sutinka su apelianto pozicija dėl automobilio kokybės atskleidimo.
47. Prieš sudarant transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, apžiūrėjus automobilį, šalys susitarė dėl transporto priemonės patikros UAB „Melga“, kuri 2024 m. liepos 17 d. atliko transporto priemonės patikrą. Automobilio patikros metu nustatė šiuos defektus: įdaužtas priekinis stiklas, kėbulas pabraižytas, galinis bamperis įskilęs; priekinė svirčia šalinta, apatinė svirčia lenkta; galas diskai kaladės, ratai subraižyti. Jokių pašalinių garsų sklindančių iš automobilio nebuvo nustatyta. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje ginčo šalys įrašė tokius trūkumus: kaladė, diskai, sklendė, pakabos remontas, tikrinta autoservise. Transporto priemonės rida nurodyta – 279 000 km, o pagaminimo metai – 2011 metai.
48. Taip pat apeliantas teigia, kad ieškovui žodžiu paaiškino, jog jis transporto priemonės variklio grandinės nėra keitęs, nes jokių variklio defektų dar naudodamas transporto priemonę nebuvo pastebėjęs. Šių aplinkybių neneigė ir ieškovas, o byloje esantis šalių susirašinėjimas tai patvirtina. Pažymėtina, kad pats ieškovas 2024 m. liepos 25 d. susirašinėjime teigė, kad tiek apeliantas, tiek UAB „Melga“ darbuotojai automobilio apžiūros metu nurodė, jog su automobiliu viskas gerai, t. y. variklio grandinės trūkumų neįžvelgė. Variklio grandinės trūkumai atsirado po to, kai ieškovo sūnus su automobiliu pravažiavo 1 000 km. Toks informacijos pateikimas, laikytinas pakankamai suprantamas ir nedviprasmiškas, kas reiškia, jog apeliantas ne tik kad nenuslėpė, bet, priešingai, išviešino faktą, kad transporto priemonės naudojimo laikotarpiu nėra keitęs grandinės, o autoservise tikrinimo metu darbuotojai taip pat nematė tuo metu esančių grandinių trūkumų.
49. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas, kaip pirkėjas, turėjo įvertinti ir suvokti objektyvius veiksnius, kad perka naudotą 13 metų senumo automobilį, kad ilgą laiką eksploatuotas automobilis, jo detalės yra nusidėvėjusios, gali būti remontuotos arba remontuotinos, todėl turėjo būti atidesnis ir rūpestingesnis bei prieš pirkdamas ginčo automobilį, galėjo įsivertinti automobilio ridą bei pasidomėti ar paklausti, kad ir UAB „Melga“ darbuotojų, atlikusių ginčo automobilio patikrą, ar įsigijus tokį automobilį būtų reikalinga atlikti kažkokius remonto darbus ar keisti transporto priemonės detales tam, kad užtikrinti normalų automobilio eksploatavimą. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas, kaip neprofesionalus pardavėjas, atskleidė visą jam žinomą ir suprantamą informaciją apie parduodamo automobilio kokybę.
50. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad automobilio variklio patikros metu buvo patikrintas tik variklinės alyvos lygis, kiti variklio patikrinimo darbai nebuvo atlikti. Teisėjų kolegija pažymi, iš šalių susirašinėjimų trumposiomis žinutėmis matyti, jog autoservise patikros metu buvo atsižvelgta ir į variklio grandinę bei konstatuota, jog šiuo metu nemato jokių grandinės defektų (trūkumų). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo padaryta išvada remiantis tik patikrinimo aktu ir neatsižvelgta į kitus įrodymus dėl UAB „Melga“ atliktos apžiūros rezultatų.
51. Byloje nenustatyta, kad ieškovas būtų pateikęs įrodymus, jog automobilio pirkimo metu buvo variklio grandinės defektai. 2024 m. liepos 24 d. UAB „ Melga“ automobilio remonto sąmatoje yra minima, kad iš variklio sklinda garsai bei nurodyta pavaros grandinių keitimo kaina. 2024 m. liepos 30 d. tikrinant automobilį autoservise UAB „Moller Auto Keturi Žiedai“ buvo nurodyta, kad yra reikalingas variklio grandinės keitimas. Nepaisant to, ieškovas toliau eksploatavo automobilį ir grandinių keitimui automobilį atidavė į servisą tik 2024 m. rugpjūčio 20 d., nuvažiavęs 3 472 km. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, automobilis pardavimo dieną neturėjo esminių trūkumų, o vėliau atsiradęs variklio barškėjimas yra siejamas su automobilio eksploatacija. Juolab, jog ir po servisų patikrų automobilis ne iš karto buvo remontuojamas, o toliau buvo eksploatuojamas.
52. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 5 mėnesių transporto priemonės naudojimo terminas negali būti laikomas protingu prekės naudojimo pagal paskirtį terminu ir suteikia pagrindą manyti apie netinkamą transporto priemonės kokybę, sąlygotą aplinkybių, kilusių prieš sutarties sudarymą. Apeliantas tvirtina, kad pavarų dėžės defektų akivaizdžiam pasireiškimui, atsižvelgiant tiek į transporto priemonės ridą, tiek į gamybos metus, 5 mėnesių terminas yra objektyvus ir visiškai pakankamas pasireikšti netinkamo eksploatavimo ar netinkamos techninės priežiūros padariniams atsirasti.
53. Kaip jau minėta nutarties 47 punkte, automobilio patikros metu nebuvo nustatyti sankabos ir mechatroniko gedimai. 2024 m. gruodžio 9 d. buvo nustatyti pavarų dėžės sankabos ir mechatroniko (pavarų dėžės valdymo) gedimai, šiuo metu automobilio eksploatuoti neįmanoma, nes jis nebevažiuoja dėl šių gedimų. Bylos duomenimis nustatyta, kad transporto priemonės perdavimo ieškovui metu, jos rida buvo 279 000 km, po pirmojo gedimo – 280 231 km, o po antrojo gedimo – 292 022 km. UAB „Moller Auto Keturi Žiedai“ 2025 m. birželio 27 d. atsakyme į teismo užduotus klausimus ekspertui nurodė, kad neįmanoma atsakyti kada ir dėl kokių priežasčių atsirado sankabos gedimai. Taip pat nurodė, kad sankaba yra besidėvintis elementas ir susidėvėjimas priklauso nuo priežiūros ir eksploatacijos, mechatroniko gedimo taip pat neįmanoma nuspėti, alyvos prasiskverbimas taip pat nenuspėjamas. Atsižvelgiant į tai, jog automobilis 2024 m. gruodžio mėnesį jau buvo pravažiavęs apie 14 000 km, teisėjų kolegijos vertinimu, sankabos ir mechatroniko gedimai atsirado dėl intensyvaus transporto priemonės naudojimo.
54. Atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiškumą – įgytas anksčiau jau ne vienus metus eksploatuotas automobilis, jo pirkėjas negali tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas, kadangi eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi. Akcentuotina, kad šioje situacijoje yra svarbu tai, kad: 1) prieš sudarant naudotos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovas turėjo galimybę įsitikinti perkamo automobilio būkle ar net atsisakyti transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo; 2) UAB „Moller Auto Keturi Žiedai“ specialisto išvados dalis negalėjo patvirtinti automobilio sugadinimo ir pažeidimų atsiradimo laiko; 3) įprasti reikalavimai lengvajam automobiliui yra tai, kad jis iš esmės būtų techniškai tvarkingas ir juo būtų galima naudotis pagal tiesioginę paskirtį - važiuoti; 4) variklio grandinė sugedo automobiliui pravažiavus 1 231 km, o sankabos ir mechatroniko gedimai atsirado automobiliui pravažiavus 13 022 km; 5) svarbi aplinkybė, kad buvo perkamas jau 13 metų naudotas automobilis pravažiavęs 279 000 km.
55. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas turėjo galimybę įvertinti perkamą automobilį ir įsitikinti perkamo automobilio būkle, ką jis ir padarė, t. y. automobilis buvo patikrintas autoservise, kuriame buvo pateiktos išvados dėl daikto techninės būklės. Be to, UAB „Moller Auto Keturi Žiedai“ specialisto išvados dalis vienareikšmiškai nepatvirtina automobilio variklio grandinės, pavarų dėžės, mechatroniko pažeidimų atsiradimo laiko. Pažymėtina, kad apeliantas atskleidė visą informaciją apie automobilį bei paaiškino žodžiu, kad variklio grandinės jis nėra keitęs. Tai reiškia, kad automobilio gedimai galėjo įvykti bet kuriuo momentu tiesiog dėl natūralaus 13 metų naudoto automobilio ir jo detalių nusidėvėjimo, o ieškovas, pirkdamas naudotą automobilį, prisiėmė riziką, kad perkamas naudotas automobilis gali turėti trūkumų.
56. Ieškovas nupirko automobilį, kurį buvo galima naudoti pagal tiesioginę jo paskirtį – važiuoti ir tai, kad ieškovas po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo pravažiavo 13 022 km, įrodo, kad automobilį buvo galima naudoti pagal tiesioginę jo paskirtį. Atkreiptinas ieškovo dėmesys į tai, kad jis pirko 13 metų senumo automobilį, kuriam negali būti taikomi tokie pat kokybės reikalavimai kaip naujam automobiliui, naudotas automobilis – lemia paties pirkėjo didesnio atidumo reikalavimus, todėl apeliantui atskleidus visą jam žinomą informaciją apie automobilį, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsiradę automobilio trūkumai dėl nusidėvėjimo nelaikytini kaip paslėpti automobilio trūkumai (defektai). Byloje nustatytos aplinkybės, kad ieškovui buvo sudarytos sąlygos apžiūrėti automobilį ir apsispręsti dėl jo pirkimo bei tai, kad pardavimo dieną automobilis iš esmės galėjo būti eksploatuojamas, pirmieji gedimai pasireiškė po septynerių dienų, o kiti – po penkių mėnesių nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovo nurodyti gedimai atsirado iki 2024 m. liepos 17 d. sutarties sudarymo, kad apeliantas nuslėpė jam žinomus automobilio trūkumus, siekė suklaidinti ar apgauti ieškovą bei galėjo ir turėjo žinoti apie minėtus automobilio gedimus. Pastarosios aplinkybės nėra pagrįstos leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 178 straipsnis).
57. Aptartų aplinkybių visumos pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė byloje esančių rašytinių įrodymų ir neįvertino visų reikšmingų faktinių bylos aplinkybių, taip pat taikydamas teisės normas, nurodytas šios nutarties 43-44 punktuose, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Dėl nurodyto, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai sudaro pagrindą naikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
58. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
59. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, t. y. ieškovo ieškinį atmetus, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
60. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas pirmosios instancijos teisme patyrė 1 150,00 Eur išlaidas už byloje suteiktas teisines paslaugas (teisinį konsultavimą, atstovavimą teisme, duomenų analizę byloje). Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių (2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos), todėl jos priteistinos iš ieškovo.
61. Apeliacinį skundą tenkinus pilna apimtimi, apeliantas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
62. Apeliantas apeliaciniu skundu prašo priteisti 332,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą, 1 905,75 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą, kurias sudaro apeliacinio skundo surašymas ir konsultacija, 907,50 Eur išlaido už rašytinius paaiškinimus, viso - 3 145,25 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog rašytiniai paaiškinimai nebuvo priimti į bylą, todėl šios išlaidos nėra priteisiamos.
63. Apelianto prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje, suma neviršija Rekomendacijose numatyto dydžio, todėl iš ieškovo priteistina 2 237,75 Eur (3 145,25 Eur – 907,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų suma priteistina apeliantui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)naudai 1 150,00 Eur (vienas tūkstantis šimtas penkiasdešimt eurų 00 ct) teisinės pagalbos išlaidas, turėtas pirmosios instancijos teisme, ir 2 237,50 Eur (du tūkstančiai du šimtai trisdešimt septyni eurai 50 ct) bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.
Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.