Klaipėdos apygardos teismo nutartis, AN2-341-417/2019

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-11-29
Bylos Nr.: AN2-341-417/2019
Teisminio proceso Nr.: 4-24-3-00178-2019-1
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Eduardas Maškevičius
Pažeidėjas: O. Č.

Kategorijos

1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-341-417/2019Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00178-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.6; 21.11.10 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto O. Č. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. spalio 8 d. nutarties, kuria administracinėn atsakomybėn patraukto O. Č. skundas atmestas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. O. Č. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2019 m. rugpjūčio 18 d. 13.22 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (1,04 promilės).

2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio specialistės 2019 m. rugpjūčio 18 d. (toliau – Institucija) nutarimu O. Č. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį 800 eurų bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių.

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto O. Č. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio specialistės 2019 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo panaikinimo atmestas.

Šalies argumentai

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas O. Č. prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują nutartį: panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo dalį dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių. Be to, teismui neįžvelgus pagrindo tenkinti anksčiau nurodytą prašymą, prašo pakeisti 2019 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo dalį dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių ir paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą.

4.1. Skunde nurodo, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad apeliantas kartu su skundu nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų galimybę pirmosios instancijos teismui taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį. Tokios ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo taisyklės neturėtų būti suabsoliutintos, kadangi tampa apskritai abejotina, ar teismas išvis realiai gali pritaikyti aptariamą teisės normą. O. Č. pažymi, kad net aukštesnės instancijos teismų praktikoje išaiškinta, jog skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. ATPK 30¹ straipsnio taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę (Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-39-135/2016). Iš šio teismų praktikos pavyzdžio matyti, kad galimybė skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numatyta įstatymo sankcijoje, siejama ne su kokių nors ypatingų aplinkybių egzistavimu, o iš esmės su ANK 34 straipsnio 5 dalyje nurodytų teisiškai reikšmingų aplinkybių (padaryto administracinio nusižengimo pobūdis, pažeidėjo kaltės forma ir rūšis, asmenybė, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, teisingumo ir protingumo principai) vertinimu. Tačiau skundžiama nutartimi ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas siejamas su abstrakčiomis sąvokomis, sudarant įspūdį, kad ANK 34 straipsnio 5 dalis apskritai netaikytina. Todėl O. Č. mano, kad tai lėmė ANK 34 straipsnio 5 dalies pažeidimą, kadangi šią materialiosios teisės normą pirmosios instancijos teismas taikė netinkamai.

4.2. Apelianto teigimu, iš skundžiamos nutarties turinio gana aiškiai matyti, kad į daugelį iš ANK 34 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių atsižvelgta nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismas pažeidė ANK 563 straipsnio ir 567 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pavyzdžiui, tai, kad apeliantas nuoširdžiai gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo, pirmosios instancijos teismas įvertino tik kaip aplinkybę, kuri reikšminga skiriant administracinio poveikio priemonės terminą neperžengiant administracinio nusižengimo sankcijos ribų. Tačiau sutikti su tuo nėra pagrindo, kadangi ANK 34 straipsnio 5 dalyje tiesiogiai nurodyta, kad ši norma taikoma atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Be to, skundžiama nutartimi apelianto asmenybė išvis nevertinta (neatsižvelgta į tai, kad jis yra įgijęs išsilavinimą, dirbantis, jau sumokėjęs skundžiamu nutarimu paskirtą baudą, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai), nors ANK 34 straipsnio 5 dalyje tiesiogiai numatyta, kad šios teisės normos taikymas priklauso nuo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybės. Taigi ANK 34 straipsnio 5 dalį pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje taikė netinkamai, kadangi jos taikymas nėra siejamas su kokių nors ypatingų ir išskirtinių aplinkybių nustatymu. Aptariama teisės norma gali būti taikoma atsižvelgiant į administracinio nusižengimo pavojingumą, patį nusižengimą padariusį asmenį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir kitas šioje teisės normoje išvardytas aplinkybes.

4.3. Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad priežastys, dėl kurių administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, negali būti pagrindas skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę. Dar daugiau – kuo teisės vairuoti transporto priemones turėjimo poreikis svarbesnis, tuo labiau asmuo turi susilaikyti nuo administracinių nusižengimų, lemiančių teisės vairuoti transporto priemones praradimą, padarymo. Vis tik sutikti su tuo pagrindo nėra, kadangi, apelianto teigimu, neteisinga, jog, esant didesniam teisės vairuoti transporto priemones poreikiui, galimybės sutrumpinti jos atėmimo terminą mažėja. Tai iš esmės prieštarauja administracinio poveikio priemonės proporcingumo principui, kuris ypač aktualus šiuo atveju. Nors apelianto padaryta veika yra formalios sudėties, tačiau faktiškai jis ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė daugiau dėl neatsargumo, o ne dėl tyčios, t. y. jis tiesiog klydo dėl savo būklės, o ne tiksliai žinojo, kad yra būtent tiek neblaivus kadangi alkoholį vartojo tik vakare, o vairavo ryte. Esant tokiai apelianto kaltės formai, į pasekmes, kylančias netekus teisės vairuoti transporto priemonių, turėtų būti atsižvelgiama kaip tik daugiau, nei įprasta.

4.4. Apeliantas pažymi, kad aukštesnės instancijos teismuose yra išaiškinta, kad „vien neigiamas pasekmių poveikis asmens kasdieninei buičiai, darbui ar šeimos interesams savaime negali būti pagrindas skirti švelnesnę nei įstatymas numato nuobaudą, neštai yra natūrali asmens neteisėto elgesio pasekmė ir darydamas nusižengimą asmuo prisiima atsakomybę už tokių pasekmių atsiradimą. Tačiau aukštesnysis teismas taip pat pažymi, jog kiekvienu atveju šios pasekmės turi būti įvertintos individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Be to, jos turi būti įvertinamos tiek neigiamo poveikio apimtimi, tiek ir proporcingumo su konkrečia padaryta veika santykyje“ (Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-435-397/2018). Šiuo atveju skundžiamos nutarties turinys atspindi, kad pasekmės, kurios kyla konkrečiai apeliantui netekus teisės vairuoti, nei atsižvelgiant į veikos pavojingumą, nei į neigiamo poveikio apimtį nebuvo įvertintos. Skundžiama nutartimi tik bendro pobūdžio teiginiais pasisakyta, kad apelianto patiriami nepatogumai yra adekvatūs. Pirmosios instancijos teismui to nepadarius, galima teigti, kad bylos esmė nėra atskleista, ir vien tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį, kadangi, kaip nurodoma teismų praktikoje, „ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusižengimą, sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę“ (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. ATP-131-211/2016, Nr. ATP-39-135/2016 ir kt.).

4.5. Be to, pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino, ar administracinės nuobaudos tikslai būtų pasiekti ne panaikinus skundžiamą nutarimo dalį, o jį tik pakeitus, t. y. paskyrus bent mėnesiu trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Skunde nurodyta, kad, sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo, būtina įvertinti tikimybę, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis byloje Nr. N-62-509-08). Administracinės nuobaudos paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas nevertino nė vieno iš šių punktų, t. y. nevertino, ar juose aprašyti administracinės nuobaudos tikslai būtų pasiekti tuo atveju, jei administracinio poveikio priemonė būtų bent pakeista.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į O. Č. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veikos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartį.

Motyvuojamoji dalis

6. Apeliacinis skundas netenkintinas.

7. Iš apeliacinio skundo matyti, kad ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir administracinėn atsakomybėn patraukto O. Č. kaltės nėra, pats O. Č. neneigia padaręs ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, savo kaltę pripažįsta, todėl skundą nagrinėjantis teismas dėl jo kaltės nepasisako. Skunde keliamas O. Č. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas – nesutinkama su apylinkės teismo sprendimu netaikyti O. Č. ANK 34 straipsnio 5 dalies ir netrumpinti paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino.

8. ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

9. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.).

10. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

11. Nors sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog ANK 34 straipsnio 5 dalyje pažodžiui nenurodoma, jog konkrečiu atveju, norint taikyti šio straipsnio nuostatas, byloje privaloma nustatyti išskirtines aplinkybes, tačiau taip pat akivaizdu, kad šios aplinkybės negali būti įprastos ir būdingos daugeliui bylų, kadangi tokiu atveju ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, o tai iš esmės neatitiktų įstatymų leidėjo valios ir tikslų, kurių buvo siekiama įtvirtinant teisinį reglamentavimą, numatantį, jog už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė už kelių transporto priemonių vairavimą esant apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuotojo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, yra numatyta Baudžiamajame kodekse, todėl akivaizdu, kad įstatymų leidėjas griežtina atsakomybę už neblaivių transporto priemonių vairuotojų daromus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, keliančius itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, nes yra siekiama didinti eismo saugumą, užkirsti kelią eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Aptariamu atveju A. V. buvo nustatytas 1,23 promilės girtumas (pritaikius paklaidą). Todėl aplinkybėmis, leidžiančiomis taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį, teismų praktikoje pripažįstamas veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas nusižengimą padariusio asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

12. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad O. Č. padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų: vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, tokiu savo elgesiu sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik dėl laimingo atsitiktinumo išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Tiek Institucija, priimdama nutarimą, tiek teismas, nagrinėdamas O. Č. skundą, be abejonės atsižvelgė į O. Č. nurodytas aplinkybes, kad jis turi darbą ir jo pareigos yra susijusios su transporto priemonių vairavimu, jis mokosi (duomenys neskelbtini) verslo kolegijoje, rūpinasi senyvo amžiaus močiute, gyvenančia kitoje apskrityje, taip pat įvertino O. Č. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir šioms aplinkybėms suteikė pakankamai didelę reikšmę, kadangi jam paskyrė minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą ir minimalią administracinio poveikio priemonę. Tokios švelnios pažeidėjui taikytos sankcijos atskleidžia, jog skiriant nuobaudą buvo pakankamai atsižvelgta tiek į pažeidėjo asmenybę, tiek ir į jo padaryto pažeidimo pavojingumą. Apeliantas ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymą sieja daugiausia su teisės vairuoti transporto priemones reikalingumu darbe bei vykimu į darbo vietą ir į paskaitas iš savo gyvenamosios vietos, tačiau vien teisės vairuoti reikalingumas atliekant darbo funkcijas negali būti laikoma pakankamu pagrindu, kad būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo.

13. Nagrinėjamu atveju pripažinta tik viena apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaip matyti iš apeliacinio skundo motyvų, apelianto manymu, jam turėjo būti nustatyta ir kita jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte, t. y. kad jis sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose. Tokį prašymą apeliantas buvo nurodęs ir savo skunde pirmosios instancijos teismui, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje dėl šio skundo argumento nepasisakė, tik pažymėjo, jog byloje nustatyta viena apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo O. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti jo sutikimą dalyvauti ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytose programose. ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kai asmuo sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose). Tačiau, pagal ANK 30 straipsnio 4 dalį, ši priemonė gali būti skiriama tik kai ji numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Nagrinėjamu atveju ANK 422 straipsnyje nėra numatyta galimybė asmeniui, padariusiam šį administracinį nusižengimą, skirti tokio pobūdžio administracinio poveikio priemonę, todėl nepriklausomai nuo to, ar O. Č. sutinka ar nesutinka su tokios administracinio poveikio priemonės taikymu, ji vis tiek negali būti jam skiriama. Taigi sutikimas, kad O. Č. būtų skiriama administracinio poveikio priemonė, numatyta ANK 30 straipsnyje, šiuo atveju nelengvina jo atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą.

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju negalima konstatuoti ir padaryto administracinio nusižengimo mažareikšmiškumo ar nedidelio pavojingumo. Vien tai, kad O. Č., būdamas neblaivus, važiavo teritorijoje, kurioje transporto priemonės važiavo labai lėtai dėl didelio jų kiekio, eismas vyko tiki viena kryptimi, transporto priemonės važiavo kolona, iš priešpriešinės eismo juostos automobilių nebuvo, nepadarė ir kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų – buvo įsijungęs šviesas, transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga (šios aplinkybės akcentuojamos apelianto skunde apylinkės instancijos teismui dėl Institucijos nutarimo), savaime nereiškia, jog savo neteisėtais veiksmais pažeidėjas nekėlė didelio pavojaus nei jo, nei kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir netgi gyvybei. Pažymėtina, jog O. Č. jam inkriminuotus veiksmus atliko dienos metu, pats pripažįsta, kad eismas buvo intensyvus, nes buvo daug transporto priemonių, važiuojančių iš festivalio. Be to, pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis – 1,04 promilės beveik dvigubai viršijo ribą, nuo kurios asmeniui yra draudžiama vairuoti transporto priemones (0,40 promiles). Taigi, akivaizdu, jog tik dėl atsitiktinumo buvo išvengta rimtesnių neatsakingo ir lengvabūdiško O. Č. elgesio pasekmių. Nagrinėjamu atveju apelianto vertinimas, kad jo veiksmai, vertinant juos erdvės ir laiko aspektu, neva yra saugesni ir nesukelia didelio pavojaus kitiems eismo dalyviams, parodo, kad O. Č. tinkamai neįvertina šio administracinio nusižengimo pavojingumo, stengiasi jį minimalizuoti, savo elgesį (vairavimą esant neblaiviam) bando racionalizuoti ir pateisinti nelogiškais argumentais – neva važiavimas leistinu greičiu dienos metu automobilių kolonoje yra mažiau pavojingas. Ši aplinkybė tik dar kartą patvirtina, jog O. Č., be paskirtos administracinės nuobaudos, turi būti skiriama ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas, kad jis suprastų savo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir daugiau nebesėstų prie vairo būdamas neblaivus. Be to, tai, kad apeliantas bando iš dalies pateisinti padarytą itin šiurkštų administracinį nusižengimą, nurodydamas, kad jis alkoholį vartojo iš vakaro, vairavo transporto priemonę, nes jautėsi blaivus, nepadarė kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, iš esmės parodo, kad jis savo elgesio kritiškai nevertina ir realiai jo pasekmių nesupranta. Nors O. Č. nurodo, kad administracinį nusižengimą jis padarė dėl neatsargumo, t. y. nesijautė esantis neblaivus, nes alkoholį vartojo iš vakaro, manė, kad vairuoti gali, tačiau šie argumentai padaryto nusižengimo pavojingumo ar O. Č. kaltės nemažina. Atkreiptinas dėmesys, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, o vien tas faktas, kad O. Č. nusprendė vairuoti automobilį neįsitikinęs savo būsena (įvertinus dar ir nustatytą neblaivumo laipsnį (1,04 promilės), kuris šiuo atveju yra pakankamai didelis – daugiau nei du kartus viršija leistiną normą), įrodo tai, jog administracinį nusižengimą O. Č. padarė tyčia. Apelianto argumentai, jog prieš vairuodamas jis manė, kad vairuoti gali, o paskirta nuobauda – per griežta, parodo tai, kad O. Č. nevertina savo veiksmų kaip ypatingai pavojingų, keliančių grėsmę ne tik jam, bet ir kitų asmenų saugumui, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog, nepaskyrus administracinio poveikio priemonės ar sutrumpinus jos terminą, administracinės nuobaudos tikslai pasiekti nebus. Todėl dar labiau švelninti jo administracinę atsakomybę ne tik būtų nepagrįsta, tai prieštarautų ir ANK 22 straipsnyje numatytai administracinės nuobaudos paskirčiai bei teisingumo ir proporcingumo principams.

15. Apygardos teismo nuomone, išskirtinai teigiamai negali būti vertinama ir O. Č. asmenybė. Nors jis turi darbą, studijuoja kolegijoje, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog šioje byloje jam inkriminuotą administracinį nusižengimą jis padarė turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą už tai, kad paliko stovėti automobilį neleistinoje vietoje. Nors prieš tai padarytas teisės pažeidimas savo pavojingumo pobūdžiu neabejotinai skiriasi nuo ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, tačiau abiem atvejais apeliantas buvo nubaustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, pažeidimai padaryti kelių mėnesių laikotarpiu, anksčiau O. Č. buvo skirtos kelios administracinės nuobaudos už nustatyto greičio viršijimą. Aptartos aplinkybės rodo, kad 2019 m. rugpjūčio 18 d. O. Č. padarytas administracinis nusižengimas nėra atsitiktinio pobūdžio, todėl skundą nagrinėjantis teismas neturi jokio pagrindo vertinti O. Č. asmenybės kaip išimtinai teigiamos.

16. Skunde dėl Institucijos nutarimo apeliantas pažymėjo, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga siekiant aplankyti kitoje apskrityje gyvenančią močiutę, kuri dėl senyvo amžiaus nėra savarankiška ir kuriai reikia pagalbos kasdienėje buityje. Tačiau iš O. Č. apylinkės teismui kartu su skundu dėl Institucijos nutarimo pateiktų dokumentų – O. Č. ir jo tėvo gimimo liudijimų nėra aišku, nei kur gyvena O. Č. močiutė, nei koks jos amžius, nėra jokių duomenų apie tai, kad jai būtų nustatytas koks nors specialiųjų poreikių lygis, dėl ko ji negalėtų savimi pasirūpinti, taip pat nėra jokių duomenų, kad iki O. Č. močiutės gyvenamosios vietos nebūtų galimybės nuvykti viešuoju transportu. Jokių kitų aplinkybių, kurios lemtų teisės vairuoti transporto priemones poreikį, apeliantas nenurodė nei skunde dėl Institucijos nutarimo, nei skunde apygardos teismui, tokių aplinkybių savo iniciatyva taip pat nenustatė ir skundą nagrinėjantis teismas. Pažymėtina, kad asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Akivaizdu, kad tiek baudos paskyrimas, tiek teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pakeis įprastą O. Č. asmeninį bei visuomeninį gyvenimą, jo šeimos gyvenimą ir pan., tačiau tai yra neišvengiamos paskirtos nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas pats pažeidėjas.

17. O. Č. skirta minimali ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta bauda ir minimaliam laikotarpiui taikyta ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė ir taip yra itin švelnios, jos atitinka O. Č. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nėra duomenų, kurie rodytų pažeidimo ar pažeidėjo asmenybės išskirtinumą, nustatyta tik viena O. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), byloje ištirti duomenys ir nustatytos aplinkybės neleidžia teigti, jog pažeidėjo asmenybė rodo neeilinį jo ir jo padarytos veikos nepavojingumą. Konstatuotina, kad skunde nurodytos aplinkybės neįrodo, kad O. Č. skirtos administracinio poveikio priemonės taikymas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, kadangi nagrinėjamu atveju visuomenės interesas gali būti užtikrintas tik taikant ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonę (visos apimties).

18. Įvertinus anksčiau aptartus duomenis daroma išvada, kad nėra pagrindo keisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartį ar Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio specialistės 2019 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą, todėl O. Č. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. spalio 8 d. nutartį nepakeistą ir O. Č. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Eduardas Maškevičius