Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-02-05 · Administracinė byla Nr. I-246-583/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-02-05Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-11-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-02-05
Bylos Nr.
I-246-583/2018
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01258-2017-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė
Pareiškėjas
A. G.
Atsakovas
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo
R. M.
Advokatai
Aida Urbonavičienė
Administracinė byla Nr. I-246-583/2018Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01258-2017-1Procesinio sprendimo kategorija 41; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 5 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės,

sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,

dalyvaujant pareiškėjui A. G., pareiškėjo atstovei advokatei Aidai Urbonavičienei, atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovėms Jolantai Jasiutienei ir Vaidilutei Stalmokienei, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. M.,

2018 m. sausio 16 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. M. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. G, (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi skundu į teismą prašydamas panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė) direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 30 d. įsakymą Nr. AD1-2154 „Dėl įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą“ (toliau – ir skundžiamas įsakymas), kuriuo buvo įrašytas į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl piktnaudžiavimo alkoholiu. Skundžiamas įsakymas priimtas remiantis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2017 m. rugpjūčio 25 d. teikimu Nr. VS-4943.

Pareiškėjas teigia, jog skundžiamas įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kadangi jis priimtas tik remiantis trečiojo suinteresuoto asmens R. M. (toliau – ir suinteresuotas asmuo) pareiškimu, nepatikrinus ir nenustačius objektyvių aplinkybių dėl jo piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais. Nurodo, kad R. M. ir jis yra nepilnamečio R. M. tėvai. Santuoka tarp jų nebuvo sudaryta. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-1419-769/2015, sūnaus R. M. gyvenamoji vieta nustatyta su juo. Pažymi, jog jo santykiai su R. M. yra konfliktiški, ji Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 8 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-132-972/2016, pripažinta kalta dėl jam sukelto fizinio skausmo, todėl Skyrius vertindamas suinteresuoto asmens pareiškimus privalėjo elgtis itin atidžiai bei kritiškai.

Teigia, kad susipažinęs su skundžiamu įsakymu, 2017 m. rugsėjo 19 d. kreipėsi į Skyrių siekdamas išsiaiškinti kokiais duomenimis remiantis buvo konstatuota, kad jis piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais ir kokiu pagrindu priimtas sprendimas surašyti 2017 m. rugpjūčio 25 d. teikimą. Skyrius 2017 m. rugsėjo 22 d. atsakyme prašomos informacijos nepateikė. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. A1-212, patvirtinto Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos savivaldybės vaikų teisių apsaugos tarnyboje (skyriuje) tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 6.8 punktas numato, kad vienas iš atvejų, kada šeima įrašoma į socialinės rizikos šeimų apskaitą, kai nustatomi nuolatiniai tėvų girtavimo atvejai. Pareiškėjo nuomone įvertinus nurodytą teisinį reguliavimą būtina nustatyti dažno ir pastovaus girtavimo atvejus, o ne pavienius atvejus. Akcentuoja, jog alkoholinius gėrimus vartoja labai retai – iki 4 kartų per metus ir jais nepiktnaudžiauja.

Skyrius netinkamai vykdė Aprašo 6 punkto reikalavimus, kadangi susipažinęs su suinteresuoto asmens pateikta informacija neaplankė pareiškėjo bei nesurašė nustatytos formos aplankymo akto, todėl nesurinkus visos informacijos Skyrius neturėjo galimybės tinkamai nustatyti vaiko teisių ir interesų pažeidimų šeimoje buvimo ar nebuvimo fakto. Remiantis šiomis ir kitomis skunde išdėstytomis aplinkybėmis pareiškėjas prašo teismą pripažinti skundžiamą įsakymą nepagrįstu, neteisėtu ir jį panaikinti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. G. nurodė, jog skundą palaiko jame išdėstytų argumentų pagrindu, prašo jį tenkinti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokatė Aida Urbonavičienė nurodė, kad skundą palaiko, prašo jį tenkinti. Pabrėžia, kad skundžiamas įsakymas priimtas tik vadovaujantis R. M. pranešime nurodytomis aplinkybėmis, neatsižvelgiant į jos asmenybę apibūdinančius duomenis, kurie Skyriui turėjo būti žinomi. Akcentuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų leidžiančių teigti, jog pareiškėjas piktnaudžiauja alkoholiu.

Atsiliepimas

Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su juo nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog nagrinėjamu atveju 2017 m. rugpjūčio 16 d. iš R. M. motinos R. M. gautas pranešimas apie girtaujantį vaiko tėvą A. G. Skyriui taip pat buvo pateikta vaizdinė medžiaga, kurioje užfiksuotas miegantis ir galimai neblaivus pareiškėjas. Vaiko motinos teigimu ji 2017 m. rugpjūčio 11 d. ketindama susitikti su sūnumi atvyko į pareiškėjo gyvenamąją vietą ir joje rado neblaivų pareiškėją bei išsigandusi sūnų. Sūnų išsivedė ir jį palikusi saugioje aplinkoje, grįžo pasiimti vaiko daiktų bei užfiksuoti situaciją, kokioje aplinkoje buvo sūnus. R. M. teigimu, pareiškėjas girtavo nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d. iki 2017 m. rugpjūčio 16 d. R. M. tėvui buvo grąžintas 2017 m. rugpjūčio 23 d., kadangi teismo sprendimu jo gyvenamoji vieta nustatyta su pareiškėju. Skyriaus specialistė pagal gautą informaciją 2017 m. rugpjūčio 17 d. nuvyko į pareiškėjo gyvenamąją vietą, tačiau buto durų niekas neatidarė, todėl pašto dėžutėje paliktas kvietimas pareiškėjui 2017 m. rugpjūčio 18 d. atvykti į Skyrių, tačiau jis kvietime nurodytu laiku į Skyrių neatvyko, nereagavo į telefono skambučius.

Atsakovas taip pat akcentuoja, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 18 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. R. M. ir A. G. šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, dėl socialinių įgūdžių stokos. Socialiniams darbuotojams lankantis šeimoje, buvo fiksuojami girtavimo atvejai, iš šeimos paimtas vaikas. Pareiškėjui pakeitus gyvenimo būdą, administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. AD1-1717 jis išbrauktas iš apskaitos. Pažymi, kad šeima Skyriui gerai žinoma, abu sugyventiniai gyvendami kartu vartojo alkoholį, todėl gautas pranešimas apie pareiškėjo girtavimą nesukėlė abejonių. Pareiškėjas pats neneigia, kad užfiksuotu atveju alkoholį vartojo kartu su R. M..

Skyriaus nuomone, pareiškėjo teiginiai, jog skundžiamas įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų yra nepagrįsti. Atkreipia dėmesį, kad sąvoka nuolatinis girtavimas yra vertinamojo pobūdžio. R. M. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams pateiktuose paaiškinimuose nurodyta, kad pareiškėjas girtavo penkias dienas iš eilės, tai gali būti vertinama kaip nuolatinis girtavimas. Pažymi, jog šeimos įrašymas į rizikos šeimų, auginančius vaikus, sąrašą nėra poveikio priemonė, tai pagrindas teikti šeimai pagalbą bei socialines paslaugas.

Šalies argumentai

Atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovė Vaidilutė Stalmokienė teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad buvo nustatyti faktai, kad Skyriaus darbuotoja V. J. artimai bendravo su pareiškėju ir ji perspėjo pareiškėją, kad atvyko į jo gyvenamąją vietą Skyriaus specialistės patikrinti gautos informacijos apie jo girtavimą. Dėl to pareiškėjas neatidarė buto durų, neįsileido Skyriaus darbuotojų, dėl ko betarpiškai nebuvo užfiksuota jo būklė, surašytas šeimos aplankymo. Nesant galimybės pateikti į butą nutarta nekviesti policijos pareigūnų, kadangi ir policijos pareigūnai neturi teisės per prievartą patekti į asmens privačią nuosavybę, juolab, kad mažametis vaikas buvo motinos žinioje.

Atsiliepimas

Atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovė Jolanta Jasiutienė teismo posėdžio metu teigė, kad su pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu trečiasis suinteresuotas asmuo R. M. nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad fotografijos, kurios 2017 m. rugpjūčio 16 d. pareiškimu pateiktos Skyriui buvo padarytos pareiškėjo nuomojame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda būtent tą pačią dieną kai ji pasiėmė sūnų. Nurodo, kad atvykus niekas nedarė buto durų, o sūnus išgirdęs mamos balsą jas atidarė ir išvydo tokį vaizdą. R. M. nurodė, kad mažametis sūnus tokią tėvo būklę suvokė kaip susirgimą ir jai paaiškino, kad tėtis jau kelintą dieną serga.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kyla dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. AD1-2154 „Dėl įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą“ (b. l. 9), kurio pareiškėjas įrašytas į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, teisėtumo ir pagrįstumo. Skundžiamas įsakymas priimtas vadovaujantis Aprašo 5 punktu, atsižvelgiant į Skyriaus 2017 m. rugpjūčio 25 d. teikime Nr. VS-4943 išdėstytas aplinkybes (b. l. 59).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas ir Aprašas. Socialinių paslaugų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje (akto redakcija galiojusi nuo 2017 01 01 iki 2018 01 01) pateiktas socialinės rizikos šeimos apibrėžimas, numatantis, kad socialinės rizikos šeima yra šeima, kurioje auga vaikų iki 18 metų ir kurioje bent vienas iš tėvų piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra priklausomas nuo azartinių lošimų, dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti vaikų, naudoja prieš juos psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, gaunamą valstybės paramą panaudoja ne šeimos interesams ir todėl iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui. Socialinės rizikos šeimai priskiriama ir šeima, kurios vaikui įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta laikinoji globa (rūpyba).

Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, įrašymo į apskaitą, išbraukimo iš apskaitos ir apskaitos duomenų tvarkymo, naudojimo ir saugojimo tvarką savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyboje reglamentuoja Aprašo nuostatos, kurių 5 punkte numatyta, jog šeima įrašoma į apskaitą savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Vaikų teisių apsaugos tarnybos teikimu. Pagal Aprašo 6 punktą Skyriaus darbuotojai aplanko šeimas, auginančias vaikus, surašo šeimos aplankymo aktą, jeigu gavo rašytinę ar žodinę informaciją iš Aprašo 6.1 - 6.8 šaltinių. Šiuo konkrečiu atveju 2017 m. rugpjūčio 16 d. Skyriui buvo pateiktas vaiko motinos R. M. pareiškimas dėl vaiko nepriežiūros ir A. G. piktnaudžiavimo alkoholiu (b.l.92-93; 100-109). Pagal Aprašo 6.8 punktą vienu iš informacijos šaltinių ir teisine prielaida Skyriaus darbuotojams aplankyti šeimą yra asmenų (pačių vaikų, vieno iš sutuoktinių, kaimynų, giminaičių, kitų asmenų) pranešimai apie jiems žinomus nesirūpinimo vaikais, smurto prieš vaikus, nuolatinio tėvų girtavimo atvejus, apie alkstančius, apleistus, be tėvų priežiūros nuolat paliekamus vaikus, apie valstybės šeimai ir vaikams skirtos paramos naudojimą ne pagal paskirtį. Taigi įvardijamas trečiojo asmens pranešimas yra pakankama teisine prielaida Skyriui imtis veiksmų nustatant aplinkybes ar nėra pažeidžiami vaiko interesai. Skyrius įvertina ir išanalizuoja gautą informaciją apie šeimą ir, jei reikia, išklauso šeimos narių bei kitų asmenų paaiškinimus (Aprašo 7 punktas). Vaiko teisių apsaugos tarnyba įvertinusi visą surinktą informaciją apie šeimą ir nustačiusi vaiko teisių ir interesų pažeidimus šeimoje, teikia direktoriui įsakymo dėl šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų apskaitą projektą (Aprašo 8 punktas). Įvertinus aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą konstatuotina, jog sprendimas įrašyti šeimą į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą gali būti priimamas esant Skyriaus teikimui, turint duomenų apie socialinės rizikos veiksnius, dėl kurių iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymui bei saugumui ir jis priimamas atsižvelgiant išskirtinai tik į vaiko interesus.

Iš administracinėje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 6 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-1419-769/2015 (b. l. 11-15) nepilnamečio R. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su A. G. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-29-524/2016 (b. l. 16-19), pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliktas nepakeistas ir įsiteisėjo. Nagrinėjant šią administracinę bylą tiek pareiškėjas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo R. M., nurodė, kad nustačius nepilnamečio R. M. gyvenamąją vietą su tėvu, bendravimo su vaiku tvarka nėra nustatyta.

R. M. 2017 m. rugpjūčio 16 d. kreipėsi į Skyrių pareiškimu (b. l. (b.l.92-93; 100-109), nurodydama, kad A. G. nuo 2017-08-08 girtuokliauja mažamečio sūnaus akivaizdoje ir jam talkina vaikų teisių apsaugos skyriaus inspektorė V. J. (taip tekste). Pareiškime nurodoma ir tai, jog pridedami du įrašyti diskai su įrodymais, ką sūnus turėjo patirti (taip tekste). Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta K. V. (b. l. 141, apklausa 15:54:19), kuriai rezoliucija buvo pavestas pareiškimo tyrimas, patvirtino, kad byloje pateiktos fotografijos (b. l. 100-109) buvo teikiamos su 2017 m. rugpjūčio 16 d. pareiškimu ir jose užfiksuotas pareiškėjas bei gyvenamasis būstas, kuriame su pareiškėju gyveno nepilnametis sūnus R. M.. Teisminio nagrinėjimo metu dėl fotografijose užfiksuotų objektų autentiškumo ginčo nekyla, tačiau pareiškėjo teigimu R. M. atvykdama pas jį atsinešė alkoholio ir jis buvo išprovokuotas išgerti taurelę alkoholio. Mano, kad buvo tikslingai apnuodytas, nes nuo tokio kiekio alkoholio jis tokios būklės negalėjo būti. Tačiau teismui nėra teikiami jokie faktiniai duomenys apie pareiškėjo sveikatos būklę iš gydymo įstaigų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas iš vis kreipėsi dėl sveikatos sutrikimų, ar buvo indikacijų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog jo būklė galėjo būti sąlygota medikamentinio apnuodijimo.

Pareiškėjos pareiškimo tyrimas rezoliucija pavestas K. V., kuri teisminio nagrinėjimo metu apklausta liudytoja nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 17 d. Skyriaus specialistės, norėdamos išsiaiškinti situaciją nuvyko į A. G. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Klaipėda, tačiau į butą niekas neįsileido. Liudytoja nurodė, kad siekiant patikslinti A. G. gyvenamąją vietą buvo skambinama į Skyrių. Tuo metu vaikų teisių apsaugos tarnybos skyriuje buvo ir vyr. specialistė V. J., kuri kalbėdamasi su vyr. specialiste V. L., patikslino A. G. gyvenamosios vietos adresą. Liudytoja nurodė, kad V. J. neneigė, kad po šio skambučio vyko pokalbis su A. G., kuris siekė išsiaiškinti ar prie buto durų yra atvykusi V. J. V. J. šio pokalbio metu informavo A. G., kad yra atvykusios vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistės, kurios siekia patekti į butą ir užfiksuoti jo būklę, apžiūrėti patalpas, todėl jų neįleido. Liudytoja nurodė, kad nepavykus patekti į butą, A. G. paliktas pakvietimas 2017 m. rugpjūčio 18 d. 13:30 val. atvykti į Skyrių, tačiau jis į Skyrių neatvyko, telefonu su juo susisiekti taip pat nepavyko. A. G. į Skyrių telefonu kreipėsi tik 2017 m. rugpjūčio 21 d., nurodydamas, kad R. M. yra neblaivi ir neatiduoda jam vaiko. Šias aplinkybes liudytoja yra nurodžiusi ir 2017 m. rugpjūčio 24 d. tarnybiniame pranešime Nr. VT11-726 (b.l.90).

2017 m. rugpjūčio 22 d. paaiškinime Vaiko teisių apsaugos skyriui A. G. (b. l. 78-79) nurodė, kad su R. M. buvo bendrai sutarę, kad ji apie savaitę gali pabūti su sūnumi. Paaiškinime taip pat teigiama, kad abu išgėrė alkoholio ir jo teigimu R. M. jį apiplėšė. Atėjus laikui grąžinti sūnų, ji to nepadarė. 2017 m. rugpjūčio 25 d. pareiškime E. G. nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 22 d. sūnus iš R. M. paimtas su policijos pagalba (b.l.76).

Byloje taip pat nustatyta, kad R. M. 2017 m. rugpjūčio 17 d. pateikė skundą ikiteisminio tyrimo institucijai, kuri 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 63-66). Šiame nutarime nurodyta, kad apklausiant R. G. pastarasis nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 12 d. pas jį atėjo R. M. ir atsinešė butelį degtinės, kurį kartu išgėrė. Sutarė, kad R. M. pasiims sūnų trims dienoms, kol ji nedirbs ir sūnų išsivedė. Nutarime cituojant mažamečio R. M. apklausos turinį nurodyta, kad jis paaiškino, jog vieną dieną, kai tėtis sirgo, pas juos atėjo mama, jie kartu sėdėjo, o paskui tėtis užmigo ir mama jį pasiėmė (b.l.63).

Iš 2017 m. rugpjūčio 17 d. Vaikų teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistės A. V. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad į Skyrių paskambino Klaipėdos lopšelio - darželio „Berželis“ direktorė pranešdama, kad į įstaigą atvyko R. M. mama R. M., kuri buvo galimai neblaivi ir pasiėmusi vaiko drabužėlius pareiškė, kad sūnus daugiau darželio nelankys (b.l.91). Pranešėja nurodė, kad darbuotojams neramu ar R. M. išėjusi iš įstaigos negirtaus ir pasirūpins vaiku. Kaip nurodyta 2017 m. rugpjūčio 24 d. K. V. tarnybiniame pranešime (b.l.90), gavus šį pranešimą, buvo kreiptasi į policiją, kad R. M. būtų patikrinta vakare.

Iš byloje surinktos medžiagos nustatyta, kad A. G. į Skyrių dėl sūnaus susigrąžinimo kreipėsi tik 2017 m. rugpjūčio 21 d. ir sūnus jam perduotas 2017 m. rugpjūčio 23 d. (b. l. 89). Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK-ojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas D. J. tarnybiniame pranešime (b.l.88), kuriame užfiksuota vaiko perdavimo procedūra, nurodė, kad gavus pranešimą jog neblaivi motina neprižiūri mažamečio vaiko, nuvykta (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kur atvyko ir vaiko tėvas A. G. Vaiko perdavimo tėvui metu tarp suaugusiųjų kilo konfliktas, vaiko akivaizdoje buvo šaukiama, vaikas buvo išsigandęs ir susijaudinęs. Situacijai nesisprendžiant buvo susisiekta su vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja, kuri nurodė, kad vaikas turi būti su tėvu. Vaikui apsiraminus, jis buvo perduotas tėvui ir tai fiksuota akte (b. l. 88).

Aukščiau įvardijamų faktinių aplinkybių pagrindu Skyrius 2017 m. rugpjūčio 25 d. teikimu Nr. VS-4943 „Dėl A. šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų auginančių vaikus, apskaitą“ administracijos direktoriui teikė siūlymą A. G. šeimą įrašyti į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais. 2017 m. rugpjūčio 30 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-2451 A. G. įrašytas į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą.

Kaip jau paminėta šiame teismo sprendime, Socialinių paslaugų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad socialinės rizikos šeima gali būti pripažįstama šeima, kurioje auga vaikų iki 18 metų ir kurioje bent vienas iš tėvų piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis yra priklausomas nuo azartinių lošimų, dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti vaikų, naudoja prieš juos psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, gaunamą valstybės paramą panaudoja ne šeimos interesams ir todėl iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas skundžiamu įsakymu yra įrašytas į Socialinės rizikos šeimų sąrašą dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais.

Pareiškėjas skunde pažymi, jog Skyrius gavęs informaciją, apie galimą jo girtavimą nepatikrino gautų duomenų patikimumo, neaplankė šeimos, todėl nesurašė šeimos aplankymo akto, kaip to reikalauja Aprašo 6 punktas. Bylos medžiaga, o taip pat liudytojos K. V. parodymais teismo posėdžio metu nustatyta, jog 2017 m. rugpjūčio 17 d. nepavykus patekti į pareiškėjo butą, jam pašto dėžutėje paliktas kvietimas 2017 m. rugpjūčio 18 d. atvykti pokalbiui į Skyrių, tačiau pareiškėjas kvietimą ignoravo ir į Skyrių neatvyko. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta ir kita reikšminga aplinkybė, kad A. G. ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistę V. J. sieja artimi asmeniniai santykiai, kurių egzistavimo nei A. G., nei V. J. neneigė. Šias aplinkybes patvirtina ir 2017 m. spalio 24 d. Vaikų teisių apsaugos skyriaus tarnybinis pranešimas dėl skyriuje vykusio susirinkimo (b.l.53). Liudytoja K. V. taip pat nurodė, kad V. J. informavo A. G. apie tai, kad yra atvykusios vaikų teisių skyriaus specialistės ir siekia atlikti patikrinimą, todėl jis jų neįsileido į butą, tuo užkirto galimybę patikrinti jo būklę, atlikti vaiko gyvenamosios aplinkos patikrinimą, tuo pačiu surašyti ir šeimos aplankymo aktą. Įvertinus tai konstatuotina, kad aukščiau paminėtos aplinkybės sąlygojo, jog šeimos aplankymo aktas nebuvo surašytas, kita vertus šio akto nesurašymas nėra besąlyginis pagrindas konstatuoti, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius neturėto teisinio pagrindo surašyti teikimo dėl A. G. šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą. Pažymėtina ir tai, kad Apraše taipogi nėra imperatyviai nurodyta, jog savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnyba (skyrius), prieš priimdama sprendimą pateikti teikimą savivaldybės administracijos direktoriui, privalo išklausyti šeimos narių ar kitų asmenų paaiškinimus (Aprašo 7 punktas). Aprašo 7 punktas suteikia diskreciją pačiai institucijai nuspręsti ar konkrečiu atveju reikia, išklausyti šeimos narių bei kitų asmenų paaiškinimų. Iš teismo jau aptartų įrodymų akivaizdu, kad šeimos narių, ar pačių asmenų apklausa esant ginčo situacijai bei įvertinus asmenų, kurių valdžioje buvo vaikas elgesį, kuris darė neigiamą įtaką vaiko interesams, iš vis nebuvo tikslinga. Taigi Skyrius pagrįstai atsižvelgdamas į turimą informaciją 2017 m. rugpjūčio 25 d. pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui teikimą Nr. VS-4943 „Dėl A. G. šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą“ kuriuo pasiūlė įrašyti pareiškėjo šeimą į socialinės rizikos šeimų, auginančius vaikus, apskaitą dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais.

Analizuojant administracinėje byloje esančių rašytinių įrodymų, liudytojos paaiškinimų, visumą akivaizdu ir neginčytinai įrodyta, kad abu tėvai mažamečio vaiko akivaizdoje vartojo alkoholinius gėrimus, dėl ko mažametis vaikas buvo tokioje aplinkoje (tiek pas tėvą, tiek pas motiną), dėl kurios iškilo realus pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui. Pažymėtina ir tai, kad mažametis vaikas nuo 2017 m. rugpjūčio 12 d. buvo su motina, dėl kurios būklės dar 2017 m. rugpjūčio 17 d. lopšelio – darželio „Berželis direktorė kreipėsi į vaikų teisių apsaugos skyrių dėl jos galimybės pasirūpinti vaiku (b. l. 91). Tačiau pareiškėjas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, dėl vaiko susigrąžinimo kreipėsi tik 2017 m. rugpjūčio 21 d. Akcentuotina ir tai, kad iš bylos medžiagos ir liudytojos paaiškinimų nustatyta, jog pats pareiškėjas trukdė Vaikų teisių apsaugos tarnybai atlikti tyrimą, patikrinti jo būklę, nustatyti ar aplinka, kurioje auga vaikas yra saugi, nesiekė kuo skubiau vaiką grąžinti į jam saugią aplinką. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas faktines aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėjas neužtikrino gyvenamųjų sąlygų būtinų tinkamam mažamečio vaiko fiziniam, protiniam, doroviniam, dvasiniam vystymuisi.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, jog tokiais atvejais labai svarbu, kad nagrinėjant administracinį ginčą tinkamai įvertintas tikslas, kurio siekiama skundžiamu aktu. <...> šeimos įrašymas į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą, yra priimamas atsižvelgiant išskirtinai į vaiko interesus, nes įrašius į apskaitą, organizuojamas šeimos socialinių paslaugų poreikio nustatymas ir pagal nustatytą šeimos socialinių paslaugų poreikį skiriamos socialinės paslaugos vaikui ir šeimai (2015 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2529-502/2015). Nagrinėjamu atveju skundžiamu įsakymu buvo siekiama būtent tokių tikslų, todėl visuma aplinkybių, o ne vien alkoholio vartojimo faktas, lemia tokio įsakymo priėmimo būtinumą.

Pareiškėjas skunde teigia, jog skundžiamas įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-450/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-2124/2013 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad kiekviena valdžios institucija yra saistoma bendrųjų, inter alia, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Tai reiškia, jog atsakovas, nutaręs pareiškėjo šeimą įrašyti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, privalėjo tokį savo sprendimą tinkamai argumentuoti, ypač turėdamas omenyje aukštus žmogaus privataus gyvenimo apsaugos standartus ir ypatingą šios sferos pažeidžiamumą (žr pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-2124/2013; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje A-556-1898/2008 ir kt.).

Įvertinus Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. AD1-2154 „Dėl įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą“ turinį, teisėjų kolegija pripažįsta, jog minėtas individualus administracinis aktas iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus – yra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis ir pareiškėjas pagrįstai įrašytas į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Pažymėtina, kad šeimos įrašymas į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą nėra poveikio priemonė ar sankcija. Vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymo 18 straipsnio 8 punktu socialinės rizikos šeimai yra teikiamos socialinės paslaugos padedančios ugdyti suaugusių šeimos narių socialinius įgūdžius ir motyvaciją kurti saugią, sveiką ir darnią aplinką savo namuose, šeimoje, palaikyti socialinius ryšius su visuomene ir užtikrinti šeimoje augančių vaikų visapusį vystymąsi ir ugdymą

Teismas konstatuoja, kad vien aplinkybė, jog objektyvūs faktai, kurių pagrindu priimtas skundžiamas įsakymas, detalizuojami ir išsamiai pagrindžiami 2017 m. rugpjūčio 25 teikime Nr. VS-4943, kuris yra sudedamoji skundžiamo įsakymo dalis ir į kurį teikiama nuoroda skundžiamo įsakymo priambulėje, o ne pačiame skundžiamame 2017 m. rugpjūčio 30 d. įsakyme Nr. AD1-2154, savaime nedaro skundžiamo įsakymo nepagrįstu ir neteisėtu. Todėl pareiškėjo argumentai, kad skundžiamas įsakymas nemotyvuotas atmestini kaip nepagrįsti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y., savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius skundžiamo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. AD1-2154 „Dėl įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą“ neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. G. skundą atmesti kaip nepagristą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Remigijus ArminasLaimutė JokubauskaitėAušrelė Mažrimienė