Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2016-01-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-132-972/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-01-08
Bylos Nr.
1-132-972/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktorija Teišerskienė
Nukentėjusysis
A. G.
Kaltinamasis
R. M.
Advokatai
Alvydas Kvaščevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-132-972/2016Teisminio proceso Nr. 1-33-1-00522-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.2.4.8.3.; 2.3.6.4.5. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 8 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Teišerskienė,sekretoriaujant Svajonei Krakienei,dalyvaujant prokurorei Ritai Ušinskienei,ekspertui R. P.,nukentėjusiajam A. G.,gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), turinti vidurinį išsilavinimą, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ plataus profilio darbuotoja, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. smurtaudama šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą: ji 2014 m. kovo 26 d. apie 16.15 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto su sugyventiniu A. G. metu panaudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą, tai yra koja spyrė į sėklides, po to stūmė ir sudavė kelis smūgius į veidą, taip šeimos nariui – sugyventiniui A. G. sukeldama fizinį skausmą.

Be to, ji 2014 m. lapkričio 12 d. apie 07:20 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su sugyventiniu A. G. metu panaudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą, tai yra delnu ne mažiau kaip tris kartus sudavė jam į galvą, vieną iš tų kartų į kairę ausį, taip šeimos nariui – sugyventiniui A. G. sukeldama fizinį skausmą.

Kaltinamoji R. M. kalta padariusi nusikalstamas veikas prisipažino iš dalies. Dėl pirmosios veikos epizodo parodė, kad ji su vaiku tris dienas prieš 2014 m. kovo 26 d. buvo apsistojusi pas A. G. seserį, kadangi jis tris dienas gėrė ir neįsileido jų į namus. Grįžusi po trijų dienų namo, rado namus netvarkingus, A. G. grįžo tą dieną namo tik vakare, buvo girtas, parsinešė dar butelį degtinės, kurio negėrė, atsigulė miegoti kitame kambaryje. Vėliau kažkas jam paskambino, ir jis išėjo pro duris. Ji išėjo į balkoną pasižiūrėti, kur jis išėjo. Pamatė, kad lauke A. G. laukia moteris, su kuria jis nuėjo į savo automobilį. Ji išėjo pasižiūrėti į lauką, kas ta moteris. Priėjus prie automobilio, A. G. jos neprileido prie tos moters. Jis įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Supratusi, kad A. G. turi kitą moterį, labai susijaudino. Paskambino savo seseriai ir išsikvietė ją pas save. Atvykus seseriai, jos per visą naktį šnekėjosi, išgėrė A. G. parsineštą degtinės butelį, todėl kai jis grįžo ryte namo, ji dar buvo girta. A. G. grįžo namo su draugu. Ji buvo labai supykusi, todėl A. G. draugo neįsileido į namus. Kilo konfliktas, todėl A. G. iškvietė policiją. Pripažįsta, kad supykusi galėjo spirti A. G. į sėklides bei suduoti kelis smūgius į veidą. Po šio įvykio susitaikė, bandė išsaugoti šeimą. Dėl 2014 m. lapkričio 12 d. epizodo paaiškino, kad jai gavus palikimą po mamos mirties, A. G. nebeskyrė šeimai pinigų, netgi skolinosi iš jos pinigų, todėl ji kreipėsi į teismą prašydama priteisti vaikui išlaikymą. Sužinojęs apie tai A. G., ją su vaiku išvarė iš namų, pradėjo nešti daiktus iš namų. Įvykio rytą jis iš jos pareikalavo televizoriaus pulto. Ji pasakė A. G., kad kai jis grąžins jai skolą, tada ji atiduos televizoriaus pultą. Kilo žodinis konfliktas, A. G. pradėjo plūsti ją, spjaudyti jai į veidą. Iš kito kambario atbėgo vaikas, pradėjo prašyti, kad jie nebesibartų. Koridoriuje prie laukinių durų A. G. atsitūpė, apsikabino vaiką, tačiau žodinis konfliktas nesiliovė. Tik staiga A. G. atsistojo ir stovėdamas į ją atsukęs nugara koja jai spyrė į pilvo sritį ir vėl pritūpė prie vaiko. Ji sureaguodama į jo smūgį, stovėdama jam už nugaros sudavė vieną kartą dešine ranka jam per pakaušį, todėl iš inercijos A. G. kakta atsitrenkė į vaiko kaktą. Tada A. G. pašoko, spyrė jai į dešinį šoną, ranką ir užsidaręs kambaryje iškvietė policiją. Policijos pareigūnas nuėjo su A. G. į kambarį, ją apžiūrėjo policijos pareigūnė. Ji policijos pareigūnei papasakojo apie visą konfliktą, rodė sumuštas vietas. A. G. parašė policijai pareiškimą, todėl ji buvo išvežta į policijos komisariatą. Pati nerašė pareiškimo, kadangi jai to policijos pareigūnai nepasiūlė. Vakare grįžusi namo, pasiėmė vaiką ir nuvyko į Šeimos krizių centrą, kur ir apsistojo. Po kelių dienų pastebėjusi, kad jai sumuštose vietose išryškėjo kraujosruvos, kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl patirto smurto, tačiau jos pareiškimo pagrindu pradėtą ikiteisminį tyrimą nutraukė. Šiuo metu su A. G. nebebendrauja, gyvena A. G. priklausančiame bute. A. G. ją nuolat žemindavo, jai grasindavo, jis siekia su ja susidoroti. 2014 m. lapkričio 12 d. pirmą smūgį sudavė A. G., jis pirmas pradėjo konfliktą.

Nukentėjusysis A. G. parodė, kad 2014 m. kovo 26 d. grįžęs namo negalėjo įeiti į butą, kadangi iš jo R. M. buvo atėmusi buto raktus, todėl jis iškvietė policijos pareigūnus. Su policijos pareigūnų pagalba pateko į savo butą, pareigūnams išvykus, R. M. pradėjo daužyti indus. Dėl sukelto triukšmo išsigando vaikas, todėl jis paėmė vaiką ant rankų ir tuo momentu pajuto spyrį tarp kojų, suklupo, nes labai skaudėjo. Iškvietė antrą kartą policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams, R. M. prie jų sudavė jam per veidą, keikėsi. Tuo metu jie kartu gyveno jo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Dėl šio įvykio jis jai atleido ir gyveno kartu toliau. Dėl 2014 m. lapkričio 12 d. įvykio paaiškino, kad jam išeinant į darbą, kilo žodinis konfliktas dėl televizoriaus pulto. R. M. pradėjo šūkauti, reikšti pretenzijas. Nuo riksmų atsibudo vaikas, pradėjo verkti. Apraminęs vaiką, išsiruošė eiti pro duris į darbą, tačiau vaikas atbėgo pas jį prie laukinių durų ir jis norėdamas apkabinti vaiką priklaupė. Tada Roma ranka trenkė jam į pakaušį ir nuo smūgio jis trenkėsi savo kakta į vaiko galvą. Jis prisidengė, tada pajuto smūgius į galvą, kairę ausį. Kiek buvo suduota smūgių, negali pasakyti, bet tikrai daugiau nei trys. Norėdamas nutraukti smūgius jis sugriebė R. M. už rankos ir stumtelėjo ją. Pats jai nesmūgiavo nei į pilvo sritį, nei į kitas vietas, ji nebuvo nugriuvusi. Kadangi jis tokioje aplinkoje negalėjo palikti vaiko namie, iškvietė policijos pareigūnus ir išėjo su vaiku į laiptinę jų laukti. Atvykus policijos pareigūnams, jis jiems paaiškino konflikto aplinkybes. Negirdėjo, ką R. M. aiškino policijos pareigūnei, kadangi jos išėjo į virtuvę, jis bendravo su policijos pareigūnu kitame kambaryje. R. M. tik po kelių dienų pradėjo skųstis, kad patyrė kažkokius sužalojimus. Tvirtina, kad jokio smurto prieš ją nenaudojo, tik sugriebęs už rankos stumtelėjo. Mano, kad sužalojimai jai galėjo atsirasti nuo griuvinėjimo, kadangi įvykio išvakarėse ji buvo stipriai girta ir eidama griuvinėjo, atsitrenkinėjo į aplinkos daiktus. Jo manymu, R. M. supyko, kad vaikas daugiau bendrauja su juo, o ne su ja. Ji nuolat jį bando provokuoti, kelia konfliktus. R. M. gyvena jo bute, jis nuomojasi butą. Pagal teismo sprendimą vaikas gyvena su juo, kai vyko šis konfliktas, teisme buvo civilinė byla dėl buto dalybų, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Liudytojas D. K. (D. K.) parodė, kad jis dirba Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu. Į iškvietimus adresu (duomenys neskelbtini), dėl smurto artimoje aplinkoje jam yra tekę vykti ganėtinai daug kartų tiek pagal kaltinamosios, tiek pagal nukentėjusiojo iškvietimus, todėl nežino, apie kurį įvykį kalbama, ne visais atvejais smurtas pasitvirtindavo. Perskaičius liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis juos pilnai patvirtino, papildomai parodė, kad šiuo metu konkrečiai negali pasakyti, ar buvo kokių nors sužalojimų ant A. G. kūno, pamena tik, kad buvo paraudusi kairė jo ausis. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas parodė, kad 2014 m. lapkričio 12 d. apie 07:30 val. patruliuojant kartu su D. M. iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Atvykus į įvykio vietą buvo nustatyta, kad policiją kvietė A. G., kuris juos pasitiko laiptinėje prie savo buto durų. Ar jis buvo su vaiku, nepamena. A. G. pasiskundė, kad 2014 m. lapkričio 12 d. apie 07:30 val. bute (duomenys neskelbtini), jo sugyventinė R. M. konflikto metu, jam apsikabinus mažametį sūnų R. M., sudavė jam delnu į pakaušį ir į kairę ausį, dėl to A. G. pajuto didelį fizinį skausmą. Iš inercijos A. G. kakta trenkėsi sūnui į kaktą. Ant A. G. kūno buvo smurto požymių, matėsi paraudusi kairė ausis. Bute buvusi R. M. paaiškino, kad pirmiausia į pilvo sritį jai spyrė A. G., dėl to ji gindamasi sudavė ir jam. Jokių sumušimo žymių jis ant R. M. kūno nematė. Kadangi tarp šalių kilo prieštaravimai, kolegė D. M. su R. M. nuėjo kalbėtis į virtuvę. Apie ką jos kalbėjo, negirdėjo, nes durys buvo uždarytos, tačiau D. M. paprašė apžiūrėti R. M., ar nesimato smurto požymių. Bute A. G. buvo atliktas blaivumo testas, jis buvo visiškai blaivus. A. G. parašė pareiškimą dėl fizinio skausmo sukėlimo ir buvo įspėtas pasirašytinai dėl atsakomybės dėl melagingo pareiškimo ar apskundimo. Paklausus bute buvusių asmenų, ar reikalinga greitoji medicininė pagalba, jie atsisakė. Priėmus sprendimą pagal A. G. pareiškimą dėl jam sukelto fizinio skausmo, R. M. buvo pristatyta į policijos komisariatą, kur jai buvo atliktas blaivumo testas, ji taip pat buvo blaivi. Įvykio vietoje R. M. jokio prašymo dėl jai sukelto fizinio skausmo nerašė (b. l. 67-68).

Liudytoja D. M. parodė, kad ji dirba Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio tyrėja. Apie tiriamą įvykį gali paaiškinti tik tiek, kad gavus pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje nuvyko pagal iškvietimą. Atvykus į įvykio vietą, rado koridoriuje vyrą su berniuku. Mažametis berniukas pasakė, kad mama tėtį muša. Vyras sakė, kad jam buvo suduoti smūgiai į galvą, o jis su kakta iš inercijos trenkė vaikui. Ji kalbėjosi su kaltinamąja, o kolega kitame kambaryje kalbėjosi su vyriškiu. Jokių smurto požymių ant moters kūno nepastebėjo, buvo tik kraujosruva ant jos dešinės rankos iš seniau. Ji pilnai tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ji apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. lapkričio 12 d. apie 07:30 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu D. K. iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), smurtaujama artimoje aplinkoje. Atvykus į įvykio vietą nustatė, kad policiją kvietė A. G., kuris juos pasitiko laiptinėje prie savo buto durų, jis buvo su mažamečiu vaiku ant rankų. Vaikas šaukė, kad mama tėtį muša. A. G. pasiskundė, kad 2014 m. lapkričio 12 d. apie 07:30 val. bute(duomenys neskelbtini), jo sugyventinė R. M. konflikto metu, jam apsikabinus mažametį sūnų R. M., sudavė jam delnu į pakaušį ir kairę ausį, dėl to A. G. pajuto didelį fizinį skausmą. Iš inercijos A. G. kakta trenkėsi sūnui į kaktą. Ant A. G. kūno buvo smurto požymių, matėsi paraudusi kairė ausis. Bute buvusi R. M. paaiškino, kad pirmiausia į pilvo sritį jai spyrė A. G., dėl to ji gindamasi sudavė ir jam. Kadangi tarp šalių kilo prieštaravimai, ji su R. M. nuėjo į virtuvę kalbėtis ir apžiūrėti, ar jos kūne nesimato smurto požymių. Apžiūrėdama R. M. kūną ant jos rankos ir ant šono matė blankstančias kraujosruvas, kurios, jos manymu, atsirado ankščiau, o ne 2014 m. lapkričio 12 d. Ant R. M. pilvo jokių kraujosruvų nebuvo. Pati R. M. paaiškino, kad kraujosruvos jai atsiranda ne iš karto, tik po kurio laiko. Daugiau jokių sužalojimų ant R. M. kūno vizualiai nematė. Bute A. G. buvo atliktas blaivumo testas, jis buvo visiškai blaivus. A. G. parašė pareiškimą dėl fizinio skausmo sukėlimo ir buvo įspėtas pasirašytinai dėl atsakomybės dėl melagingo pareiškimo ar apskundimo. D. K. paklausė bute buvusių asmenų, ar reikalinga greitoji medicinos pagalba, jie atsisakė. Priėmus sprendimą pagal A. G. pareiškimą dėl jam sukelto fizinio skausmo, R. M. buvo pristatyta į policijos komisariatą, kur jai buvo atliktas blaivumo testas, ji taip pat buvo blaivi. Įvykio vietoje R. M. jokio prašymo dėl jai sukelto fizinio skausmo nerašė ir nepareiškė (b. l. 69-70).

Liudytoja R. M. parodė, kad ji dirba Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate tyrėja. Yra atlikusi 4-5 ikiteisminius tyrimus, kuriuose įtariamaisiais buvo tiek R. M., tiek A. G.. Dėl R. M. sumušimų tikrai nieko negali pasakyti, neprisimena, kad R. M. būtų aiškinusi, kad kraujosruvos jais atsiras vėliau, tokių detalių neprisimena. Prisimena atvejų, kai R. M. atvykdavo į apklausas neblaivi, todėl apklausos nevykdavo, būdavo įteikiami šaukimai atvykti kitą dieną.

Ekspertas R. P. parodė, kad jis specialisto išvadą teikė pagal medicininius dokumentus, kuriuose buvo parašyta, kad medicinos įstaigoje A. G. diagnozuotas ūmus nepūlingas kairės ausies uždegimas. Nebuvo nurodyta, kad šis uždegimas galėjo kilti nuo trauminio poveikio, todėl specialisto išvadoje nesusiejo jo su aptariamu įvykiu. Tuo labiau ir negalėjo, nes nuo įvykio iki diagnozės buvo praėjęs nemažas laiko tarpas. Tvirtina pateiktą išvadą.

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2014-03-26 16:19 val. buvo gautas pranešimas, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas tarp sugyventinių. Atvykus į įvykio vietą, buvo nustatyta, kad A. G. buvo nubrozdinta kakta, jis paaiškino, kad jo sugyventinė R. M. panaudojo prieš jį fizinį smurtą, t. y. spyrė koja jam į sėklides, po to stumdė jį, sudavė kelis smūgius į veido sritį (nuo vieno smūgio ant kaktos atsirado nubrozdinimas). Besiaiškinant įvykio aplinkybes, R. M. policijos pareigūnų akivaizdoje sudavė vieną smūgį delnu A. G. į veidą ir dėl šio smūgio ant A. G. veido atsirado paraudimas. Smurtą matė keturmetis abiejų sugyventinių sūnus R. G.. R. M. buvo neblaivi (nuo jos sklido alkoholio kvapas), buvo agresyvi A. G. atžvilgiu (b. l. 1-3).

Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad R. M. 2014-03-26 17:04 val. nustatytas 2,34 prom. neblaivumas (b. l. 19).

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2014-11-12 07:30 val. buvo gautas pranešimas, jog bute (duomenys neskelbtini), smurtaujama artimoje aplinkoje. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė A. G.. Jis paaiškino, jog jo sugyventinė R. M. prieš jį panaudojo fizinį smurtą nepilnamečio sūnaus akivaizdoje, t. y. sudavė jam delnu smūgį į kairę ausį, dėl to ši paraudo, bei vieną smūgį į pakaušį, dėl to jis patyrė fizinį skausmą. Ant A. G. kūno buvo smurto požymių. R. M. paaiškino, kad sudavė smūgį A. G. gindamasi (b. l. 45-48).

Iš A. G. 2014-11-12 pareiškimo matyti, kad 2014-11-12 apie 07:30 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), jo sugyventinė R. M., kilus konfliktui dėl daiktų, delnu sudavė jam į ausį, dėl to kairioji ausis paraudo ir jis patyrė skausmą. Po to sudavė jam smūgį į pakaušį. Tuo momentu jis buvo apsikabinęs vaiką ir iš inercijos jis trenkė vaikui į kaktą (b. l. 49).

Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad A. G. 2014-11-12 07:57 val. nustatyta 0,00 prom. alkoholio (b. l. 53).

Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad R. M. 2014-11-12 08:24 val. nustatyta 0,00 prom. alkoholio (b. l. 71).

2015-01-06 specialisto išvadoje Nr. G 21/15(03) nurodyta, kad nuo traumos iki ūmaus nepūlingo kairės ausies uždegimo praėjus žymiam 9 parų laikotarpiui, susieti patirtą smūginį poveikį į kairės ausies sritį su kliniškai konstatuotu ūmiu nepūlingu kairės ausies uždegimu negalima. Esant bylos medžiagoje duomenų, patvirtinančių buvusį mušimo faktą, veika gali būti kvalifikuojama kaip fizinio skausmo sukėlimas (b. l. 63).

2014-11-17 specialisto išvadoje Nr. G 2429/14(03) nurodyta, kad R. M. padarytos poodinės kraujosruvos kairiojo žasto, dešiniojo dilbio srityse, nugaros juosmeninėje dešinėje pusėje. Sužalojimai įgauti bukos traumos pasekoje, paveikus nurodytas vietas kietais bukais daiktais, sumušant, smulkesnės poodinės kraujosruvos rankose padarytos galimai stipriai suspaudus tas vietas pirštų galais. Pagal apžiūros metu stebėtą poodinių kraujosruvų spalvą sužalojimai įgauti maždaug prieš 4-5 paras laiko iki objektyvios apžiūros, galimai ir apžiūrimosios nurodytu laiku, t. y. 2014-11-12 paros pirmoje pusėje. R. M. sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b. l. 154).

2014-11-13 specialisto išvadoje Nr. G 2399/14(03) nurodyta, kad R. M. buvo padaryta poodinė kraujosruva dešinio smilkinio srityje. Sužalojimas nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Sužalojimas įgautas maždaug prieš parą laiko iki objektyvios apžiūros, galimai 2014-11-12 (b. l. 181).

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, jų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamoji R. M. 2014 m. kovo 26 d. apie 16:15 val. bei 2014 m. lapkričio 12 d. apie 07:20 val. smurtaudama savo šeimos nariui – sugyventiniui A. G. sukėlė fizinį skausmą. Dėl 2014 m. kovo 26 d. veikos kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai, be jos pačios visiško prisipažinimo ir parodymų, jos kaltę patvirtina nukentėjusiojo parodymai, tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota informacija, alkotesterio rodmenų kvitas. Dėl 2014 m. lapkričio 12 d. veikos kaltinamoji savo kaltę pripažino iš dalies, teigdama, kad tik vieną kartą ranka sudavė A. G. per pakaušį, nes jis prieš tai pavartojo fizinį smurtą jos atžvilgiu. Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pradėtas pagal R. M. pareiškimą dėl 2014 m. lapkričio 12 d. patirto fizinio smurto iš sugyventinio A. G., prokurorės 2015-01-19 nutarimu buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, kad A. G. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (b. l. 151). Šis nutarimas yra įsiteisėjęs, ikiteisminio tyrimo teisėjui 2015-06-22 nutartimi palikus galioti prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Vien kaltinamosios prisipažinimas, kad 2014 m. lapkričio 12 d. konflikto metu vieną kartą ranka sudavė savo sugyventiniui A. G. per pakaušį, kurį patvirtina nukentėjusiojo, liudytojų policijos pareigūnų parodymai, tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota informacija, suteikia pagrindą tokią jos veiką kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Tačiau teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kad R. M. trenkė ranka jam į pakaušį, jam prisidengus, buvo suduoti smūgiai jam į galvą, vienas smūgis į kairę ausį, kadangi šie jo parodymai nuoseklūs nuo pareiškimo policijai surašymo momento ir atitinka kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatytas bylos aplinkybes. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir byloje esančios specialisto išvados, liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymai, 2014 m. lapkričio 12 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota informacija. Aptartos kaltinamosios R. M. veikos atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį. Kaltinamoji R. M. suprato, kad smurtauja prieš savo šeimos narį, kad tokiais veiksmais sukelia jam fizinį skausmą, jį žaloja, ir norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia.

Motyvuojamoji dalis

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi. Kaltinamoji R. M. padarė du tyčinius nesunkius smurtinius nusikaltimus prieš savo šeimos narį, sukeldama jam fizinį skausmą. Ji anksčiau nebuvo teista, nusikalto pirmą kartą, LITEKO duomenimis, administracine tvarka bausta pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį už tai, kad panaudojo tėvų valdžią priešingai vaiko interesams auklėdama savo mažametį sūnų, dirba. Jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. R. M. iš esmės dėl savo veiksmų nesigailėjo, kritiškai savo elgesio nevertino, nukentėjusiojo neatsiprašė, dėl antros veikos savo kaltę pripažino tik iš dalies. Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad vieną nusikaltimą ji įvykdė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos šio nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, taip pat į konfliktinį kaltinamosios ir nukentėjusiojo santykių pobūdį, kurį patvirtina byloje surinkta medžiaga (A. G. prašymas (b. l. 155), nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 156-159), Šeimos ir vaiko gerovės centro raštas (b. l. 161-162), 2015-08-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas (b. l. 163-167), kuris apskųstas apeliacine tvarka), teismas sprendžia, jog bausmės tikslai kaltinamosios atžvilgiu bus pasiekti už padarytus nusikaltimus paskyrus jai BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis), bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, taip pat tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje (BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktai), bei BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Paskirtos bausmės subendrintinos BK 63 straipsnio 1, 4 dalyse numatyta tvarka. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas R. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014-03-26 17:04 val. iki 2014-03-27 14:25 val. (1 para), sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

R. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai:

- už fizinio skausmo sukėlimą A. G. 2014 m. kovo 26 d. – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant ją bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje ir 9 (devynis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

- už fizinio skausmo sukėlimą A. G. 2014 m. lapkričio 12 d. – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant ją bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje ir 9 (devynis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio l, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir R. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant ją bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje, 9 (devynis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti R. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-03-26 17:04 val. iki 2014-03-27 14:25 val. (1 parą), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Teišerskienė