Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

5. 1995 m. spalio 30 d. Kariotiškių agrarinė tarnyba išnuomojo, o A. R., atstovaujama sūnaus L. R. (įgaliojimas Nr. 14-3515), išsinuomojo 29,20 ha žemės, tarp kurios ir 2,4 ha miško (Trakų rajone, Lentvario seniūnijoje) sklypą. Į išnuomotą sklypą buvo įtraukta ir valstybės saugomos – Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijos Varnikų botaninio–zoologinio draustinio miško dalis (su Skaisčio ežero pakrantėje esančiais laikinais ir griautinais statiniais).

7. 1997 m. spalio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 97-2451; 1999, Nr. 14-361; 2006, Nr. 100-3881) patvirtino Valstybinės reikšmės miškų plotus. Nutarimo 44 pastraipa Trakų rajonui pagal atitinkamą Aplinkos ministerijos parengtą schemą patvirtinti 33,87 tūkst. ha valstybinės reikšmės miškų plotai apėmė ir Trakų istorinio nacionalinio parko miškų 106 kvartalą (dabar 306 kv.).

8. 1999 m. vasario 26 d. Trakų rajono valdyba sprendimu Nr. 72 patvirtino „trumpalaikio poilsio ir rekreacinės zonos prie Skaisčio ežero, Varnikų kaime detaliojo plano raidos programą“, tačiau Trakų rajono savivaldybės inicijuotas detaliojo planavimo procesas nebuvo vykdomas, o (duomenys neskelbtini) išsinuomotoje teritorijoje toliau vykdė savavališkus statybos darbus.

18. Ieškovas pažymi, kad pagal jo nurodomą teismų praktiką, remiantis MĮ ir ŽĮ nuostatomis, miško (miškų ūkio paskirties) žemėje galima statyti tik medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrenginius. Nagrinėjamu atveju valstybinės reikšmės miškų plotai ir jų ribos nesikeitė, ginčo žemės plotas laikytinas miško žeme, tuo tarpu miško žemėje statyba nėra galima. Norint vykdyti statybas miško žemėje, ją reikia paversti kitomis naudmenomis (MĮ 11 straipsnis). Miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis ir valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinamos tik išimtiniais teisės aktuose numatytais atvejais ir tai gali padaryti tik tam tikri subjektai. Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 (toliau – Tvarkos aprašas), numatytais atvejais pasiūlymus dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimo turi teisę pateikti teritorijų planavimo organizatoriai. Taigi, miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis yra imperatyviai ribojamas.

19. Ginčo atveju atsakovo veikla ir atsakovui priklausančiais statiniais užstatytas žemės plotas valstybinio miško teritorijoje nėra tas Tvarkos apraše numatytas išskirtinis atvejis, kai miško žemė galėtų būti paverčiama kitomis naudmenomis ir tuo pagrindu tikslinami valstybinės reikšmės miškų plotai, jų schemos ir miškų valstybės kadastro duomenys. Pažymėtina, kad žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, jų tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė. Miškas yra visos visuomenės vertybė, todėl privati asmens veikla negali nulemti poreikio mažinti miško, miško žemės plotus. Kadangi ginčo žemės sklypas yra priskirtinas valstybinės reikšmės miškui, turinčiam ypatingą landšaftinę (kraštovaizdžio) ir botaninę–zoologinę vertę, pagal savo statusą jam taikoma didesnė apsauga. Nagrinėjamoje situacijoje nekyla ginčo, kad sklypas yra teritorijoje, kuri pagal MĮ atitinka miško sąvoką. MĮ 11 straipsnio 1 dalyje numatytas baigtinis sąrašas išimtinių atvejų, kuomet miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, šiuo atveju atsakovo savavališki veiksmai neatitinka MĮ 11 straipsnyje numatytų išimtinių atvejų.

20. Ieškovė pažymi, kad miško žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše (NT Registras (duomenys neskelbtini)) nėra jokių duomenų apie šiame miško sklype esančius statinius. Aplinkybė, kad poilsio nameliai bei kiti statiniai įregistruoti po dviejų dienų nuo jų privatizavimo (1995 m. liepos 25 d. buvusios įmonės „Kaitra“ poilsiavietės šeši laikini poilsio nameliai parduoti varžytynėse nukėlimui, o 1995 m. liepos 27 d. (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus L. R., juos įregistravo VĮ Registrų centre), tik patvirtina atsakovo veikimą slapta ir greitai bei akivaizdžiai rodo jo nesąžiningumą.

21. Ieškovė taip pat nurodo, kad tiek atsakovas, kaip saugomoje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkas, tiek ieškovė, patikėjimo teise valdanti miško žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei organizuojanti nuolatinę miško žemės sklypo priežiūrą ir tvarkymą, taip pat kontroliuojanti, kad fizinių ir juridinių asmenų veikla atitiktų nustatytus saugomos teritorijos apsaugos ir naudojimo reikalavimus, pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 9 dalį privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijos planavimo dokumentuose nustatytų, taip pat nekilnojamojo turto registre įregistruotų veiklos apribojimų ir reikalavimų.

22. (duomenys neskelbtini) 1995 m. liepos 25 d. varžytynėse įsigijo likviduojamos įmonės „Kaitra“ poilsiavietės šešis laikinus poilsio namukus, su sąlyga, kad jie bus nukelti, tačiau, nepaisant šių įsigijimo sąlygų, 1999 m. spalio 14 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 14-4674 pagrindu AB (duomenys neskelbtini) pardavė namelius atsakovui. Poilsio namelių privatizavimo metu jau galiojo 1993 m. gruodžio 6 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo“, kuriame buvo nustatytos Varnikų botaninio–zoologinio draustinio ribos, minėto nutarimo 3 priede taip pat buvo nurodyta, kad poilsio namai, priklausantys Lentvario „Kaitros“ fabrikui, turi būti likviduojami, o šią poilsio įstaigą galima privatizuoti tik nukėlimui. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 punkte numatyta, kad specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai yra privalomi rengiamiems teritorijų planavimo dokumentams, taip pat jie nustato teritorijos naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemones kitiems to paties ar žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams rengti. Teritorijos planavimo dokumento sprendinys, kad ginčo statiniai yra likviduotini, galiojo ir tuo laiku, kai atsakovas įsigijo šiuos statinius, o tai reiškia, kad atsakovas negalėjo įgyti jokių kitokių teisėtų lūkesčių dėl ginčo statinių kaip nuosavybės teisės objekto naudojimo, kaip tik jų likvidavimas.

23. Atsakovas, naudodamasis jam priklausančiu turtu, negali pažeisti įstatymų ir turi laikytis teisės aktų reikalavimų, pagal kuriuos statyba ginčo teritorijoje negalima.

24. Šiuo atveju atsakovas neteisėtai pažeidžia ieškovės, turinčios neginčijamą teisę disponuoti savo turtu – 36,0826 ha miško paskirties žemės sklypu, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), teises ir teisėtus interesus. Atsakovas, savavališkai užėmęs ir neteisėtai naudodamasis ieškovės patikėjimo teise valdomu miško sklypu, apsunkina ir suvaržo ieškovės teises, taip pažeisdamas teisėtus ieškovės interesus netrukdomai naudoti ieškovei patikėtą miško sklypą.

25. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. 233 „Dėl Aukštaitijos, Dzūkijos, Žemaitijos nacionalinių parkų ir Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijose esančių valstybinės reikšmės miškų suteikimo valdyti patikėjimo teise“ Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje esančius valstybinės reikšmės miškus patikėjimo teise valdyti perdavė ieškovei (iki tol buvusi valstybės įmonė Trakų miškų urėdija). Ieškovės valdomas 36,0826 ha miško sklypas yra miškų ūkio paskirties žemė, kurioje pagal galiojančius teisės aktus pastatų statyba yra negalima, todėl, prieš statant naujus pastatus ar juos rekonstruojant, statinius registruojant, miškų ūkio paskirties žemė turėtų būti paverčiama kitomis naudmenomis (MĮ matytais atvejais ir laikantis įstatyme numatytos tvarkos). Nagrinėjamu atveju statiniai valstybinėje miškų ūkio paskirties žemėje buvo įregistruoti negavus miškų savininko ir/ar valdytojo sutikimo ir net jo neinformavus, o svarbiausia, kad įsigijus pastatus nebuvo paisoma įstatyminės nuostatos, jog pastatai parduodami nugriovimui.

26. Atsakovas, tiek veikdamas kaip (duomenys neskelbtini) direktorius, tiek asmeniškai, ginčo pastatus įsigijo jau žinodamas, kad pastatai privatizuojami tik esant vienai esminiai sąlygai – šiuos pastatus būtina nukelti. Nepaisant to, atsakovas savavališkai nevykdė poilsio namelių privatizavimo sąlygų ir sąmoningai pažeidinėjo teisės aktų nuostatas. Teisės aktuose nustatyti ieškovės patikėjimo teise valdomame miško žemės sklype naudojimo ribojimai nėra savitiksliai, jie nulemti miško, kaip ypatingo nuosavybės teisės objekto, statuso, pagrįsti būtinumu užtikrinti racionalų ir tikslingą jo išteklių naudojimą. Miško ištekliai yra riboti, todėl negali būti naudojami ne pagal paskirtį. Nagrinėjamu atveju nėra galimybės pašalinti neteisėtai atsakovo eksploatuojamų statinių, jų nenugriaunant.

27. Atsakovas veikė vienasmeniškai bei nepaisydamas įstatymo nuostatų, ieškovės Trakų regioninio padalinio Lentvario girininkijos valstybinio miško 306 kvartalo 6, 7, 10, 12, 44 sklypuose, neturėdamas valstybinio miško patikėtinio (ieškovės) sutikimo, naudoja namelius, kurie buvo parduoti su sąlyga, jog pirkėjas juos nukels, kas aiškiai matyti iš Trakų istorinio nacionalinio parko schemos. Minėti pastatai, statiniai ir kiti įrenginiai valstybinio miško žemėje neteisėtai naudojami ne tik neturint ieškovės, kaip miško sklypo patikėtinio, sutikimo, bet ir pažeidžiant Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos ir kitų veiklą valstybės saugomoje teritorijoje reglamentuojančių dokumentų nuostatas.

28. Ieškovei, kaip valstybinės reikšmės miško patikėtinei, teisės aktai suteikia teisę kreiptis į teismą su reikalavimu įpareigoti atsakovą pašalinti nustatytą miško žemės naudojimo tvarkos pažeidimą – atlaisvinti užimtą miško žemę, pašalinant sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) esančius statinius, išregistruojant juos iš Nekilnojamo turto registro.

29. Ieškovės atstovai teismo posėdžio metu palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, prašė teismo ieškinį tenkinti.

30. Atsakovas atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašo ieškinį atmesti.

31. Atsakovo teigimu, ieškovės (4 punkte) nurodytos aplinkybės dėl teisinio reguliavimo ir atsakovo statinių, kuriuos prašoma likviduoti, nurodytos selektyviai, jos nenurodo tikrosios padėties.

32. Ieškovė nurodo, kad Nutarimu Nr. 912 buvo nustatytos Varnikų botaninio zoologinio draustinio ribos, tačiau nepažymi, kad ribos yra nubrėžtos tik plane, o atsakovui priklausantys statiniai yra ant šios nubrėžtos ribos, XX amžiaus viduryje sodinto miško pakraštyje, tuo tarpu Vyriausybei pateiktame aiškinamajame rašte nėra jokių duomenų, kokią reikšmę turi po 1976 metų apsodinta vietovė pelkės pakraščių ir senojo miško išsaugojimui. Ieškovė taip pat nurodo, kad šiame draustinyje apsaugos ir naudojimo režimą nustato botaninių–zoologinių draustinių nuostatai ir specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, tačiau nenurodo, kokie tai nuostatai, kas juos patvirtino. Visi įsteigti botaniniai–zoologiniai draustiniai turi kiekvienam botaniniam–zoologiniam draustiniui skirtus nuostatus, kuriuose yra nustatyta draustinio saugoma augalija ir gyvūnija, reglamentuota galima draustinyje vykdoma ar draudžiama veikla, tokius nuostatus tvirtina Vyriausybė, tačiau aplinkybės, kad būtų patvirtinti tokie nuostatai Varnikų botaniniam–zoologiniam draustiniui, ieškovė nenurodė.

34. Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1486 (aktuali redakcija) yra patvirtintas Naujų draustinių įsteigimo ir draustinių sąrašas. Į patvirtintą sąrašą Varnikų botaninis–zoologinis draustinis nėra įtrauktas. Tuo galima paaiškinti ir aplinkybę, kad Varnikų botaninis–zoologinis draustinis neturi savo nuostatų ir aiškaus reglamentavimo.

35. Ieškovė prašo pašalinti atsakovo nuosavybės teise valdomus statinius iš Lentvario girininkijos miško kvartalo Nr. 306 (anksčiau kvartalo Nr. 106). Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1651 šis kvartalas buvo priskirtas III grupės apsauginių miškų draustinių miškų pogrupiui. Šio pogrupio funkcinė ir normatyvinė paskirtis nurodoma Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 1171. Reglamentavimas patvirtina, kad kvartale Nr. 306 jokių vertingų savybių nėra. Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 1651 redakcijoje dėl Utenos ir Vilniaus apskričių miškų priskyrimo miškų grupėms, Trakų rajono miškų priskyrimas miškų grupėms nebėra reglamentuojamas, tačiau tai nereiškia, kad faktiškai 306 kvartalo funkcinė paskirtis tapo kitokia.

36. Aplinkybę, kad 306 kvartale nėra randama jokių vertingų savybių, nes miškas pasodintas tik XX amžiaus viduryje, patvirtina ir Botanikos instituto 1999 m. birželio 28 d. raštas Nr. 120, skirtas Aplinkos ministrui, jame nurodoma, kad, įvertinus Varnikų botaninio–zoologinio draustinio 106 kvartalo 5 sklypo (šiaurės rytų pakraštyje) augalinę dangą, konstatuota, jog sklypo medynai jauni, žolinė danga nesusiformavusi, joje auga atsitiktinės augalų rūšys. Botaniniu požiūriu šio sklypo augalinėje dangoje vertingų ir saugomų objektų neaptikta. Minėtas raštas tik patvirtina, kad sklypas Nr. 5 yra botaninio–zoologinio draustinio pakraštyje ir ribojasi su kita teritorija, kuri asmeninės nuosavybės teise priklauso būtent atsakovui.

37. Ieškovė nenurodė, kad Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 redakcijos, galiojančios nuo 2008 m. balandžio 18 d., 164.5 punkte buvo nustatyta, jog botaniniuose draustiniuose draudžiama įrengti kempingus, stovyklavietes ir poilsiavietes, išskyrus stovyklavietes ir poilsiavietes, numatytas saugomų teritorijų planavimo dokumentuose arba prie bendruosiuose ir/ar specialiuosiuose planuose pažymėtų vandens ir dviračių turizmo trasų, taip pat statyti transporto priemones ir kurti laužus ne tam skirtose vietose; o 170.5. punktu buvo nustatyta, kad zoologiniuose draustiniuose buvo draudžiama įrengti kempingus, stovyklavietes ir poilsiavietes, kitą poilsiui skirtą infrastruktūrą, išskyrus stovyklavietes ir poilsiavietes, numatytas saugomų teritorijų planavimo dokumentuose arba prie bendruosiuose ir/ar specialiuosiuose planuose pažymėtų vandens ir dviračių turizmo trasų, taip pat statyti transporto priemones ir kurti laužus ne tam skirtose vietose.

38. Pro atsakovo nuosavybės teise valdomus poilsio namelius praeina trasa, patvirtinta Trakų istorinio nacionalinio parko schemoje, patvirtintoje Nutarimu Nr. 912. Minėto nutarimo 1 priede „Turistiniai pėsčiųjų ir dviratininkų takai“ I dalyje nurodomi tranzitiniai pėsčiųjų ir dviratininkų takai tokiu būdu: „Tranzitinio respublikinio pėsčiųjų ir dviratininkų tako Vilnius–Palanga TINP: Matiškė-Trakai-Daniliškės; Danga/plotis m kieta/2-3; ilgis (km) 17,0; Trasa – Takas kerta Varnikų botaninį–zoologinį draustinį, salos ir pusiasalio rezervatą, Trakų urbanistinį draustinį, eina pietine Akmenos hidrografinio draustinio riba, kerta Kudrionių kraštovaizdžio draustinį“. Taigi ieškovės nurodytos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos atsakovui netrukdė naudotis nuosavybės teise priklausančiais poilsio pastatais ir galiojusios Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos leido prie dviračių takų įrengti poilsiavietę, kuri nėra numatyta saugomų teritorijų planavimo dokumentuose, todėl ieškovės nurodyta 3 priede išdėstyta sąlyga „Likviduotinos poilsio įstaigos 4. Poilsio namai, priklausantys Lentvario: „Kaitros“ fabrikui, nakvynės vietų sk. 24/24“ šiuo metu atsakovui nesukelia teisinių pasekmių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad botaninio–zoologinio draustinio teritorijoje yra ir kitos poilsiavietės, kurios Trakų istorinio nacionalinio parko schemoje yra pažymėtos kaip veikiančios, tai patvirtina, kad draustinyje poilsiavietės gali veikti.

39. Atsakovas pažymi, kad taip pat ir aktualios Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo redakcijos 9 straipsnyje nėra draudimo draustiniuose naudoti esamus statinius. Draudimai ir ribojimai yra numatyti tik naujoms statyboms ir rekonstrukcijoms. Nuo 2021 m. gruodžio 1 d. taip pat įsigaliojo Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas. Minėto įstatymo 69 straipsnyje nurodytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose. Ribojimų, kad pastatyti statiniai iki šio įstatymo įsigaliojimo turi būti nugriauti, nėra. Aptariamo įstatymo 69 straipsnio 25 punkte nustatyta, kad draudžiama įrengti kempingus, stovyklavietes ir poilsiavietes, išskyrus stovyklavietes ir poilsiavietes, numatytas draustinio tvarkymo plane arba prie bendruosiuose ir (ar) specialiuosiuose planuose pažymėtų vandens ir dviračių turizmo trasų ir šiems darbams vykdyti yra gautas už gamtinio ar kompleksinio draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimas šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Nuostata dėl galimybės draustiniuose prie trasų rengti poilsiavietes yra analogiška, kaip ir Vyriausybės nutarime, galiojusiame iki minėto įstatymo įsigaliojimo, nustatyta tvarka, išskyrus tai, kad po įstatymo įsigaliojimo prie trasų rengiamose poilsiavietėse reikia gaut atsakingos institucijos pritarimą. Tačiau pagal bendrą teisės taikymo principą, įstatymas, sunkinantis asmens padėtį, atgal negalioja. Šiuo atveju poilsiavietė įrengta dar 1976 metais, ji nebuvo panaikinta ir veikė tuo metu, kai tokia poilsiavietė galėjo būti įkurta, todėl, atsiradus naujai nuostatai dėl poilsiaviečių įkūrimo, jau veikiančiai poilsiavietei tokia nuostata nėra taikoma.

40. Ieškovė išdėsto aplinkybes dėl žemės dėl pastatų privatizavimo ir žemės nuomos, tačiau neatskleidžia tikrųjų faktinių aplinkybių. Trakų rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas 1975 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 143 nusprendė plėtoti poilsio vietas Trakų rajone. Pagal pridedamą sąrašą ir schemą buvo nutarta įsteigti trumpalaikio poilsio poilsiavietes. Priedelio 4 punkte nurodoma, kad poilsiavietė steigiama prie Skaisčio ežero Varnikuose – „Kaitros“ gamyklos. Steigiant poilsiavietes 1975 metais, nebuvo nurodyta, kad teritorija prie Skaisčio ežero, kurioje kuriama „Kaitros“ poilsiavietė, priskirta valstybinės reikšmės miškui ar miško parkui. Tuo metu stovyklavietė nebuvo miško teritorija, o medžiai, įrengus stovyklavietę, buvo pasodinti. Vadovaujantis 1975 m. balandžio 24 d. potvarkiu, 1976 m. Komunalinio ūkio projektavimo institutas gamyklai „Kaitra“ suprojektavo poilsiavietę su 6 poilsio nameliais, sporto aikšte, automobilių stovėjimo aikšte, dvejomis prieplaukomis, virtuvės nameliu, dvejomis persirengimo kabinomis Varnikų kaime, prie Skaisčio ežero. Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, gamykla „Kaitra“ buvo reorganizuota į AB „Kaitra“ ir minėta poilsiavietė liko AB „Kaitra“ nuosavybė. AB „Kaitra“ 1995 m. gegužės 30 d. sutartimi statinius pardavė (duomenys neskelbtini)“. Ieškovė neteisingai nurodo, kad atsakovas tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) vadovas, kadangi (duomenys neskelbtini) vadovas buvo A. A.. 1999 m. spalio 14 d. sutartimi visi šios poilsiavietės statiniai buvo parduoti atsakovui L. R.. Minėti statiniai jau daugiau nei dvidešimt metų yra atsakovo nuosavybė, jis statiniais iki šiol naudojosi poilsio organizavimui taip, kaip tai buvo nutarta dar 1975 metais. Statiniai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir niekur nėra pažymėta, kad tai yra kilnojamieji ar laikini statiniai, kuriuos reikia nugriauti. Varnikų miško vietovė, kurioje stovi atsakovui nuosavybės teise priklausantys statiniai, stovyklos įkūrimo metu nebuvo miškas. Iki poilsiavietės buvo suformuotas ir nutiestas kelias privažiavimui, kuris yra išlikęs iki šiol. Šiuo metu pro poilsiavietės statinius prie miško parko ribos praeina trasa, šalia esantis žemės sklypas yra atsakovo privati nuosavybė. Trakų rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas 1975 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 143 buvo nuspręsta pagal pridedamą sąrašą įsteigti trumpalaikio poilsio poilsiavietes, nei viena iš priedelyje nurodytų devynių poilsiaviečių, išskyrus „Kaitros“ fabriko, tvirtinant Trakų istorinio nacionalinio parko schemą nebuvo naikinama. Varnikų botaninio–zoologinio draustinio teritorijoje veikia dar dvi poilsiavietės, jos yra pažymėtos Trakų istorinio nacionalinio parko schemoje bei yra žymiai arčiau saugotinos teritorijos – draustinio pelkių. Prie Skaisčio ežero buvo įkurta ir Vilniaus namų statybos kombinato poilsiavietė, rajono poilsiavietė, jos kaip esamos taip pat pažymėtos schemoje ir šiuo metu veikia. Argumentų, kodėl naikinama „Kaitros“ fabriko poilsiavietė, nepateikta, nors toks naikinimas prieštaravo ir Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 su vėlesniais pakeitimais „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ XXXIII skirsnio 134.5 punktui (pirminėje redakcijoje – 117.5 punktui) – draudžiama naikinti esamas stovyklavietes ar jų įrangą.

41. Kaip minėta, laikotarpiu nuo 1992 m. rugpjūčio 11 d. iki 2020 m. sausio 1 d. galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas (priimtas 1992 m. gegužės 12 d., Nr. 343, su vėlesniais pakeitimais) „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“. Minėto nutarimo XXXIII. Rekreacinės teritorijos. 134 punkte buvo nustatyta, kad rekreacinėse teritorijose draudžiama: teršti aplinką ar kitaip trukdyti ilsėtis tam tikslui skirtose vietose, kelti pavojų poilsiaujančiųjų saugumui (134.4 punktas, pirminėje redakcijoje – 117.4 punktas); naikinti esamas stovyklavietes ar jų įrangą (134.5 punktas, pirminėje redakcijoje – 117.5 punktas); užtverti nustatytąsias turistines trasas, takus, kelius, taip pat naikinti kelius prie rekreacijai skirtų vandens telkinių, jų pakrančių, paplūdimių, lankytinų objektų, apžvalgos aikštelių (134.6 punktas, pirminėje redakcijoje – 117.6 punktas). Iki Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijos schemos patvirtinimo 1993 metais, 306 kvartalo teritorija buvo aktyviai naudojama rekreacijai, t. y. priskirta rekreacinei zonai. Parko schemos tvirtinimo dokumentuose, taip pat aiškinamajame rašte, nėra nurodyta jokių argumentų, kurie leistų daryti išvadą, jog 306 kvartalas iš rekreacines zonos į botaninį–zoologinį draustinį buvo perkeltas pagrįstai. Tuo labiau, kad pagal galiojusį reglamentavimą naikinti esančias stovyklavietes ar jų įrangą buvo draudžiama.

42. Ieškinio 5 punkte ieškovė nurodo, kad pagal 1994 m. lapkričio 22 d. priimto MĮ 6 straipsnį yra draudžiama nuomoti valstybinius miškus. Tačiau neginčijama, kad 1996 m. lapkričio 20 d. 99 metams buvo išsinuomotas žemės sklypas (21 613 kv. m. ploto) poilsio nameliams ir pagalbiniams statiniams eksploatuoti. Tokiai nuomai pritarė visos suinteresuotos valstybinės valdžios ir savivaldos institucijos. Nesutiktina, kad nuomos sutartis buvo neteisėta. Nuomos sutartis buvo sudaryta tuo metu, kai teritorija nebuvo priskirta Valstybinės reikšmės miškų plotams. Tik 1997 m. spalio 23 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1154 kvartalas Nr. 106 (šiuo metu Nr. 306) buvo priskirtas Valstybinės reikšmės miškų plotams, tai yra po to, kai nuomos sutartis jau buvo sudaryta. Taigi, sudarant nuomos sutartį MĮ nuostatos dėl valstybinių miškų nuomos negalėjo būti taikomos. Sutartis nutraukta ne dėl to, kad buvo sudaryta neteisėtai, o dėl to, kad į dalį išnuomotos žemės buvo ruošiamasi atsakovui atkurti nuosavybės teisę, kas Apskrities viršininko administracijos 2000 m. lapkričio 8 d. sprendimu ir buvo padaryta. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad į dalį žemės (su vienu poilsio pastatu ir prieplauka) atsakovui buvo atkurtos nuosavybės teisės ir šiuo metu vienas iš poilsio pastatų yra atsakovo nuosavybės teise valdomame žemės sklype. Išnuomojus atsakovui 2,16 ha žemės sklypą, Valstybinio žemės kadastro duomenų registre buvo nurodoma, kad žemės paskirtis – rekreacijai, bet ne draustinio žemė. Smulkiu šifru prirašymas prie nuomos sutarties, kad pastatai nutraukus žemės nuomos sutartį turi būti nukelti, neaktualus – dalis pastatų šiuo metu yra atsakovo nuosavybės teise valdomame žemės sklype, o kiti statiniai liko draustinio teritorijoje prie pėsčiųjų ir dviračių trasos, kas pagal įstatymą nedraudžiama ir šiuo metu, t. y. stovyklavietė šioje vietoje šiuo metu yra galima.

43. Ieškinio 9 punkte nurodoma, kad 1995 m. spalio 30 d. Kariotiškių agrarinė tarnyba A. R. išnuomojo 29,20 ha žemės, tame tarpe 2,4 ha miško Lentvario seniūnijoje. Dalis išnuomoto sklypo apėmė ir teritoriją, kurioje yra ginčo pastatai, tačiau minėta nuomos sutartis taip pat sudaryta tuo metu, kai ginčo pastatų teritorija nebuvo priskirta Valstybinės reikšmės miškų plotams ir ginčo sprendimui jokios įtakos neturi.

44. Aplinkybė nurodyta ieškinio 8 punkte, kad ieškovei Trakų miškų urėdijos miško žemės sklypai buvo perduoti be informacijos apie miško sklype esančius statinius, neturi įtakos ginčo sprendimui. Tai, kad 1976 metais įrengtoje stovyklavietėje stovi poilsio nameliai, atliekant miškų inventorizaciją, negalėjo būti nepastebėta. Kitaip būtų galima teigti, kad miško inventorizacija nebuvo atlikta, o teritorija į Valstybinės reikšmės miškų kadastrą įtraukta net nepatikrinus, kas toje teritorijoje yra. Atsakovas neginčija, kad Vyriausybės nutarimu, nurodytu ieškinio 15 punkte, žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra atsakovo pastatai, buvo perduotas Valstybinių miškų urėdijai. Kaip ir pati ieškovė nurodo, Nekilnojamojo turto registre aiškiai nurodoma, kokiame žemės sklype stovi pastatai. Aplinkybė, kad Miškų kadastro registras nederina duomenų su Nekilnojamojo turto registru, nėra kokių nors atsakovo veiksmų pasekmė.

45. Byloje nėra ginčo, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) poilsiavietė statinius pardavė atsakovui. Aplinkybė, kad nutraukus 1996 m. lapkričio 20 d. nuomos sutartį (duomenys neskelbtini) privalėjo poilsio namus pagal atskirą susitarimą perduoti Vilniaus apskrities viršininko administracijai arba likviduoti per du mėnesius, šiuo metu neturi sukelti teisinių pasekmių. Poilsio nameliai nuosavybės teise priklauso ne (duomenys neskelbtini) , o atsakovui. Nuo 1999 metų atsakovas poilsio namelius valdė atvirai, tačiau nei ieškovė, nei kitos institucijos nesiėmė tinkamų veiksmų – nei atsakovui sudaryti tinkamas teisines sąlygas dėl poilsio namelių eksploatavimo, nei buvo pripažinta, išsprendus ginčą, kad poilsio namelius atsakovas naudoja neteisėtai ir jie turi būti nugriauti vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą. Atsakovas buvo baustas visiškai už kitų statinių pastatymą, kurie šiuo metu iš teritorijos jau yra pašalinti. Nuo to laiko, kai atsakovas įsigijo poilsio namelius, praėjo 22 metai, o nuo Trakų istorinio nacionalinio parko schemos patvirtinimo – 29 metai. CK nustatyti bendrieji ieškinio senaties terminai, pagal CK 125 straipsnio 1 dalį ilgiausias senaties terminas yra 10 metų. Šiuo atveju laikytina, kad per 29 metus nusistovėjo faktiniai santykiai dėl poilsio namelių stovėjimo vietos, poilsio namelių stovėjimas prie dviračių trasos atitiko specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, šiuo metu taip pat prie dviračių trasos nėra draudimo statyti poilsio namelius, todėl ieškovės ieškinys pareikštas suėjus senaties terminui ginčyti poilsio namelių stovėjimo vietą ir turi būti atmestas taip pat ir dėl šios priežasties.

46. Ieškovė su ieškiniu pateikė 1991 m. gruodžio 16 d. Vyriausybės potvarkį Nr. 995, tačiau minėtame potvarkyje nėra pažymėta, kad tuo metu prie atsakovui priklausančių poilsio namelių žemė buvo priskirta Valstybinės reikšmės miškui, todėl ginčo sprendimui minėtas potvarkis įtakos neturi.

47. Ieškinio 16–18 punktuose išdėstyti argumentai dėl Trakų istorinio nacionalinio parko steigimo, planavimo ir veiklos reguliavimo. Tačiau neatkreiptas dėmesys, kad, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi ir Vyriausybės 2002 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 503 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą“ 3.2 punktu, Kultūros ministrė 2003 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. ĮV-436 patvirtino Trakų istorinio nacionalinio parko individualus apsaugos reglamentą (toliau – Reglamentas) ir nurodė, kad reglamentas yra teisės aktas, nustatantis specialius Trakų istorinio nacionalinio parko apsaugos, projektavimo ir statybų jo teritorijoje reikalavimus bei teritorijos tvarkymo ir naudojimo ypatumus (1 punktas). Reglamente nėra jokių įvardijimų, kokios gamtos buveinės – augalai, vabzdžiai, gyvūnai ir pan. Varnikų zoologiniame–botaniniame draustinyje yra saugomi ir kokie ribojimai bei draudimai taikomi šiam draustiniui dėl saugomos gyvūnijos ir augalijos nepažeidžiamumo. Reglamente išdėstyti reikalavimai parko apsaugai, tačiau nėra nurodoma, kad negalimas poilsiaviečių įrengimas taip, kaip tai nurodyta Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų redakcijoje, galiojusioje nuo 2008 m. sausio 1 d..

48. Kaip pripažįsta ir pati ieškovė ieškinio 1 punkte, taip pat kaip yra nurodoma ir Reglamente, Vamikų botaninio–zoologinio parko apsaugos režimą nustato Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kuriomis nuo 2008 metų prie dviračių trasų buvo galima įrengti poilsiavietes, kurių nėra draustinių planuose be atskiro leidimo. Suinteresuotoms valstybinio valdymo institucijoms iki 2008 metų neišsprendus klausimo pagal atsakovo pareiškimus dėl poilsiavietės statuso Trakų istorinio nacionalinio parko schemoje pakoregavimo, po 2008 metų nebeliko pagrindo laikyti, kad poilsiavietė naudojama neteisėtai.

49. Ginčas tarp ieškovės ir atsakovo kilo dėl to, kad atsakovas eilę metų siekia, jog ieškovė patikslintų padarytas klaidas Valstybinės reikšmės miškų kadastre – atliekant miškų inventorizaciją nepagrįstai į miško plotą buvo įskaičiuota žemė po atsakovui nuosavybės teise priklausančiais pastatais. Ieškovė iš dalies sutiko, kad klaidas reikia ištaisyti, 2019 m. paruošė miško plotų tikslinimo dokumentus, tačiau vėliau persigalvojo ir neaišku kodėl keičia savo nuomonę.

50. Pagal MĮ 11 straipsnio 1 dalies 9 punktą miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis teisėtai pastatyto pastato arba pastato kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui formuoti. Minėto straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta, kad Valstybiniuose parkuose, draustiniuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose esančią miško žemę paversti kitomis naudmenomis leidžiama tik reikmėms, susijusioms su šio straipsnio 1 dalies 5, 7 ir 9 punktuose nustatytais atvejais. MĮ 11 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad teisėtai pastatyto pastato arba pastato kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui formuoti miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis. Visi poilsio statiniai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, pastatyti teisėtai – laikantis Trakų rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1975 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. 143. Taigi, miško žemę paversti kitomis naudmenomis statiniams eksploatuoti kliūčių pagal įstatymą nėra.

51. Nėra ginčo, kad miško žemė turi būti naudojama pagal paskirtį, tačiau tai netrukdo ištaisyti miškų inventorizacijos klaidas ir sudaryti sąlygas asmeniui, turinčiam teisę atkurti nuosavybės teises į žemė, šią teisę įgyvendinti.

52. Ieškovė cituoja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimus, tačiau nurodomi sprendimai priimti galiojant ankstesnėms MĮ redakcijoms. Aktuali MĮ redakcija nedraudžia atkurti nuosavybės teises į miško žemę net jei miškas yra valstybinis.

53. Naujas teisinis reglamentavimas nedraudžia taisyti klaidas ir Valstybinės reikšmės miškuose, kurios buvo padarytos miškų inventorizacijos metu.

54. Atsakovas 2022 m. balandžio 15 d. Aplinkos ministerijai pateikė prašymą dėl valstybinės reikšmės miško schemos pakeitimo ir sąlygų naudotis žeme prie nuosavybės teise valdomų objektų sudarymo. Šiuo metu dėl pateikto prašymo atsakymas nėra gautas, tačiau tai nereiškia, kad pagal dabartinį teisinį reglamentavimą Trakų istorinio nacionalinio parko schema negali būti keičiama. Šiuo metu Trakų rajono savivaldybės administracija taip pat yra pradėjusi procesą dėl pakeitimų Trakų istorinio nacionalinio parko schemoje. Atsakovas ruošia dokumentus tam, kad įsitrauktų į schemos tikslinimo procesą, kurios metu pateiks dokumentus ir prašys skirti gamtos ekspertus dėl poilsiavietės teritorijos įvertinimo ir jos grąžinimo į buvusią iki 1993 m. rekreacinę teritoriją.

55. (duomenys neskelbtini) įsigijus poilsio namelius, nei viena iš institucijų neprieštaravo dėl jų tolesnio naudojimo, poilsio namelių ir kitų statinių naudojimo sąlygas 1995 metais suderino Trakų istorinis nacionalinis parkas, Kultūros vertybių apsaugos departamentas, Trakų žemės ūkio valdyba, Trakų savivaldybės Kraštotvarkos ir architektūros skyrius, Kariotiškių agrarinės reformos valdyba. Taigi, poilsio nameliai nebuvo naudojami savavališkai, o nuo 2008 metų toks jų naudojimas buvo įteisintas ir Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis. Ieškovės nurodytos teismų išvados neatitinka šio ginčo faktinių aplinkybių, todėl negali būti laikomos precedentu ar suformuota praktika sprendžiant būtent šį ginčą.

56. Ieškovė ieškinyje aplinkybes, susiklosčiusias nuo 1993 m., išdėstė fragmentiškai. Poilsiavietė, kurioje stovi atsakovui nuosavybės teise priklausantys statiniai, nėra savavališkai įrengta poilsiavietė. Poilsiavietės įkūrimo metu jos teritorijoje neaugo medžiai, tai buvo laukymė, o iki tol – kolūkio dirbamas laukas. Įkūrus poilsiavietę, buvo pasodinti medžiai. Kokių nors augalų, grybų ar gyvūnų, kurie turėjo būti saugomi, šioje teritorijoje nėra. Tvirtinant Trakų istorinio nacionalinio parko schemą 1993 m., aiškinamajame rašte nėra nurodyta, kokiu pagrindu poilsiavietės žemė yra priskiriama prie botaninio–zoologinio draustinio. Nėra visiškai aišku, ar poilsiavietės teritorija vis tik yra botaninio–zoologinio draustinio dalis pagal patvirtintą schemą, ar rekreacinio miško dalis. Senasis miškas, kuris yra botaninio–zoologinio draustinio dalis, aiškiai skiriasi medžių amžiumi ir augalija. Tuo tarpu sodintas miškas yra akivaizdžiai kitoks. Teritorijos dalis, kuri yra poilsiavietėje, turi visiškai skirtingą, menką augaliją, dalis žemės neužsodinta medžiais. Be to, vieno iš poilsiavietės statinių teritorija visiškai aiškiai nepriskirta botaninio–zoologinio draustinio teritorijai, o šiuo metu yra atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, į kurį 2000 m. lapkričio 8 d. sprendimu jam yra atkurtos nuosavybės teisės, tai aiškiai atsispindi 2007 m. rugsėjo 21 d. atliktų kadastrinių matavimų ištraukoje. Parko schema nėra tiksli, nes šiame dokumente nėra pažymėtos tikslios teritorijų ribos – parko schemoje nėra nurodytos koordinatės, kurios patvirtintų, kad botaninio–zoologinio draustinio riba yra būtent toje vietoje, kurią šiuo metu nurodo ieškovė. Atsakovas laikė, kad botaninio–zoologinio draustinio teritorija baigiasi su senuoju mišku, kuris prasideda būtent už poilsiavietės teritorijos. Botaninio–zoologinio draustinio pagrindinės vertybės yra pelkėtoje vietovėje, kuri yra nutolusi nuo poilsiavietės apie du kilometrus. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybiniams draustiniams gali būti nustatomos buferinės apsaugos zonos, tačiau parko schemoje nėra pažymėta, kad Varnikų botaninio–zoologinio draustinio saugomai daliai – pelkėms ir pelkių miškui, nustatoma buferinė apsaugos zona, tuo tarpu poilsiavietės teritorijoje jokių saugotinų gamtos objektų nėra. Tvirtinant parko schemą taip pat net nėra užsiminta, kad šioje vietovėje būtų kokių nors saugotinų gamtos objektų – augalijos, grybų ar gyvūnų. Negalima atmesti abejonės, kad parko schema nėra tiksli, o dalis poilsiavietės prie botaninio–zoologinio draustinio priskiriama nepagrįstai. (duomenys neskelbtini) 1995 m. paruošė poilsiavietės planą ir sąlygas dėl poilsiavietės naudojimo suderino su visomis teritoriją prižiūrinčiomis institucijomis. Taigi poilsiavietės naudojimo sąlygos ir vieta prie pėsčiųjų ir dviračių trasos buvo dar 1996 m. suderinta su Parko direkcija ir naudojama laikantis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, kurios nuo 2008 metų tokį poilsiaviečių naudojimą įteisino. Poilsiavietė yra trumpalaikio naudojimo (t. y. naudojama tik vasaros sezonu), jos naudojimas yra išlikęs toks pat, koks buvo numatytas išduodant leidimą statybai 1975 metais.

57. Nei vienas teisės aktas nepaneigia, kad Trakų istoriniame nacionaliniame parke prie pėsčiųjų ir dviračių trasos nuo 2008 m. pagal teisės aktus galima trumpalaikio poilsio stovykla, nors jos vieta nėra pažymėta Parko schemoje. Stovykla įrengta ne savavališkai, o pagal 1975 m. planavimo dokumentus, jos buvimas ir vieta suderinta su Parko teritoriją prižiūrinčiomis institucijomis 1996 m., statiniai registruoti nekilnojamojo turto registre, todėl reikalavimas nukelti statinius yra visiškai nepagrįstas.

58. Nuo pat 1996 m. įvairiose institucijose buvo svarstomas klausimas dėl šios poilsio vietos atkūrimo, pakeičiant Trakų istorinio nacionalinio parko schemos brėžinius, kad poilsiavietė būtų tvarkingai, neginčytinai išsaugota. Keičiantis valstybinio valdymo institucijų vadovams ir tarnautojams, reikiami sprendimai iki galo nebuvo priimti. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nuostatos šiuo metu leidžia fiziniam asmeniui inicijuoti valstybinių parkų teritorijų pakeitimą.

59. Atsakovui liko neatkurtos nuosavybės teisės į 0,0884 ha žemės Varnikų kaime natūra. Atsakovas kreipėsi į Valstybinę miškų urėdiją dėl miško kadastrinių duomenų tikslinimo. Valstybinė miškų urėdija 2019 m. spalio 8 d. pateikė atsakymą Nr. R2-2059-(39.6), kad bus kreiptasi į Aplinkos ministeriją dėl duomenų tikslinimo. Tuo pačiu tikslu Nacionalinė žemės tarnyba kreipėsi Valstybinę miškų urėdiją, siūlant Valstybinės reikšmės miškų schemoje padaryti patikslinimus, sudarant galimybę po atsakovui nuosavybės teise priklausančiais pastatais grąžinti žemę natūra. VĮ Valstybinė miškų urėdija 2021 m. kovo 8 d. raštu Nr. 8.26-S(E)-21-318 pagal kompetenciją derino pateiktą schemą (šiuo metu 306 kvartalo buvusio sklypo Nr. 5 teritorija įvardijama sklypu Nr. 10).

60. Atsakovas 2022 m. balandžio 15 d. Aplinkos ministerijai pateikė išsamų prašymą dėl problemos išsprendimo, tačiau sprendimas dar nėra priimtas. Pažymėtina, kad Trakų istorinio nacionalinio parko schema nuo 1993 m. buvo keletą kartų tikslinta pagal kitų suinteresuotų subjektų prašymus. Taigi, schemos tikslinimas yra galimas, kad ateityje nekiltų jokių ginčų dėl atsakovo nuosavybės teise valdomų poilsio namelių sezoninio naudojimo.

61. Ieškovė reikalauja nukelti pastatus, kurie yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre laikydama, kad statiniai yra laikini ir naudojami savavališkai. Ieškovė dėl pastatų nugriovimo (nukėlimo) pagal įstatymą neturi reikalavimo ir atstovavimo teisės, todėl ir dėl šios priežasties ieškinys turi būti atmestas.

62. Tiek bendrosios kompetencijos teismuose, tiek administraciniame teisme buvo nagrinėjamos bylos dėl miško žemės Varnikų kaime pagal atsakovo arba pagal kitų institucijų pasikreipimus. Tačiau nėra nei vieno teismo sprendimo, įpareigojančio atsakovą iš Varnikų miško pašalinti 1976 m. pastatytus statinius. Trakų istorinis nacionalinis parkas 2003 m. buvo pasikreipęs į Trakų apylinkės teismą dėl statinių pašalinimo, tačiau ieškinys 2008 m. kovo 18 d. nutartimi, priimtoje byloje Nr. 2-15-239/2008, paliktas nenagrinėtu ieškovui nebedalyvaujant bylos nagrinėjime. Minėta aplinkybė paaiškinama tuo, kad nuo 2008 m. Vyriausybės nutarimu prie pėsčiųjų ir dviračių trasų, nekeičiant Parko schemos, buvo leidžiamos įrengti poilsiavietės. Taigi, nuo 2008 m. atsakovui neliko jokių kliūčių naudoti sezoninio poilsio namelius, o ši aplinkybė Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai buvo žinoma.

63. Ieškovė neįrodė, kad registruotus Nekilnojamojo turto registre, pastatytus pagal statybą leidžiančius dokumentus 1975 metais, šiuo metu draustiniuose nekliudomai leidžiant naudoti prie pėsčiųjų ir dviračių takų poilsines, atsakovas valdo neteisėtai, todėl ieškinys šiuo pagrindu turi būti atmestas. Be to, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas nesuteikė VĮ Valstybinių miškų urėdijai teisės valstybės vardu kreiptis į teismą dėl statinių nugriovimo (pašalinimo), todėl ir šiuo pagrindu ieškinys turi būti atmestas.

64. Atsakovo atstovės teismo posėdžio metu palaikė atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, prašė ieškinį atmesti.

66. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) įsigijo ginčo statinius – poilsiavietės pastatus: poilsio namelis 2K1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 15,83 kv. m.; poilsio namelis 3K1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 15,83 kv. m.; poilsio namelis 4K1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 15,83 kv. m.; poilsio namelis 5K1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 15,83 kv. m.; poilsio namelis 6K1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 15,83 kv. m.; ir kiemo statinius (stoginė, lauko tualetas – 2 vnt., šulinys, sporto aikštelė, metalinė persirengimo kabina – 2 vnt., lieptai – 3 vnt.) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau visi kartu ir – ginčo statiniai), 1995 m. liepos 25 d. nuosavybės teisės liudijimo, 1995 m. liepos 25 d. varžytynių protokolo Nr. 10 bei 1995 m. rugpjūčio 3 d. perdavimo–priėmimo akto pagrindu. Iš minėtų dokumentų turinio aiškiai matyti, kad likvidatorius pardavė ginčo statinius ne nugriovimui, o būtent pardavė juos trečiajam asmeniui, kaip nekilnojamus daiktus, kuriems buvo atlikta ginčo pastatų inventorizacija (šiuo metu kadastriniai matavimai). Trečiasis asmuo nebuvo ginčo statinių statytojas, jis yra sąžiningas daiktinių teisių įgijėjas, nes juos įgijo nuosavybėn varžytynių būdu be jokių apribojimų ar papildomų įpareigojimų. Ginčo statiniai buvo įsigyti už 14 000 Lt, tokia sumokėta kaina tik patvirtina aplinkybę, kad trečiasis asmuo įsigydamas ginčo statinius nebuvo informuotas apie tai, jog šie statiniai galimai yra skirti juos nugriauti, nes kitu atveju būtų netikslinga ir trečiajam asmeniui ekonomiškai nepagrįsta už tokią kainą įsigyti nukeldinamus pastatus.

67. Ieškovė, po tiek metų reikalaudama nukeldinti pastatus, ignoruoja faktą, kad ginčo statiniai buvo ne laikini statiniai įsigyti juos nugriauti, o būtent nekilnojamieji daiktai, kurie buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o tai suteikė teisę ir teisėtą pagrindą trečiajam asmeniui vėliau juos perleisti atsakovui.

68. 1995 m. liepos 27 d. Vilniaus teritorinis valstybinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras ginčo statinius inventorizavo ir įregistravo (duomenys neskelbtini) vardu. Atitinkamai nuosavybės teisių įregistravimas tuometinėje nekilnojamąjį turtą registruojančioje įstaigoje atliktas teisėtai ir pagrįstai, pagal šių teisių atsiradimą patvirtinančius teisės aktų nustatytus galiojančius dokumentus. Būtent dėl to, įgyvendindama jai teisėtai priklausančias nuosavybės teises į ginčo statinius, vėliau (duomenys neskelbtini) ir sudarė sandorius su trečiaisiais asmenimis dėl ginčo statinių perleidimo.

69. 1999 m. spalio 14 d. (duomenys neskelbtini) perleido atsakovui nuosavybės teises į ginčo statinius pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 14-4674. Notaras patvirtino sandorį, jis nebuvo gavęs jokios informacijos, kad Nekilnojamojo turto registre yra koks nors apribojimas juos perleisti.

70. (duomenys neskelbtini) , įsigijusi ginčo pastatus, 1996 m. kreipėsi į Vilniaus apskrities valdytoją dėl žemės sklypo suformavimo po įsigytais pastatais ir nuomos sutarties sudarymo. 1996 m. lapkričio 20 d įsakymu Nr. 1677-79 parke buvo suformuotas 2,1613 ha žemės sklypas ir 1996 m. lapkričio 20 d. Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai nuomos sutartimi Nr. 278 (duomenys neskelbtini) 99 metams buvo išnuomotas suformuotas valstybinės žemės sklypas. ŽĮ numato, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, lengvatinėmis sąlygomis, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais (išskyrus laikinuosius statinius). Minėtas faktas, trečiojo asmens nuomone, tik patvirtina aplinkybę, kad ginčo statiniai įsigyti kaip nekilnojamieji daiktai, jie neturėjo laikinų statinių statuso, kitu atveju prie įsigytų statinių valstybės institucija nebūtų formavusi žemės sklypo ir jo neišnuomojusi trečiajam asmeniui tokiam ilgam laikotarpiui. Dėl šių priežasčių ieškovės teiginiai, kad ginčo statiniai yra laikini ir kad jie buvo privatizuoti neva tik nukėlimui, yra visiškai nepagrįsti.

71. Valstybės institucijos, nepateikdamos jokių reikalavimų dėl nukeldinimo ginčo pastatų daugiau kaip 27 metus, tiek atsakovui, tiek ir kitiems sąžiningiems įgijėjams – tretiesiems asmenims, taip pat suteikė teisėtą lūkestį, jog ginčo statiniai yra parduoti ne nugriovimui. Dėl šios priežasties statinių teisinės registracijos ir sudarytų sandorių panaikinimas (nors jų ieškovė ieškiniu net ir neginčija) po daugiau kaip 23 metų akivaizdžiai pažeistų teisėtų lūkesčių principą trečiųjų asmenų atžvilgiu.

72. Ginčo statinių nukeldinimas yra neproporcinga (neadekvati) priemonė, kadangi: pirma, ginčo statiniai atsakovo ir trečiojo asmens yra naudojami daugiau kaip 27 metus ir iki ieškinio padavimo teismui dienos nebuvo pažeistas joks viešas interesas; antra, ieškovės nustatytas pažeidimas (kad jie šiuo metu patenka į valstybės išimtine teise valdomų miškų teritoriją ir nėra suteikta teisė naudotis žemės sklypu po pastatais) nesukėlė jokių neigiamų pasekmių aplinkai, visuomenei ar konkretiems asmenims, niekam nebuvo padaryta jokia reali žala. Vadinasi, ginčo statinių nugriovimas būtų savitikslis. Tokios kardinalios priemonės pritaikymu nebūtų atkurtos pažeistos teisės ar teisėti interesai. Priešingai, ieškovės siūloma priemonė turėtų neigiamų pasekmių sąžiningiems tretiesiems asmenims, kurie statinių nestatė ir nežinojo apie jokius pažeidimus, kurie paaiškėjo po 27 metų, kai ginčo statiniai buvo kelis kartus perleisti atsakovui ir trečiajam asmeniui.

73. Įstatyme nustatytas 10 metų terminas, per kurį ieškovė galėjo įgyvendinti jai valstybės priskirtas funkcijas. Ieškovė jau gerokai anksčiau turėjo objektyvią galimybę nustatyti tariamus pažeidimus, kuriuos ji nurodo patikslintame ieškinyje, ir nepraleisdama įstatyme nustatyto 10 metų termino kreiptis į teismą dėl statinių nugriovimo. Jei ieškovė tokių veiksmų neatliko galimai dėl jos interesams atstovaujančių valstybės tarnautojų kaltės (neveikimo), tai tokio ieškovės nesavalaikio veikimo pasekmės negali įtakoti kitų asmenų (atsakovų ir trečiųjų asmenų) teisių ir pareigų. Ieškovės ieškinys teismui paduotas praleidus įstatyme nustatytus terminus. Jokių objektyvių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą šioje byloje atnaujinti beveik 27 metus praleistą senaties terminą, ieškovė nenurodo ir neįrodinėja. Šiuo atveju yra suėjęs ieškinio senaties terminas tiek savininko reikalavimui pašalinti jo valdymo teisės pažeidimus, tiek ir naikinamais terminas ginčo pastatų teisinės registracijos ginčijimui.

74. Trečiasis asmuo teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką bei vietą trečiasis asmuo buvo tinkamai informuotas.

75. Bylos duomenimis, 1975 m. buvo priimtas Trakų rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 143 dėl trumpalaikio poilsio organizavimo rajone, kuriuo buvo nuspręsta įsteigti trumpalaikio poilsio poilsiavietes. Pagal minėto sprendimo priedėlį Nr. 1 „Poilsiaviečių išdėstymas rajone ir šefuojančios organizacijos“, jo ketvirtą punktą, prie Skaisčio ežero, Vornikuose – „Kaitros“ gamykla.

76. 1993 m. gruodžio 6 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo“ buvo patvirtinta Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema, kurioje buvo nustatytos Varnikų botaninio–zoologinio draustinio ribos (planavimo schemoje nurodyta, kad Varnikų botaninis–zoologinis draustinis apima Varnikų mišką). Aptariamame nutarime, be kita ko, nurodoma, kad Trakų istorinis nacionalinis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. I-1244 vertingam kultūriniu bei gamtiniu požiūriu Trakų ežeryno kraštovaizdžio kompleksui su Trakų pilimi, etnokultūriniu paveldu išsaugoti, tvarkyti bei naudoti. Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema, kaip valstybinės reikšmės specialusis teritorinio planavimo dokumentas, yra pagrindas detaliems planavimo, statybų, rekonstrukcijos projektams rengti. Viena iš Trakų istorinio nacionalinio parko zonų (draustinių) – Varnikų botaninis–zoologinis draustinis, apimantis Varnikų mišką, Baluošos, Jurgelės, Ilgelio ežerus, Varnikų–Ilgelio pelkes, numatytas tikslas – išsaugoti miško ir pelkės kompleksą, atkuriant pažeistus pelkės pakraščius, vykdyti mokslinius tyrimus, naudojimas – pažintinė rekreacija, ribotas ūkinis žemės ir miško naudojimas. Apsaugos ir naudojimo režimą nustato botaninių–zoologinių draustinių nuostatai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (XLV skyrius), tvarkymas – neleidžiama statyti naujus pastatus, draustinių teritorijos tvarkomos pagal specialius projektus.

77. 1993 m. gruodžio 6 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 912 3 priedas aptarė poilsio įstaigas ir jų naudojimą, išskiriant tris įstaigų grupes: 1) likviduotinos poilsio įstaigos, nurodant pastabą, kad šioje grupėje įvardintas poilsio įstaigas galima privatizuoti nukėlimui; 2) rekonstruotinos poilsio įstaigos, kurias tikslinga panaudoti Trakų istorinio nacionalinio parko rekreacinei programai įgyvendinti; 3) statomos naujos poilsio įstaigos Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje. Poilsio namai, priklausantys Lentvario „Kaitros“ fabrikui (nakvynės vietų sk. 24/24), įtraukti būtent į pirmąją įstaigų grupę, t. y. prie likviduotinų poilsio įstaigų, kurias galima privatizuoti tik nukėlimui.

78. (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus A. A., (pirkėjas) ir akcinė bendrovė „Kaitra“, atstovaujama administratoriaus A. J., (pardavėjas) (duomenys neskelbtini) sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas įsipareigojo parduoti šešis poilsio namelius ir dvi prieplaukas, (duomenys neskelbtini), už 14 000 Lt (visą poilsio kompleksą).

79. 1995 m. liepos 25 d. varžytynių protokolo Nr. (duomenys neskelbtini)duomenimis, didžiausią kainą – 14 000 Lt, varžytynėse pasiūlė (duomenys neskelbtini) , L. R., minėtas aktas taip pat pasirašytas L. R..

80. Poilsiavietės statinių, esančių (duomenys neskelbtini), 1995 m. rugpjūčio 3 d. priėmimo–perdavimo aktu AB gamykla „Kaitra“ perdavė, o (duomenys neskelbtini) , atstovaujama įgalioto asmens L. R., priėmė poilsio bazės statinius, esančius (duomenys neskelbtini) prie „Skaisčio“ ežero: 1) šeši poilsio namai, pažymėti inventorizacinėje byloje IK I/m; 2K I/m; 3K I/m ; 4K I/m; 5K I/m; 6K I/m.; žolinės dangos sporto aikštelė (20x40m); viralinė, pažymėta byloje 2J I/g; ūkinio pastato fundamentas, pažymėtas byloje 3J I/m; metalinė persirengimo kabina (2 vnt.); stoginė (10x10m), pažymėta plane S(I); išvietės (2 vnt.), pažymėtos plane V(I), V(2).; šulinys, pažymėtas plane Š; lieptai (3 vnt.), pažymėti plane L(I), L(2), L(3).

81. 1996 m. kovo 12 d. (duomenys neskelbtini) buvo pateiktas raštas „Dėl (duomenys neskelbtini) poilsinės“, nurodant, kad 1993 m. gruodžio 6 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 912 patvirtinta Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema, kurioje minimi poilsio namukai yra Varnikų botaninio–zoologinio draustinio teritorijoje ir jų privatizavimas leidžiamas su sąlyga „nukelti“.

83. 1999 m. spalio 14 d. sutartimi (duomenys neskelbtini) , atstovauja bendrovės juristo A. Č., (pardavėjas) pardavė, o L. R. (pirkėjas) už 20 000 Lt nupirko poilsio pastatą/poilsio namelį, plane pažymėtą indeksu 1K1m, turintį 15,83 kv. m. bendro ploto, unikalus (poilsio namelio) Nr. (duomenys neskelbtini); poilsio pastatą/poilsio namelį, plane pažymėtą indeksu 2K1m, turintį 15,83 kv. m. bendro ploto, unikalus (poilsio namelio) Nr. (duomenys neskelbtini); poilsio pastatą/poilsio namelį, plane pažymėtą indeksu 3K1m, turintį 15,83 kv. m. bendro ploto, unikalus (poilsio namelio) Nr. (duomenys neskelbtini); poilsio pastatą/poilsio namelį, plane pažymėtą indeksu 4K1m, turintį 15,83 kv. m. bendro ploto, unikalus (poilsio namelio) Nr. (duomenys neskelbtini); poilsio pastatą/poilsio namelį, plane pažymėtą indeksu 5K1m, turintį 15,83 kv. m. bendro ploto, unikalus (poilsio namelio) Nr. (duomenys neskelbtini); poilsio pastatą/poilsio namelį, plane pažymėtą indeksu 6K1m, turintį 15,83 kv. m. bendro ploto, unikalus (poilsio namelio) Nr. (duomenys neskelbtini); pagalbinį pastatą pagalbinio ūkio/viralinę, plane pažymėtą indeksu 8I1g, (buvęs pastatas 2I1g), kurios užstatytas plotas – 14,4 kv. m., tūris – 29 kub. m., unikalus (viralinės) Nr. (duomenys neskelbtini); kitus statinius/kiemo statinius (stoginę, lauko tualetą – du vnt., šulinį, sporto aikštelę, metalinę persirengimo kabiną – du vnt., lieptai – trys vnt., unikalus (kiemo statinių) Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

84. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 3692-79 „Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos nutraukimo (duomenys neskelbtini) “ buvo nutraukta 1996 m. lapkričio 20 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. 278, sudaryta su (duomenys neskelbtini) .

86. Pagal į bylą pateiktą (duomenys neskelbtini) 2022 m. spalio 28 d. pažymą bendrovės direktoriaus pareigas laikotarpiu nuo 1995 m. sausio 4 d. iki 1997 m. kovo 26 d. užėmė A. A.. Iš pateikto bendrovės 1995 m. gruodžio 1 d. darbuotojų sąrašo taip pat manyti, kad atsakovas bendrovėje tuo metu dirbo komercijos direktoriumi, šiuo metu jis yra bendrovės vadovas.

89. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieškovei – Valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai, patikėjimo teise valdomame žemės sklype (žr. šio sprendimo 88 punktą) esančių pastatų (statinių), nuosavybės teise priklausančių atsakovui (žr. šio sprendimo 87 punktą), pašalinimo. Ieškovė byloje laikosi pozicijos (įrodinėja), kad statiniai valstybinėje miškų ūkio paskirties žemėje buvo įregistruoti negavus miškų savininko ir/ar valdytojo sutikimo ir net jo neinformavus, be to, įsigijus pastatus, nebuvo paisoma įstatyminės nuostatos, jog pastatai parduodami nugriovimui. Ieškovės vertinimu, atsakovas veikė vienasmeniškai bei, nepaisydamas įstatymo nuostatų, neturėdamas valstybinio miško patikėtinio (ieškovės) sutikimo, naudoja namelius, kurie buvo parduoti su sąlyga, jog pirkėjas juos nukels, minėti pastatai, statiniai ir kiti įrenginiai valstybinio miško žemėje naudojami neteisėtai, kartu pažeidžiant ir Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos bei kitų veiklą valstybės saugomoje teritorijoje reglamentuojančių dokumentų nuostatas. Atsakovas, dėstydamas nesutikimo su ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimais argumentus, visų pirma, nurodo, kad ieškovė neturėjo teisės pareikšti byloje nagrinėjamo ieškinio (ji, atsakovo vertinimu, yra netinkama ieškovė). Teismas toliau šiame sprendime nurodomų motyvų pagrindu minėtą atsakovo argumentų grupę atmeta kaip nepagrįstą.

98. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė ieškiniu siekia, kad būtų pašalinti jai patikėjimo teise valdomo sklypo dalyje esantys atsakovui priklausantys statiniai, spręstina, kad ieškovė negatoriniu ieškiniu siekia nutraukti jos teisę pažeidžiančius veiksmus, o tuo pačiu ir atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį.