- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-24
- Bylos Nr.
- 1A-520-317/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10879-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Algirdas Jaliniauskas, Danguolė Šiugždinytė
- Advokatai
- Ramutė Budrytė
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Danguolės Šiugždinytės,
atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui - A. K., jos gynėjai advokatei Ramutei Budrytei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro Osvaldo Stadaliaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažinta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o baudžiamoji byla nutraukta.
A. K. perduota laiduotojo L. K. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą.
A. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2019 m. kovo 28 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuota automobilio „Hyuandai Santa Fe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 1 174,29 Eur, įpareigojant A. K. šią sumą sumokėti į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per 9 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
A. K. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuspręsta, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti Valstybės įmonei „Regitra“.
Automobilį „Hyundai Santa Fe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) gražintą UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuspręsta jiems ir palikti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. K. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, už tai, kad ji 2019 m. kovo 16 d. apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Hyundai Santa Fe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta mažiausia koncentracija - 2,34 % promilių etilo alkoholio kraujyje.
2. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroras Osvaldas Stadalius prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 11 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – A. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d.), ir paskirti 51 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę sumažintą bausmę - 34 MGL dydžio baudą. A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant šį terminą nuo 2019 m. kovo 28 d.; 2) vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti automobilio „Hyundai Santa Fe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 174,29 Eur. Įpareigoti A. K. per 9 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos lėšas, atitinkančias konfiskuoto automobilio vertę, sumokėti į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, panaikinti. A. K. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“. Automobilį „Hyundai Santa Fe“,
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apylinkės teismas taikė laidavimą A. K. atžvilgiu nesant vienos iš būtinųjų laidavimo instituto sąlygų – tinkamo laiduotojo. Tokiu būdu teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nors laiduotojas L. K. yra laikomas neteistu (teistumas išnykęs), tačiau praeityje jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis (baudžiamoji byla Nr. 67-1-00207-97). Be to, byloje yra duomenų, apibūdinančių jį, kaip teisės aktų pažeidėją - nuo 2018 m. lapkričio 21 d. galioja jam už Kelių eismo taisyklių pažeidimą paskirta nuobauda, praeityje jis yra baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimą ir pasipriešinimą policijos pareigūnams. Visais atvejais L. K. buvo skirtos administracinės nuobaudos, administracinius nusižengimus jis padarė būdamas neblaivus. Asmuo, kuris pažeidinėja teisės aktų reikalavimus, negali būti tinkamas pavyzdys ir autoritetas kitam asmeniui, taip pat linkusiam pažeidinėti įstatymų nustatytą tvarką. Be to, būtina įvertinti ir L. K. sąžiningumą baudžiamajame procese. Prašyme perduoti A. K. laiduotojo atsakomybei pagal laidavimą be užstato L. K. nurodė, jog jis vertas teismo pasitikėjimo, nes niekada nei jis pats, nei jo šeimos nariai bei kiti giminaičiai nebuvo traukiami baudžiamojon atsakomybėn, jis neturi galiojančių nuobaudų, nėra teistas. Tačiau byloje esantys L. K. charakterizuojantys duomenys paneigia šio prašymo turinio teisingumą.
2.2. Prokuroro nuomone, įvertinus tai, kad A. K. dėl padaryto nusikaltimo visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, nusikalto pirmą kartą, nusikalstama veika žalos nepadarė, jos atžvilgiu daugiau ikiteisminių tyrimų nėra atliekama, yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti jai skiriant švelniausią bausmės rūšį - baudą, jos dydį parenkant artimą minimumui.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais, atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. ir jos gynėja advokatė Ramutė Budrytė prašė prokuroro skundą atmesti.
4. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro Osvaldo Stadaliaus apeliacinis skundas atmetamas.
5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu veikos kvalifikavimo, kaltės klausimai nėra keliami, todėl apeliacinės instancijos teismas šių klausimų išsamiau nevertina. Tačiau prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Taigi, šiuo aspektu ir patikrinamas skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis.
6. Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojai gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
7. BK 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) numatytas nusikaltimas pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. A. K. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Nusikalstamais veiksmais žala kitiems asmenims ar jų turtui padaryta nebuvo. Taip pat gautas A. K. vyro L. K. prašymas perduoti kaltininkę jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Šių teismo nustatytų aplinkybių prokuroras neginčija. Prokuroras taip pat sutinka ir su tuo, jog nagrinėjamu atveju A. K. visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką, bei, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, apeliaciniu skundu neginčijamas ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose numatytų sąlygų, būtinų laidavimo instituto taikymui, egzistavimas. Tačiau, prokuroro nuomone, šiuo atveju buvo neteisingai įvertintas laiduotojo tinkamumas. Abejonės L. K. tinkamumu būti laiduotoju iš esmės grindžiamos dviem argumentais - tuo, jog jis praeityje yra teistas bei baustas administracine tvarka, bei tuo, jog prašyme perduoti A. K. jo atsakomybei pagal laidavimą, laiduotojas nurodė neteisingą informaciją apie jam skirtas administracines nuobaudas bei teistumą, kas, prokuroro nuomone, rodo L. K. nesąžiningumą.
8. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011).
9. Aukštesnės instancijos teismas, išanalizavęs prokuroro skundo argumentus, patikrinęs ir dar kartą įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atleisdamas A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tinkamai įvertino visas aplinkybes, turinčias reikšmės tinkamo laiduotojo parinkimui, ir padarė pagrįstą išvadą, jog L. K. yra asmuo, vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkei. Iš bylos medžiagos matyti, jog L. K. yra A. K. vyras. Jų santuoka sudaryta dar 2000 metais. Taigi, trunka jau beveik dvidešimt metų. Laiduotojas dirba ir darbovietės administracijos charakterizuojamas kaip asmuo, kuris laiku, kokybiškai ir atsakingai atlieka jam pavestas užduotis, pasižymi punktualumu, sąžiningumu. Drausmine tvarka darbovietėje jis nebaustas.
10. Kaip teisingai nurodoma prokuroro skunde, laiduotojas praeityje yra teistas bei baustas už administracinės teisės pažeidimus/administracinius nusižengimus. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pats faktas, jog prašymą perduoti nusikalstamą veiką padariusį asmenį pagal laidavimą pateikęs asmuo buvo teistas ar baustas administracine tvarka, savaime nereiškia, jog jis turėtų būti vertinamas kaip asmuo, nevertas teismo pasitikėjimo. Tokiu atveju svarbu įvertinti ir padarytų teisės pažeidimų pobūdį bei jų padarymo laiką. Nors teismų informacinėje sistemoje LITEKO duomenų apie L. K. atžvilgiu priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius nėra, tačiau iš byloje pateikto įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, jog L. K., vis tik, buvo teistas baudžiamojoje byloje Nr. 67-1-00207-97. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ši aplinkybė negali būti vertinama kaip aplinkybė, neigiamai charakterizuojanti L. K. šiuo metu, kadangi prieš daugiau nei 20 metų padarytas nusikaltimas neabejotinai neatspindi dabartinio laiduotojo požiūrio į nusikalstamų veikų darymą, juo labiau, kai L. K. teistumas jau seniai išnykęs.
11. Vertindama prokuroro skundo argumentus dėl praeityje L. K. padarytų administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog nors per pastaruosius 5 metus administracine tvarka L. K. buvo baustas tris kartus (vieną kartą 2018 metais bei du kartus 2015 metais), tačiau už 2015 metais padarytus administracinės teisės pažeidimus jam galėjo būti surašytas vienas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kadangi skirtinguose Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso specialiosios dalies straipsniuose numatytus pažeidimus jis padarė tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje - L. K. nubaustas už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 22 d. 23.29 val. pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį bei priešinosi policijos pareigūnams. Sutiktina, jog šiuos administracinės teisės pažeidimus laiduotojas įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau vien ši aplinkybė neleidžia jo vertinti kaip linkusio vartoti alkoholinius gėrimus asmens nei šių pažeidimų padarymo metu, nei, juo labiau, dabartiniu laiku. Priešingai, kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, apklausiamas pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje, L. K. nurodė alkoholio nevartojantis jau trejus metus. Tai iš esmės patvirtino ir jo sutuoktinė. Tokius laiduotojo ir A. K. teiginius paneigiančių duomenų byloje nėra. Pažymėtina ir tai, jog nuo 2015 metų už analogiško pobūdžio administracinius teisės pažeidimus/administracinius nusižengimus L. K. nebuvo baustas. O tai rodo, jog toks jo priešingas teisei elgesys buvo tik atsitiktinis jo neigiamas poelgis. Tuo tarpu 2018 metais L. K. administracine tvarka baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę, neapdraustą transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Toks nusižengimas nelaikytinas šiurkščiu ar pavojingu, jis galėjo būti padarytas dėl paprasčiausio neapsižiūrėjimo. Daugiau administracinių nusižengimų nefiksuota. Taigi, vertinti L. K. kaip asmenį, linkusį nesilaikyti visuotinai priimtinų elgesio normų, įstatymų reikalavimų, kaip nurodoma prokuroro apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija nemato jokio pagrindo.
12. Laikyti L. K. nevertu teismo pasitikėjimo šiuo atveju nesudaro ir kita prokuroro skunde nurodoma aplinkybė - tai, kad prašyme perduoti A. K. L. K. atsakomybei pagal laidavimą, nurodoma, jog laiduotojas neturi galiojančių nuobaudų, praeityje jis nebuvo patrauktas ir baudžiamojon atsakomybėn. Nors ši prašyme pateikta informacija iš tiesų neatitinka nustatytų faktų, tačiau sureikšminti šios aplinkybės sprendžiant L. K. tinkamumo būti laiduotoju klausimą, apygardos teismo manymu, nereikėtų. Pažymėtina, jog kaltininkės gynėja pirmosios instancijos teisme nurodė, jog prašymą perduoti A. K. L. K. atsakomybei pagal laidavimą surašė ji, o ne pats laiduotojas. Taigi, tikėtina, jog, pasirašydamas šį prašymą, L. K., galėjo jo netgi neperskaityti, o esant išnykusiam teistumui, jis neprivalėjo laikyti savęs teistu šio prašymo pasirašymo metu bei apie tai paminėti prašyme. Todėl daryti kategorišką išvadą, jog neteisingą informaciją prašyme laiduotojas pateikė sąmoningai, siekdamas apgauti teismą, šiuo atveju negalima.
13. Nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad L. K. pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje neteisino savo sutuoktinės padaryto nusikaltimo, jos elgesį įvertino neigiamai bei nurodė, kad padės jai spręsti problemas, susijusias su alkoholio vartojimu. O tai leidžia daryti išvadą, jog laiduotojas suvokia kaltininkės padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, sugeba konkrečiai nurodyti, kuo gali pasireikšti jo teigiama įtaka A. K..
14. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog L. K. šiuo metu pasižymi reikiamomis savybėmis būti laiduotoju, gali daryti teigiamą įtaką savo sutuoktinei. Prokuroro skunde nurodytos aplinkybės, teismo nuomone, laikytinos nereikšmingomis ir niekaip nepatvirtinančiomis L. K. netinkamumo būti laiduotoju. Todėl konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas BK 40 straipsnio nuostatas A. K. atžvilgiu taikė tinkamai, tad naikinti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais ar kokiais tai kitais motyvais, nėra pagrindo. Todėl pirmos instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti, o prokuroro skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro Osvaldo Stadaliaus apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.