- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-10
- Bylos Nr.
- e2-1706-464/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00512-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,VPH“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Žaliakalnio pasažas“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,VPH“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1873-638/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,VPH“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Žaliakalnio pasažas“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB ,,VPH“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB ,,Žaliakalnio pasažas“ 266 200 Eur skolą, 9 742,92 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2018 m. spalio 5 d. su atsakove UAB ,,Žaliakalnio pasažas“ sudarė tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo ieškoti atsakovei nuosavybės teise priklausiusių patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), pirkėjo (sutarties 1.2 punktas). Be to, šalys sutarė, kad pasirašant šią sutartį ieškovė perduoda atsakovei jai jau suteiktas tarpininkavimo, sudarant šio turto nuomos sutartį, paslaugas, o atsakovė paslaugas priima. Atsakovė patvirtino, kad dėl jai suteiktų tarpininkavimo paslaugų, surandant nuomininką, jokių pretenzijų ieškovei neturi bei įsipareigojo už šias paslaugas sumokėti 266 200 Eur atlyginimą (sutarties 1.5, 1.6 punktai). Toks atlyginimas turėjo būti ieškovei sumokėtas per 3 darbo dienas nuo nurodyto turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo arba per 3 darbo dienas, jei per 5 metus tokia pirkimo–pardavimo sutartis nebus sudaryta (sutarties 4.1.1–4.1.3 punktai). Ieškovė 2020 metų gegužės mėn. atsitiktinai sužinojo, kad turtas jau yra parduotas, todėl kreipėsi į atsakovę dėl atlyginimo pagal sutartį sumokėjimo. Tačiau atsakovė nepagrįstai atsisakė vykdyti savo sutartinę prievolę, todėl prašo priteisti iš jos atlyginimą ir delspinigius.
3. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei UAB „Žaliakalnio pasažas“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir / ar nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę ir / ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti ir kitaip suvaržyti turtą, o turto nesant ar esant nepakankamai – areštuoti atsakovės 275 942,92 Eur pinigines lėšas, esančias bankų ir / ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsiskaityti su ieškove.
4. Nurodė, kad atsakovė neatsiskaito pagal sutartį, kurią ji pati sudarė ir kuria priėmė tarpininkavimo paslaugas bei įsipareigojo sumokėti už šias paslaugas sutartą atlyginimą. Toks jos sutarčiai priešingas elgesys patvirtina atsakovės nesąžiningumą. Atsakovė ateityje gali vengti teismo sprendimo įvykdymo, turimą turtą paslėpti, perleisti ar kitaip apsunkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartimi ieškovės UAB ,,VPH“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
6. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimą, t. y. faktinį bei teisinį ieškinio pagrindą, pateiktus įrodymus, kuriais ieškovė įrodinės ieškinyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, pažymėdamas, kad tokių aplinkybių įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje, pagrindo padaryti išvadą, jog ieškinys preliminariai nepagrįstas, nenustatė.
7. Spręsdamas dėl antrosios būtinosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui egzistavimo, teismas pažymėjo, kad tokią grėsmę ieškovė grindžia atsakovės neatsiskaitymu pagal sutartį, kurią ji pati sudarė ir kuria priėmė tarpininkavimo paslaugas, įsipareigojusi sumokėti už šias paslaugas sulygtą atlyginimą, t. y. vengimu vykdyti sutartines prievoles. Tačiau, teismo vertinimu, vien nurodytos aplinkybės nėra pakankamos spręsti apie atsakovės ketinimus perleisti, slėpti jai priklausantį turtą arba imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekiant sukliudyti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o kitokių duomenų ieškovė neteikė. Vien aplinkybė, kad atsakovė neatsiskaito pagal sutartį, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taigi būtinųjų sąlygų visuma laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra nustatyta.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovė UAB ,,VPH“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
8.1. Teismas pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias taisykles, todėl padarė neteisėtas ir nepagrįstas išvadas, kad nėra įrodytas atsakovės nesąžiningumas.
8.2. Priešingai nei sprendė teismas, prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrindu buvo ne pats atsiskaitymo vengimo faktas, bet atsakovės nesąžiningumas, kuris jau egzistuoja ieškinio pateikimo momentu, taigi ir rizika, kad atsakovė ateityje elgsis nesąžiningai, yra reali. Atsakovės nesąžiningumą patvirtina tai, kad ji nuslėpė nuo ieškovės informaciją apie turto pardavimo sandorio sudarymą, ir nepagrįstai nurodė, kad jai nekyla pareiga mokėti sutartyje numatyto užmokesčio.
8.3. Iš su ieškiniu pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovė neturi nė vieno darbuotojo, jokios veiklos faktiškai nevykdo, jos metinės pajamos siekia 5 000 Eur. Šios aplinkybės, atsižvelgiant į didelę ieškinio sumą, patvirtina realią grėsmę, kad galimai ieškovei palankus teismo sprendimas nebus įvykdytas arba jo vykdymas gali žymiai pasunkėti. Be to, atsakovė neturi ir jokio nekilnojamojo turto, į kurį galėtų būti nukreiptas teismo sprendimo vykdymas.
Atsiliepimas
9. Atsakovė UAB ,,Žaliakalnio pasažas“ atsiliepime prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Nurodo tokius atsikirtimų argumentus:
9.1. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visumą nagrinėjamam klausimui aktualių aplinkybių, padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad vien ieškinio suma ar atsakovės turtinė padėtis nėra lemiantys veiksniai sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
9.2. Faktas, kad atsakovė atsisako vykdyti ieškovės reikalavimą apmokėti tam tikras sumas, pats savaime nesuponuoja atsakovės nesąžiningumo. Į bylą pateikti dokumentai įrodo, kad atsakovė nevengia kontaktų su ieškove ir labai aiškiai deklaruoja, dėl kokių priežasčių yra laikomasi pozicijos, jog ieškovės pareikšti reikalavimai yra nepagrįsti.
9.3. Ieškovė, savo reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grįsdama bylos nagrinėjimą iš esmės sudarančiomis aplinkybėmis, pati elgiasi nesąžiningai ir siekia suklaidinti teismą.
Šalies argumentai
9.4. Ieškovė prašo taikyti pačią griežčiausią laikinąją apsaugos priemonę – atsakovės turto, įskaitant ir pinigines lėšas, areštą. Kokių nors sąlygų, kurioms esant būtų leista atsakovei toliau disponuoti minėtu savo turtu, ieškovė nenurodo. Ieškovė siekia visais būdais suvaržyti atsakovės veiksmus tiek, kad būtų užkirstas kelias tolimesnei atsakovės, kaip juridinio asmens, veiklai. Todėl po pareikšto ieškinio atmetimo atsakovė jau nebegalėtų ginti savo turtinių interesų ir kelti klausimo dėl jai padarytų nuostolių atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų
10. Apeliantė UAB ,,VPH“ su atskiruoju skundu pateikė naują rašytinį įrodymą – išrašą iš VĮ Registrų centro duomenų bazės apie atsakovei UAB ,,Žaliakalnio pasažas“ priklausantį nekilnojamąjį turtą.
11. Įstatymų leidėjas apriboja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme galimybę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo ir turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliantė neprašo priimti prie atskirojo skundo pridėtus įrodymus ir nenurodo, kodėl minėtų duomenų pateikimo būtinybė iškilo tik teikiant atskirąjį skundą, nors nėra jokių abejonių, kad apeliantė turėjo visas procesines galimybės tokį įrodymą teikti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas pateiktų į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą įrodymų priėmimo klausimo nesprendžia.
Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui
12. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu taiko laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant nors vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.
13. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atsisakė byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes nenustatė grėsmės apeliantei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Nesutikdama su tokia teismo išvada, apeliantė kelia įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo ir jos nurodytų tokią grėsmę patvirtinančių aplinkybių visumos netinkamo įvertinimo klausimus. Tačiau tokie atskirojo skundo argumentai nepagrįsti.
14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad šio itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto taikymas galimas labai išimtinais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (paprastai ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (turto paslėpimas, perleidimas, apsunkinimas, nuoma ir panašūs veiksmai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020).
15. Vadinasi, tokios priemonės, kaip asmens turto areštas ir disponavimo turtu suvaržymai, galėtų būti taikomos tik tuo atveju, jeigu jų taikymu nepažeidžiamas pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – nesąžiningo asmens elgesio užkardymas. Taigi, būtent apeliantei ir teko pareiga nurodyti konkrečius faktus apie atsakovės nesąžiningą elgesį, jos ketinimus parduoti, perleisti, paslėpti, įkeisti ar kitaip apsunkinti jai priklausantį turtą, t. y. sumažinti turimo turto masę arba jo vertę, tokiais veiksmais siekiant išvengti galimai nepalankaus atsakovei teismo sprendimo įvykdymo (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovė, nežinodama, kokius jos veiksmus ar ketinimus apeliantė vertina kaip nesąžiningą ir grėsmę jos turtiniams interesams keliantį elgesį, objektyviai negali paneigti to, ko ji nežino.
16. Pažymėtina, kad grėsmės teismo sprendimo įvykdymui patvirtinimu negali būti laikomas asmens atsisakymas įvykdyti tai, dėl ko yra kreipiamasi su ieškiniu į teismą. Antraip galėtų susiklostyti tokia teisiškai ydinga situacija, kai vien kreipimosi į teismą su ieškiniu fakto ar jį pareiškusio asmens faktinių aplinkybių subjektyvaus nurodymo pakaktų antrosios šalies turtinių teisių suvaržymui. Atskirojo skundo argumentai, kad atsakovės nesąžiningumą patvirtina vien jau tai, jog ši nuslėpė nuo apeliantės informaciją apie ginčo turto, su kurio pardavimu, pasak apeliantės, buvo siejama atsakovės pareiga atsiskaityti už tarpininkavimo paslaugas, pardavimą ir nesutinka sumokėti jai atlyginimo už paslaugas, yra argumentai dėl ginčo esmės. Šioje bylos proceso stadijoje tokie argumentai yra neaktualūs, jie nepaneigia teisėje galiojančios asmenų sąžiningumo prezumpcijos.
17. Priešingai ne atskirajame skunde tvirtina apeliantė, ir tokios aplinkybės, kaip ieškinio sumos dydis ar atsakovės finansinė padėtis, nėra priskiriamos prie grėsmę teismo sprendimo įvykdymui patvirtinančių faktų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-419-516/2018; 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1267-553/2019; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-31-790/2020).
18. Nuoseklūs teismų išaiškinimai dėl tokių aplinkybių nepakankamumo laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo kontekste yra pateikti visų pirma atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių instituto konservacinę paskirtį bei pirmiau šioje nutartyje aptartus jo taikymo tikslus. Turto areštas bei nustatomas draudimas disponuoti turtu arba piniginėmis lėšomis nėra skirtas materialinių vertybių sukaupimui, kad vėliau iš šio turto (piniginių lėšų) arba šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi. Atitinkamai, apeliantės prašymas galėjo būti tenkinamas tik apeliantei konkrečiais faktais, nesusijusiais su atsakovės ginčijamos prievolės vykdymu, įrodžius atsakovės nesąžiningumą bei jos siekį vengti sprendimo vykdymo. Todėl, kitaip nei yra įsitikinusi apeliantė, aplinkybės, susijusios su atsakovės turtine padėtimi (t. y. su atsakovės mokumu) ar jos ūkinės veiklos perspektyvumu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio nepatvirtina, juolab pačiai apeliantei pripažįstant, kad jokio nekilnojamojo turto, kuris galėtų būti areštuotas, atsakovė neturi.
19. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad atsakovė iki bylos iškėlimo teisme dienos ar ją nagrinėjat ėmėsi veiksmų bendrovės turtinei padėčiai bloginti, savo turtui perleisti, jį nuslėpti. Taip pat sutiktina su atsakovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ir piniginių lėšų areštas galėtų turėti itin neigiamų padarinių juridinio asmens veiklai. Todėl turtines teises varžančių ribojimų atsakovei taikymas, kai nėra pateikta jokių objektyvių duomenų apie jos nesąžiningumą, išskyrus apeliantės subjektyvų įsitikinimą, siejamą išimtinai su neįvykdyta jai prievole, būtų neproporcingas ir nesuderinamas su bendraisiais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principais.
20. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas apeliantės pareikštą prašymą išsprendė teisingai, nenukrypdamas nuo Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimų, įvertinęs reikšmingus šiam procesiniam klausimui išspręsti faktus, todėl pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį nėra.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.