Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-44-330/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-01-25
Bylos Nr.: e2A-44-330/2022
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Agnė Tikniūtė, Gintaras Pečiulis, Asta Radzevičienė
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Ieškovas: akcinės bendrovės SEB banko

(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Radzevičienės ir Agnės Tikniūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės SEB banko ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl skolos pagal faktoringo sutartį priteisimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Active Construction Management“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, prašydama priteisti 701 049,63 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 5 d. su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Active Construction Management“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „Irdaiva“) sudarė faktoringo sutartį. Sutartyje numatyta, kad pagal visas UAB „Active Construction Management“ nuo 2019 m. liepos 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai išrašomas sąskaitas atsirandantys piniginiai reikalavimai, taip pat reikalavimai dėl iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos gautinų sumų pagal visas su UAB „Active Construction Management“ sudarytas sutartis yra perleisti ieškovei ir mokėjimai privalo būti atliekami ne trečiajam asmeniui UAB „Active Construction Management“, o ieškovei, pervedant pinigus į nurodytą banko sąskaitą. Ieškovės teigimu, atsakovė tik iš dalies apmokėjo UAB „Active Construction Management“ išrašytas sąskaitas faktūras. Ieškovė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad tokio paties kaip atsakovės skola dydžio kreditorinis reikalavimas (701 049,63 Eur) buvo teismo patvirtintas solidariosios skolininkės UAB „Active Construction Management“ bankroto byloje.

3. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovės teigimu, ieškovė nėra iš trečiojo asmens bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Active Construction Management“ įgijusi reikalavimo teisių, o viena ieškovės nurodyta sąskaita apskritai nepatenka į ieškovės sudarytos faktoringo sutarties apimtį. Atsakovė taip pat akcentavo, kad ji turi teisę atsikirtimus ieškiniui grįsti su trečiuoju asmeniu BUAB „Active Construction Management“ sudaryta rangos sutartimi. Atsakovės tvirtinimu, trečiojo asmens BUAB „Active Construction Management“ pateiktos sąskaitos faktūros neapmokėtos dėl objektyvių, rangos sutartyje numatytų, priežasčių.

4. Trečiasis asmuo (toliau – ir rangovas) BUAB „Active Construction Management“ su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Trečiasis asmuo akcentavo, kad vykdė statybos rangos darbus pagal atsakovės užduotį, atsakovė darbus priėmė pasirašydama atliktų darbų aktus. Kadangi darbai buvo priimti, atsakovei kyla pareiga atsiskaityti pagal rangovo išrašytas sąskaitas faktūras.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 29 d. sprendimu AB SEB banko ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės 600 215,57 Eur skolą, 21 607,76 Eur delspinigius bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.

6. Teismas nustatė, kad 2017 m. birželio 5 d. viešojo pirkimo būdu tarp atsakovės ir jungtinės veiklos partnerių ? UAB „Active Construction Management“ (buvusi UAB „Irdaiva“), UAB „Axis Power“, UAB „Mitnija“, UAB „HSC Baltic“, UAB „Montuotojas“ buvo sudaryta Sutartis Nr. A62-50/17(3.10.21-TD2) (toliau – ir rangos sutartis) dėl Vilniaus daugiafunkcinio Lazdynų sveikatinimo centro Erfurto g. 13 statybos darbų. 2019 m. rugpjūčio 5 d. AB SEB bankas (finansuotojas) ir UAB „Irdaiva“ (klientas) (nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. – UAB „Active Construction Management“) sudarė faktoringo sutartį Nr. 0041911018137-55. Teismas konstatavo, kad apie faktoringo sutarties sudarymo faktą, datą ir visų reikalavimo teisių pagal nuo 2019 m. liepos 12 d. išrašytas sąskaitas perdavimą ieškovei Vilniaus miesto savivaldybės administracija buvo informuota faktoringo sutartyje nustatyta tvarka. Teismas taip pat nustatė, kad rangovas atliktų darbų aktais atsakovei perdavė atliktus darbus, o atsakovė juos priėmė pasirašydama nurodytus aktus.

7. 2019 m. lapkričio 25 d. raštu atsakovė informavo, jog jungtinės veiklos partneriai, atstovaujami trečiojo asmens, netinkamai vykdo iš rangos sutarties kylančias pagrindines ir šalutines prievoles. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad mokėjimus pagal dvi trečiojo asmens sąskaitas (Nr. IRD1900216 ir Nr. IRD1900241) atsakovė sustabdė, pasinaudodama rangos sutarties 8.5.3 punkte nustatyta mokėjimų sustabdymo galimybe, apie tai rangovas apie tai buvo informuotas 2019 m. lapkričio 14 d. Dar dvi trečiojo asmens sąskaitas (Nr. IRD1900281 ir Nr. IRD1900282) atsakovė pripažino negaliojančiomis, dėl šios priežasties atsisakė jas priimti bei grąžino trečiajam asmeniui. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė nuo 2020 m. sausio 22 d. vienašališkais nutraukė 2017 m. birželio 5 d. rangos sutartį.

8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal teismų praktiką faktoringo sutartis yra sudėtinio tipo sutartis, turinti reikalavimo perleidimo, pirkimo?pardavimo, paskolos sutarčių požymius, t. y. apimanti skirtingos teisinės prigimties sutarčių elementus.

9. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje pagal faktoringo sutartį reikalavimo teisės laikomos perleistomis AB SEB bankui nuo trečiojo asmens sąskaitų išrašymo momento. Teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą, faktoringo sutarties nuostatas bei teismų praktiką, padarė išvadą, jog ieškovės AB SEB banko kaip finansuotojos pagal faktoringo sutartį reikalavimo teisės į sąskaitoje faktūroje nurodytas lėšas pagal kyla ne iš pačios sąskaitos, o iš su pradiniu reikalavimo teisių turėtoju (BUAB „Active Construction Management“) pasirašytos faktoringo sutarties. Finansuotojui perėmus reikalavimo teises į skolininką, iš esmės jis tampa naujuoju skolininko kreditoriumi, o taip susiklostančių teisinių santykių esmė neabejotinai reiškia, kad įvyksta cesija.

10. Teismas nurodė, kad nepriklausomai nuo to, ar konkreti faktoringo sutarties galiojimo metu trečiojo asmens išrašyta skolininkui sąskaita buvo pateikta avansuoti bankui, ieškovė reikalavimo teises atsakovei įgijo nuo trečiojo asmens sąskaitos išrašymo momento. Faktoringo sutartimi šalys susitarė dėl finansuotojo teisių apimties, kylančios ne tik iš avansu banko apmokėtų sąskaitų, o iš visų skolininkui – Vilniaus miesto savivaldybės administracijai trečiojo asmens (ieškovės kliento) išrašytų sąskaitų, kartu perleidžiant reikalavimo teises į visas kitais pagrindais atsirandančias mokėtinas sumas, nepriklausomai nuo to, kokio susitarimo, kokių sutartinių santykių tarp trečiojo asmens ir jo skolininko pagrindu buvo išrašyta sąskaita apmokėjimui.

11. Atsižvelgęs į savarankiško reikalavimo teisių atsiradimo pagrindo egzistavimą, teismas aplinkybes, susijusias su trečiojo asmens sąskaitų avansu (ne)apmokėjimu, vertino kaip teisiškai nereikšmingas ir dėl šios priežasties atmetė atsakovės argumentus, jog ieškovė reikalavimo teises galėjo įgyti tik tada, kai pagal faktoringo sutartį trečiajam asmeniui buvo išmokėjusi avansą.

12. Teismas sutiko, kad pagal faktoringo sutarties sąlygas norėdamas gauti finansavimą (avansą), trečiasis asmuo turėjo pateikti bankui (ieškovei) trečiojo asmens PVM sąskaitą faktūrą, pasirašytą tiek banko kliento, tiek jo skolininko (debitoriaus), taip pat tiek skolininko, tiek banko kliento pasirašytus atliktų darbų aktą, atliktų darbų bei išlaidų apmokėjimo pažymą. Nors ieškovė tokių duomenų nepateikė net ir po teismo pasiūlymo juos pateikti, teismo vertinimu, tokia aplinkybė nėra teisiškai reikšminga ir nepanaikina ieškovės kaip finansuotojos reikalavimo teisių atsakovei.

13. Teismo sprendime akcentuota, kad reikalavimo teisės laikomos perleistomis AB SEB bankui nuo sąskaitos išrašymo momento ir kiek tai susiję su trečiajam asmeniui finansuotojo išmokėtus pinigus viršijančiomis sumomis, t. y. vidiniai faktoringo teisiniai santykiai susiklostė tik tarp finansuotojo ir kliento – šiuo atveju tarp ieškovės AB SEB banko ir trečiojo asmens BUAB „Active Construction Management“.

14. Teismas nustatė, kad atsakovė apmokėjo dalį rangovo BUAB „Active Construction Management“ 2019 m. birželio 28 d. išrašytos sąskaitos faktūros Nr. IRD190182. Teismas pritarė atsakovės pozicijai, kad minėta sąskaita faktūra nepatenka į faktoringo sutartimi perleistų reikalavimų apimtį. Vien tai, kad atsakovė dalį šios sąskaitos apmokėjo tiesiogiai ieškovei, automatiškai nesukuria atsakovei prievolės sumokėti ieškovei ir likusią sąskaitos dalį. Nenustatęs atsakovės prievolės mokėti ieškovei pagal trečiojo asmens 2019 m. birželio 28 d. sąskaitą faktūrą, teismas šioje dalyje ieškinio reikalavimą atmetė.

15. Teismas taip pat sutiko su atsakovės argumentais, kad sudaryta faktoringo sutartis neatima iš rangos teisinių santykių dalyvių teisės remtis visais iš rangos sutarties kylančiais atsikirtimais, kuriuos jie turi prieš pradinį kreditorių, t. y. trečiąjį asmenį. Tačiau byloje esminė aplinkybė yra ta, kad atsakovė nebeturi teisės remtis rangos sutartimi, kiek tai susiję su trečiojo asmens 2019 m. liepos 31 d. ir 2019 m. rugpjūčio 30 d. išrašytomis sąskaitomis, nes atsakovė nepasinaudojo galimybe ginčyti atliktus darbus, per rangos sutartyje nustatytą laikotarpį jokių pretenzijų nepareiškė. Atsakovei priėmus rangovo tinkamai atliktus darbus, atsakovei atsirado pareiga per 30 kalendorinių dienų apmokėti rangovo pateiktas PVM sąskaitas faktūras.

16. Teismas nustatė, kad atsakovė, pastebėjusi, jog 2019 m. rugsėjo 27 d. sąskaitas faktūras iš atsakovės pusės pasirašė įgaliojimų neturintys asmenys, paaiškino trečiajam asmeniui, kad tokia situacija susidarė dėl vykstančių atsakovės struktūrinių pertvarkymų bei paprašė iš naujo pateikti atliktų darbų ir išlaidų pažymas bei jų pagrindu išrašytas sąskaitas. Vertindamas tarp šalių susiklosčiusią situaciją, pirmosios instancijos teismas pabrėžė šalių bendradarbiavimo pareigą. Teismas pažymėjo, kad atliktų darbų aktai ir jų pagrindu išrašytos sąskaitos buvo priimamos ir pasirašomos keturių, o kartais ir daugiau atsakovo įgaliotų asmenų, atliktų darbų aktus pasirašė ne tik atsakovės įgalioti darbuotojai, tačiau ir statybos techninės priežiūros vadovas, todėl priimtini ieškovės ir trečiojo asmens argumentai, jog šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad tie asmenys, kurie visada priimdavo ir pasirašydavo rangovo atliktų darbų aktus, nebūtų įgalioti pasirašyti tokius dokumentus. Dėl šios priežasties teismas atmetė atsakovės argumentus, siejamus su atsakovės neįgalioto asmens pasirašymu ant rangovo atliktų darbų akto.

17. Teismas akcentavo, kad atsakovė neginčija fakto, jog trečiasis asmuo darbus iš tiesų atliko ir atliko juos tinkamai. Atsakovė, pasirašydama atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitas faktūras, tokį faktą patvirtino.

18. Įvertinęs bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovei pagal faktoringo sutartį iš atsakovės priteistina iš viso 600 215,57 Eur skola. Nustatęs, kad rangos sutartimi buvo sutarta dėl 0,02 proc. dydžio delspinigių, teismas iš dalies patenkino ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo ir iš atsakovės priteisė 21 607,76 Eur delspinigius. Be to, teismas priteisė iš atsakovės 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos skolos ir delspinigių sumos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

19. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 29 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį visiškai atmesti. Apeliacinis skundas motyvuojamas tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

19.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktoringo sutarties pagrindu tarp ieškovės ir trečiojo asmens susiklosčiusių teisinių santykių bei rangos sutarties pagrindu tarp atsakovės ir trečiojo asmens susiklosčiusių teisinių santykių tarpusavio sąveiką, šių santykių vienas kitam sukeliamas teisines pasekmes.

19.2. Teismas padarė neteisingas išvadas dėl rangovo 2019 m. liepos ir rugpjūčio mėn. sąskaitų – mokėjimai pagal šias sąskaitas buvo sulaikyti remiantis rangos sutartyje tiesiogiai nustatyta ieškovės teise. Sulaikyta suma yra skirta ieškovės būsimiems nuostoliams dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo padengti.

19.3. Teismas neteisingai sprendė dėl dviejų rangovo 2019 m. rugsėjo mėn. sąskaitų, kurios buvo pripažintos negaliojančiomis ir grąžintos rangovui, o to rangovas niekada neginčijo.

19.4. Teismas negalėjo nesivadovauti byloje nustatytu ir nepaneigtu faktu, kad dvi rangovo 2019 m. rugsėjo mėn. sąskaitos pripažintos negaliojančiomis dėl įgaliojimo neturinčio asmens pasirašymo jose.

19.5. Skundžiamu sprendimu teismas įtvirtino tokią situaciją, kai ieškovei, kaip naujajai kreditorei, leido įgyti daugiau teisių negu jų turėjo trečiasis asmuo, kaip pradinis kreditorius, perleidęs savo piniginius reikalavimus į atsakovę.

19.6. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2019 m. vasarą rangos sutarties vykdymas turėjo esminių trūkumų ir ieškovė dėl to daugybę kartų kreipėsi į rangovą.

19.7. Rangos sutartis neapriboja ieškovės konkrečiu terminu pareikšti pretenzijas dėl rangos sutarties vykdymo ir (ar) mokėjimų sulaikymo.

Atsiliepimas

20. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą su skundu nesutiko, prašė jo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

20.1. Priešingai nei teigia atsakovė, teismas kiekvieną rangovo sąskaitą bei atsakovės skolą vertino būtent rangos sutarties ir atsakovės atsikirtimų pagal rangos sutartį kontekste.

20.2. Teismas teisingai nustatė, kad pagal faktoringo sutarties nuostatas ir taikytinas teisės normas ieškovė turi galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę.

20.3. Teismas įvertino bei pagrįstai atmetė atsakovės argumentą, grindžiamą rangos sutarties sąlygomis, dėl mokėjimų sulaikymo pagal dvi rangovo sąskaitas.

20.4. Labiau tikėtina, kad pagal rangovo 2019 m. birželio bei liepos mėn. sąskaitas mokėtinas lėšas atsakovė yra pasilikusi ne kažkokiu tariamu sutartiniu ar įstatyminiu pagrindu, bet kaip finansinį pasitenkinimą ir papildomą šaltinį tolesniems objekto statybos darbams finansuoti.

20.5. Net ir teigdama, jog rangovo 2019 m. rugsėjo mėn. sąskaitos neapmokėtos dėl problemų su jas pasirašiusių asmenų įgaliojimais, atsakovė nesiginčija dėl šiose sąskaitose nurodytų darbų atlikimo fakto ir (ar) jų kokybės.

20.6. Atsakovės pareiga apmokėti rangovo sąskaitas kyla ne iš parašo ant sąskaitos, o iš rangos sutarties.

21. Trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą su skundu nesutiko, prašė skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Trečiojo asmens atsiliepimas grindžiamas šiais motyvais:

21.1. Pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

21.2. Teismas sprendime nurodė, aptarė ir įvertino visus įrodymus, kuriais šalys grindė savo poziciją, paaiškindamas, kuriais įrodymais rėmėsi, o kuriuos vertino kritiškai, taip pat pateikė tokio vertinimo argumentus, sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas detaliai atsakė į esminius nagrinėjamos bylos faktinius ir teisinius klausimus.

21.3. Ieškovės ir trečiojo asmens tarpusavio santykiai neturi jokios įtakos ar reikšmės atsakovės prievolių egzistavimui ar vykdymui.

21.4. Teismas nesuteikė prioriteto faktoringo sutarties pagrindu atsiradusiems teisiniams santykiams, nepaneigė atsakovės teisės gintis, bet priešingai, ? kompleksiškai, visapusiškai įvertino tarp ginčo šalių susiklosčiusius santykius ir priėmė pagrįstą sprendimą.

21.5. Trečiasis asmuo civilinės bylos nagrinėjimo metu visada laikėsi nuoseklios pozicijos, jog rangos sutartį jis vykdė tinkamai.

21.6. Net nevertinant atsakovės taikytos mokėjimų sulaikymo teisės teisėtumo ir pagrįstumo, neabejotina, kad šiuo metu tokia teise atsakovė nebegali naudotis, kadangi rangos sutartis, sudaryta tarp atsakovės ir trečiojo asmens, yra nutraukta.

22. 2021 m. gruodžio 9 d. apeliacinės instancijos teisme gautas trečiojo asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

23. 2021 m. gruodžio 10 d. apeliacinės instancijos teisme gauti atsakovės rašytiniai paaiškinimai.

24. 2021 m. gruodžio 16 d. apeliacinės instancijos teisme gautas atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tokių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl rašytinių paaiškinimų

22. Po apeliacinio skundo pateikimo termino pasibaigimo Lietuvos apeliaciniame teisme gauti atsakovės (apeliantės) rašytiniai paaiškinimai.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atsižvelgiant į CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, pasibaigus atsiliepimo į apeliacinį skundą padavimo terminui, jį keisti (papildyti) taip pat yra draudžiama.

24. Atsakovė (apeliantė) rašytiniuose paaiškinimuose akcentuoja kelis bylos aspektus, nurodydama, kad į bylą pateiktuose atsiliepimuose į apeliacinį skundą tie aspektai yra klaidingai interpretuojami. Tačiau susipažinus su atsakovės (apeliantės) rašytinių paaiškinimų turiniu matyti, kad dalimi juose nurodytų naujų argumentų bei teiginių išplečiamas atsakovės apeliacinis skundas. Atsižvelgiant į CPK nustatytą draudimą pildyti apeliacinį skundą pasibaigus jo padavimo terminui, atsakovės (apeliantės) rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti.

Dėl mokėjimų pagal rangos sutartį sulaikymo teisės

25. Apeliaciniame skunde atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija akcentavo, kad mokėjimus pagal trečiojo asmens 2019 m. liepos bei rugpjūčio mėn. išrašytas sąskaitas ji sustabdė pasinaudodama rangos sutartyje numatyta sulaikymo teise. Ieškovė, atsikirsdama į minėtą apeliacinio skundo argumentą nurodė, kad nutraukus rangos sutartį apeliantė (atsakovė) nebegalėjo naudotis sulaikymo teise, kuri, ieškovės nuomone, apskritai neapima būsimų nuostolių padengimo.

26. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad trečiasis asmuo UAB „Active Construction Management“ atsakovei (apeliantei) 2019 m. liepos 31 d. ir 2019 m. rugpjūčio 30 d. išrašė PVM sąskaitas faktūras Nr. IRD1900216 Nr. IRD1900241, pagal kurias neapmokėta bendra suma yra 245 425,86 Eur. 2019 m. lapkričio 14 d. rašte ieškovei (atsakovės atsiliepimo į ieškinį priedas) atsakovė nurodė, kad prievolių trečiajam asmeniui UAB „Active Construction Management“ pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. IRD 1900216 ir IRD 1900241 nevykdys, kadangi mokėjimai yra sustabdyti. Minėto rašto priede (2019 m. lapkričio 14 d. pranešime BUAB „Active Construction Management“ ir jungtinės veiklos sutarties partneriams dėl mokėjimo prievolių stabdymo) nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija sustabdo prievolių pagal rangos sutartį mokėjimą iki tol, kol bus pašalinti nustatyti sutarties pažeidimai. Kitame 2019 m. lapkričio 14 d. rašto ieškovei priede (2019 m. lapkričio 14 d. pranešime BUAB „Active Construction Management“ ir jungtinės veiklos sutarties partneriams dėl prievolių vykdymo) atsakovė (apeliantė) pareikalavo: 1) nurodyti, kuris asmuo toliau atstovaus ūkio subjektų grupei (jungtinės veiklos sutarties partneriams); 2) pateikti rangos sutarties užtikrinimą, kadangi pateiktos rangos sutarties užtikrinimo garantijos terminas baigėsi 2019 m. kovo 5 d.; 3) vykdyti rangos sutartyje numatytus darbus laikantis grafiko; 4) patvirtinti, kad rangos sutartis bus įvykdyta tinkamai.

Žemesnės instancijos teismas

27. Spręsdamas dėl atsakovės (apeliantės) teisės pasinaudoti rangos sutartyje numatyta mokėjimų sulaikymo teise, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuo sąskaitų apmokėjimo termino praėjus ilgam laikui, įvertinus atsakovės elgesį rangos sutarties vykdymo metu, nesant įrodymų apie sąskaitomis apibrėžtų darbų neatlikimą ar netinkamą atlikimą, atsakovė privalo apmokėti trečiojo asmens 2019 m. liepos ir rugpjūčio mėn. išrašytas sąskaitas.

28. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.46 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą. Pagal CK 6.58 straipsnio 2 dalį prievolės šalis neturi teisės sustabdyti prievolės vykdymo, jeigu kita prievolės šalis: 1) pateikė adekvatų savo prievolės įvykdymo užtikrinimą ir tai nepagrįstai neužvilkins prievolės įvykdymo; 2) negali savo pareigos įvykdyti ne dėl nuo jos priklausančių aplinkybių; 3) negali pareigos įvykdyti dėl priešingos šalies kaltės. Teisė sustabdyti dvišalės prievolės vykdymą baigiasi, kai kita prievolės šalis pateikia adekvatų savo prievolės įvykdymo užtikrinimą (CK 6.58 straipsnio 5 dalis).

29. 2017 m. birželio 5 d. rangos sutarties 8.5.3 punkte sutarties šalys susitarė, kad užsakovas (šioje byloje – atsakovė) turi teisę sulaikyti apmokėjimą, jei rangovas (šioje byloje – trečiasis asmuo) nevykdo kitų savo įsipareigojimų pagal sutartį. 2017 m. birželio 5 d. rangos sutartyje nėra nustatytas terminas, per kurį atsakovė turėtų pasinaudoti mokėjimų sulaikymo teise, taip pat nedetalizuotos sąlygos, kaip šia teise atsakovė turėtų pasinaudoti.

30. Šiuo atveju aktuali kasacinio teismo praktika dėl sutarčių aiškinimo taisyklių, pagal kurią sutarties sąlygos aiškinamos laikantis bendrųjų sutarčių aiškinimo taisyklių, įtvirtintų CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais, reikalaujančiais, kad visos sutarties sąlygos būtų aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; sutartį būtina aiškinti kaip vientisą dokumentą, o ne vertinti atskiras jos sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013). Tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvųjį (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020). Be to, vertinant šalių sutarties vykdymą, reikia atsižvelgti į CK 6.200 straipsnyje įtvirtintus sutarčių vykdymo principus: tinkamo ir sąžiningo vykdymo, bendradarbiavimo ir kooperavimosi, kuo ekonomiškesnio kitai sutarties šaliai vykdymo būdo, maksimalių protingų pastangų.

31. Byloje nėra ginčo, kad 2019 m. liepos 31 d. ir 2019 m. rugpjūčio 30 d. trečiojo asmens išrašytų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminai suėjo atitinkamai 2019 m. rugpjūčio 30 d. ir 2019 m. rugsėjo 29 d. Šios nutarties 26 punkte išdėstyta, kad atsakovė šių sąskaitų neapmokėjimo priežastis trečiajam asmeniui ir ieškovei aiškiai išdėstė 2019 m. lapkričio 14 d. raštuose, tai yra apie pasinaudojimą rangos sutartyje numatyta mokėjimų sulaikymo teise atsakovė suinteresuotas šalis informavo praėjus dviem su puse mėnesio nuo vienos sąskaitos apmokėjimo termino bei po pusantro mėnesio nuo antros sąskaitos apmokėjimo termino pabaigos. Atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. birželio 5 d. rangos sutartyje nebuvo apibrėžtos naudojimosi sulaikymo teise sąlygos, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju toks trečiojo asmens bei ieškovės informavimo apie atsakovės pasinaudojimą mokėjimų sulaikymo teise laikotarpis (nuo nurodytų sąskaitų apmokėjimo termino pabaigos iki atsakovės 2019 m. lapkričio 14 d. raštų pateikimo) nėra nepateisinamai ilgas, pažeidžiantis tinkamo bei sąžiningo sutarties vykdymo, kooperavimosi bei bendradarbiavimo principus, todėl nesudaro pagrindo laikyti išnykusia atsakovės teisę pasinaudoti 2017 m. birželio 5 d. rangos sutarties 8.5.3 punkte numatytu mokėjimų sulaikymu.

32. Atsakovė mokėjimų sulaikymą pagal trečiojo asmens 2019 m. liepos 31 d. ir 2019 m. rugpjūčio 30 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras, be kita ko, siejo su trečiojo asmens pateikto rangos sutarties užtikrinimo galiojimo termino pasibaigimu. Pagal 2017 m. birželio 5 d. rangos sutarties 10.1.40 punktą trečiasis asmuo (rangovas) BUAB „Active Construction Management“ įsipareigojo užtikrinti, kad privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis nenutrūkstamai galiotų nuo sutarties įsigaliojimo iki rangovo įsipareigojimų įvykdymo pabaigos, kaip numatyta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse; jeigu įvykus draudiminiam įvykiui draudimo sumos neužtenka padengti visus nuostolius, rangovas padengia nuostolius, viršijančius civilinės atsakomybės draudimo išmokų dydį. Pagal 2017 m. birželio 5 d. rangos sutarties 10.1.42 punktą BUAB „Active Construction Management“ įsipareigojo ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo rašytinio užsakovo (byloje ? atsakovės) nurodymo gavimo dienos pradėti vykdyti darbus ir pateikti užsakovui sutarties sąlygų įvykdymo užtikrinimą pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis. 2017 m. birželio 5 d. rangos sutarties sąlygų įvykdymas turėjo būti užtikrinamas užstatu arba banko (draudimo bendrovės) garantija (laidavimo raštu) už 770 000 Eur sumą (2017 m. birželio 5 d. rangos sutarties 11.1 punktas). Jeigu rangovas (byloje ? trečiasis asmuo) nevykdo 2017 m. birželio 5 d. rangos sutarties 10.1.1 – 10.1.44 punktuose prisiimtų įsipareigojimų arba netinkamai vykdo, užsakovas turi teisę pasinaudoti sutarties sąlygų įvykdymo užtikrinimu. Nurodytos 2017 m. birželio 5 d. rangos sutarties sąlygos reiškia, kad BUAB „Active Construction Management“ įsipareigojo atlyginti iš sutarties vykdymo kilsiančius nuostolius, taip pat įsipareigojo atsakovei pateikti 770 000 Eur dydžio galimų nuostolių užtikrinimo priemonę (banko garantiją arba draudimo bendrovės laidavimo raštą).

33. Ieškovė ir trečiasis asmuo neginčija atsakovės nurodytos aplinkybės, kad trečiojo asmens pateiktos sutarties vykdymo užtikrinimo garantijos terminas baigėsi 2019 m. kovo 5 d., tai yra dar iki atsakovė (apeliantė) pasinaudojo mokėjimų sulaikymo teise pagal 2017 m. birželio 5 d. rangos sutarties 8.5.3 punktą. 2017 m. birželio 5 d. rangos sutartyje numatyta, kad šios sutarties įvykdymo užtikrinimas grąžinamas per 30 kalendorinių dienų po statybos užbaigimo akto įforminimo dienos, gavus rašytinį tiekėjo prašymą (2017 m. birželio 5 d. rangos sutarties 11.2, 9.1.11 punktai). Iš bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. birželio 5 d. rangos sutartimi numatyti statybos darbai nebuvo baigti, statybos užbaigimo aktas nesudarytas, o rangos sutartis nutraukta vienašaliu atsakovės sprendimu.

34. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2728-855/2020 atmestas reikalavimas dėl 2017 m. birželio 5 d. rangos sutarties vienašalio nutraukimo pripažinimo negaliojančiu (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-256-790/2021 Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. lapkričio 11 d. daline nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-469/2021 įvertindamas 2017 m. birželio 5 d. rangos sutarties pažeidimus pritarė apeliacinės instancijos teismo pozicijai, kad rangovo (nagrinėjamoje byloje ? trečiojo asmens) sutartinių įsipareigojimų nevykdymas užsakovui (nagrinėjamoje byloje ? atsakovei) sukėlė neigiamas pasekmes (naujo rangos darbų pirkimo ir naujos sutarties sudarymo organizavimą, objekto statybos užbaigimo terminų pratęsimą, statybos objekto saugojimo išlaidas ir pan.). Vadinasi, atsakovės (apeliantės) nuostolių (realios jų tikimybės) dėl netinkamo 2017 m. birželio 5 d. rangos sutarties vykdymo atsiradimo aplinkybė yra pripažinta įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais.

35. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo pažeidė pareigą pateikti atsakovei galiojančią 770 000 Eur dydžio rangos sutarties įvykdymo užtikrinimo garantiją (laidavimo draudimą). Tokia priemone turėjo būti užtikrintas ir atlyginimas nuostolių, kilsiančių iš 2017 m. birželio 5 d. rangos sutarties vykdymo. Nutarties 34 punkte nurodytoje kasacinio teismo nutartyje yra konstatuota, jog dėl trečiojo asmens veiksmų (įsipareigojimų pagal rangos sutartį nevykdymo ar netinkamo vykdymo) atsakovei yra kilę neigiami padariniai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovės sulaikyta mokėjimų suma ? 245 425,86 Eur yra kur kas mažesnė už rangos sutartyje numatytą trečiojo asmens pareigos užtikrinti sutarties vykdymą (tuo pačiu ? ir galimų nuostolių atlyginimą) dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsakovė turėjo pagrindą pasinaudoti 2017 m. birželio 5 d. rangos sutartyje numatyta mokėjimų sulaikymo teise, tai yra pagrįstai sulaikė mokėjimus pagal trečiojo asmens 2019 m. liepos bei rugpjūčio mėn. išrašytas PVM sąskaitas faktūras.

36. Padarius išvadą, kad atsakovė turėjo pagrindą sulaikyti 245 425,86 Eur sumos mokėjimus pagal trečiojo asmens 2019 m. liepos ir rugpjūčio mėn. išrašytas PVM sąskaitas faktūras, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas šia apimtimi nepagrįstai tenkino ieškovės AB SEB banko ieškinį.

Dėl atsakovės atstovavimo teisės pasirašant PVM sąskaitas faktūras

37. Atsakovė apeliaciniame skunde akcentavo, kad trečiojo asmens 2019 m. rugsėjo mėn. išrašytas PVM sąskaitas faktūras ji pripažino negaliojančiomis ir grąžino jas trečiajam asmeniui. Pasak atsakovės, tos sąskaitos buvo negaliojančios, kadangi kai kurie atsakovės atstovai, pasirašę 2019 m. rugsėjo mėn. trečiojo asmens išrašytas sąskaitas, neturėjo tam įgaliojimų. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovė nebuvo informavusi trečiojo asmens apie savo struktūrinius pokyčius, o trečiasis asmuo neturėjo pareigos domėtis, ar nepasikeitė atsakovės darbuotojų įgaliojimai atstovauti atsakovę.

38. CK 2.133 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje nėra duomenų apie trečiojo asmens informavimą dėl atsakovės (apeliantės) atstovavimo pokyčių priimant ir/ar pasirašant 2019 m. rugsėjo mėn. PVM sąskaitas faktūras.

39. Iš į bylą pateiktų PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad visas jas kaip atsakovės atstovas pasirašė tas pats fizinis asmuo (2019 m. birželio 28 d. sąskaitą pasirašė du atsakovės atstovai). Apeliacinio teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad 2019 m. rugsėjo mėn. PVM sąskaitas faktūras kaip atsakovės atstovas pasirašė tas pats asmuo, kaip ir ankstesnes, atsakovės neginčijamas sąskaitas, yra pakankama daryti išvadą, kad trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, jog sandorį sudaro (sąskaitas priima ir pasirašo) tinkamas atsakovės atstovas. Taipogi sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nenustačius trečiojo asmens informavimo apie atsakovės (apeliantės) struktūrinius pokyčius bei atstovavimo pasikeitimo fakto, atsakovė (apeliantė) neturi teisinio pagrindo nevykdyti įsipareigojimų atsiskaityti už rangovo (byloje ? trečiojo asmens) atliktus darbus pagal 2017 m. birželio 5 d. rangos sutartį. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovės naudai skolą pagal trečiojo asmens 2019 m. rugsėjo mėn. išrašytas PVM sąskaitas faktūras.

Dėl delspinigių

40. Vadovaujantis CK 6.256 straipsnio 2 dalimi asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal 2017 m. birželio 5 d. rangos sutarties 11.3 punktą užsakovas (šioje byloje – atsakovė), nevykdantis sutartinių įsipareigojimų, t. y. vėluojantis apmokėti už atliktus darbus be pateisinamos priežasties, rangovui (šioje byloje ? trečiasis asmuo) moka 0,02 procento delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo vėluojamos sumokėti sumos.

41. Kadangi apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė turėjo teisę sulaikyti 245 425,86 Eur dydžio mokėjimus, darytina išvada, kad nuo šios sumos delspinigiai negali būti skaičiuojami. Ieškovė pareiškė reikalavimus dėl delspinigių priteisimo už uždelstas180 dienų pagal kiekvieną iš ginčo PVM sąskaitų faktūrų. Pripažinus pagrįstai patenkintu ieškovės reikalavimą priteisti 354 789,71 Eur skolą, ieškovei priteistini 12 772,43 Eur dydžio delspinigiai (354 789,71 Eur x 0,02% x 180 d. = 12 772,43 Eur).

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

42. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškovės AB SEB banko naudai priteisė 245 425,86 Eur skolos dalį pagal trečiojo asmens 2019 m. liepos ir rugpjūčio mėn. išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovei iš atsakovės priteistos skolos pagal faktoringo sutartį dydis mažinamas iki 354 789,71 Eur, o priteistų delspinigių ? iki 12 772,43 Eur.

43. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

44. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

45. Iš byloje pareikštų 701 049,63 Eur dydžio visų reikalavimų patenkinami 367 562,29 Eur dydžio ieškinio reikalavimai; tai sudaro 52,43 proc. reikalavimų dalį.

46. Ieškovė pateikė duomenis apie šias pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas: 6 233 Eur žyminį mokestį bei 3 025 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į patenkintą ieškinio reikalavimo dalį, ieškovei iš atsakovės priteistinas 4 854 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimas.

47. Atsakovė pateikė duomenis apie patirtas 6 784,47 Eur advokato teisinės pagalbos pirmosios instancijos teisme išlaidas. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių, tačiau jose taip pat numatyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio dydį teismas, be kita ko, atsižvelgia į teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, advokato darbo laiko sąnaudas, sprendžiamų klausimų naujumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2.2, 2.3, 2.6, 2.7, 2.10 punktai). Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų bei prašymo prijungti prie elektroninės bylos kortelės parengimas nereikalauja specialių teisinių žinių, tokio pobūdžio dokumentai nėra didelės apimties, jų parengimas taip pat nereikalauja didelių laiko sąnaudų, nurodytais prašymais sprendžiami klausimai iškyla beveik kiekvienoje civilinėje byloje, be to, byloje teisines paslaugas atsakovei teikė tos pačios advokatų kontoros teisininkai. Esant nurodytoms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovei išlaidos už advokato teisinę pagalbą parengiant prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei dėl prisijungimo prie elektroninės bylos kortelės suteikimo yra neatlygintinos. Atsižvelgiant į atmestą ieškinio dalį (47,57 proc.), atsakovei iš ieškovės priteistinas 3 134 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimas.

48. Tarpusavyje įskaičius šios nutarties 46 bei 47 punktuose nurodytus ieškovei bei atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme dydžius, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 1 720 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

49. Trečiasis asmuo, byloje dalyvavęs ieškovės pusėje, pateikė duomenis apie pirmosios instancijos teisme patirtas 4 501,20 Eur dydžio išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Trečiojo asmens nurodytos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į patenkintą ieškinio dalį, trečiojo asmens naudai iš atsakovės priteisiamas 2 360 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimas.

50. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija atsakovės apeliacinį skundą patenkina iš dalies – skundas paduotas dėl priteistos 621 823,33 Eur sumos, apeliacinis skundas patenkinamas dėl priteistos 254 261,19 Eur dalies sumos. Tokiu būdu patenkinama 40,89 proc. apeliacinio skundo dalyko.

51. Atsakovė (apeliantė) pateikė duomenis apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas: 5 639 Eur sumokėtą žyminį mokestį bei 2947,56 Eur už advokato teisinę pagalbą parengiant apeliacinį skundą, lydraštį dėl žyminio mokesčio, rašytinius paaiškinimus, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų. Kadangi atsakovės rašytiniai paaiškinimai apeliacinės instancijos teismo nebuvo priimti, jų parengimo išlaidos neatlyginamos. Be to, remiantis Rekomendacijų 2 punkte išdėstytais kriterijais (žr. šios nutarties 47 punktą), neatlyginamos išlaidos už lydraščio apie žyminio mokesčio sumokėjimą bei prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidos parengimą. Įvertinus patenkintą apeliacinio skundo dalį, atsakovei iš ieškovės priteistinas 3 163 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas.

52. Trečiasis asmuo pateikė duomenis apie patirtas 2 329,25 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą bei prašymą apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėti skubos tvarka. Atsižvelgus į teisinių paslaugų kompleksiškumo, specialių žinių reikalingumo, advokato darbo laiko sąnaudų, sprendžiamų klausimų naujumo, teisinių paslaugų teikimo pastovumo kriterijus (Rekomendacijų 2.2, 2.3, 2.6, 2.7 punktai) 350 Eur dydžio išlaidos už prašymo bylą nagrinėti skubos tvarka parengimą mažinamos iki 100 Eur. Įvertinus patenkintą apeliacinio skundo dalį, trečiojo asmens naudai iš atsakovės priteisiamas 1 229 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 29 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovei akcinei bendrovei SEB bankui (juridinio asmens kodas 112021238) iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188710061) 354 789,71 Eur (tris šimtus penkiasdešimt keturis tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 71 ct) skolą pagal faktoringo sutartį, 12 772,43 Eur (dvylika tūkstančių septynis šimtus septyniasdešimt du eurus 43 ct) delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 367 562,14 Eur sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 1 720 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188710061) trečiajam asmeniui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Active Construction Management“ (juridinio asmens kodas 300122690) 2 360 Eur (du tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės SEB banko (juridinio asmens kodas 112021238) atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas 188710061) 3 163 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto šešiasdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188710061) trečiajam asmeniui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Active Construction Management“ (juridinio asmens kodas 300122690) 1 229 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų dvidešimt devynių eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

Teisėjai Gintaras PečiulisAsta RadzevičienėAgnė Tikniūtė