Kauno apygardos teismo nutartis

2013-05-06 · Civilinė byla Nr. 2A-698-264/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-06
Bylos Nr.
2A-698-264/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Baubienė, Nijolia Indreikienė, Albina Rimdeikaitė
Ieškovas
G. Š.
Atsakovas
P. B.
Kategorijos
  • 36.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-698-264-2013Procesinio sprendimo kategorija: 36.4; 42.4; 42.10; 121.14; 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolios Indreikienės ir Albinos Rimdeikaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. Š. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1185-470/2012 pagal ieškovo G. Š. ieškinį atsakovei P. B. dėl avansinio mokėjimo grąžinimo bei atsakovės P. B. priešieškinį ieškovui G. Š. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės 5000 Lt avansinio mokėjimo, 102,75 Lt metines palūkanas už 5000 Lt sumą už laikotarpį nuo 2011-10-01 iki 2012-02-27, iš viso 5102,75 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas už 5102,75 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodo, kad šalys 2011-06-14 sudarė preliminarią žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo iki 2011-09-30 parengti pirkimui–pardavimui reikalingus žemės sklypo dokumentus ir parduoti ieškovui 1,7 ha žemės sklypą. Sutarties sudarymo dieną ieškovas sumokėjo atsakovei 5000 Lt, likusią sutartos žemės sklypo kainos dalį – 18000 Lt jis įsipareigojo sumokėti sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dieną. Ieškovas iki nustatyto termino dėl nuo jo nepriklausančių svarbių priežasčių negalėjo atvykti pas notarą sudaryti pagrindinės sutarties. Atsakovė vėliau žemės sklypą parduoti jam atsisakė. Preliminarios sutarties 6 p. buvo sutarta, kad tuo atveju, jei nebus sudaryta žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, avansas grąžinamas jį sumokėjusiai šaliai. Sutartimi šalys nebuvo susitarusios dėl netesybų už pagrindinės sutarties nesudarymą, todėl atsakovės atsisakymas grąžinti ieškovui jo sumokėtą avansą yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 15000 Lt jos patirtų nuostolių. Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, sklypą ieškovas įsipareigojo nupirkti už 23000 Lt. Žemės sklypą kitam pirkėjui pavyko parduoti tik 2011-12-21, atsakovė už sklypą gavo tik 8000 Lt, todėl atsakovė dėl ieškovo veiksmų patyrė 15000 Lt nuostolį. Pagal preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties 6 p. 2 pastraipą ieškovas privalo atsakovei šį nuostolį atlyginti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino; priteisė iš atsakovės P. B. 5000 Lt avansą ir 5 procentų metines palūkanas už šią sumą nuo 2011 m. gruodžio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 153 Lt žyminio mokesčio ieškovui G. Š.; atsakovės P. B. priešieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš ieškovo G. Š. 10000 Lt nuostolio, atsiradusio dėl preliminariosios sutarties nevykdymo, 971 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso 10971 Lt atsakovei P. B.. Teismas nustatė, kad šalys 2011-06-14 dieną sudarė notarinės formos preliminarią žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią P. B. įsipareigojo parduoti, o G. Š. įsipareigojo už 23000 Lt nupirkti 1.7 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Preliminariąja sutartimi šalys nustatė terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti iki 2011-09-30, pirkėjas pardavėjai P. B. preliminarios sutarties sudarymo metu sumokėjo 5000 Lt avansą. Pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl G. Š. kaltės, nes jis numatytu laiku neatvyko į notarų biurą sudaryti sandorio. Praėjus nepilnai trim mėnesiams P. B. pardavė žemės sklypą kitam pirkėjui už 8000 Lt. Teismas nurodė, kad sutarties 6 punktas aptaria šalių atsakomybės už netinkamą sutarties vykdymą sąlygą, t.y. jeigu pirkimo–pardavimo sutartis nebus sudaryta, tai avansas grąžinamas jį sumokėjusiai šaliai, o šalis, kuri atsako už sutarties neįvykdymą, privalo atlyginti antrajai šaliai dėl to atsiradusius nuostolius. Vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, iš sutarties 6 punkto turinio darytina išvada, kad ieškovo sumokėtas avansas bet kuriuo atveju jam privalo būti grąžintas, jei nesudaroma pagrindinė sutartis, neatsižvelgiant į šalių kaltę dėl sandorio neįvykdymo. Nesudarius pagrindinės sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti šiais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas. Sprendžiant dėl sutartį pažeidusio asmens G. Š. atsakomybės, nustatytina jo kaltė bei priežastinis ryšys tarp jo veiksmų ir tokių veiksmų padarinių. G. Š. kaltė pasireiškė tuo, kad atsakovei P. B. per aptartą terminą iki 2011-09-30 suruošus reikalingus žemei parduoti dokumentus, jis neatvyko numatytą dieną ir valandą į notarų biurą sudaryti pagrindinio sandorio. Teismas laikė, kad ieškovas neįrodė, kad ikisutartinės derybos su atsakove P. B. dėl žemės sklypo pirkimo nutrūko ne dėl jo kaltės arba kad egzistavo nuo jo valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios įvykdyti prisiimtą įsipareigojimą. Net tuo atveju, jei ieškovas iš tiesų buvo sulaikytas kitoje valstybėje, jo elgesys atsakovės atžvilgiu negali būti laikomas sąžiningu, kadangi atsakovė dar beveik tris mėnesius sklypo niekam nepardavė, nes tikėjosi, jog ieškovas sklypą nupirks jų aptartomis sąlygomis. Toks terminas net ir sulaikytam asmeniui yra daugiau negu pakankamas laiko tarpas susisiekti per giminaičius, artimuosius ar atstovą (advokatą) ir informuoti pardavėją apie susiklosčiusią padėtį nurodant, dėl ko jis fiziškai negali atvykti į notarų biurą, o taip pat derėtis su atsakove dėl preliminarios sutarties įvykdymo termino pratęsimo. Atsakovė pakankamai intensyviai ieškojo ieškovo, siųsdama jam laiškus. Ieškovo elgesys leidžia daryti išvadą, kad jis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį be priežasties ir dėl to yra kaltas. Ginčo sklypą atsakovė pardavė trečiam asmeniui 2011 metų gruodžio 21d. už 8000 Lt, t.y. po preliminarios sutarties pasibaigimo praėjus nepilniems trim mėnesiams. Gaudama beveik tris kartus mažesnę sumą nei tikėjosi gauti iš ieškovo, atsakovė patyrė nuostolius, o tarp jų atsiradimo ir G. Š. kalto elgesio yra priežastinis ryšys. Teismas sprendė, kad nuostolių dydį iš dalies galėjo lemti kintančios rinkos, ši pripažįstama aplinkybė sudaro pagrindą mažinti patirtų nuostolių atlyginimo dydį, kadangi kainų kitimas yra objektyvus nuo šalių valios nepriklausantis veiksnys. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsakovė, kaip protingas ir atidus asmuo, galėjo tokias pasekmes iš dalies numatyti preliminarios sutarties sudarymo momentu, taigi tokiu būdu ji taip prisidėjo prie prievolės neįvykdymo padarytų nuostolių padidėjimo, o tai sudaro pagrindą sumažinti jų atlyginimą, tačiau atsižvelgiant, kad pardavėja po preliminariosios sutarties pasibaigimo sklypą pardavė palyginus greitai, dėl rinkos kainų pokytis negalėjo būti labai ženklus. Kadangi ieškovas jokiais būdais savo valios pirkti sklypą atsakovei neišreiškė ir su ja dėl naujo termino nesitarė, esant abiejų šalių paaiškinimams, kad jos abi ir po preliminarioje sutartyje numatyto termino pasibaigimo turėjo tikslą sudaryti galutinį sandorį, teismas laikė, atsakovės prievolė grąžinti avansą atsirado nuo to momento, kai ji pardavė žemės sklypą trečiajam asmeniui, todėl 5 procentų palūkanas priteisė nuo 2011-12-22.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas G. Š. apeliaciniu skundu (b. l. 66-67) prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-12-06 sprendimą dalyje, kurioje iš dalies patenkintas atsakovės priešieškinis, panaikinti ir priimti šioje dalyje naują sprendimą - priešieškinį atmesti. Apeliacinį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:

1. Teismas, priimdamas atsakovės priešieškinį, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias priešieškinio padavimą. Priešieškinį atsakovė pateikė teismui paskirus teismo posėdį, todėl priešieškinis galėjo būti teismo priimtas tik ieškovui sutinkant. Atsakovas nesutiko, kad atsakovė paduotų priešieškinį ir dėl to būtų atidėtas bylos nagrinėjimas. Todėl teismo sprendimas dalyje dėl priešieškinio laikytinas neteisėtu dėl proceso teisės normų pažeidimo.

2. Teismo sprendimas dalyje dėl priešieškinio patenkinimo iš dalies yra nepagrįstas, nes atsakovė neįrodė, jog ji patyrė nuostolių dėl ieškovo kaltės. Ieškovas nenupirko iš atsakovės žemės sklypo nustatytu terminu dėl ne nuo ieškovo priklausančių aplinkybių (buvo sulaikytas užsienyje), todėl negalėjo atvykti pas notarą sudaryti pagrindinės sutarties. Atsakovė tai žinojo, kadangi ji bendravo su ieškovo artimaisiais, kurie prašė atsakovės pratęsti preliminariosios sutarties įvykdymo terminą. Atsakovė turėjo galimybę pratęsti ieškovui pagrindinės sutarties sudarymo terminą, o prieš apsispręsdama parduoti žemės sklypą kitam pirkėjui, papildomai pranešti ieškovui apie savo ketinimus. Tik ieškovui nesutikus sudaryti pagrindinės sutarties po atsakovės nustatyto papildomo termino, būtų pagrindas laikyti, kad dėl atsakovės neva patirto nuostolio yra tiesioginė ieškovo kaltė.

3. Teismas nepagrįstai nustatė aplinkybę, kad atsakovė patyrė nuostolių, taip pat neteisingai nustatė nuostolių dydį vadovaudamasis prielaidomis apie nekilnojamojo turto rinkos pokyčius. Atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ji patyrė nuostolius, nepateikė nuostolių dydį patvirtinančių specialisto išvadų dėl žemės sklypo vertės sandorio sudarymo metu.

Atsiliepimas

Atsakovė P. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 71-75) prašo apeliacinį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-12-06 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinio pateikimo teismui būtinumas iškilo vėliau ir teismas laikė tikslinga jį nagrinėti kartu su pradiniu ieškiniu, ieškovas jokių prieštaravimų dėl priešieškinio nepareiškė, todėl apelianto teiginys, kad priešieškinis priimtas pažeidžiant CPK 143 str. reikalavimus, jokio pagrindo neturi. Apelianto kaltė dėl pagrindinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo yra akivaizdi, jo apeliaciniame skunde paminėta priežastis, kad sutarties negalėjo pasirašyti dėl svarbių priežasčių, yra visiškai nepagrįsta ir neparemta jokiais byloje surinktais įrodymais. Atsakovė sutvarkė visus reikalingus dokumentus ir visomis galimomis priemonėmis stengėsi surasti apeliantą ir pasiekti, kad šalių sutartiniai įsipareigojimai būtų įvykdyti. Negalėdama ieškovo surasti, atsakovė kreipėsi į Alytaus rajono 2 notarų biurą pranešdama jam, kad nustatytą dieną jis atvyktų sudaryti pirkimo–pardavimo sutarties, taip pat įspėjo, kad jam neatvykus atsakovė bus priversta ieškoti kito žemės sklypo pirkėjo bei kreipsis į teismą dėl atsiradusių nuostolių atlyginimo. Po nustatyto galutinio termino pabaigos atsakovė dar tris mėnesius dėjo pastangas šalių sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti ir tikėjosi, kad apeliantas taip pat sąžiningai vykdys savo įsipareigojimus. Atsakovė dėl savo skolinių įsipareigojimų bei sūnaus onkologinės ligos (tai patvirtinantys dokumentai pateikti teismui), labai pristigus piniginių lėšų, 2011-12-21 žemės sklypą skubiai pardavė kitam pirkėjui tik už 8 000 Lt. Atsakovės nuostoliai dėl apelianto kaltės yra konkretūs, nes vietoje 23 000 Lt sumos, kuriuos ji turėjo gauti iš G. Š., žemės sklypą buvo priversta parduoti už 8 000 Lt, todėl patyrė 15 000 Lt nuostolių. Turto vertinimo specialistų išvada nebuvo būtina, kadangi visos piniginės prievolės kilo iš šalių tarpusavio sutartinių įsipareigojimų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Byloje nėra ginčo, kad šalių 2011 m. birželio 14 d. sutartis yra preliminarioji sutartis, ja nustatyta atsakovės pareiga sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, iki 2011 m. rugsėjo 30 d. sutvarkyti visus reikalingus dokumentus būsimam sandoriui, nustatyta apelianto (ieškovo) pareiga notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną sumokėti likusią sulygtos kainos dalį už žemės sklypą. Preliminarioje sutartyje 2 punkto sąlyga patvirtina, kad ieškovas sutarties sudarymo metu sumokėjo 5000 Lt avansą atsakovei. Sprendimo dalis dėl ieškinio reikalavimų (5000 Lt avanso) neapskųsta, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl apskųstosios sprendimo dalies, kuria iš dalies patenkintas atsakovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo.

Dėl ieškovo (pirkėjo) kaltės

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, įvertinęs bylos faktines aplinkybes bei įrodymus.

Apelianto teiginiai, kad jis nenupirko iš atsakovės žemės sklypo nustatytu terminu dėl to, kad buvo sulaikytas užsienyje, nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais byloje, todėl nepaneigia teismo išvados dėl apelianto kaltės. Apylinkės teismas nustatė, kad preliminarios sutarties galiojimo metu atsakovė per notaro biurą siuntė ieškovui pasiūlymus atvykti į notaro biurą pagrindinės sutarties sudarymui, tačiau iš jo jokių atsakymų negavo, pripažįsta, kad neatvyko pas notarą nustatytu laiku - 2011 m. rugsėjo 30 d. 10 val., nepranešė atsakovei apie kitą savo buvimo vietą, todėl akivaizdu, kad ieškovas nevykdė pareigos bendradarbiauti, toks elgesys leidžia spręsti, kad jis nesiekė sudaryti pagrindinės sutarties, todėl elgėsi nesąžiningai (CK 6.163 straipsnio 3 dalis, 6.165 straipsnio 4 dalis). Iš byloje esančios 2011 m. gruodžio 21 d. pirkimo-pardavimo sutarties su trečiuoju asmeniu turinio (b. l. 15-18), atsakovės per notarų biurą siųsto ir neįteikto pranešimo atsakovui jo paties nurodytu adresu su pašto prierašu negyvena (b. l. 34-37), nustatyta, kad atsakovė 2011 m. rugpjūčio 1 d. nekilnojamojo turto registre įregistravo patikslintus žemės sklypo kadastrinius matavimus, pranešė ieškovui apie jos pasirengimą sudaryti pagrindinę sutartį su ieškovu, todėl aplinkybių paneigiančių atsakovės sąžiningumą nėra (CK 6.163 straipsnis).

Apelianto argumentai, kad atsakovė turėjo galimybę pratęsti ieškovui pagrindinės sutarties sudarymo terminą atmestini. Sprendžiant dėl termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pasibaigimo padarinių, vadovautinasi bendrąją CK 6.165 straipsnio 5 dalies nuostata, kurią aiškindamas ir taikydamas kasacinis teismas yra nurodęs, kad prievolės sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigimas reiškia ir preliminariosios sutarties pabaigą, todėl iš preliminarios sutarties kilusios šalių prievolės taip pat pasibaigia.

Dėl atsakovės patirtų nuostolių

CK 6. 165 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija, aiškindama CK 6.165 straipsnio 4 dalį, yra nurodžiusi, kad, be tiesioginių nuostolių, sąžiningos preliminariosios sutarties šalies nuostoliais taip pat gali būti pripažinta prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė, kurios realumą ši šalis sugebėtų pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas byloje Nr. 3K-P-382/2006). Kartu plenarinė sesija nurodė, kad gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys. Taigi turi būti nustatyti kaltė (atsakovo kaltė yra nustatyta) bei priežastinis ryšys tarp asmens veiksmų ir tokių veiksmų padarinių. Be to, turi būti įvertinami ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes, jei nebūtų sudaryta pagrindinė sutartis. Iš šių išaiškinimų akivaizdu, kad sąžiningos preliminariosios sutarties šalies praradimai dėl prarastos galimybės nėra preziumuojami; asmuo, teigiantis patyręs tokius praradimus, turi juos įrodyti (CPK 178 straipsnis). Tokios praktikos laikomasi ir po plenarinės sesijos priimtose kasacinio teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2007; 2008 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2008 ir kt.).

Kaip vieną iš prarastos galimybės piniginės vertės nustatymo būdų yra CK 6.258 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas kainų skirtumo principas. CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo. Taigi, sąžininga preliminariosios sutarties šalis, besiremianti šiuo principu, turi įrodyti, kad dėl derybų su nesąžininga preliminariosios sutarties šalimi ji prarado galimybę sudaryti pagrindinę sutartį su kitais asmenimis palankesnėmis sąlygomis ir turėjo sudaryti sutartį su trečiuoju asmeniu blogesnėmis sąlygomis. Kainų skirtumas (t. y. prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė) nustatoma palyginant kainą, kuria pagrindinė sutartis būtų buvusi sudaryta su trečiaisiais asmenimis, jei nebūtų vykusios derybos su nesąžininga preliminariosios sutarties šalimi, ir sudarytos pagrindinės sutarties kainą.

Pagrindas atsirasti civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams civiliniams santykiams yra sąžiningumo principo pažeidimas. Ieškovas, sudarydamas sutartį ir sumokėdamas pakankamai didelio dydžio avansą, sukūrė atsakovei pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta. Apelianto teiginiai, kad pagrindinės sutarties jis nesudarė dėl objektyvių nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl atmestini (CPK 178 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai sprendė, kad atsakovė dėl ieškovo kalto elgesio patyrė nuostolių dėl kainų skirtumo, tačiau nustatydamas nuostolių dydį neįvertino svarbių bylos aplinkybių. Atsakovė nuostolių dydį grindė 2011 m. gruodžio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartimi su trečiuoju asmeniu, nepateikė duomenų apie žemės sklypo rinkos kainą, kuri buvo preliminarios sutarties bei 2011 m. gruodžio 21 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, todėl nebuvo pagrindo spręsti dėl kainų kritimo. Iš byloje esančios 2011 m. gruodžio 21 d. pirkimo-pardavimo sutarties (2.1, 2.2 p. sąlygos apie nekilnojamojo turto registro duomenis), nustatyta, kad 2011 m. liepos 1 dienai žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 16300 Lt, kuri buvo preliminarios sutarties galiojimo metu ir nesikeitė sudarant 2011 m. gruodžio 21 d. sutartį. Atsakovė priešieškinyje nurodė aplinkybę, kad jai skubiai reikėjo pinigų, nenurodė kokių pati ėmėsi veiksmų, siekiant parduoti turtą už didesnę kainą nei faktiškai pardavė (8000 Lt), kuri aiškiai neatitinka vidutinės rinkos kainos (16300 Lt). Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė pati veikė savo nuožiūra ir prisidėjo prie nuostolių dalies atsiradimo, dėl to yra pagrindas sumažinti skundžiamu sprendimu priteistų nuostolių dydį iki 6700 Lt (23000 Lt – 16300 Lt) CK 6. 259 straipsnio pagrindu (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, sumažintinos ir iš ieškovo atsakovei priteistos bylinėjimosi išlaidos: žyminio mokesčio dalis – iki 201 Lt (apskaičiuoto nuo patenkinto reikalavimo dalies - 6700 Lt CPK 80 str. 1 d.) ir už advokato pagalbą - 500 Lt (CPK 93 str. 2,5 d.). Skundžiamo sprendimo dalis keistina, atitinkamai perskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl priešieškinio

Apelianto argumentai dėl procesinių teisės normų, reglamentuojančių priešieškinio priėmimą, pažeidimo nesudaro pagrindo skundžiamos sprendimo dalies panaikinimui, nes priešieškinis priimtas, šiuo klausimu nutartis neskundžiama (CPK 143 str.), todėl nėra apeliacijos dalyku.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Byloje nėra duomenų, kad apeliantas paduodamas apeliacinį skundą dėl skundžiamos sprendimo dalies (ginčijama suma - 10000 Lt) buvo sumokėjęs žyminį mokestį valstybei, nuo jo atleidimo su apeliaciniu skundu prašymo nėra pateikęs. Šalys nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei nėra atleistos. Todėl dėl atmestos apeliacinio skundo reikalavimo dalies – 6700 Lt iš apelianto priteistinas 201 Lt žyminis mokestis valstybei, o nuo patenkintos reikalavimo dalies (3300 Lt) iš atsakovės priteistinas 99 Lt žyminis mokestis valstybei (CPK 80 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnis). Apeliantas prašymo dėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo ir jas patvirtinančių duomenų nėra pateikęs. Apeliacinį skundą iš dalies patenkinus, proporcingai atmestų (67 proc.) reikalavimų daliai, iš apelianto atsakovei jos prašymu priteistina dalis jos turėtų advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą paregimą – 335 Lt (b. l. 76) (CPK 93 str. ).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimo dalį, kuria atsakovei P. B. iš ieškovo G. Š. priteista 10000 Lt nuostolio, atsiradusio dėl preliminariosios sutarties nevykdymo ir 971 Lt bylinėjimosi išlaidų, pakeisti: priteistus nuostolius sumažinti iki 6700 Lt ir bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 701 Lt.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Iš G. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 201 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, ir 335 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme P. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Iš P. B. priteisti 99 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybei.

Išaiškinti, kad valstybei mokama suma Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660,

Teisėjos Aušra BaubienėNijolia IndreikienėAlbina Rimdeikaitė