Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Snaigė Juknevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. Š. ieškinį su atsakove P. B. dėl avansinio mokėjimo grąžinimo, atsakovės P. B. priešieškinį ieškovui G. Š. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovės P. B. atstovas advokatas K.Žilinskas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b.l. 52), ieškovas nepateikė prieštaravimų dėl pareikšto prašymo, kas sudarė teisinį pagrindą bylą išnagrinėti rašytinio proceso tvarka (CPK 235str. 6d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai, priešieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pardavėja P. B. ir pirkėjas G. Š. 2011-06-14 dieną sudarė notarinės formos preliminarią žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią P. B. įsipareigojo parduoti, o G. Š. įsipareigojo už 23000 Lt nupirkti 1.7 ha žemės sklypą, esantį Žaunieriškių kaime, Alytaus rajone, kurio unikalus numeris, suteiktas Nekilnojamojo turto registre 3348-0005-0001 (b.l.6, 7). Preliminariąja sutartimi šalys nustatė terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti – iki 2011-09-30, pirkėjas G. Š. pardavėjai P. B. preliminarios sutarties sudarymo metu sumokėjo 5000 Lt avanso. Pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl G. Š. kaltės, nes jis numatytu laiku neatvyko į notarų biurą sudaryti sandorio. Praėjus nepilnai trim mėnesiams P. B. pardavė žemės sklypą kitam pirkėjui už 8000 Lt. Remiantis preliminariosios sutarties 6 punktu, P. B. atsirado prievolė grąžinti G. Š. avansą, G. Š. atsirado prievolė atlyginti P. B. patirtus nuostolius.

Dėl avanso grąžinimo

Šalių sudarytos preliminariosios turto pirkimo–pardavimo sutarties 2 punktas numato, kad sutarties sudarymo metu G. Š. sumokėjo P. B. 5000 Lt avansinį mokėjimą grynaisiais pinigais, 3 punktas numato, kad P. B. sutarties sudarymo metu šiuos pinigus gavo. Sutarties 5 punkte nustatyta, kad žemės sklypas nuosavybėn pirkėjui perduodamas iki 2012-09-30, visa sandorio suma sudaro 23000 litų. Akivaizdu, kad 5000 Lt pinigų suma atsakovei, laikantis sutarties sąlygų, buvo sumokėta kaip būsimų įmokų už pagrindinę sutartį dalis, tai savo procesiniuose dokumentuose nurodo abi šalys. Sutarties 6 punktas aptaria šalių atsakomybės už netinkamą sutarties vykdymą sąlygą, t.y. jeigu pirkimo –pardavimo sutartis nebus sudaryta, tai avansas grąžinamas jį sumokėjusiai šaliai, o šalis, kuri atsako už sutarties neįvykdymą, privalo atlyginti antrajai šaliai dėl to atsiradusius nuostolius. Vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), iš sutarties 6 punkto turinio darytina išvada, kad ieškovo sumokėtas avansas bet kuriuo atveju jam privalo būti grąžintas, jei nesudaroma pagrindinė sutartis, neatsižvelgiant į šalių kaltę dėl sandorio neįvykdymo. Avanso mokėjimas pagal preliminariąją sutartį neprieštarauja imperatyvams įstatymo normoms. Iš sutarties sąlygų ir šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių nekyla abejonių, kad 5000 Lt ieškovo sumokėta atsakovei suma yra avansas. Nesudarius pagrindinės sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti šiais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237str. 1d.). Tokiu būdu iš atsakovės P. B. priteistina 5000 Lt suma ieškovui G. Š..

Dėl nuostolių atlyginimo

Per nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti ją pasibaigia, tačiau G. Š. ir P. B. sudaryta preliminaria sutartimi buvo apspręsta sutartinė prievolė dėl nuostolių atlyginimo (CK 6.1 str.). Tokią prievolę taip pat numato CK 6.165str. 4 dalis, nurodanti kad šaliai, kuri nepagrįstai vengė ar atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, kyla civilinė atsakomybė dėl nuostolių atlyginimo. Tai reiškia, kad preliminariąją sutartį pažeidusi šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurių atsiradimo priežastis buvo būtent pažeidusio sutartį asmens elgesys, šiuo atveju tik tie nuostoliai, kurie buvo sąlygoti ieškovo G. Š. elgesio vengiant sudaryti galutinį sandorį. Sprendžiant dėl sutartį pažeidusio asmens G. Š. atsakomybės, nustatytina jo kaltė bei priežastinis ryšys tarp jo veiksmų ir tokių veiksmų padarinių.

G. Š. kaltė pasireiškė tuo, kad atsakovei P. B. per aptartą terminą iki 2011-09-30 suruošus reikalingus žemei parduoti dokumentus, jis neatvyko numatytą dieną ir valandą į notarų biurą sudaryti pagrindinio sandorio (b.l. 20). Kaip ieškinyje teigia ieškovas G. Š., jis neatvyko sudaryti pagrindinės sutarties, nes buvo sulaikytas užsienyje. Tačiau ieškinyje ieškovas nenurodė, nei kokioje šalyje, nei kokiam terminui, nei dėl kokios priežasties buvo sulaikytas, juolab nepateikė šį faktą patvirtinančių kitų įrodymų, nors būtent tenkinant jo atstovo advokato V. K. prašymą pirmajame parengiamajame teismo posėdyje buvo nuspręsta surengti antrą parengiamąjį posėdį tam, kad ieškovas turėtų galimybę pateikti jo sulaikymą patvirtinančius dokumentus (b.l. 29). Į antrą parengiamąjį teismo posėdį neatvyko nei ieškovas, nei jo atstovas ir tokių įrodymų nepateikė (b.l. 52). Teismas laiko, kad ieškovas neįrodė, kad ikisutartinės derybos su atsakove P. B. dėl žemės sklypo pirkimo nutrūko ne dėl jo kaltės arba kad egzistavo nuo jo valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios įvykdyti prisiimtą įsipareigojimą. Kita vertus, netgi tuo atveju, jei ieškovas iš tiesų buvo sulaikytas kitoje valstybėje, jo elgesys atsakovės atžvilgiu negali būti laikomas sąžiningu, kadangi atsakovė dar beveik tris mėnesius sklypo niekam nepardavė, kaip pati nurodė priešieškinyje, tikėjosi, jog ieškovas atsiras ir sklypą pirks jų aptartomis sąlygomis. Toks terminas net ir sulaikytam asmeniui yra daugiau negu pakankamas laiko tarpas susisiekti per giminaičius, artimuosius ar atstovą (advokatą) ir informuoti pardavėją apie susiklosčiusią padėtį nurodant, dėl ko jis fiziškai negali atvykti į notarų biurą, o taip pat derėtis su atsakove dėl preliminarios sutarties įvykdymo termino pratęsimo. Juolab, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė P. B. pakankamai intensyviai ieškojo G. Š., siųsdama jam laiškus (b.l. 53, 34-36) ir ilgai tikėjosi, kad jis įvykdys savo įsipareigojimą, t.y. ragino įvykdyti prievolę, kas atitinka CK 6.209 str. 1d. numatytą principą. Ieškovo elgesys leidžia daryti išvadą, kad jis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį be priežasties ir dėl to yra kaltas.

Praradusi galimybę surasti pirkėją G. Š., pasibaigus ieškovo prievolei pirkti sklypą jų sutartomis sąlygomis, atsakovė G. B. įgyvendino savo teisę parduoti sklypą kitam asmeniui. Kaip matyti iš byloje esančios prikimo – pardavimo sutarties (b.l. 15-19), ginčo sklypą ji pardavė trečiam asmeniui 2011 metų gruodžio 21d. už 8000 Lt, t.y. po preliminarios sutarties pasibaigimo praėjus nepilniems trim mėnesiams. Akivaizdu, jog gaudama beveik tris kartus mažesnę sumą nei tikėjosi gauti iš G. Š., P,Baliukienė patyrė nuostolius, o tarp jų atsiradimo ir G. Š. kalto elgesio yra priežastinis ryšys. Prarastos galimybės kaina sudaro 15000 Lt (23000Lt – 8000Lt =15000Lt). Kaip atsiliepime nurodo P. B., sklypą skubos tvarka ji pardavė dėl to, kad turėjo skolinių įsipareigojimų kitiems asmenims.

Kaip minėta, ieškovė P. B. jai atsiradusius nuostolius dėl ieškovo neįvykdytų įsipareigojimų susiejo ne su tiesioginiais nuostoliais, bet su prarasta galimybe gauti ieškovo G. Š. pažadėtą sumą ir jos faktiškai gautą pinigų sumą iš sklypo pardavimo, t.y. ji prašo priteisti netiesioginius nuostolius, sudarančius 15000 litų. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl nukentėjusios ikisutartinių santykių šalies teisės reikalauti piniginio atlyginimo už prarastą galimybę, nustatomą taikant CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nurodytą kainų skirtumo principą, esminę reikšmę turėtų šalies, atsisakančios sudaryti pagrindinę sutartį, veiksmai sąžiningumo požiūriu: jei derybas be pakankamo pagrindo nutraukusi šalis savo elgesiu sukūrė kitai šaliai pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, kad sutartis tikrai bus sudaryta, tai ji, kaip nesąžininga šalis, privalėtų atlyginti kitai šaliai nuostolius už pagrįsto pasitikėjimo sugriovimą – ne tik derybų metu turėtas išlaidas, bet ir prarastos galimybės piniginę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2005). Kaip minėta, nagrinėjamu atveju preliminarią sutartį pažeidė ieškovas G. Š.. Taikant CK 6.165 straipsnio 4 dalį dėl nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, vadovaujamasi CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais principais.

Tačiau šioje byloje nuostolių dydį iš dalies galėjo lemti kintančios rinkos kainos, ką atsiliepime į ieškinį patvirtino pati atsakovė P. B. ir nors ji nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, ši jos pripažįstama aplinkybė sudaro pagrindą mažinti patirtų nuostolių atlyginimo dydį, kadangi kainų kitimas yra objektyvus nuo šalių valios nepriklausantis veiksnys. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžiama, kad atsakovė, kaip protingas ir atidus asmuo, galėjo tokias pasekmes iš dalies numatyti preliminarios sutarties sudarymo momentu, taigi tokiu būdu ji taip prisidėjo prie prievolės neįvykdymo padarytų nuostolių padidėjimo (6.259 straipsnio 2 dalis), o tai sudaro pagrindą mažinti jų atlyginimą. Atsižvelgiant, kad pardavėja po preliminariosios sutarties pasibaigimo sklypą pardavė palyginus greitai sprendžiama, kad dėl rinkos kainų pokytis negalėjo būti labai ženklus.

Dėl palūkanų

Ieškovas G. Š. prašo priteisti iš atsakovės P. B. įstatymines palūkanas. Ieškovas nurodo, kad prievolė grąžinti avansą atsirado nuo preliminariosios sutarties pasibaigimo momento, todėl palūkanų pradžios terminas skaičiuotinas nuo 2012m. spalio 1d. Su tokia ieškovo pozicija teismas nesutinka. Kaip matyti iš nustatytų faktinių aplinkybių, atsakovė dar ilgą laiką po šio termino tikėjosi, kad G. Š. vykdys savo priimtą įsipareigojimą pirkti sklypą, o pats G. Š. teikdamas rašytinius paaiškinimus (b.l. 51) nurodė, kad pasibaigus prievolės įvykdymo terminui jis sutiko sudaryti sandorį, t.y. neatsisakė pirkti sklypą. Nežiūrint to, kad ieškovas jokiais būdais savo valios pirkti sklypą atsakovei neišreiškė ir su ja dėl naujo termino nesitarė, esant abiejų šalių paaiškinimams, kad jos abi ir po preliminarioje sutartyje numatyto termino pasibaigimo turėjo tikslą sudaryti galutinį sandorį, laikytina, kad atsakovės prievolė grąžinti avansą atsirado nuo to momento, kai ji pardavė žemės sklypą trečiajam asmeniui, kas akivaizdžiai parodė, kad sudaryti sandorio su G. Š. nepavyks. Tokiu būdu įstatyminės 5 procentų palūkanos priteistinos nuo 2011-12-22 (CK 6.210str. 1d.).

Atsakovė P. B. priteisti palūkanų už termino įvykdyti prievolę pažeidimą neprašo.

Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos sutinkamai su LR CPK 93str. nustatytomis taisyklėmis, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys tenkinamas šimtu procentų, atsakovės priešieškinys tenkinamas šešiasdešimt septyniais procentais. G. Š. išlaidos sudarė 153 Lt žyminio mokesčio (b.l. 5), P. B. išlaidos sudarė 450 Lt žyminio mokesčio (b.l. 45) ir 1000 Lt už advokato teisinę pagalbą (b.l. 28).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškovo G. Š. ieškinį tenkinti pilnai.

Priteisti iš atsakovės P. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 5000 Lt(penkių tūkstančius litų) avansą ir 5 procentų metines palūkanas už šią sumą skaičiuojant už laikotarpį nuo 2011m. gruodžio 22 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 153 Lt (šimtą penkiasdešimt tris litus) žyminio mokesčio ieškovui G. Š., a.k. (duomenys neskelbtini)

Atsakovės P. B. priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš ieškovo G. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 10000 Lt (dešimt tūkstančių litų) nuostolio, atsiradusio dėl preliminariosios sutarties nevykdymo, 971 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso 10971 Lt (dešimt tūkstančių devynis šimtus septyniasdešimt vieną litą) atsakovei P. B., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės P. B. 10 Lt , iš atsakovo G. Š. 4 Lt pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį teismą.