Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės G. K. atstovei advokatei V. V. ir atsakovo S. J. atstovui advokatui L. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui S. J., trečiasis asmuo G. K., dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės G. K. atstovė advokatė V. V. ieškinį palaikė. Papildomai nurodė, kad atsakovas atsisako prisidėti prie ieškovės išlaikymo. Ieškovės pažangumas yra pakankamai geras, beveik aštuoni, laikant ir tai, kad ieškovė mokosi gimnazijoje, kur yra sunkiau mokintis, nei vidurinėje mokykloje. Atsakovas nesidomi ieškovės mokymosi procesu. Ieškovė gyvena viena, jos sąskaitos išrašai tai ir patvirtina, jog vyrai ieškovei neperveda pinigų. Ieškovės auklėtojos ieškovė yra charakterizuojama teigiamai. Pastebi, jog ieškovė turi sveikatos problemų, kurias ir nurodė klasės auklėtoja. Ieškovės auklėtoja žino, kad ieškovė vartoja vaistus. Ieškovė serga lėtine sąnarių liga. Ieškovė įsigijo automobilį (13 m. senumo) už lėšas, kurias užsidirbo dirbdama užsienyje. Ieškovė pati turi pasirūpinti buitimi, maistu ir pan., todėl ieškovei yra reikalingas automobilis. Pastebėjo, kai ieškovė dirbo užsienyje, tai ji valgydavo kavinėse. Ieškovės gaunama socialinė pašalpa nėra tokia didelė, kad galėtų ieškovė iš jos išgyventi.

Teismo posėdžio metu atsakovo S. J. atstovas advokatas L. S. su ieškiniu nesutiko, nes ieškinys nėra pagrįstas ir įrodytas. Pastebėjo, jog po 18 metų yra teikiama parama, bet ne išlaikymas. Iš ieškovės banko sąskaitos išrašo nustatė, kad Mažeikių rajono savivaldybės administracija 2019 m. lapkričio 11 d. ieškovei išmokėjo 309 Eur sumą ir toliau sistemingai moka išmokas. Ieškovei socialinė pašalpa nepriklauso, nes ieškovei jau yra paskirta ir mokama socialinė pašalpa. Ieškovės sąskaitos apyvarta per mėnesį yra vidutiniškai 834 Eur, tai yra dvigubai viršija minimalią algą. Ieškovės pagrindinės išlaidos yra kuro įsigijimas, konditerijos gaminių įsigijimas ir pasisėdėjimai kavinėse. Ieškovė pinigus naudoja neracionaliai, tai yra nusipirko brangų „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, varomą benzinu, automobilio išlaikymui yra reikalingas kuras, draudimas ir kt. Ieškovė gyvena laisvai ir nevaržomai. Ieškovės mokymosi rezultatai nėra geri. Ieškovei mokslai nerūpi, jai labiau rūpi pasivažinėjimai ir laisvalaikio praleidimas. Ieškovė turi draugą, kuris prisideda prie jos išlaikymo. Atsakovas būsto neturi, jį nuomojasi. Atsakovas buvo prastovoje. Atsakovas yra vamzdininkas ir dirba juodžiausius darbus. Atsakovo pajamos per mėnesį yra 1200 Eur, iš kurių 400 Eur išleidžia nuomai ir realiai lieka 800 Eur pragyvenimui. Pastebėjo, jog nėra pateikta įrodymų iš gydymo įstaigos, kad ieškovė serga ir yra reikalingi medikamentai. Atkreipė dėmesį į tai, kad ugdymo procesas baigiasi birželio mėn., o ne rugpjūčio mėn.

Trečiasis asmuo G. K. atsiliepimo nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad G. K. yra užsienio šalyje ir grįžti negali.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, buvo įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.194 straipsnio 3 dalyje (2004 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. IX-2571 redakcija). Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto; išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Po šio Konstitucinio Teismo išaiškinimo pilnamečių vaikų išlaikymo tvarka reglamentuota CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje (2013 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. XII-396 redakcija). Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, dar iki konkretaus pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo įtvirtinimo CK normose suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje ar profesinėje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015, ir kt.). Kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovės atstovės paaiškinimų matyti, jog ieškovė yra atsakovo ir trečiojo asmens dukra. Ieškovė yra pilnametė ir šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) IVe klasės dieniniame skyriuje pagal vidurinio ugdymo programą ir siekia įgyti vidurinį išsilavinimą. Mokosi vidutiniškai, praėjusių metų pažangumas – 7,67. Ieškovės teigimu, kadangi ji mokosi, tai neturi galimybės visiškai savęs išlaikyti, todėl prašo priteisti dalį išlaikymo – 250 eurų – iš atsakovo. Taigi, ieškovė reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymą grindžia tuo pagrindu, kad jai reikalinga parama, ji mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ir yra ne vyresnė nei 24 metų. Teismas, įvertino pirmąją kriterijų grupę pagal aptartą teisinį reglamentavimą, nustatė, kad ieškovė mokosi pagal vidurinio ugdymo programą (duomenys neskelbtini) IVe klasės dieniniame skyriuje (paskutinėje klasėje) ir siekia įgyti vidurinį išsilavinimą. Laikytina, kad ieškovei išlaikymas yra būtinas.

CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes.

Tačiau nustačius, kad pilnametis vaikas mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, yra ne vyresnis nei 24 metų ir jam reikalinga parama bei kad tėvai turi galimybę prisidėti prie vaiko išlaikymo, išlaikymo dydžiui nustatyti taikytini tie patys kriterijai, kaip ir išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams priteisimo bylose. CK 3.192¹ straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę ir turtinę padėtį, taip pat kitas svarbias aplinkybes. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi CK 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai. Kaip nustatyta CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006 ir kt.); visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Pažymėtina, kad orientacinis kriterijus išlaikymo priteisimo bylose yra pusė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto minimalaus darbo užmokesčio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012), kuris šiuo metu yra 400 eurų, tačiau teismas kiekvieną atvejį vertina individualiai ir išlaikymo dydis, atsižvelgiant į reikšmingų aplinkybių (patvirtinančių vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį) visumą gali būti priteisiamas tiek didesnis, tiek mažesnis nei pusė minimalaus darbo užmokesčio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Teismas, nustatinėdamas ieškovei iš atsakovo priteistino išlaikymo dydį, įvertina ir tai, kad ieškovė yra pilnametė, bet dar pagal vidurinio ugdymo programą besimokantis asmuo (paskutinėje klasėje) galimybės dirbti ir gauti pajamų savarankiškai save išlaikyti yra ribotos.

Tiek ieškovės, tiek atsakovo vardu nėra įregistruoto nekilnojamojo turto. Trečiojo asmens, ieškovės mamos, vardu yra įregistruota dalis žemės sklypo su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), kur šiuo metu ieškovė gyvena. Ieškovės vardu yra įregistruota kelių transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, pagaminta 2007 m. Ieškovės mamos vardu yra įregistruota kelių transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, pagaminta 2006 m. Ieškovės tėvo vardu nėra įregistruotų kelių transporto priemonių. Atsakovo pajamos, susijusios su darbo santykiais, – apie 1200,00 Eur per mėnesį, tačiau moka 400,00 Eur už būsto nuomą. Trečiojo asmens pajamos per mėnesį yra virš 400,00 Eur per mėnesį. Ieškovės pajamos per mėnesį yra 60,00 Eur išmoka, nors 2019 m. lapkričio mėn. buvo išmokėta 309 Eur išmoka, vėliau mokėta 50 Eur išmoka iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos. Teismas, nustatinėdamas ieškovei iš atsakovo priteistino išlaikymo dydį, be kita ko, įvertina ir tai, kad ieškovė yra pilnametis, bet dar pagal vidurinio ugdymo programą besimokantis asmuo, kurio galimybės dirbti ir gauti pajamų savarankiškai save išlaikyti yra ribotos. Teismas taip pat įvertina ir tai, kad atsakovas yra dirbantis, jo pajamos, susijusios su darbo santykiais yra 1200,00 Eur. Byloje nėra duomenų apie atsakovo ir trečiojo asmens sveikatos būklę. Tikėtina, kad ieškovė serga lėtine sąnarių liga, nes tai patvirtino klasės auklėtoja, tačiau ieškovė neįrodė, kad dėl to jai būtini medikamentai. Ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo iš gydymo įstaigos apie ligą ir medikamentinį gydymą, kuris reikalauja papildomų išlaidų.

Pažymėtina, kad pagal CPK 3.194 straipsnio 3 dalį, tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti ir sunki tėvų materialinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui, kas reiškia, kad abu tėvai turi prisidėti prie pilnamečio vaiko išlaikymo. Spręstina, jog trečiasis asmuo (ieškovės motina) tam tikra apimtimi prisideda prie dukros (ieškovo) išlaikymo, sistemingai perveda pinigines lėšas į ieškovės sąskaitą, tai patvirtina ieškovės pateiktas banko sąskaitos išrašas, tačiau dėl jos sunkios finansinės padėties visiškai išlaikyti dukros negali, nes gauna mažiau pajamų, susijusių su darbo santykiais, nei atsakovas. Nesutiktina su atsakovo motyvu, kad ieškovės finansinė padėtis yra geresnė nei atsakovo. Atsakovas yra dirbantis, gauna nuolatinio pobūdžio pajamas, susijusias su darbo santykiais. Ieškovė nedirba, gauna išmokas, mokosi paskutinėje klasėje. Pinigines lėšas į ieškovės sąskaitą perveda ieškovės motina. Ieškovė dirbo užsienyje, iš kurių nusipirko transporto priemonę, tačiau piniginių lėšų pragyvenimui nepasiliko.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei įvertinus atsakovo (tėvo), trečiojo asmens (motinos) bei ieškovės turtinę padėtį darytina išvada, kad turimais duomenimis, nors trečiojo asmens turtinė padėtis (nekilnojamojo turto pobūdžiu) yra geresnė, negu atsakovo, tačiau atsakovas dirba ir gauna didesnes pajamas, kurios yra pakankamos padėti dukrai baigti gimnaziją ir įgyti vidurinį išsilavinimą, todėl spręstina, kad atsakovas turi galimybę teikti tokį išlaikymą ieškovei. Taigi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir atsižvelgus į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, laikytina, kad atsakovas privalo prisidėti prie ieškovės išlaikymo, todėl iš atsakovo priteistina 125,00 Eur mėnesinė suma, mokėtina iki tol, kol dukra baigs gimnaziją. Laikytina, kad nustatyta suma – proporcinga pilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidos sudaro 650,00 Eur, o atsakovo 600,00 Eur. Kadangi ieškovė prašė priteisti 250,00 Eur, o teismas priteisė 125,00 Eur, atsižvelgus į šalių procesinį elgesį ir įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, spręstina, kad kiekviena šalis pasilieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Be to, ieškovės atstovė pateikė 2020 m. gegužės 11 d. sąskaitą-faktūrą serija DU-VB Nr. 107, kad trečiasis asmuo G. K. pirko vertimo paslaugas, tačiau byloje nėra prašymo atlyginti šias išlaidas, taip pat nėra pateikti įrodymai, kad už vertimo paslaugas yra sumokėta. Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos nėra pagrįstos mokėjimo kvitais, todėl nepriteistinos.

Kadangi ieškinio reikalavimas priteisti išlaikymą tenkintinas iš dalies, todėl žyminis mokestis išieškotinas iš atsakovo į valstybės biudžetą. Žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista, šioje byloje yra 34,00 Eur (125,00 Eur x 12 mėn. = 1500,00 Eur x 3 proc. = 45,00 Eur x 75 proc., CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl iš atsakovo išieškotinas į valstybės biudžetą 34,00 Eur dydžio žyminis mokestis.

Teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą mokomomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 125,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus), nuo 2019 m. balandžio 26 d. iki kol ji baigs (duomenys neskelbtini).

Išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą:

– 34,00 Eur (trisdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio.

Išaiškinti atsakovui, jog žyminį mokestį turi sumokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.