- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-15
- Bylos Nr.
- e2A-1409-555/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15101-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Statybos ratai“
- Ieškovas
- mažosios bendrijos „Vecto LT“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybos ratai“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-540-1070/2022 pagal ieškovės mažosios bendrijos „Vecto LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Statybos ratai“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, T. K..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė MB „Vecto LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Statybos ratai“ 600,00 Eur skolą, 9,21 Eur palūkanas, 40,00 Eur išieškojimo išlaidų kompensaciją, 8 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė, kad tarp ginčo šalių buvo užsimezgę ilgalaikiai komerciniai santykiai, kuriuose atsakovė naudojosi ieškovės teikiamomis pamatų montavimo ir su tuo susijusiomis paslaugomis žodinių susitarimų pagrindu. Užsakymai ieškovei buvo teikiami atsakovės atstovo D. L., po darbų atlikimo ieškovė išsiųsdavo atsakovei elektroniniu paštu sąskaitą faktūrą. Užsakytoms paslaugoms ieškovė suteikdavo dviejų darbuotojų darbo jėgą su įranga, kuriems už vieną darbo dieną buvo mokama 300,00-400,00 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM), priklausomai nuo darbų vietos, pobūdžio ir papildomos įrangos. Atsakovė užsakė žodžiu ieškovei pamatų montavimo darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame kaip generalinė rangovė veikė UAB „Mitnija“. Pasak ieškovės, šalys susitarė, kad šie darbai bus atlikti dviejų darbuotojų per dvi dienas, sumokėjus ieškovei 300,00 Eur su PVM už kiekvieną darbo dieną objekte. Ieškovės darbų vykdymo metu atsirado iš anksto nenumatytos aplinkybės, kurios neleido baigti darbų per sulygtą terminą. Pamatų poliai nebuvo taip lengvai montuojami, kaip nurodė atsakovės darbuotojas, užsakęs paslaugas. Projekto vykdymo metu prireikė pakeitimų, nes buvo suprojektuoti per ilgi pamatai. Ieškovė informavo generalinę rangovę apie šias aplinkybes, buvo sutarta dėl projekto pakeitimų, kurie leistų užbaigti pamatų montavimo darbus. Ieškovė informavo apie šias aplinkybes ir atsakovę, kuri, nusprendusi sutaupyti, nutraukė šalių sutartinius santykius ir pati tęsė polių montavimo darbus be ieškovės mažiausiai tris dienas. Ieškovei išrašius atsakovei atliktų darbų aktą ir sąskaitą faktūrą dėl 600,00 Eur sumokėjimo, ši atsisakė priimti atliktų darbų aktą ir apmokėti sąskaitą faktūrą. Atsakovei nepagrįstai atsisakius sumokėti už ieškovės suteiktas paslaugas, ieškovei turi būti priteista 600,00 Eur skola, 9,21 Eur palūkanos, paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 20 d. iki 2021 m. rugsėjo 21 d., 40,00 Eur išieškojimo išlaidų kompensacija pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą bei 8 procentai metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „Statybos ratai“ prašė ieškovės reikalavimus atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ji pirko iš ieškovės subrangos paslaugas tris kartus. Šalys sutardavo atsakovės užsakytų darbų atlikimo kainą, įvertindami atliktinų darbų apimtį, sudėtingumą ir trukmę. Paskutinį kartą ieškovė neatliko tinkamai atsakovės užsakytų darbų, atvežė paslaugai atlikti būtiną techniką ir paliko prie atsakovės darbuotojo namų. Dėl to atsakovė buvo priversta pati užbaigti darbus, kuriuos įsipareigojo atlikti ieškovė. Sraigtų montavimui būtiną techniką, kurą, transportą suteikė atsakovė. Atsakovė visas paslaugų teikimo sąlygas aptardavo su trečiuoju asmeniu T. K., kurį atsakovės darbuotojai pažinojo iš ankstesnių darbo santykių. Šalys sulygo, kad už užsakytus atsakovės darbus ši sumokės ieškovei 300,00 Eur, bet ne 600,00 Eur, nes atsakovė nurodė T. K., kad darbus galima padaryti per vieną dieną. Nors ieškovė vykdė atsakovės užsakytus darbus, jie nebuvo užbaigti, todėl atsakovė siūlė ieškovei geranoriškai sumokėti 280,00 Eur su PVM, tačiau ši nesutiko su tokiomis sąlygomis. Ieškovei neatlikus užsakytų darbų, atsakovė atsisakė priimti atliktų darbų aktą ir apmokėti ieškovės išrašytą sąskaitą faktūrą. Kilus sunkumams dėl darbų atlikimo, ieškovė nesprendė problemų, skundėsi, kad darbai nevyksta. Antrą dieną ieškovės darbuotojai dirbo pusę dienos, nes įrangą su technika pristatė atsakovės darbuotojui į (duomenys neskelbtini) apie 15.00 val. Ieškovė, neužbaigusi atsakovės užsakytų darbų, pati neįvykdė tinkamai prievolės, nesielgė sąžiningai, todėl negali reikalauti 600,00 Eur.
6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, T. K. nurodė, jog sutinka su ieškovės reikalavimais ir patvirtino ieškovės direktoriaus paaiškinimus. D. L. paaiškino jam, kad polių įgręžimo vietos yra pažymėtos, reikia tik juos įsukti, kad tam pakanka dviejų darbo dienų, tačiau nuvykus į objektą, polių įgręžimo vietos nebuvo pažymėtos. Ten netiko sraigtiniai poliai, susisiekta su D. L. dėl problemos sprendimo, buvo nuspręsta sukti trumpesnius polius. Ieškovės darbuotojui ir trečiajam asmeniui T. K. pavyko įsukti kažkiek trumpesnių polių, bet paaiškėjo didesnė problema – grunte buvo metalinė sija, reikėjo ją pjaustyti, tokiu atveju sraigtiniai pamatai negali būti gręžiami toje vietoje. Automobilis atsakovei buvo grąžintas penktadienį, trečiasis asmuo paliko automobilį prie būstinės vartų, tuo metu D. L. nebuvo. Trečiasis asmuo pažįsta D. L. ir R. V. iš senų darbo santykių. Kilus problemoms T. K. sakė D. L., kad sraigtiniai pamatai nesigręžia. D. L. nurodė kreiptis į UAB „Mitnija“ atstovus. Šiuo atveju buvo susitarta dėl darbuotojų nuomos, bet ne dėl rangos. Žodinės sutartys buvo sudaromos pagal seną praktiką su D. L.. Trečiasis asmuo bendradarbiauja su D. L. nuo 2018 m. Buvo kalbama apie 18 vnt. sraigtinių pamatų įsukimą. Kai gruntas palankus, tokį darbą galima padaryti per dvi dienas. Trečiasis asmuo važiuodavo į (duomenys neskelbtini) ryte paimti įrangą ir automobilį, susikraudavo, vykdavo į (duomenys neskelbtini), po darbo kiekvieną dieną nuveždavo įrangą ir automobilį į (duomenys neskelbtini). Anksčiau kai atsakovei trukdavo žmonių, D. L. prašydavo trečiojo asmens padėti darbo jėga. Vieno sraigto įgręžimo laikas priklauso nuo grunto ir polio ilgio. Šiuo atveju trečiasis asmuo su R. V. gręžė vieną polį apie valandą. Paskutinis pokalbis su D. L. baigėsi tuo, kad jis kreipsis į generalinį rangovę dėl problemos sprendimo, bet daugiau jis neskambino trečiajam asmeniui dėl darbų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino: iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 600,00 Eur skolos, 9,21 Eur kompensacinių palūkanų, 40,00 Eur išieškojimo išlaidų kompensacijos, iš viso – 649,21 Eur, 8 (aštuonis) procentus metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos (649,21 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugsėjo 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 1 838,10 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, valstybės naudai – 10,75 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
3. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovės direktorius ir trečiasis asmuo T. K. įsipareigojo atlikti sraigtinių pamatų montavimo veiksmus, kurių rezultatas turėjo būti konkretus skaičius įmontuotų sraigtinių pamatų, sprendė, kad šalis siejo statybos rangos teisiniai santykiai. Atsakovės užsakymo tikslas buvo ne patys savaime rūpestingai atliekami sraigtinių pamatų montavimo veiksmai, bet tų veiksmų rezultatas – konkretus įgręžtų sraigtinių pamatų skaičius. Atsakovei buvo svarbus montavimo veiksmų rezultatas, o ne rūpestingas ir atidus montavimo darbų atlikimas. Dėl to teismas atmetė ieškovės motyvus dėl santykių kvalifikavimo kaip paslaugų sutarties.
4. Teismas, įvertinęs liudytojo D. L. paaiškinimus, padarė išvadą, kad užsakytų darbų kaina visgi priklausė nuo dirbtų dienų skaičiaus. Teismas įvertino ir tai, kad anksčiau ieškovės išrašytose sąskaitose faktūrose grafoje darbų kiekis visada buvo nurodoma – 1, bei skirtingos atliktų darbų kainos. Tai leido daryti išvadą, kad ieškovės atliktinų darbų kaina priklausė ir nuo darbų pobūdžio. Teismas vertino, kad šiuo atveju yra reikšminga tai, kad, atsakovės paaiškinimais, ji buvo sutikusi atlyginti ieškovei 280,00 Eur už jos ir trečiojo asmens atliktus darbus (įgręžtus polius). Liudytojas D. L. parodė, kad ieškovės direktorius ir trečiasis asmuo sumontavimo apie pusę sraigtinių pamatų, kitą pusę montavo atsakovės darbuotojai 1,5 dienos. Ieškovės direktorius ir trečiasis asmuo patvirtino šias aplinkybes. Įvertinus šių aplinkybių visumą, iš esmės pasitvirtino trečiojo asmens T. K. paaiškinimai, kad užsakytų montavimo darbų kaina buvo 600,00 Eur (t. y. suma artima dvigubai sumai, kurią atsakovė sutiko sumokėti ieškovei po sąskaitos išrašymo). Ši montavimo darbų atlikimo kaina (600,00 Eur), įvertinus ankstesnes ieškovės išrašytas sąskaitas faktūras dėl montavimo darbų, atitiko protingumo kriterijų.
5. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad ieškovės darbuotojas ir trečiasis asmuo, kilus kokybiško užsakytų darbų atlikimo problemoms (dėl netinkamo grunto ir statybinių šiukšlių) informavo apie šią problemą atsakovę, pasiūlė problemos sprendimo būdą bei sustabdė darbus, laukdami tolimesnių nurodymų. Pirmadienį (2021 m. liepos 19 d.) negavus nurodymų iš atsakovės, jai buvo išrašyta ieškovės 2021 m. liepos 16 d. datuota sąskaita faktūra ir darbų priėmimo–perdavimo aktas, kurie buvo persiųsti atsakovei jau po to, kai atsakovė pati užbaigė sraigtinių pamatų montavimo darbus. Šios aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad pati atsakovė nutraukė šalių sutartinius santykius ir atsisakė bendradarbiauti su ieškove bei trečiuoju asmeniu, šiems pasiūlius problemos sprendimo būdą. Aplinkybė, kad trečiasis asmuo atvežė D. L. techniką, medžiagas ir automobilį, nepatvirtina to, jog būtent ieškovė nutraukė sutartinius santykius, nes šie objektai buvo atvežami atsakovei T. K. kiekvieną dieną po darbų atlikimo.
6. Teismas, įvertinęs tai, kad 1) ieškovės direktorius ir trečiasis asmuo dirbo objekte daugiau nei 1,5 darbo dienos, 2) įgręžė apie pusę užsakytų įgręžti polių, 3) kad užsakytų darbų atlikimo kaina priklausė nuo dirbamų dienų skaičiaus ir sudėtingumo, 4) kad trečiasis asmuo įvykdė rangovo pareigas, numatytas įstatyme, o atsakovė tinkamai nebendradarbiavo su ieškove ir trečiuoju asmeniu, sprendė, kad ieškovės ieškinys turi būti patenkintas visiškai, priteisiant iš atsakovės ieškovei 600,00 Eur skolą už atliktus sraigtinių pamatų montavimo darbus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Statybos ratai“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Skundžiamame sprendime yra neteisingai nurodytos faktinės aplinkybės, dėl kurių galėjo būti priimtas neteisingas bei nepagrįstas sprendimas. Šiuo atveju neteisingai nurodyta aplinkybės, kad T. K. kartu su ieškovės darbuotoju R. V. įgręš sraigtinius polius (pamatus) ginčo objekte per 1-2 dienas, kadangi atsakovė sutarė, kad bus sumontuoti sraigtiniai pamatai per vieną ilgą dieną. Nei ieškovas, nei trečiasis asmuo šio susitarimo nepaneigė. Ieškovė ir trečiasis asmuo atsisakė vykdyti susitarimą su atsakove ir atsakovė savo pajėgomis pilnai įvykdė užsakymą, bet nebuvo keičiami projektiniai, o tiesiog buvo kitaip vykdomi darbai, kuriuos galėjo atlikti ne tik atsakovės darbuotojai, tačiau ir ieškovė su trečiuoju asmeniu. Be to, kaip galima įvykdyti montavimo darbus pilnai, kai iš darbų atlikimo vietos, kuri yra daugiau nei 100 km nuo atsakovės buveinės vietos, trečiasis asmuo įrankius ir transporto priemonę grąžina apie 15-16 val. Šiuo atveju akivaizdu, kad darbo diena turėjo baigtis apie 13 val. 30 min. ar 14 val., kas rodo, kad nebuvo dirbama visą darbo dieną. Atsakovės atstovui buvo nurodyta, kad darbų toliau nei ieškovė, nei trečiasis asmuo nevykdys, nors atsakovės atstovas ir nurodė, kad užsakymas nebuvo pilnai įvykdytas, tačiau ieškovė ir trečiasis asmuo atsisakė vykdyti savo įsipareigojimus atsakovei, todėl atsakovė savo darbuotojais įvykdė įsipareigojimą.
1.2. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad tarp šalių susiklostė ne paslaugos teikimo, o statybos rangos sutartis, darbų kainos susitarimas turi būti kvalifikuotinas, remiantis rangos sutarties santykius reguliuojančiomis teisės normomis. Šiuo atveju atsakovė su ieškove ir trečiuoju asmeniu, sudarydama rangos sutartį, susitarė, kad ieškovė su trečiuoju asmeniu sumontuos sraigtinius pamatus ginčo objekte. Tačiau prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė, todėl atsakovė prarado pareigą mokėti už rangos sutarties vykdymą, nes negavo darbo rezultato, kurį vėliau pasiekė pati savo jėgomis. Ginčijamu sprendimu priteista suma galėtų būti sumokėta tik tokiu atveju, jei būtų atlikti visi darbai, tačiau toks rezultatas nebuvo gautas. Pats teismas nustatė, kad kiekvienas darbo atlikimas buvo iš anksto suderintas ir tuo pačiu buvo suderinta darbų kaina. Atsakovė pateikė ofertą, pagal kurią pasiūlė atlikti darbus per vieną dieną už 300,00 Eur, tačiau ieškovė ir trečiasis asmuo sutartų darbų neatliko nei per vieną darbo dieną, nei per dvi ir toliau atsisakė vykdyti susitarimą. Atsakovė nurodė, kad už atliktus darbus gali sumokėti 280,00 Eur ir ši suma buvo apskaičiuota, įvertinus užsakytus bei atliktus darbus.
Žemesnės instancijos teismas
1.3. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas darbų kainą vertino ankstesnes ieškovės išrašytas sąskaitas faktūras dėl montavimo darbų, tačiau nevertino pagrindinio fakto, kad ankstesnius darbus ieškovė atliko pilnai ir atsakovei tais atvejais nereikėjo atlikti papildomų darbų. Kaip galima laikyti kaina atitinkančia protingumo kriterijus, jeigu užsakymas nebuvo atliktas, o buvo dirbta ne visą pilną dieną. Teismas be jokių motyvų nustatė darbų kainą. Rangovai, priimdami užsakymą, turi įvertinti savo galimybes bei galimai kilsiančias komplikacijas ar sunkumus, tačiau tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo į objektą iki tol nebuvo nuvykę bei neapžiūrėjo atliekamų darbų vietos ir neatliko kitų parengiamųjų darbų. Ieškovė ir trečiasis asmuo ne sustabdė darbus, o jų nebevykdė, kadangi jie nebeieškojo sprendimų darbų atlikimui, o atvežė įrankius ir daugiau apie darbų vykdymą toliau atsakovei nenurodė.
1.4. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad ieškovės direktorius ir trečiasis asmuo dirbo objekte daugiau nei pusantros darbo dienos, kadangi tiek laiko jie buvo objekte, tačiau ne dirbo, kadangi iš esmės nebuvo pasiektas rezultatas. Teismas neteisingai nurodė, kad atsakovė tinkamai nebendradarbiavo su ieškove ir trečiuoju asmeniu, kadangi atsakovės atstovas suteikė visą būtiną įrangą bei patarė, kaip atlikti darbą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovei būtų buvę žinoma apie objekte esančias grunto problemas.
1.5. Skundžiamu sprendimu iš atsakovės ieškovės naudai priteista 1 812,10 Eur bylinėjimosi išlaidų. Su tokio dydžio atstovavimo išlaidomis nesutinka, kadangi ginčas yra kilęs ne dėl 600,00 Eur, dėl 320,00 Eur. Šiuo atveju ginčo suma yra maža. Byla nėra sudėtinga ir procesinius dokumentus rengti tikrai neužtruko ilgai, ginčas nereikalavo specialių žinių. Ieškovė ieškinyje neteisingai kvalifikavo teisinius santykius. Tai patvirtinta, kad teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra per didelė ir turi būti mažinama.
Atsiliepimas
8. Ieškovė MB „Vecto LT“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo jo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad skundžiamame sprendime buvo neteisingai nurodytos faktinės aplinkybės. Ieškovės bei trečiojo asmens su atsakove buvo sutarta, kad ieškovės darbuotojai objekte dirbs dvi dienas. Abi sutartas darbo dienas ieškovė su trečiuoju asmeniu dirbo objekte, tačiau per šį laiko tarpą nespėjo atlikti visų darbų ne dėl nuo jų priklausiusių aplinkybių, ką patvirtina ir pati atsakovė. Po dviejų ieškovės ir trečiojo asmens darbo dienų objekte pati atsakovė nusprendė likusius darbus pasibaigti savarankiškai ir būtent atsakovė sutartinį bendradarbiavimą su ieškove nutraukė.
2.2. Neturi reikšmės kaip ginčo šalių santykiai yra kvalifikuotini (kaip statybos rangos, ar kaip paslaugų teikimo), kadangi atsakovės pareigą sumokėti už ieškovės vykdytas funkcijas apibrėžė sulygtas atlygis už vieną darbo dieną ir aplinkybė, kiek dienų ieškovė faktiškai dirbo objekte. Ginčo šalių buvo aiškiai sulygta, kad už vieną darbo dieną objekte atsakovė ieškovei mokės 300,00 Eur. Ieškovė kartu su trečiuoju asmeniu objekte dirbo pilnas dvi dienas, todėl atsakovė ieškovei privalo sumokėti viso 600,00 Eur dydžio sumą.
2.3. Atsakovė reikšmingai suklaidino ieškovę ir trečiąjį asmenį, nurodydama, jog darbų sąlygos objekte bus maksimaliai palankios, jog darbus netgi bus galima atlikti per vieną dieną. Šį suklaidinimo faktą labai aiškiai patvirtino pati atsakovė, bylos nagrinėjimo teismo posėdžių metu pati nurodydama, kad darbų objekte atlikti nebuvo įmanoma net per dvi dienas, o perėmus darbų užbaigimą objekte, bendras darbų vykdymas užėmė net keturias dienas, o ne vieną „ilgą dieną“, kaip, kad teigė atsakovės atstovas.
2.4. Darbus objekte vykdę ieškovė ir trečiasis asmuo padarė absoliučiai viską, kas buvo jiems prieinama, idant būtų atlikti visi objekte vykdytini darbai – dirbo sulygtas dvi darbo dienas, nustačius darbų vykdymą esmingai sunkinančias aplinkybes, iš karto informavo atsakovę. Tačiau atsakovė nebepateikė jokio patikslinimo ieškovei ir trečiajam asmeniui ir darbus nedelsdama užbaigė pati.
2.5. Ginčas byloje vyksta ne dėl 320,00 Eur, kaip nurodo atsakovė, o dėl 600,00 Eur dydžio sumos. 280,00 Eur dydžio sumą atsakovė pripažino tik deklaratyviai – jos nesumokėjo, o tik deklaratyviai pažymėjo, jog svarstytų tokios sumos sumokėjimą už ieškovės vykdytus darbus. Taikaus ginčo pasiūlymo dydis nesumažina ir negali sumažinti bendros ginčo sumos. Net jeigu atsakovė ir pasiūlytų šioje ginčo stadijoje sudaryti taikos sutartį ir pripažintų reikalavimo teisę dėl 280,00 Eur, tai niekaip nepaneigtų fakto, kad ieškiniu reikalaujama priteisti būtent 600,00 Eur dydžio sumą ir būtent 600,00 Eur dydžio suma yra ginčo dalykas. Šiuo atveju taip pat nėra pagrindo sutikti su atsakove, kad dėl to, jog ginčo suma sąlyginai nėra didelė, ieškovės atstovei procesinius dokumentus truko rengti neilgai, kad turi būti mažinamos jos naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
10. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl tinkamo rangos sutarties vykdymo. Ieškovė reiškia reikalavimą dėl to, kad apeliantė (atsakovė) su ieškove laiku neatsiskaitė pagal sutartį. Apeliantė, nesutikdama su ieškovės reikalavimu, tvirtina, jog ieškovė ne tik vykdydama sutartį nepasiekė tinkamo rezultato, bet ir pažeidė sutarties vykdymo terminus ir sutartyje nustatytu terminu neatliko sraigtinių pamatų montavimo darbų. Būtent dėl šių dviejų priežasčių apeliantė ir buvo priversta sutartį su ieškove nutraukti ir sraigtinių pamatų montavimo darbus atlikti savo jėgomis.
11. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad šalys 2021 m. liepos mėn. sudarė žodinę rangos sutartį, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atlikti sraigtinių pamatų darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad aplinkybę, jog šalis siejo sutartiniai rangos santykiai pripažįsta abi šalys, taip pat nėra ginčo ir dėl to, jog atlikusi darbus ieškovė apeliantei pateikdavo PVM sąskaitas faktūras, kurių pagrindu apeliantėf atlikdavo apmokėjimus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių praktiką vykdant sutartinius santykius, sprendė, kad ieškovės atliekamų darbų kaina buvo siejama su darbų atlikimo trukme, t. y. darbų atlikimo aktuose buvo nurodama darbų kiekio išraiška vienetais ir pagal darbų vienetų kiekį buvo apskaičiuojama darbų kaina.
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Taigi, atlikęs sutartus darbus, rangovas praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turi nedelsiant pradėti jų priėmimą.
13. Pagal CK 6.681 ir 6.694 straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; kt.). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; kt.).
14. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad ieškovė 2021 m. liepos 16 d. apeliantei pateikė sąskaitą faktūrą dėl 600,00 Eur apmokėjimo už montavimo darbus, nurodant sąskaitoje kiekį – 2, apmokėjimo terminą – iki 2021 m. liepos 19 d. Apeliantei taip pat buvo pateiktas ir atliktų darbų aktas, kuriame buvo įvardinti montavimo darbai, darbų kiekis – 2, kaina – 600,00 Eur be PVM. Byloje tarp šalių ginčo, kad darbų eigoje kilo kliūčių pasiekti darbų rezultatą, nėra, šalys taip pat pripažįsta, kad darbus apeliantė užbaigė savo jėgomis.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad užsakovas, nutraukęs sutartį po sutarties nutraukimo privalo priimti faktiškai atliktus darbus ir už juos sumokėti, t. y. įstatyme nustatyta, kad rangovas tokiais atvejais turi teisę reikalauti sumokėti už faktiškai atliktus darbus (CK 6.671 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai nutraukiama rangos sutartis dėl to, jog rangovas darbą vykdo ne laiku, užsakovas turi teisę likusiems darbams atlikti sudaryti kitą rangos sutartį, prieš tai priėmęs jau atliktus darbus. Rangovas tokiu atveju turi teisę reikalauti sumokėti už faktiškai atliktus darbus (CK 6.671 straipsnis). Kai rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato perdavimo, faktiškai atlikti darbai priimami ta pačia tvarka, kaip ir galutinis darbų rezultatas. CK 6.694 straipsnio 1 dalyje nustatyta užsakovo pareiga nedelsiant pradėti darbų priėmimą po to, kai jis gauna rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Atnaša“ v. Vilnius savivaldybės administracija, byla Nr. 3K-3-235/2005). Taigi darytina išvada, kad, net ir nutraukus rangos sutartį dėl rangovo kaltės, užsakovas turi pareigą sumokėti už faktiškai atliktus darbus.
16. Nagrinėjamos bylos atveju, apeliantė pripažįsta, kad dalis sraigtinių pamatų įrengimo darbų buvo atlikta, apeliantė nesutinka su ieškovės reikalavimais dėl atsiskaitymo už ieškovės atliktus darbus visai 600,00 Eur sumai, nesutikimas argumentuojamas tuo, kad ieškovė galėjo sutartus darbus atlikti per vieną dieną, be to ieškovė nebeieškojo sprendimų darbų atlikimui, jos-ieškovės darbuotojai nors ir išbuvo objekte apie 1,5 paros, tačiau jame nedirbo.
17. Minėta, kad kai rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato perdavimo, faktiškai atlikti darbai priimami ta pačia tvarka, kaip ir galutinis darbų rezultatas. Nagrinėjamu atveju byloje pateikti duomenys įgalina išvadą, kad pagal nusistovėjusią praktiką vykdant šalių sutartinius santykius, po darbų atlikimo ieškovė pateikdavo užsakovei (apeliantei) tiek PVM sąskaitas faktūras, tiek darbų atlikimo aktus. Ginčo atveju apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė pateikė vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą, t. y. kurio pagrindu siekė gauti apmokėjimą už atliktus darbus, tačiau apeliantė šio akto nepasirašė bei, nutraukdama sutartinius santykius, nepradėjo ieškovės atlikto darbo rezultato priėmimo procedūros.
18. CK 6.200 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos sutartį privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, vykdyti sutartį kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, vykdant sutartį dėti maksimalias pastangas, atitinkančias tokiose pat aplinkybėse esančio protingo asmens standartą. Dėl sutarties šalių bendradarbiavimo pareigos turinio kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai universalus prievolių teisės principas, reikalaujantis, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei vykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolės vykdymui, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis ir pan. Bendradarbiavimo pareiga, sprendžiant dėl nuostolių atlyginimo kitai sutarties šaliai, reikšminga įvertinant tai, ar nuostolių patyrusi šalis neprisidėjo savo veiksmais ar neveikimu prie jų atsiradimo ir (ar) padidėjimo, o nepakankamas kreditoriaus bendradarbiavimas yra pagrindas konstatuoti jo kaltę, kai tarp kreditoriaus nepakankamo bendradarbiavimo ir atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys. Aiškinant pareigos bendradarbiauti principo turinį kasacinio teismo išskirti tokie elementai: pareiga informuoti, duoti nurodymus, suteikti pagalbą, sudaryti tinkamas darbo sąlygas, koordinuoti veiksmus ir pan. Kiekvienu konkrečiu atveju šių elementų sąrašas gali kisti, priklausomai nuo šalis siejančios sutarties pobūdžio (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Etnomedijos intercentras“ v. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, bylos Nr. 3K-3-535/2013, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės įgalina spręsti, kad užsakovo (apeliantės) elgesys vykdant sutartį neatitinka CK 6.691 straipsnyje įtvirtintos pareigos bendradarbiauti, nes rangovui susidūrus su kliūtimi atlikti darbus, apeliantė nebendradarbiavo su ieškove, tačiau vienašališkai, nepriėmusi darbų rezultato, darbus užbaigė savo jėgomis. Perimdama konkrečius akte nurodytus darbus, apeliantė turėjo galimybę akte pažymėti apie jų trūkumus, o, to nepadariusi, prarado galimybę remtis perimtų darbų trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2 dalis), nepriklausomai nuo to, perduoti visi sutartyje sulygti darbai ar jų dalis. Apeliantei pažeidus CK 6.662 straipsnio reikalavimą priimti ieškovės (rangovo) perduodamus darbo rezultatus, ieškovė (rangovas) turėjo pagrindą vienašališkai pasirašyti perdavimo aktą. Papildomai akcentuotina, jog kasacinis teismas išaiškinęs, kad toks aktas galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu, o iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinio atsiskaitymo prievolės vykdymo. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog byloje esantis ieškovės (rangovo) pateiktas 2021 m. liepos 16 d. darbų atlikimo aktas negaliojantis arba ginčijamas.
20. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino įrodymų visumą: PVM sąskaitos faktūros, atliktų darbų perdavimo priėmimo akto duomenis, liudytojų parodymus, darbų atlikimo aplinkybes ir šių įrodymų visumos pagrindu padarė išvadą, jog ieškovės direktorius ir trečiasis asmuo dirbo objekte daugiau nei 1,5 darbo dienos, įgręžė apie pusę užsakytų įgręžti polių bei, kad užsakytų darbų atlikimo kaina priklausė nuo dirbamų dienų skaičiaus ir sudėtingumo. Taigi teismas išvadas grindė visa bylos medžiaga, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos įrodymų vertinimo klausimais, todėl apeliantės teiginiai dėl netinkamo įrodymų vertinimo atmestini.
21. Apeliantė taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovės naudai buvo priteista 1 812,10 Eur bylinėjimosi išlaidos. Apeliantės teigimu ieškovės naudai priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra per didelė, kadangi byla nėra sudėtinga ir ginčas nereikalavo specialių žinių.
22. Spręsdamas dėl atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, šalių atstovų galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį. Ieškovės atstovė 2022 m. gegužės 17 d. patikslintame prašyme detaliai nurodė, už kokius procesinius veiksmus ir kokio dydžio bylinėjimosi išlaidas patyrė ieškovė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, ginčo sumos dydį, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ir kitas svarbias aplinkybes, sprendė, kad šiuo atveju ieškovės prašomos bylinėjimosi išlaidos turi būti mažinamos nuo 2 299,00 Eur iki 1 821,10 Eur sumos. Taigi, visos apeliantės nurodomos aplinkybės dėl ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo iš esmės buvo įvertinos pirmosios instancijos teismo, kitų priežasčių, kurioms esant būtų pagrindas dar labiau sumažinti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl apeliantės argumentai dėl per didelių ieškovės bylinėjimosi išlaidų atmestini kaip nepagrįsti.
23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti skundžiamo teismo sprendimo, kuris yra teisėtas ir pagrįstas. Materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, todėl apeliantės UAB „Statybos ratai“ apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantės apeliacinis skundas netenkintas, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos yra neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).
25. Ieškovė pateikė įrodymus, kad ji apeliacinės instancijos teisme turėjo 1 225,80 Eur, kurias sudaro 1 210,00 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas bei 15,80 Eur kompensacija už patikras registruose. Prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio (maksimali suma šiuo atveju būtų 2 314,65 Eur), todėl šios išlaidos yra priteisiamos iš apeliantės. Tuo tarpu ieškovė nenurodė argumentų ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrindė, kad 15,80 Eur išlaidos, susidariusios už patikras registruose, buvo būtinos ir yra susijusios su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu, todėl jos nėra priteisiamos.
26. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybos ratai“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės mažosios bendrijos „Vecto LT“, juridinio asmens kodas, naudai priteisti 1 210,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų 00 ct).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.