Alytaus apylinkės teismo nutartis

susipažinęs su pareiškėjos D. M. pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo - pastato valdymo nuosavybės teise, sprendė pareiškimo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja, siekdama įteisinti faktiškai valdomą pastatą - malūną ir atlikti jo teisinę registraciją, savo lėšomis atliko pastato - malūno, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir 2018-07-25 kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ Alytaus filialą prašydama įregistruoti daiktines teises į pastatą - malūną. Kartu pareiškėja pateikė bendrovės įstatus, bendrovės pagrindinių priemonių inventorizacijos apyrašą bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą.

VĮ “Registrų centras” Alytaus filialas 2018-08-08 raštu Nr. (2.16.13.) R5-195 nusprendė prašymo netenkinti, nes įstatymai nenumato galimybės nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą - malūną, kadangi kartu su prašymu pateikti dokumentai nepatvirtina pareiškėjos nuosavybės teisės atsiradimo į minėtą statinį. 2018-08-08 VĮ „Registrų centras“ Alytaus filialo raštu Nr. (2.16.13.)R5-195 buvo nurodyta, kad pareiškėjos turimi dokumentai nepatvirtina jos nuosavybės teisės atsiradimo į statinį, todėl pareiškėja kreipiasi į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t. y. kad pareiškėja nuosavybės teise valdo pastatą - malūną, žymėjimas kadastro ir registro byloje 1I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (CPK 444 str. 2 d. 5 p.). ?

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

atsisakytina priimti pareiškimą.

Nagrinėjamu atveju iš pareiškimo turinio matyti, kad pareiškėja prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo grindė aplinkybėmis, kad buvo (duomenys neskelbtini) steigėja, pajininke ir darbuotoja. Ši bendrovė proporcingai pajaus dydžiui pareiškėjos nuosavybėn perdavė pastatą - malūną, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau šis dokumentas pareiškėjos žinioje neišliko. Pareiškėja nuo 1995 m. iki šios dienos faktiškai naudojasi pastatu - malūnu, iš savo asmeninių lėšų moka už šiam pastatui tiekiamą elektros energiją.Pareiškėja, siekdama įteisinti faktiškai valdomą pastatą - malūną ir atlikti jo teisinę registraciją, savo lėšomis atliko pastato - malūno, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir 2018-07-25 kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ Alytaus filialą prašydama įregistruoti daiktines teises į pastatą - malūną.

2018-08-08 VĮ „Registrų centras“ Alytaus filialo raštu Nr. (2.16.13.)R5-195 buvo nurodyta, kad pareiškėjos turimi dokumentai nepatvirtina jos nuosavybės teisės atsiradimo į statinį, todėl pareiškėja kreipiasi teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t. y. kad pareiškėja nuosavybės teise valdo pastatą - malūną, žymėjimas kadastro ir registro byloje 1I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (CPK 444 str. 2 d. 5 p.). ?

Pagal prašymo turinį matyti, kad pareiškėja teigia, jog už pajų bendrovė jai perdavė (grąžino natūra pajų), tačiau tokio statinio priėmimo - perdavimo akto ar kito tokį sandorį patvirtinančio dokumento neturi, todėl negali atlikti įsigyto statinio registracijos. Antra, pareiškėja nurodo, kad nuosavybės teise valdomo statinio teisinės registracijos negali atlikti, nes neturi jos nuosavybės teises patvirtinančio dokumento. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą matyti, kad pareiškėjos nuosavybės teisės nėra įregistruotos.

Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą.

Pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Taigi bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktą tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiškėjas daiktą nuosavybės teise valdė visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios.

Pati pareiškėja nurodo, kad jos turimi dokumentai nepatvirtina pareiškėjos nuosavybės teisės atsiradimo į minėtą statinį, atsiradusį tam tikru laiku iki kreipimosi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Daikto valdymo teisė pagal CK gali būti ne tik nuosavybės teisės sudedamoji dalis, bet ir savarankiška daiktinė teisė. Daikto valdymu kaip savarankiška daiktine teise pripažįstamas faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą. Be to, valdymas, kaip daiktinė teisė, yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti (CK 4.22 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.27 straipsnio 2 dalį nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento. Teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis). Bylos dėl valdymo fakto patvirtinimo paprastai siejasi su nuosavybės teisės įgijimu, jų esmė – pareiškėjos valdymo teisės konstatavimas ir oficialus patvirtinimas.

Valdymo, kaip savarankiškos daiktinės teisės, atveju nuosavybės teisė pareiškėjai dar apskritai nebuvo atsiradusi, valdymo fakto patvirtinimas yra tik prielaida pareiškėjai ją (nuosavybės teisę) įgyti įgyjamosios senaties būdu. Pagal CPK 326 straipsnio 3 dalį pareiškimas teismui dėl valdymo fakto patvirtinimo gali būti paduotas tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tą faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Fakto, kad asmuo daiktą valdo kaip savą, išviešinimas kitiems asmenims yra to daikto valdymo savo vardu įregistravimas viešame registre. Dėl nekilnojamojo daikto tai gali būti atlikta nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimu, priimtu pagal asmens, valdančio tą daiktą kaip savą, prašymą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui atsisakius tenkinti prašymą ir įregistruoti valdymą dėl to, kad nėra pakankamai tokį faktą patvirtinančių įrodymų, asmuo, valdantis atitinkamą daiktą kaip savą, tačiau nesantis to daikto savininku, gali prašyti, kad daikto valdymo faktas būtų patvirtintas teismine tvarka (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010).

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), taikytinas įvykdžius įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šie reikalavimai ne kartą aptarti kasacinio teismo praktikoje, nurodant tokias nuosavybės teisės įgijimui įgyjamąja senatimi būtinas sąlygas: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas; 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Taigi asmuo, siekiantis, kad jo nuosavybės teisė į daiktą būtų pripažinta įgyta įgyjamosios senaties būdu, inter alia, turi įrodyti, jog pats asmuo nėra (nebuvo) įgijęs daikto kitu CK 4.47 straipsnyje nustatytu būdu, nėra kito daikto savininko ir daiktas nepriklauso valstybei ar savivaldybei (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-690/2015).

Nagrinėjamu atveju taikytinos Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2005-12-29 nutarimo „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 10.1.p. nuostatos ir vadovaujantis šio nutarimo 1.3 p. atsisakytina priimti tokį pareiškimą.

Pareiškėja, siekdama įgyti nuosavybės teises į nurodomą nekilnojamąjį daiktą, turi pasirinkti kitą nuosavybės teisių sukūrimo pagrindą.

Vadovaujantis CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 442 straipsnio 1 punktu, 443 straipsniu teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškimą.

Grąžinti mokėtojui T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2018-08-17 į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos sumokėtą žyminį mokestį – trisdešimt aštuonis (38) eurus mokėjimo pavedimu Nr.479, kai atsisakyta priimti pareiškimą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.