Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-12-04 · Civilinė byla Nr. e2A-1557-560/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-04
Bylos Nr.
e2A-1557-560/2018
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-16630-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Burdulienė, Dainius Rinkevičius, Neringa Švedienė
Ieškovas
A. Ž.
Atsakovas
UAB „Init“
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-1557-560/2018Teisminio proceso Nr. 2-52-3-16630-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.; 2.6.20.1.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovui UAB „Init“ dėl paslaugų vartojimo sutarties nesąžiningų sąlygų ir jos nutraukimo, išvadas teikiančios institucijos byloje - Valstybinė vartotojų apsaugos tarnyba ir Ryšių reguliavimo tarnyba.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas:

1.1 pripažinti 2014-05-02 INIT kabelinės televizijos paslaugų teikimo sutartį Nr. 92782/0 (toliau Sutartis) nutraukta vartotojo vienašališku pareiškimu nuo 2016-07-08;

1.2 pripažinti, kad vartotojas A. Ž., nuo 2016-07-08 nutraukęs paslaugų teikimo sutartį, nėra skolingas atsakovui už paslaugas, galimai teiktas prieš vartotojo valią;

1.3 pripažinti niekinėmis atsakovo ieškovui išrašytas sąskaitas už laikotarpius po nurodytos dienos;

1.4 pripažinti, kad atsakovui tenka visa atsakomybė už turėtas papildomas atsakovo išlaidas, galimai patirtas nevykdžius vartotojo 2016-07-08 reikalavimo nutraukti sutartį;

1.5 pripažinti atsakovo verslo praktiką ir atskiras Sutarties dalių nuostatas prieštaraujančiomis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintam sąžiningos verslo praktikos principui, apribojant vartotojo teisę bet kada atsisakyti paslaugų sutarties, kurioje nurodoma, jog užsakymas priimamas telefonu ir atvykstama į vartotojo namus, kur sutvarkoma dokumentacija bei įrengiama paslauga, o sutarties nutraukimo atveju taikoma vartotoją apsunkinanti tvarka, t. y. visa sutarties nutraukimo našta perkeliama vartotojui, reikalaujant, kad jis pats išmontuotų įrangą ir ją atvežtų paslaugų teikėjui, nustatant papildomas nutraukimo sąlygas ir formalumus;

1.6 pripažinti kainodaros praktiką, įskaitant ir Sutarties priedo - Operatoriaus galinės įrangos priėmimo-perdavimo akto 1 punktą, kuriuo iš vartotojo reikalaujama apmokėti už jam suteiktą įrangą pagal kainas, daugiau nei tris kartus viršijančias realią įrangos rinkos vertę, taip siekiant pasipelnyti iš vartotojo;

1.7 įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui 14,48 Eur užstatą, sumokėtą už įrangą;

1.8 priteisti 500 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2014-05-02 šalys sudarė kabelinės televizijos paslaugų teikimo sutartį Nr. 92782/0, kuria ieškovo butui (duomenys neskelbtini), buvo teikiamos kabelinės TV paslaugos. Ieškovas gavo atsakovo el. laišką (2016-06-26), kuriuo priminta apie paslaugų sutarties termino pabaigą, siūlant sutartį pratęsti iki liepos 31 d. Ieškovas el. laišku iš pašto dėžutės (duomenys neskelbtini), atsakė (2016-07-08) norintis visiškai nutraukti sutartį ir prašė jam neteikti paslaugų nuo šio pranešimo dienos. Laiške nurodė savo vardą, pavardę ir kliento kodą. Atsakovas į laišką neatsakė. Savo prašymą ieškovas pakartojo kitame el. laiške (2016-11-11) ir pakartotinai persiuntė ankstesnį (2016-07-08) el. laišką. Atsakydamas atsakovas nurodė (2016-11-14 el. laiškas), kad dėl Sutarties nutraukimo reikia kreiptis į aptarnavimo skyrių, arba pateikti papildomą prašymą su parašu ir grąžinti įrangą. Ieškovas, laikydamas, kad jo teisės pažeistos, su skundu kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau VVTAT), kuri skundą persiuntė nagrinėti Ryšių reguliavimo tarnybai (toliau RRT), o pastaroji 2017-04-04 įsakymu Nr. 1V-375 skundo nepatenkino. Teigia, kad būdamas vartotoju jis neprivalo savo lėšomis, darbo laiku dirbti paštininku ieškant paslaugų teikėjo buveinės ir vežiojant jo įrangą. Vartojimo sutarties nutraukimo tvarka ir pasekmės turėtų būti sprendžiamos tokiu pat būdu, kaip ir sudarant sutartį, kai paslaugų teikėjas turi pats atvykti pas vartotoją, pasiimti jam priklausančią įrangą ir dokumentus. Mano, kad atsakovas iš esmės siekia įbauginti dirbtinai išpūstomis kainomis, ir tuo pačiu pasipelnyti.

3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2014-05-02 šalys sudarė kabelinės televizijos paslaugų teikimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas gavo „STV Pagrindinį“ paketą. Sutarties terminas - 26 mėnesiai. Ieškovas sutiko su Sutarties ir taisyklių nuostatomis ir jų neginčijo per visą Sutarties galiojimo laikotarpį. Nepasirašyto el. laiško išsiuntimas iš ieškovo naudojamo elektroninio pašto nėra pakankamas požymis identifikuoti, jog laišką išsiuntė būtent ieškovas ir tai nepatvirtina ieškovo valios nutraukti Sutartį. Ieškovas apmokėjo už paslaugas už 2016 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius ir negrąžino operatoriaus galinės įrangos. Atsakovo iniciatyva šalių Sutartis nutraukta nuo 2017-01-17, nes A. Ž. įsiskolino atsakovui 61,46 Eur. Pažymi, kad paslaugos įvedimas yra mokamas ir tam reikalingos specialios žinios bei medžiagos, neužtenka vien turėti galinę įrangą ir todėl meistras atvyksta į kliento namus, kur klientas sumoka ne tik už meistro atvykimą, bet ir už medžiagas bei darbą. Ieškovui buvo suteiktos paslaugos, už kurias jis privalo sumokėti. Atsakovas neprivalo už mažiausią kainą įsigyti prekių, nes bendrovė - privataus kapitalo įmonė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-12-22 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas pažymėjo, jog Sutarties galiojimo laikotarpiu ieškovas sutiko su Sutarties sąlygomis ir jų neginčijo. Atsižvelgiant į atsakovo suteikiamas galimybes kliento pageidavimu įrangą iš jos buvimo vietos paimti už atitinkamą apmokėjimą, o prašymą, su aiškiai identifikuotinu parašu pateikti el. paštu, nėra nesąžininga vartotojo atžvilgiu, juolab, kad sudarydamos Sutartį šalys gali susitarti ir kitaip, o numatyta tvarka sudaro galimybes suderinti tiek vartotojo, tiek paslaugos teikėjo poreikius. Atsakovas sudarė alternatyvias galimybes ieškovui tiek nutraukiant Sutartį, tiek grąžinant atsakovo įrangą.

6. Tik paprasto el. laiško pateikimas nepateikus nuskenuoto pasirašyto prašymo, apriboja atsakovo galimybę įsitikinti tikrąja kliento valia, nes neatmestina tikimybė, kad paprastą el. laišką, net ir iš kliento pašto dėžutės, gali išsiųsti ne tik pats klientas. Kadangi ieškovo prašymas nebuvo tinkamas, atsakovas pagrįstai nenutraukė Sutarties ieškovo nurodyta data. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovas atsakovui pateikė Sutarties ir taisyklių reikalavimus atitinkantį prašymą, todėl nėra pagrindo laikyti, kad Sutartis turėtų būti laikoma nutraukta nuo 2016-07-08. Nesant pagrindo šalių Sutartį laikyti nutraukta nuo ieškovo nurodomos datos, ieškinio reikalavimas pripažinti, kad jis nėra skolingas už paslaugas ir atsakovo išrašytos sąskaitos yra niekinės, laikytas nepagrįstu, todėl netenkintas.

7. Paties ieškovo elgesys, žinant apie privalomus formalumus ir būdus nutraukti Sutartį ir grąžinti atsakovo įrangą, yra netinkamas ir nerodo ieškovo deklaruoto ketinimo konstruktyviai išspręsti kilusį nesusipratimą, ieškant abi šalis tenkinančio sprendimo. Ieškovas teismui nesugebėjo paaiškinti, kokiu pagrindu jis kurį laiką naudojosi jam nepriklausančiu daiktu ir, kodėl reikalaudamas Sutartį laikyti nutraukta nuo 2016-07-08, jis apmokėjo liepos ir rugpjūčio mėnesio sąskaitas, jis negrąžino įrangos iki kol jos neatsiėmė pats atsakovas, vienašališkai nutraukęs šalių Sutartį.

8. Teismo vertinimu, konkrečiu atveju ieškovo - profesionalaus teisininko, pozicija rodo, kad ieškovas aiškiai suvokdamas, jog atsakovas pateikto prašymo nepatenkins, siekė konfliktą perkelti į teismą, prisidengiant vartotojų teisių gynimu. Kadangi ieškovas nepateikė įrodymų, kuriuose būtų pateikti duomenys dėl neturtinės žalos, todėl ieškinio reikalavimas priteisti jam 500 Eur neturtinės žalos laikytas nepagrįstu ir todėl atmestas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Ieškovas A. Ž. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti. Nurodo, jog VVTAT išvadoje pažymėjo, kad nutraukiant sutartį reikalavimas atvykti į klientų aptarnavimo skyrių grąžinti įrangą yra nesąžiningas ir iš esmės pažeidžia vartotojo teises.

10. Šiuo atveju Sutarties nutraukimas yra siejamas net su keletu išankstinių sąlygų: klientas privalo įspėti prieš 30 kalendorinių dienų, klientas privalo visiškai atsiskaityti, klientas privalo atvykti į klientų aptarnavimo skyrių ir grąžinti įrangą. Tokiu būdu aiškiai nepaisoma CK 6.721 str. 1 d. įtvirtintos ir LAT praktikoje detalizuotos besąlygiškos teisės bet kada nutraukti paslaugų Sutartį. Ta aplinkybė, kad klientas galimai liks skolingas paslaugų teikėjui neturi jokios reikšmės pačiam sutarties nutraukimo faktui, nes bet kokių kliento įsiskolinimų klausimai gali būti sprendžiami vėliau, visiškai atskirai, kitais civilinių teisių gynimo būdais, jau po to, kai sutartis yra nutraukta. Teismas ignoravo tai, kad VVTAT pripažino nesąžininga vieną iš šių sąlygų (nors teismo institucijų išvados ir nesaisto, tačiau teismas ir pats ex officio turėjo vertinti šias sąlygas sąžiningumo aspektu).

11. Ši byla buvo tik apie vieną klausimą - ar vartotojo pasirinktas valios išreiškimo būdas elektroniniu paštu buvo pakankamai aiškus, teisėtas ir tinkamas, kad būtų nutraukta sutartis. El. paštas turi elektronines apsaugos priemones, slaptažodį, ir teismas neturėjo jokio pagrindo daryti prielaidas, kad neva kažkas neteisėtai galbūt prisijungė prie vartotojo asmeninio pašto dėžutės. Pats atsakovas visuomet siuntė tik nepasirašytus elektroninius laiškus, ir kažkodėl tik vienu vieninteliu sutarties nutraukimo atveju ir tik vartotojas neva privalėjo nuskenuoti savo parašą. Tas faktas, kad apelianto tėvas 2016 m. rugpjūčio mėnesį apmokėjo atsakovo sąskaitą už 2016 m. liepos mėnesį, jokiu būdu neįrodo, kad vartotojas ketino tęsti sutartį.

12. Skundžiamu sprendimu ignoruota tai, kad VVTAT išvadoje pažymėjo, kad nutraukiant sutartį reikalavimas atvykti į klientų aptarnavimo skyrių grąžinti įrangą yra nesąžiningas ir iš esmės pažeidžia vartotojo teises - apie tai teismas iš viso nepasisakė. Teismas nepateikė jokio įvertinimo tam faktui, kad atsakovas nustatė daugelį įvairių sąlygų nutraukiant sutartį, t. y. kad klientas privalo įspėti prieš 30 kalendorinių dienų, klientas privalo visiškai atsiskaityti, klientas privalo atvykti į klientų aptarnavimo skyrių ir grąžinti įrangą. Teismas nepateikė įvertinimo tam faktui, kad apskritai visas atsakovo elgesys buvo nesąžiningas ir neprotingas tiek sutarties eigoje, tiek po jos nutraukimo. Atsakovas nepaisė aiškiai raštu (2016-07-08 el. paštu) išreikštos vartotojo valios nutraukti sutartį, šį laišką ignoravo, ir tik po 4 mėnesių atsakė į pakartotinį vartotojo el. laišką. Iki pat 2017 m. sausio atsakovas siuntė sąskaitas vartotojui už neteikiamas paslaugas. Be to, atsakovas atsiuntė vartotojui 2017-04-06 mokėjimo pranešimą, kuriuo grasinama kreiptis į skolų išieškojimo bendroves, paskelbti vartotojo duomenis viešai skolininkų sąrašuose, taip pat reikalaujama sumokėti 213,51 Eur, iš kurių 152,05 Eur yra nurodyti kaip „nuostolių kompensavimas“, kitaip tariant, tai ta pati nesąžiningai išpūsta įrangos vertė.

13. Pirmos instancijos teismas prisidėjo prie vartotojo, kaip silpnesniosios šalies, teisių pažeidimo, priteisdamas neproporcingas ir neprotingas bylinėjimosi išlaidas. Skundžiamas sprendimas yra akivaizdi teisės aiškinimo ir taikymo klaida, jis nukrypsta nuo teismų praktikos ir yra priimtas pažeidžiant procesines teisės normas, įtvirtinančias aktyvų teismo vaidmenį ginant vartotojo interesus.

14. Atsakovė UAB „Init“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas savo apeliaciniame skunde nenurodo, kad vartotojų ginčus su elektroninių ryšių paslaugų teikėjais ikiteismine tvarka nagrinėja ne VVTAT, o RRT. A. Ž. skundas buvo išnagrinėtas RRT, kuri A. Ž. skundo netenkino.

15. Tiek RRT, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė, kad šiuo atveju nebuvo pažeista vartotojo teisė nutraukti sutartį. Besąlygiška teisė nutraukti sutartį nereiškia, kad kita sutarties šalis (vartotojas) gali visiškai nesilaikyti tiek įstatyme, tiek sutartyje numatytos sutarties nutraukimo tvarkos ir terminų. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai pažymėjo, kad šalys sutartyje pačios susitarė dėl sutarties nutraukimo tvarkos ir terminų. A. Ž., naudodamasis paslaugomis visu sutarties galiojimo laikotarpiu, Sutarties, Paslaugų teikimo taisyklių bei Įrangos grąžinimo taisyklių nuostatų neginčijo, todėl apelianto argumentai, kad buvo pažeista jo teisė „besąlygiškai“ nutraukti sutartį, yra nepagrįsti.

16. Tiek RRT, tiek ir pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad nebuvo teisinio pagrindo nutraukti sutartinių santykių su A. Ž. ir dėl netinkamos pranešimo apie Sutarties nutraukimą formos. Įstatymų leidėjas imperatyviai sureguliavo, kokie reikalavimai yra keliami pasirašytam dokumentui, kuris perduodamas telekomunikacijų galiniais įrenginiais. 2016-07-08 A. Ž. elektroninis laiškas nebuvo pasirašytas, todėl nebuvo galima identifikuoti vartotojo parašo ir padaryti išvadą, kad jis išreiškė valią nutraukti dvišalį sandorį. UAB „Init“ turi laikytis ir LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų, kas taip pat neleidžia nutraukti sutarties A. Ž. vienašališkai pasirinkta tvarka ir forma - teikiant nepasirašytą elektroninį laišką, nes tai neleidžia identifikuoti asmens ir jo parašo.

17. Apeliantas po 2016-07-08 toliau naudojosi paslaugomis ir išsinuomota įranga bei už tai mokėjo 2016 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Šie vartotojo konkliudentiniai veiksmai patvirtina, kad sutartiniai santykiai buvo tęsiami. Tik po keturių mėnesių A. Ž. elektroniniu laišku kreipėsi į UAB „Init“ dėl sutarties nutraukimo nuo 2016-07-08. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad ieškovo konkliudentiniai veiksmai patvirtina sutartinių santykių tęstinumą.

18. Paslaugos pajungimas yra sudėtingesnis, negu įrangos atjungimas, todėl meistras privalo atvykti į namus. Tačiau už visas paslaugas - meistro atvykimą, įrangos pajungimą vartotojas sumoka. Atsakovas atsiėmė įrangą iš A. Ž., siekdama sumažinti savo nuostolius. Vadovaudamasi protingumo principu, bendrovė atsiuntė meistrą, kuris 2017-09-20 atsiėmė iš A. Ž. namų įrangą. Vartotojų teisių apsaugos tarnyba teismo posėdžiuose nedalyvavo, įrodymų tyrime nedalyvavo, todėl jos išvada yra suformuluota sąlygiškai, atsižvelgiant į tai, kokie įrodymai bus surinkti bylą nagrinėjant teisme.

19. Atsižvelgiant į tai, kad A. Ž. yra profesionalus teisininkas, advokato padėjėjas, jo atžvilgiu taip pat taikytini sąžiningumo reikalavimai. Kaip teisingai konstatavo 2017-12-22 sprendime Vilniaus miesto apylinkės teismas, ieškovo elgesys buvo netinkamas ir nerodė ieškovo deklaruoto ketinimo konstruktyviai išspręsti kilusį nesusipratimą. UAB „Init“ pažymi, kad techninės įrangos kainos svyruoja, priklauso nuo užsakymo kiekio.

20. Išvadą teikiančios institucijos atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

22. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Byloje nustatyta, kad pagal ieškovo atsakovui pateiktą 2014-05-02 užsakymą dėl kabelinės televizijos paslaugų teikimo, šalys 2014-05-02 sudarė kabelinės televizijos paslaugų teikimo sutartį, kurios pagrindu ieškovui suteiktas „STV Pagrindinis“ paketas bei STV įranga (priėmimo-perdavimo aktas) ir pritaikytos nuolaidos (Sutarties 8.3.1 ir 8.3.4 punktai). Sutarties terminas - 26 mėnesiai. Ieškovas taip pat pasirašė paslaugų teikimo taisykles, kurios yra neatskiriama Sutarties dalis (Sutarties 7.4 punktas) ir operatoriaus galinės įrangos grąžinimo taisykles. Paslaugų taisyklėse nurodyta, kad nutraukti Sutartį klientas gali asmeniškai ar per įgaliotą atstovą, Klientų aptarnavimo skyriuje pateikęs prašymą raštu, o taip pat atvykęs privalo grąžinti operatoriui priklausančią galinę įrangą (Sutarties 9.1 ir 9.3 punktai). Ieškovas sutiko su Sutarties ir taisyklių nuostatomis ir jų neginčijo visą Sutarties galiojimo laiką. Atsakovas, primindamas ieškovui (2016-06-26 el. laiškas) apie Sutarties termino pabaigą, pasiūlė ją pratęsti (iki 2016-07-31). Atsakydamas ieškovas (2016-07-08 el. laiškas) nurodė norintis visiškai nutraukti Sutartį nuo 2016-07-08 ir paprašė jam paslaugų neteikti. Ieškovas papildomai apmokėjo už paslaugas (už 2016 m. liepos ir rugpjūčio mėn.). Ieškovas el. laišku (2016-11-11) pakartojo reikalavimą nutraukti Sutartį nuo 2016-07-08. Atsakovas ieškovui pranešė (2016-11-14 el. laiškas), kad norint nutraukti Sutartį jis turi kreiptis į Klientų aptarnavimo skyrių arba el. paštu atsiųsti nuskenuotą pasirašytą prašymą nutraukti Sutartį ir grąžinti įrangą. Ieškovas su skundu kreipėsi į VVTAT, kuri jo skundą persiuntė nagrinėti RRT, o pastaroji 2017-04-04 įsakymu Nr. 1V-375 atsisakė tenkinti ieškovo skundą. Atsakovo iniciatyva šalių Sutartis nutraukta nuo 2017-01-07, pažymint, kad ieškovo skola atsakovui yra 61,46 Eur.

24. CK 6.721 straipsnio 1 dalis numato, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad ši paslaugų gavėjo teisė yra besąlyginė, ji negali būti siejama su tam tikrų aplinkybių nustatymu (pvz., paslaugos teikėjo veiksmai, teisinis ar ekonominis kliento pasirinkimo nutraukti sutartį pagrįstumas ir pan.) ir nepriklauso nuo to, fizinis ar juridinis asmuo yra paslaugos gavėjas. Pirmiau nurodytoje teisės normoje taip pat nustatyta, kad vienašališko sutarties nutraukimo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Jei yra laikomasi CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos, t. y. klientas praneša paslaugų teikėjui, kad sutartis yra nutraukiama, paslaugų gavėjo teisė vienašališkai nutraukti sutartį negali būti laikoma netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir negali būti laikoma sutarties pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Omnitel“ v. UAB „Marijampolės gelžbetonis“, bylos Nr. 3K-3-235/2007).

25. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo ieškinį ir taip nepaisė besąlygiškos teisės bet kada nutraukti paslaugų sutartį. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais ieškovo argumentais nesutinka. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog šiuo atveju ieškovo teisė vienašališkai nutraukti Paslaugų teikimo sutartį nebuvo siejama su tam tikrų aplinkybių nustatymu, tai yra ieškovas neturėjo detalizuoti noro nutraukti sutartį priežasčių ir kitų aplinkybių. Tai, kad norint vienašališkai nutraukti sutartį vartotojas turi įvykdyti sutartyje numatytas sąlygas, yra įprasta praktika ir nereiškia vartotojo teisės vienašališkai nutraukti sutartį apribojimo. Besąlygiška teisė vienašališkai nutraukti sutartį nereiškia, kad sutarties šalis gali visiškai nesilaikyti tiek įstatyme, tiek sutartyje numatytos sutarties nutraukimo tvarkos ir terminų. Pažymėtina, jog šalys sudarė sutartį, kurioje numatė sutarties vienašališko nutraukimo tvarką ir sąlygas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ieškovas su sutarties sąlygomis susipažino, su jomis sutiko ir jų neginčijo, vadinasi ieškovui vienašališko sutarties nutraukimo tvarka buvo žinoma. Kadangi paslaugų gavėjo teisė vienašališkai nutraukti sutartį laikoma įgyvendinta tinkamai, jeigu laikomasi CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos, t. y. jei klientas praneša paslaugų teikėjui, kad sutartis nutraukiama, o šiuo atveju ieškovas tinkamai neinformavo atsakovo apie ketinimą nutraukti sutartį, todėl ir atsakovas sutarties nenutraukė pagrįstai, įvertinęs tas aplinkybes, jog ieškovas negrąžino įrangos bei toliau mokėjo už teikiamas paslaugas.

26. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto skunde išdėstytais argumentais, jog vartotojo pasirinktas valios išreiškimo būdas rašant elektroninį laišką buvo pakankamas, kad būtų nutraukta sutartis. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovo atstovė ieškovą informavo apie tai, jog ieškovo pasirinktas informavimo apie sutarties nutraukimą būdas nėra tinkamas, nurodė apie alternatyvius būdus tinkamai informuoti apie ketinimą nutraukti sutartį. Atsakovo reikalavimas pateikti tinkamai vartotojo pasirašytą prašymą nerodo atsakovo nesąžiningumo, kaip teigia apeliantas, atvirkščiai - tai rodo atsakovo, kaip paslaugas teikiančio juridinio asmens, vadovavimąsi asmens duomenų teisinę apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais ir siekį tinkamai identifikuoti vartotoją ir jo reiškiamus prašymus.

27. Apeliantas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepateikė vertinimo tam faktui, kad atsakovas nustatė daug sąlygų nutraukiant sutartį, bei jog teismas ignoravo VVTAT išvadą. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nepaisant to, kad skundžiamame procesiniame sprendime tokie motyvai nėra eksplicitiškai išdėstyti, tai nedaro įtakos jo teisėtumui ir pagrįstumui. Iš skundžiamo sprendimo motyvų yra aišku, kodėl priimtas būtent toks skundžiamas procesinis sprendimas, pasisakyta apie esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus, sprendimas yra motyvuotas.

28. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

29. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo

30. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, kuriuo apeliacinis skundas atmestas, atsakovo prašymas dėl 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo iš ieškovo yra tenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovo A. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo UAB „Init“ (į. k. 132658751) naudai 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Rūta BurdulienėDainius RinkevičiusNeringa Švedienė