Telšių apylinkės teismo nuosprendis

A. B. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2023 m. liepos 29 d., apie 12 val. pastebėjo, kad už gatvės, prie jo gyvenamosios vietos, kaimyno G. B. brolis V. S. pastatė automobilį ir nuėjo pas G. B. Tuo metu jo kemperis (7,5 ilgio) stovėjo už jo gyvenamosios vietos vartų, jam reikėjo išvažiuoti, o V. S. automobilis tam kliudė. Norėdamas, kad V. S. patrauktų automobilį, jis nuėjo į G. B. kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), paprašyti patraukti automobilį. Eidamas į G. B. kiemą, matė, kad prie vartų stovėjo E. M. mašina. Gatve už kokių 50 m ateidinėjo E. M. ir jo tėvas. Kieme prie pagalbinio pastato dar buvo žmogus, kuris klijavo klinkerį. Jis, įėjęs maždaug į kiemo vidurį, prie namo buvusiam V. S. griežtesniu tonu, pakeltu balsu pasakė, - „patrauk mašiną, aš noriu išvažiuoti“. Su V. S. jokio konflikto nebuvo, šis tik pasakė, kad ten kur pastatė automobilį yra ne jo (A. B.) teritorija, apsisuko ir nuėjo į namą. Tuomet iš namo išėjo G. B. ir pradėjo ant jo šaukti, keikti, necenzūriniais žodžiais, mosikuoti kumščiais. Jis nelaukdamas, kol G. B. smogs ar kažką, už save „pastovėjo“. G. B. užsimojo smūgiuoti jam į veidą su kumščiu, o jis nelaukė, atsakė tuo pačiu. Tiksliai nežino, kuris pirmas pradėjo smūgiuoti, gali būti, kad jis sudavė G. B. pirmas. Smūgiavo G. B. į veidą, į galvą 1-2 kartus. Jie tarpusavyje apsistumdė. Nežino, ar G. B. dengėsi su ranka. Tai vyko kieme, arčiau namo, stumdydamiesi jie artėjo prie namo. Buvo G. B. paėmęs už krūtinės ir sakė, kad eitų iš kiemo. Jis norėjo parodyti, kad turi leidimą ten statyti mašiną. Tada G. B. ištrūko, apsisuko ir ėmė bėgti link namo. G. B. griebė nuo namo kampo kauptuką, šaukė, kad užmuš, jis G. B. pasakė „trenk“. Tuomet jau jie buvo prie namo durų. Nukentėjusiojo sutuoktinė V. B. pradėjo šaukti „ką čia blūdijat“. Šalia stovėjo V. S., kuris irgi kažką sakė. Tada V. S. sudavė jam smūgį, tada jis V. S. smūgį. Tada E. M. jam smogė, prakirto lūpą, dantį išmušė, ir jis krito ant žemės. Visa tai jau vyko prie pat namo. Jis nukritęs kurį laiką buvo be sąmonės, nežino kas tada vyko, prie namo liko jo kraujo dėmės. G. B. sudavė jam vieną ar du kartus, kai jie apsistumdė kieme. Pripažįsta, kad G. B. porą kartų galėjo suduoti į galvą. Spyrio G. B. į krūtinę nepripažįsta. Nepripažįsta, kad dėl jo veiksmų galėjo G. B. lūžti dešinės rankos riešas. Jis konsultavosi su sportininkais, traumatologais, nėra šanso sulaužyti rankos, „nusiimant“ smūgius. Galvoja, kad G. B. susilaužė ranką, kai po E. M. smūgio jam nukritus ant žemės, trenkė jam į galvą. Jis tik spėja, kad tada dar G. B. puolė ant jo, nes jau po pirmų smūgių ta ranka turėjo būti lūžusi, o jis dar su kauptuku mojavo, tai vadinasi dar ranka nebuvo lūžusi. Kai jis smūgiavo G. B., negali pasakyti, ar pataikė į ranką. Jei būtų buvęs smūgis, tai būtų likusios kažkokios žymės, ant jo muštynių žymių yra daug, o ant G. B. nėra nei vienos žymės. Ranką G. B. susilaužė konflikto metu, to neneigia, bet neaišku kokiu momentu. G. B. šeima į kaimynystę atsikraustė prieš 2-3 metus, iš pradžių jų santykiai buvo labai geri, kaimyniški. Paskui, kai pradėjo „lipti ant galvos“, statyti pastatus, prie tvoros krauti šiukšles, santykiai pasikeitė, 2023 m. liepos mėn. jie jau nebendravo. Jei būtų G. B. neįsikišęs, V. S. būtų mašiną patraukęs ir viskas, jokio konflikto nebūtų buvę. V. S. automobilį patraukė dar jam tebesant G. B. kieme, nes po viso šito įvykio išėjus iš G. B. kiemo, V. S. automobilio ankstesnėje vietoje nebebuvo. Kaip jis po įvykio išėjo iš teritorijos, sunkiai prisimena. Kai atsikėlė, buvo pasruvęs krauju, visi rūbai kruvini, lūpa buvo praskelta, 4 kartus susiuvo, atrodė žiauriai. Visas įvykis, nuo jo atėjimo iki išėjimo truko gal 10 min., ne daugiau. Dėl civilinių ieškinių nesutinka.

Nors kaltinamasis nepripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, jo kaltę įrodo šie įrodymai:

Nukentėjusysis G. B. parodė, kad A. B. yra jo kaimynas. Konfliktai su kaimynu prasidėjo maždaug prieš metus. Kaimynas buvo nepatenkintas jo statomu garažu, šaipydavosi, provokuodavo, buvo nusiteikęs piktybiškai. Tą dieną ruošėsi darbuotis, buvo pažadėjęs kitam kaimynui E. M. padėti išpilti pamatus, išėjęs į kiemą išgirdo, kaip palei jo tvorą eina burbuliuodamas A. B. Tuo metu jis, jo brolis V. S., kaimynas E. M. buvo pastoginėje prie pat jo namo durų. A. B. į jo kiemą atėjo burbuliuodamas, keikdamasis. Nuo tvoros į kiemą A. B. įėjo kokius 3 metrus, nuo tvoros iki namo yra 30 metrų. A. B. atėjęs į kiemą sakė „patraukit mašiną, aš jums užstatysiu mašiną, kad jūs iš viso neišvažiuosite“. Jis A. B. atsakė „kas tau yra, ko tu putojiesi?“ Matė, kad žmogus atėjo piktybiškai nusiteikęs. Kai A. B. įėjo į kiemą, jis iš pastoginės ėjo arčiau A. B., tuomet ir A. B. artėjo link jo. Kilo žodinis ginčas dėl pastatyto automobilio. A. B. su viena ranka paėmė jam už krūtinės, pradėjo tempti į gatvę, sakydamas „einam aš tau parodysiu, kaip reikia mašiną statyti“. Jis iš A. B. rankos ištrūko, iki tol jis jokių veiksmų neatliko, ginčas buvo žodinis. Jam ištrūkus, A. B. pradėjo mosuoti rankomis, pradėjo spardytis. A. B. puolė ant jo, boksavo jam į krūtinę, į ranką, o jis „nusiiminėjo“ smūgius dešine ranka, dengėsi veidą, nes už savaites turėjo eiti į draugų vestuves, nenorėjo būti „pasipuošęs“. „Nusiiminėti“ reiškia, kai asmuo spiria ar smogia rankomis, tai nori nustumti tą koją ar ranką. Rankomis prisidengdamas save saugojo nuo smūgių. „Nusiiminėdamas“ smūgius, A. B. niekur nepataikė. Tada kieme jie apsistumdė. Dar tada A. B., spirdamas jam, nukrito ant žemės. A. B. spyrė jam į krūtinę vieną kartą. Tuo metu kieme buvo E. M., V. S., tai jis jų prašė kviesti policiją, nes kitaip neįmanoma. E. M. ir V. S. iki tol nesikišo, jie buvo prie garažo. Jis pradėjo šaukti, bet visi tik žiūrėjo kaip filmą. Tada jis ėmė bėgti namo, o A. B. ėmė jį vytis. Pribėgęs prie namo, čiupo už durų rankenos, bet pribėgęs A. B., atsitempė jį nuo durų ir ėmė į boksuoti, kur tik įmanoma. A. B. įspraudė jį į patį kampą prie durų, kur yra laiptelis. A. B. prispaudė jį prie sienos, su viena ranka laikė prispaudęs dešinę ranką, o su kita ranka pradėjo į jį boksuoti, pradėjo ir su kojos keliu švaistytis. Jis šaukėsi prie garažo stovėjusių E. M. ir savo brolio pagalbos. Jie atėję įlindo į tarpą išskyrė, nes jis nebeturėjo jėgų. Kai išskyrė, jo brolis V. S. atsitraukė kokiu 1 metro atstumu, tai nieko nelaukęs, tik atsisukęs A. B. kirto į pakaušį jo broliui 2 kartus. Kai A. B. smogė broliui 2 kartus, tuomet vėl puolė ant jo. Čia buvo sekundžių reikalas. A. B. vėl jį prispaudė ir pradėjo su rankomis mosuotis. Tada jis pradėjo gintis, iš kairės smogė A. B. į veido sritį, pataikė į kaktą. Prie laiptų jiems apsipynė kojos ir A. B. griuvo. Tada ir jis nugriuvo, atsisėdo ant tų pačių laiptų. Kai A. B. nukrito, matėsi, kad prasiskėlė galvą į trinkeles, parkritęs gulėjo gal 10 sekundžių. Paskui A. B. pradėjo judėti, atsikėlė, išeidamas dar kieme sustojo ir pasakė, kad su juo susidoros. E. M. ir V. S. jokių veiksmų prieš A. B. neatliko. Negali pasakyti nuo ko lūžo ranka, mano, kad kai A. B. spyrė koja. Gali būti, kad jis anksčiau duodamas parodymus nenurodė spyrio, bet dabar pasakojant, jam atsigamina visas tas įvykis. Neįmanoma pasakyti, kiek smūgių galėjo suduoti A. B., viskas vyko akimirksniu, daug smūgių buvo, gal 8 smūgiai, gal ir daugiau. A. B. buvo kaip pasiutęs bulius. Pagrindinės muštynės vyko prie pat namo durų, o ne kieme. To konflikto jis nenorėjo, nebūtų A. B. atėjęs, nebūtų buvę problemų. Apie kažkokį kauptuką pirmą kartą girdi, net nežino ar jie su žmona tokį turi. Patyrė neturtinę žalą, nes dėl lūžusios dešinės rankos (jis dešiniarankis) 2 mėnesius buvo apsunkintas kasdienis gyvenimas, negalėjo išvažiuoti dirbti į užsienį. Ranka buvo gipse 2 mėnesius, praėjus mėnesiui išimdavo ranką iš gipso praventiliavimui, nes visa buvo išpurtusi. Patyrė stresą, skausmą, išgyvenimus, rankos lūžio pasekmes jaučia iki šiol. Gydytojai rekomendavo ranką pasaugoti, dar ir dabar pasidarbavus ją skauda. Pripažįsta, kad po įvykio praėjus maždaug mėnesiui buvo šventėje soduose, dalyvavo virvės traukime, bet tik dėl žmonių skaičiaus padėjo traukti virvę kaire ranka. Prieš mėnesį iki įvykio dešinė ranka nebuvo lūžusi. A. B. jo neatsiprašė, toliau provokuoja, fotografuoja jį kieme, net po įvykio nuvykus į priėmimo skyrių vėl puolė ant jo, ligoninės personalas liepė liautis arba iškvies policiją.

Liudytojas M. N. parodė, kad vykdo individualią veiklą, atlieka statybos darbus. Tą dieną apie 8-8.30 val. atvažiavo pagal susitarimą pas G. B. klijuoti klinkerio plytelių ant pagalbinio pastato. Kai jis atvažiavo ir pradėjo dirbti kieme dar nieko nebuvo, vėliau visi sukilo, pradėjo vaikščioti, darbuotis kieme. Jis jokių žmonių, išskyrus G. B., nepažįsta. Maždaug po 2-3 valandų nuo darbo pradžios, išgirdo, kad kažkas šaukia, nesuprato nei kas, nei kur šūkauja. Pjaustydamas plyteles ant žolynėlio toliau nuo pagalbinio pastato, pamatė, kad prie kelio stovi žmogus, kuris šaukdamas eina į kiemą. Tas žmogus buvo A. B. Nelabai atsimena, ką šis šaukė, bet visumoj suprato, kad čia „nieko gero“. A. B. buvo agresyviai nusiteikęs, iš žmogaus elgesio, eisenos matėsi, kad eina „rėmą išmetęs“, taip, kaip eitų muštis. Kai atsipjovęs plytelę nuėjo darbuotis prie pastato, jam to, kas vyksta kieme nebesimatė. Visą veiksmą jis matė tik tarpais, kai ateidavo ant žolynėlio pjaustyti plytelę. Pamatė, kad kieme A. B. pradėjo stumdytis su G. B., pirmas pradėjo stumdytis A. B. Matė, kad A. B. pradėjo ant G. B. pulti, čiupo G. B. už krūtinės (rūbų) ir tempė. G. B. sakė, - „paleisk“, atitraukė tą ranką, - „iškviesiu policiją, ką čia darai“. A. B. kėlė skandalą ir ėmė eiti link spartesniu žingsniu namo pusėn einančio G. B. Dar nenueinant link namo durų, matė, kaip A. B. spyrė G. B. Nematė, kur spyrė, tik matė, kad A. B. buvo pakėlęs koją. Nematė, kad tuo metu A. B. suduotų smūgius G. B., tik tempė už krūtinės paėmęs ir spyrė. Prie namo durų buvo taip, kad A. B. prispaudė G. B., bet ką ten darė jis nežino, nes iš tos vietos kur jis dirbo, to nebesimatė. Tuo metu, kai A. B. ir G. B. buvo susirėmę prie namo durų, aplinkui kitų žmonių nebuvo. Jis nėjo gelbėti, nenorėjo „kišti nagų“. Matė, kad A. B. su G. B. abu buvo parkritę. Po to visi išsiskaidė, A. B. išėjo iš kiemo burbėdamas, šaukdamas. G. B. sakė, kad ranką skauda. Visas įvykis, nuo A. B. atėjimo iki jo išėjimo truko 15-20 min.

Liudytojas A. M. parodė, kad G. B. yra jo sūnaus E. M. kaimynas. Tai buvo gal praėjusių metų rugpjūčio mėn., tiksliai nepamena. Sūnaus statyboms vežė cementą ir tuo pačiu parvežė iš parduotuvės G. B. statybines plokštes. Iškrovęs cementą sūnaus sklype, jis parvažiavo pas G. B. į kiemą. Sustojęs prie vartų matė, kad kaimynas A. B. parbėga į G. B. kiemą šaukdamas. Kaimynas šaukė, keikėsi, atrodė pasiutęs, buvo keiksmažodžių. Jis prisistūmė mašiną prie garažo ir su sūnumi krovė atvežtas medžiagas. Matė, kad buvo didelis triukšmas. Šaukė kaimynas A. B. su G. B. Nelabai suprato, dėl ko čia tas triukšmas vyksta. Jis matė tą momentą, kai A. B. vijosi G. B. Suprato, kad G. B. bėga link namo, jog negautų į galvą. Nežiūrėjo, kas toliau vyksta. Jis greitai baigė iškrauti medžiagas, suprato, kad čia geruoju nesibaigs, todėl sėdo į mašiną ir išvažiavo. Išvažiuodamas matė, kad A. B. buvo nuvirtęs. Dėl ko A. B. nuvirto, jis nežino. Jokių smūgių nematė. Kieme buvo tik 5 minutes, kol iškrovė mašiną. Buvo ne su savo mašina, galvojo, kad tik nepradėtų kokius langus daužyti, paskui jam reikės atsakyti, todėl skubėjo išvažiuoti.

Liudytoja V. B. parodė, kad yra nukentėjusiojo G. B. sutuoktinė, A. B. yra jų kaimynas. Tai įvyko 2023 m. liepos mėn. pabaigoje, buvo šeštadienis. Tą dieną jie ruošėsi darbuotis, pas juos buvo nemažai žmonių. Be jų su vyru, buvo vyro brolis, vyro brolio draugė, E. M. ir A. M. Ir dar pirtį klijavo klinkeriu M. N. Ji, G. B., V. S. ir jo draugė E. A. prie namų, pastoginėje gėrė kavą. E. M. tėtis turėjo parvežti USB plokštes, todėl tam, kad galėtų įvažiuoti mašina, G. B. paprašė brolio savo automobilį laikinai pasistatyti aikštelėje. Gal 15 min. ta mašina buvo pastatyta aikštelėje, kai sėdėdami lauke išgirdo, kaip šaukdamas „kokia teisę jus turit statytis automobilį aikštelėje?“ pareina kaimynas A. B. Jis priėjo prie vartų, rėkė, matėsi, kad yra susierzinęs. Tada jis į kiemą dar nebuvo įėjęs. G. B. kaimynui atsakė „kokią tu teisę turi reguliuoti, kas gali ten mašiną statyti, o kas ne, ten ne tavo teritorija“. A. B. su G. B. apsižodžiavo, kaimynas kvietėsi jos vyrą parodyti, kaip reikia pastatyti mašiną. G. B. nuo namo durų nuėjo iki kiemo vidurio, A. B. irgi įėjo į kiemo vidurį. Jiedu ten kažkiek apsistumdė, kas pradėjo stumdytis, nežino. A. B. buvo suėmęs G. B. už megztinio ir sakydamas „einam, einam, aš tau parodysiu“, tempė iš kiemo. G. B. norėjo išsilaisvinti ir jie pradėjo stumdytis. Matė, kad jie stumdosi ir su kojomis kažką daro. Tuomet G. B. ėmė bėgti link namų, o A. B. jį vytis. Ji stovėjo prie durų, vyras bėgo link jos. Atbėgo jie abu, tuomet ji pasitraukė link žolyno už namo ir kiek supranta, kad jie ten susikibo. Pačių muštynių nematė. Negali pasakyti, ar dar kokie kiti žmonės kišosi į konfliktą. Ji ten nėjo. Viskas įvyko staiga, tai buvo sekundžių, minučių reikalas. Nueidama ant žolyno, atsisukusi pamatė, kaip A. B. guli ant žemės, veidu į žemę. Tada ji priėjo, sakė „A., ar tau viskas gerai, kelkis, kas tau yra“. Ji nežino, kas A. B. nutiko, gal, kai grūmėsi, nukrito nuo laiptų. Ji A. B. nejudino, nieko nelaukusi įėjo į namą. Kai ji įėjo į namą, name buvo ir E. A., kuriuo momentu ši įėjo, nežino. Pro langą matė, kad A. B. netrukus atsistojo, dar kažką pasikonfliktavo ir išėjo. G. B. sakė, kad skauda ranką, krūtinę. Ranka buvo skilusi, apie 2 savaites vyras nieko negalėjo daryti, ranka buvo gipse ar langetėje. Patyrė stresą, išgąstį, net ir dabar kieme nesijaučia saugi. Mažiuką kauptuką turi, jį laiko malkinėje. Tada kauptuko neturėjo nei prie savęs, nebuvo jo nei prie laiptų, ar namo, tą dieną buvo planuojami visai kitokie darbai. Po muštynių V. S. nuėjo pasiimti tos mašinos. E. M. su tėvu atsirado jų kieme tuo momentu, kai G. B. ėjo į vidurį kiemo, matė kad jie stovėjo kieme, nepamena ar atvažiavo autobusiuku.

Liudytojas E. M. parodė, kad tą dieną kaimyno G. B. garaže virinosi armatūrą pamatams. Apie pietus, jis ėjo link G. B. garažo, o A. B. šaukdamas „patraukit tą mašiną“ irgi ateidinėjo į G. B. kiemą, jiedu susitiko maždaug ties kiemo vartais. Jis nesuprato, apie kokią mašiną kalba, todėl tiesiog nuėjo į garažą. A. B. įėjo į kiemą gal kokius 2 metrus, buvo nusiteikęs agresyviai, vis šaukė, kad patrauktų mašiną. Jis, būdamas garaže matė, kaip A. B. G. B. tempė iš kiemo. Kai A. B. atėjo į kiemą, G. B. tuo metu buvo viduryje kiemo, jie susitiko arčiau kelio. Matė, kaip A. B., paėmęs už rūbų krūtinės srityje, bandė įsitempti G. B. į gatvę, norėjo parodyti, kaip reikia statyti mašiną. G. B. gynėsi, stūmė A. B. atgal. Tada A. B. spyrė koja G. B. į krūtinę ir pataikė. Tai vyko maždaug kiemo viduryje. Tuo momentu nematė, kad A. B. su G. B. vienas kitam būtų kokius smūgius sudavę. Nematė, kad A. B. būtų smūgiavęs į galvą G. B. Tiesiog G. B. išsivadavo iš tempimo, tada A. B. spyrė G. B. į krūtinę ir G. B. jau apsisukęs greitu žingsniu ėjo link namo. A. B. vijosi iš paskos. Tada G. B. buvo priremtas prie durų kampo ir A. B. smūgiavo G. B. į petį, ar į galvą, buvo keli (ne mažiau kaip du) smūgiai. G. B. gynėsi, buvo užsidengęs, šaukė „padėkit, gelbėkit“. Jis mėgino juos išskirti, bet nepavyko, todėl atsitraukė ir nuėjo atgal į garažą. Jis nesudavė A. B. Nežino, kas jam sudavė, bet kai norėjo išskirti, iš alkūnės gavo smūgį, todėl nebeskyrė ir atsitraukė. Jis ne vienas pripuolė išskirti A. B. su G. B., dar buvo arba V. S., arba tas žmogus, kuris klijavo plyteles, tiksliai neatsimena, nes viskas vyko labai greitai. Grįžęs į garažą atsisuko, jau jie abu buvo ant žemės. Nematė dėl ko jie parkrito ant žemės, bet tikrai ne nuo jo smūgio. G. B. buvo kaip ir atsisėdęs ant laiptų, o A. B. gulėjo prie namo sienos ir nejudėjo kelias sekundes. Po to matė, kad A. B. atsistojo, taisėsi laikrodį ir su ironiška šypsena, su tokiu pasitenkinimu išėjo. Po įvykio G. B. skundėsi, kad skauda krūtinę ir ranką. Kurioje kiemo dalyje įvykio metu buvo jo tėtis A. M., nežino. Statybines medžiagas tėtis buvo atvežęs dar prieš įvykį, bet atsimena, kad įvykio metu G. B. kieme dar buvo A. M. autobusiukas. Paskui mašina, dėl kurios kilo konfliktas, buvo patraukta. Nežino kuriuo metu V. S. patraukė mašiną. V. S. automobilis kažkaip išskirtinai nebuvo pastatytas, jis nestovėjo viduryje gatvės, stovėjo šone prie tokio prūduko. Ten jis niekam netrukdė, netrukdė nei pravažiuoti, nei praeiti. Nuo automobilio, dėl kurio kilo konfliktas, iki A. B. vartų galėjo būti kokie 10-12 metrų. Tikrai nesimatė, kad tas automobilis kažkam trukdytų. A. B. ateidamas nekalbėjo, jis šaukė, kieno ten mašina pastatyta, vartojo keiksmažodžius.

Liudytojas V. S. parodė, kad yra nukentėjusiojo G. B. brolis. Tą dieną su drauge E. A. atvažiavo pas brolį padėti darbuotis prie statybų. Įvažiavus į kiemą, V. B. pasakė, kad patrauktų mašiną, nes į kiemą turės įvažiuoti mašina su statybinėmis medžiagomis. Jis išvažiavo iš kiemo, mašiną pastatė prie prūdelio. Palikęs automobilį grįžo į brolio namus, gėrė kavą, išėjo į lauką parūkyti. Išėję į lauką pamatė, kad pareina iš matymo jam pažįstamas brolio kaimynas A. B. Šis burbuliuodamas, keikdamasis atėjo į kiemą kokius 3 metrus, sakė „patraukit mašiną“. Tada kieme buvo jis ir brolis G. B. Brolis sakė „netrauk, ten ne jo žemė“. A. B. sakė, kad patrauktume mašiną, jis suprato lyg tai sakoma jam. Jis buvo prie namo durų, G. B. tada ėjo lik A. B. ir susitiko viduryje kiemo. Tada A. B. čiupo broliui už krūtinės, tempė, sakė, kad parodys, kaip reikia statyti mašiną. Tada brolis išsinėrė, A. B. bandė spirti. Atrodo, kad pataikė broliui kažkur į krūtinės sritį. Buvo vienas spyris. Tada jis nuėjo į namą pasiimti mašinos raktelių. Išeidamas iš namo, pamatė, kad G. B. parbėga prie namo, o iš paskos bėga A. B. A. B. prispaudė G. B. prie sienos ir pradėjo smūgiuoti. Daugiausiai smūgiavo į krūtinės sritį, gal kliuvo ir į galvą. Kai A. B. smūgiavo, G. B. dengėsi rankomis. A. B. tikrai sudavė broliui daugiau nei 4 ar 5 kartus. Jis buvo kokių 2 metrų atstumu, bet nesikišo, kol brolis nepradėjo šaukti „gelbėkit“. Tada jis bandė lįsti į tarpą, norėjo juos išskirti. Tuo momentu A. B. 2 kartus „užmetė“ jam į žandikaulį. Jis atsitraukė ir išėjo mašinos parvaryti. Jokių smūgių jis A. B. nesudavė. Grįždamas prie brolio tvoros, pamatė, kad A. B. išeina burbuliuodamas kažką. Nematė nugriuvusių nei A. B., nei G. B. Kai A. B. išėjo, brolis kvietėsi policiją, skundėsi, kad skauda krūtinę ir dešinę ranką. Visas konfliktas prasidėjo dėl jo mašinos, bet realiai ta mašina niekam netrukdė, buvo pastatyta toliau nuo gatvės, lygiagrečiai važiuojamajai daliai, arčiau tvenkinio. Patraukė mašiną, kad nebūtų toliau visokių nesąmonių.

Liudytoja S. B. parodė, kad yra kaltinamojo sutuoktinė. Tą dieną grįžo iš darbo 11-12 val. Planavo važiuoti su kemperiu į Palangą. Pamatė, kad kaimyno brolis pasistatė savo mašiną taip, kad jie negalės su kemperiu išvažiuoti iš kiemo ir tai pasakė savo vyrui. Vyras pasakė „einu pažiūrėsiu“ ir išėjo į kiemą. Būdama namuose išgirdo, kad pradėjo šunys loti, kilo triukšmas. Kas vyksta kaimynų kieme nematė. Viskas įvyko labai greitai, truko gal 5 -10 min. Išgirdusi balsus „pasiimk šunį, pasiimk šunį“ išėjo į gatvę, sutiko kaimyno brolį, kuris pasakė „tavo vyrui su galva negerai“. Ji paklausė „kaip suprasti?“, o kaimyno brolis pasakė, kad jos vyras jam dėjo smūgį. G. B. brolis nuėjo ir patraukė mašiną. Tuomet pamatė, kad vyras grįžta visas kruvinas. Jis atrodė baisiai, lūpa praskelta, be danties. Vyras pasakojo, kad paprašė patraukti mašiną, bet jį užpuolė visi keturi, kiek jų ten buvo. Iki įvykio su kaimynais buvo lyg ir viskas gerai.

Liudytoja E. A. parodė, kad yra G. B. brolio V. S. draugė. Tą dieną atvažiavo pas G. B. padėti darbuotis, bet V. B. pasakė, kad mašiną reikia pastatyti aikštelėje už kiemo, nes į kiemą turės įvažiuoti mašina su statybinėmis medžiagomis. V. S. išvarė automobilį iš kiemo. Ji nematė, nei kur, nei kaip jis pastatė automobilį. Po to, V. B., ji ir V. S. sėdėjo virtuvėje, gėrė kavą, išėjo į kiemą parūkyti. Parūkiusi įėjo į namą, į vonios kambarį, o jai išėjus iš vonios kambario, į namą grįžo V. S., kuris nieko nesakęs, pasiėmė raktus ir išėjo į kiemą. Kai grįžo parvaręs mašiną į kiemą su rakteliais, tada vėl jo paklausė, kas buvo, nes matėsi raudonas jo kaklas. V. S. pasakė, kad dėl automobilio įvyko incidentas su kaimynu. Ji suprato, kad kai G. B. susistumdė su kaimynu ir šaukėsi pagalbos, V. S. lindo įtarpą juos išskirti ir tuomet A. B. trenkė jos draugui į tą vietą, kuri buvo paraudusi. Ji jokio incidento nematė. Tuo metu, kai buvo išėję parūkyti, ateinančio A. B. į kiemą nematė. Kieme buvo tik darbininkai. Vėliau, būdama kieme, matė A. B. greitosios pagalbos automobilyje. G. B. buvo sutinusi ranka, pakilo kraujo spaudimas. Kiek suprato, kad G. B. ranka susidaužė konflikto metu. Ji nežino, ar G. B. yra anksčiau turėjęs rankos traumą, 2023 m. birželio mėn. plaukė baidarėmis, tada tikrai nebuvo lūžusi. Tas automobilis, dėl kurio reikėjo patraukti savo automobilį, tuo metu, kai rūkė, dar nebuvo atvažiavęs. Jai atrodo, kad po įvykio buvo atvažiavęs kažkoks vyriškis baltu autobusiuku su medžiagomis. Tas vyriškis atvažiavo, išsikrovė ir išvažiavo labai greitai.

2023 m. liepos 29 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme. Kiemas žvyro dangos, dešinėje pusėje prie namo matoma betono trinkelių danga, toliau matomas gyvenamasis namas su priestatu. Priestato kairėje pusėje matoma tamsiai rudos spalvos, medinė atraminė sija, tiesiai matomas įėjimas į namą pro tamsiai rudos spalvos įstiklintas, šarvuotas duris, dešinėje pusėje matoma namo siena, langas, tamsiai rudos spalvos, medinė atraminės sija. Lango dešinėje pusėje ties atramine sija matomos ant namo sienos tamsiai rausvos spalvos galimai kraujo dėmės, ant betoninių trinkelių dangos ties atramine sija matomos tamsiai rausvos spalvos galimai kraujo dėmės (1 t., b. l. 18-23).

2023 m. rugpjūčio 1 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrint G. B. ant dešinės rankos matomas sužalojimas, rankos plaštaka yra mobilizuota gipsu (1 t., b. l. 140).

2023 m. rugpjūčio 8 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad G. B. skambino į bendrąjį pagalbos centrą (BPC) 2023 m. liepos 29 d. 12:08:45 val. ir pranešė apie atėjusį kaimyną, kuris ėmė už rankos, už peties ir norėjo paaiškinti, nurodė, kad su juo susistumdė, susimušė, jam reikia medikų ir prašė ekipažo; taip pat kad G. B. skambino į BPC 12:53:52 val. dėl to, kad nesulaukia policijos (1 t., b. l. 148 - 150).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1137/2023(04) nurodyta, kad G. B. padarytas dešinio riešo laivakaulio lūžis, kuriam padaryti reikėjo vieno smūginio kontakto su buku kietu daiktu, ir šis nustatytas kūno sužalojimas atitinka įvykio aplinkybėse nurodytą laiką; G. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio riešo laivakaulio lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 165).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. pG 1300/2023(04), iš kurios matyti, kad G. B. dešinio riešo laivakaulio lūžis galėjo būti padarytas tiek patiriant smūgį į dešinę ranką, tiek ir kovos ar savigynos metu suduodant smūgį užpuolikui (1 t., b. l. 171).

Specialistas Jurgis Sakalas paaiškino, kad 2023 m. rugpjūčio 8 d. surašė specialisto išvadą Nr. 1137 vadovaudamasis tyrėjo pateikta užduotimi atlikti objektų tyrimą. Buvo pateikta Regioninės Telšių ligoninės asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje kortelė dėl 2023 m. liepos 29 d. įvykio, kai G. B. buvo pristatytas į ligoninės priėmimo skyrių. Ligoninės priėmimo skyriuje nustatyta, kad G. B. padarytas dešinio riešo laivakaulio lūžis. Kitų sužalojimų nebuvo užfiksuota. Pagal pateiktus medicininius dokumentus ir užduotyje pateiktomis įvykio aplinkybėmis buvo surašyta išvada, kad G. B. padarytas dešinio riešo laivakaulio lūžis. Šitam sužalojimui padaryti reikėjo vieno smūginio kontakto su buku, kietu daiktu. G. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio riešo laivakaulio lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Po to buvo gauta dar papildoma užduotis atlikti objektų tyrimą, pagal kurią 2023 m. rugsėjo 11 d. buvo surašyta specialisto išvada. Buvo pateikti papildomi klausimai: ar laivakaulio lūžis galėjo būti padarytas sudavus smūgį G. B. į dešinę ranką, kuria jis dengėsi nuo A. B. suduodamų smūgių, ar sužalojimas galėjo atsirasti pačiam G. B. suduodant smūgius A. B. Papildomų medicininių duomenų nebuvo gauta. Pateikė išvadą, kad G. B. dešinio laivakaulio lūžis galėjo būti padarytas tiek patiriant smūgį į dešinę ranką, tiek ir kovos ar savigynos metu suduodant smūgį užpuolikui. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu pateiktas išvadas. Kategoriškos išvados, kad dešinio riešo laivakaulio lūžis įvyko vien tik dėl A. B. suduotų smūgių, duoti negali. G. B. dešinio riešo laivakaulis galėjo lūžti ir jam pačiam suduodant smūgį kitiems asmenims. Ar suduodant smūgį, ar atremiant smūgį, bet kokiu atveju buvo smūginis kontaktas su dešine ranka. Susilaužyti riešo laivakaulį ypatingos jėgos nereikia. Šiuo atveju nustatytas nekomplikuotas, nesudėtingas lūžis. Laivakaulis yra tarp dilbio ir plaštakos kaulų. Plaštakoje yra delnakauliai, o iš dilbio pusės yra dilbio kaulai - šeivikaulis ir stipinkaulis. Tai yra smulkūs kauliukai. Kitų užfiksuotų objektyvių sužalojimų krūtinės srityje, kraujosruvų, nubrozdinimų, žaizdų, kaulų lūžių nebuvo. Jei lūžis yra nekomplikuotas, tokie ir kiti smulkesni lūžiai sugyja per 1-2 mėnesius. Iš dokumentų matyti, kad šiuo atveju asmuo ypatingo gydymo nenaudojo. Per kiek laiko atsiranda kraujosruvos ant kūno priklauso nuo smūgio stiprumo. Jei buvo suduotas smūgis nepakankamai stiprus, kad susidarytų kraujosruvos, tai kraujosruvos iš viso nesusidaro. Paprastai kraujosruvos susidaro per keliasdešimt minučių, o sudėtingesniais atvejais, jei yra storas riebalinis sluoksnis, kraujosruvos išryškėjimas gali būti po paros ar po dviejų parų, bet tai priklauso nuo smūgio stiprumo ir iš vis ar buvo suduotas smūgis. Skausmas yra subjektyvus požymis. Laivakaulio lūžis galėjo atsirasti būtent suduodant smūgį kumščiu. Rankos patinimas atsirado dėl paties lūžio fakto, o ne dėl to, kad į tą vietą turėjo būti suduotas smūgis. Tai yra toks atvejis, kai pats suduodi smūgį į buką, kietą daiktą arba gauni smūgį į kumštį. Tam, kad įvyktų laivakaulio lūžis, smūgį reikia gauti taip pat tiesiogiai į kumštį. Kai gauni smūgį į kumštį arba suduodi smūgį kumščiu, tada įvyksta laivakaulio lūžis. Į laivakulio kauliuką tiesiogiai nepataikysi. Laužiant ranką galimybės, kad lūžtų laivakaulis, nėra. Laužiant plaštaką, lūžtų pirštikauliai, delnakauliai. Nebūdinga trauma, suduodant smūgį į patį riešą, kad lūžtų laivakaulis. Priimdamas išvadas dėl rankos sužalojimo laiko, vadovavosi radiologinio tyrimo duomenimis. Tai, kad lūžis yra šviežias, laivakaulio lūžio vietoje nėra prasidėjęs kaulėjimo procesas, nėra kaulinio rando, rodo, kad yra ūminė trauma. Bylos medžiagoje nėra užfiksuota kokių nors duomenų, kad vakarykščiai ar užvakarykščiai asmuo buvo patyręs kokį nors incidentą ar traumą. Dėl to atsakymas buvo pateiktas, kad sužalojimas atitinka įvykių aplinkybių nurodytam laikui. Kauliniai gijimo požymiai turėtų būti pastebimi rentgenologiškai praėjus daugiau kaip savaitei laiko. Jei būtų buvęs gyjantis lūžis, tai radiologas pateikia papildomą išvadą ir nurodo dar požymių. Jei yra konstatuojama, kad yra lūžis be dislokacijos, ar lūžis su poslinkiu ir neaprašomi kokie nors papildomi požymiai, tai skaitoma, kad tai yra ūminis lūžis, šviežias. Pasitiki gydytojo radiologo išvada. Jei būtų buvusi laivakaulio trauma prieš mėnesį, tai radiologas būtų aprašęs, kad yra randėjantis ar surandėjęs lūžimas, tai būtų buvusi aiški išvada, kad tai yra lūžis senesnis nei mėnesio laiko. Išvada dėl lūžio laiko siejama su pasitikėjimu. Radiologas yra savo srities specialistas, licencijuotas, įrašytas į radiologų gydytojų sąrašą, juo netikėti nėra pagrindo,

Iš byloje ištirtų ir anksčiau aptartų įrodymų matyti, kad 2023 m. liepos 29 d., apie 12 val. į nukentėjusiojo G. B. namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), konfliktiškai nusiteikęs atėjo kaimynas – kaltinamasis A. B. Iš liudytojų V. B., V. S., E. A. parodymų matyti, kad prieš ateinant kaimynui, nukentėjusiojo brolis V. S. savo automobilį pastatė teritorijoje už G. B. kiemo, nes reikėjo atlaisvinti kiemą planuojamoms atvežti statybinėms medžiagoms. Iš kaltinamojo A. B., liudytojos S. B. parodymų matyti, kad V. S. automobilis trukdė kaltinamajam išvažiuoti iš savo kiemo kemperiu. Būtent dėl automobilio pastatymo, jo patraukimo kaltinamasis A. B. išėjo aiškintis į G. B. kiemą. Tai, jog kaltinamasis į G. B. kiemą ateina ne draugiškai nusiteikęs patvirtino nukentėjusysis G. B., liudytojai V. B., E. M., N. N., kurie teigė, kad iš A. B. šaukimo, elgsenos, eisenos suprato, jog šis nusiteikęs agresyviai. Pats kaltinamasis šias aplinkybes iš dalies patvirtino, nurodęs, kad į G. B. kiemą įėjo kelis metrus (įvykio vietos apžiūros protokolo fotolentelės (1 t., b. l. 18-24) nuotraukoje Nr. 2 parodė buvęs įėjęs atstumą maždaug iki automobilių, tik tuo metu automobilių nebuvo) ir griežtesniu, pakeltu tonu paprašęs V. S. patraukti automobilį. Būtent tada link jo taip pat į kiemo vidurį atėjo G. B., tarp jų iš pradžių kilo žodinis konfliktas dėl automobilio pastatymo, ginčas dėl to, kas gali automobilį statyti sodų bendrijos aikštelėje. Kaltinamasis neneigia, jog konflikto pradžioje buvo paėmęs G. B. už krūtinės (rūbų), ragino eiti už tvoros, kad parodytų kaip reikia statyti automobilį. Tokias pačias aplinkybes apie tai, kad visų pirma kaltinamasis A. B. stvėrė G. B. už rūbų krūtinės srityje ir šaukdamas tempė iš kiemo patvirtina nukentėjusiojo G. B., liudytojų V. B., V. S., E. M., M. N. parodymai. G. B. aktyviais veiksmais, stumdydamasis išsilaisvino iš A. B., tuomet A. B. sudavė kelis smūgius nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, o G. B. nuo smūgių dengėsi dešine ranka, smūgius „nusiiminėjo“. Nors kaltinamasis teigė, kad smūgius G. B. sudavė gindamasis, tačiau jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad pirmas kokius nors smurtinius veiksmus A. B. atžvilgiu atliko G. B. Pats kaltinamasis teigė, jog 1-2 smūgius galėjo suduoti pirmas, „nelaukdamas“ kol jam suduos.

Nukentėjusysis G. B., liudytojai E. M., V. S. nurodė, kad konflikto kiemo viduryje metu A. B. iš tempimo už rūbų išsilaisvinusiam G. B. spyrė į krūtinę; tai, kad matė A. B. pakeltą koją, bet nežino ar šis įspyrė G. B. nurodė liudytojas M. N.; liudytoja V. B. teigė, kad kiemo viduryje jos sutuoktinis ir A. B. kažką darė ir su kojomis, konkrečių veiksmų neįvardijo. Teisiamajame posėdyje, nukentėjusiojo atstovas advokatas A. Karpinskas pateikė prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis (3 t., b. l. 15), nurodydamas, jog kaltinamajam turėtų būti inkriminuojamas ir spyris nukentėjusiajam į krūtinės sritį. Visgi teismas, vienareikšmiškai tokių aplinkybių iš surinktų įrodymų nenustatė. Pažymėtina tai, jog apie spyrį į krūtinės sritį nukentėjusysis G. B., liudytojai E. M., V. S. nurodė tik teisiamojo posėdžio metu (2024 m. sausio 10 d.) (2 t., b. l. 110-125), nors iki tol jie buvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusysis G. B. dalyvavo akistatoje su kaltinamuoju, taip pat vos tik pranešus apie įvykį 2023 m. liepos 29 d. bendravo su policijos pareigūnais ir pokalbiai yra užfiksuoti Body kamerų įrašais (kitų objektų apžiūros protokolas 2 t., b. l. 153), tačiau jokiu momentu nėra užsiminta apie spyrį į krūtinę. Nors nukentėjusysis G. B. po įvykio skundėsi krūtinės skausmu, tačiau tai nebūtinai reiškia, jog skausmą jis patyrė būtent dėl kaltinamojo spyrio, juolab, kai iš kitų byloje esančių įrodymų matyti, jog į krūtinės sritį nukentėjusiajam buvo suduoti kaltinamojo smūgiai kumščiu. Dėl to teismas, nukentėjusiojo atstovo prašymo pakeisti kaltinime nurodytas aplinkybes iš esmės skirtingomis, įtraukiant papildomą spyrį į krūtinę, netenkina.

Taigi, po to, kai kiemo viduryje nukentėjusysis išsilaisvino iš tempimo už rūbų; kaltinamasis su nukentėjusiuoju apsistumdė (tą patvirtina ir liudytoja V. B.), tuomet G. B. apsisuko ir sparčiu žingsniu (bėgdamas) ėmė judėti link savo namo durų. Aplinkybę, kad nukentėjusysis stengėsi išvengti kaltinamojo veiksmų ir dėl to bėgo iš kiemo vidurio į savo namus patvirtina tiek pats nukentėjusysis, tiek liudytojai V. B., M. N., E. M., A. M., V. S. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis atsivijo G. B. iki namo durų (pastogės, esančios prie durų). Kaltinamojo teigimu, nukentėjusysis bėgo pasiimti prie namo kampo buvusio kauptuko (įrankio daržui ravėti) ir paėmęs šį įrankį užsimojo juo kaltinamajam trenkti, tačiau tokių kaltinamojo parodymų jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtina. Nukentėjusysis nurodė net nežinantis ar jie su žmona namų ūkyje turi tokį įrankį; liudytoja V. B. nurodė, kad mažą kauptuką turi, laiko jį malkinėje ir tą dieną niekur įvykio vietoje jokio kauptuko nebuvo; to, kad G. B. būtų pasiėmęs kokį nors įrankį ar juo labiau tuo įrankiu užsimojęs trenkti kaltinamajam nepavirtino nei vienas liudytojas; kauptukas nėra užfiksuotas ir įvykio vietos apžiūros protokole. Iš šių nustatytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad G. B. bėgo nuo kaltinamojo, ne siekdamas pasiimti kažkokį įrankį ir tęsti konfliktą, bet, siekdamas išvengti A. B. smurtinių veiksmų, kuo greičiau užbaigti konfliktą.

Tačiau A. B. nukentėjusįjį pasivijo prie pat namo durų, prispaudė prie sienos, sudavė smūgius kumščiais į nukentėjusiojo galvą, krūtinę. Šias aplinkybes ir tai, kad prie namo durų vyko G. B. ir A. B. grumtynės, kad G. B. dengėsi ranka nuo kaltinamojo smūgių bei šaukėsi pagalbos patvirtino liudytojai E. M., V. S. Būtent šie liudytojai atėjo G. B. į pagalbą, mėgino išskirti besigrumiančius G. B. su A. B., tačiau E. M. nurodė pats gavęs iš kažkurio asmens alkūnės ir dėl to atsitraukęs nuėjo į garažą, o V. S. nurodė gavęs du smūgius iš kaltinamojo į žandikaulį. To, kad sudavė smūgį V. S. neneigė ir pats kaltinamasis, tą patvirtino nukentėjusysis G. B.; taip pat liudytoja S. B. nurodė, kad V. S. išėjęs išvaryti automobilio ir sutikęs ją pasakė, jog gavo nuo jos vyro smūgį; liudytoja E. A. taip pat nurodė iš V. S. sužinojusi, jog paraudimas ties kaklu yra nuo A. B. smūgio. Po jo broliui V. S. suduoto smūgio, nukentėjusysis G. B. nurodo sudavęs smūgį kairės rankos kumščiu kaltinamajam A. B. ir po šio smūgio G. B. griuvo ant trinkelių prie laiptų, kelias sekundes liko gulėti. Teisiamojo posėdžio metu G. B. nurodė, kad besigrumiant jie abu nugriuvo susipynus kojoms, jis (G. B.) nugriuvo sėdomis ant laiptų, o A. B. nugriuvo tiesiai ant trinkelių veidu į žemę. Tai, jog matė nuvirtusius abu, tiek G. B., tiek A. B., nurodė liudytojai E. M., M. N. Po A. B. nugriuvimo konfliktas baigėsi, po kurio laiko jis atsistojo ir išėjo iš G. B. kiemo.

Nors kaltinamasis nepripažino padaręs jokios nusikalstamos veikos (nei nurodytos kaltinime (BK 138 straipsnio 1 dalis), nei po teismo informavimo apie galimybę pakeisti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis ir pakeisti nusikalstamos veikos kvalifikavimą (BK 140 straipsnio 1 dalis) ir nurodė tik gynęsis nuo G. B. veiksmų, o kaltinamojo gynėjas prašė nutraukti baudžiamąją bylą A. B. atžvilgiu, nes šis veikė būtinosios ginties sąlygomis, teismas, įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sprendžia, jog šiuo atveju jokios A. B. būtinosios ginties situacijos nebuvo ir tuo pagrindu baudžiamoji byla negali būti nutraukiama.

Pagal BK 28 straipsnį asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje išskiriamos šios būtinosios ginties teisėtumo sąlygos: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-788/2020, 2K-205-719/2020, 2K-73-495/2022). Sprendžiant, ar buvo pavojingas kėsinimasis, be kita ko, būtina atsižvelgti į bylos aplinkybes, susijusias su konflikto pobūdžiu, nukentėjusiojo bei kaltininko tarpusavio santykiais, jų elgesiu prieš nusikaltimo padarymą ir anksčiau, konflikto dalyvių jėgų santykį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-248-495/2023). Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021). Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-387/2021). Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-719/2018, 2K-73-495/2022). Tik nustačius pirmąsias keturias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas, reikia nustatyti, ar buvo ir penktoji, t. y. kad nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Sprendžiant, ar asmens veiksmai gali būti laikomi padarytais esant būtinosios ginties situacijai, itin didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas, nuo kurio priklauso atitinkamos išvados dėl teisės į būtinąją gintį padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520-303/2015, 2K-73-495/2022, 2K-193-648/2022).

Nagrinėjamos bylos atveju, viso konflikto provokatorius buvo pats kaltinamasis, nes jis šaukdamas, agresyviai nusiteikęs, reikalaudamas patraukti automobilį, kuris neva trukdo jam išvažiuoti (nors toks įsitikinimas realiai nebuvo pagrįstas, kadangi V. S. automobilis stovėjo šone, aikštelėje (2 t., b. l. 136-138), kurioje galimai gali statyti automobilį kaltinamasis ir jo šeimos nariai, o duomenų kad A. B. bandė išvažiuoti kemperiu, tačiau to realiai negalėjo padaryti dėl V. S. automobilio, byloje nėra), atėjo į kaimyno G. B. kiemą, norėdamas parodyti, kaip reikia statyti automobilį, sugriebęs už nukentėjusiojo rūbų, tempė šį į gatvę dėl ko, iki tol tik žodiniu buvęs konfliktas peraugo į smurtinius veiksmus. G. B. stumdydamasis išsivadavo iš A. B. sugriebimo, tuomet A. B. pripažįsta sudavęs smūgius G. B., o šiam pradėjus bėgti link namo durų, A. B. nenutraukė konflikto, toliau tęsė savo veiksmus, vijosi nukentėjusįjį iki pat namo durų (per pusę kiemo (viso kiemo ilgis apie 30 m), ten prispaudęs prie sienos smūgiavo nukentėjusiajam, dėl ko šis gynėsi, šaukėsi pagalbos, ir tuomet į pagalbos šauksmą sureagavo liudytojai E. M., V. S. Byloje nėra jokių duomenų, kad būtent nukentėjusysis G. B. kėsinosi į kaltinamąjį, naudojo tam kokius nors fizinius veiksmus arba įrankius ir realiai kėlė grėsmę A. B. sveikatai ar gyvybei. Realiai, jeigu A. B. po to, kai G. B. ėmė bėgti link namo, būtų nebetęsęs konflikto ir jo nesivijęs, kaimynų konfliktas būtų pasibaigęs be jokių žymesnių pasekmių, nes pagrindinė muštynių vieta buvo ties gyvenamojo namo durimis, ką patvirtina tiek proceso dalyvių parodymai, tiek įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, jog galimai kraujo dėmės rastos tiek ant trinkelių dangos prie durų, tiek ant namo sienų. Be to, pažymėtina ir tai, kad veikimas būtinosios ginties sąlygomis buvo nustatytas 2023 m. gruodžio 19 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu, kuriuo G. B. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl A. B. nežymaus sužalojimo nutrauktas pripažinus, jog G. B., suduodamas smūgius A. B. į veido sritį, veikė būtinosios ginties sąlygomis ir neperžengė būtinosios ginties ribų (2 t., b. l. 142-154). Taigi, įvertinęs visumą byloje surinktų įrodymų, teismas sprendžia jog gynybos pozicija dėl A. B. veikimo būtinosios ginties sąlygomis nėra pagrįsta, bylos nutraukti BK 28 straipsnio pagrindu nėra galima, todėl sprendžiama dėl A. B. baudžiamosios atsakomybės už nukentėjusiojo G. B. atžvilgiu atliktus smurtinius veiksmus.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas J. Sakalas nurodė, kad tvirtina 2023 m. rugpjūčio 8 d. ir 2023 m. rugsėjo 11 d. specialisto išvadas, detalizavo riešo laivakaulio lūžio kilimo mechanizmą nurodydamas, jog laivakaulis gali lūžti tik: 1) pačiam suduodant smūgį kumščiu; 2) gaunant tiesioginį smūgį į kumštį. Specialistas nurodė, kad gaunant smūgį į riešą, laužiant pirštus, laivakaulis nelūžta. Taip pat specialistas nedavė kategoriškos išvados, kad G. B. dešinio riešo laivakaulis lūžo būtent dėl A. B. veiksmų. Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu savo parodymais išliko nuoseklus, teigė, jog kieme jokių smūgių A. B. nesudavė, tik užsidenginėjo dešine ranka, atrėminėjo kaltinamojo smūgius, saugojo savo veidą nuo kaltinamojo smūgių, o vėliau po kaltinamojo jo broliui V. S. suduoto smūgio, jis (nukentėjusysis) sudavė smūgį kaltinamajam į veido sritį savo kairės rankos kumščiu. Nurodė, jog su dešine ranka A. B. nesmūgiavo, prie namo sienos A. B. jį buvo prispaudęs savo kaire kūno puse jo dešinę kūno pusę, o jis nuolat tik gynėsi užsidengdamas. Tačiau kaltinamasis A. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu teigė, jog G. B. jam smogė dešine ranka 1-2 kartus dešine ranka. Tokių kaltinamojo parodymų kiti bylos duomenys vienareikšmiškai nepatvirtina, tačiau duomenų, jog G. B. patyrė tiesioginį A. B. smūgį į savo dešinį kumštį, kas būtų laivakaulio lūžimo sąlyga, irgi nėra. G. B. nuosekliai tvirtino, jog nuo smūgių užsidenginėjo dešine ranka, teisiamojo posėdžio metu demonstravo, jog užsidenginėjo rankos šonu, rankos dalimi tarp riešo ir alkūnės (stipinkaulis, alkūnkaulis), duomenų apie tai, jog A. B. sudavė jam smūgį tiesiogiai į dešinį kumštį byloje nėra. Specialistas J. Sakalas patvirtino, jog suduodant smūgius net ir tiesiogiai į riešą, į ranką, laivakaulis nelūžta, tam reikalingas tiesioginis smūgis būtent į kumštį. Iš bylos duomenų matyti, jog visas incidentas truko neilgai, smurtiniai veiksmai buvo intensyvūs, G. B. aktyviai gynėsi, stumdėsi su kaltinamuoju tiek kiemo viduryje, tiek prie durų, todėl gali būti, kad dešinio riešo laivakaulis lūžo jam pačiam atliekant kovos ar savigynos veiksmus. Kaltinamojo gynėjo pateiktoje 2023 m. rugpjūčio 2 d. specialisto išvadoje (2 t., b. l. 139-141) nurodyta, kad A. B. nustatyti sužalojimai: muštinės žaizdos apatinės lūpos vidiniame paviršiuje su aplinkine pogleivine kraujosruva, poodinės kraujosruvos abiejuose momenyse, dešinėje kaktos pusėje, odos nubrozdinimas kairėje kaktos pusėje, pereinantis į kairės akies viršutinį voką su aplinkine poodine kraujosruva, odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje; tikėtina, kad muštinės žaizdos apatinės lūpos vidiniame paviršiuje su aplinkine pogleivine kraujosruva, poodinės kraujosruvos abiejuose momenyse padarytos tiesioginių trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais. Kiti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais, tiek griuviminių traumų metu kontaktuojant su kietais bukais paviršiais; sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau 6 trauminių poveikių pasekoje. A. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šie duomenys rodo, kad įvykio metu ir kaltinamasis A. B. patyrė sužalojimus, ir ne tik griūdamas, tačiau ir dėl tiesioginių smūgių. Kadangi jokie kiti asmenys, išskyrus G. B., A. B. smūgių nesudavė (tokių duomenų nėra nei šioje byloje, nei A. B. iniciatyva pradėtame ikiteisminiame tyrime, kuris G. B. atžvilgiu nutrauktas vadovaujantis BK 28 straipsniu (dėl būtinosios ginties), o E. M. ir V. S. atžvilgiu nutrauktas, nenustačius, jie padarė nusikalstamą veiką), tikėtina, jog A. B. sužalojimai (muštinės žaizdos apatinės lūpos vidiniame paviršiuje su aplinkine pogleivine kraujosruva, poodinės kraujosruvos abiejuose momenyse) atsidaro būtent dėl tiesioginių A. B. smūgių (ne vieno smūgio), o, kad šie smūgiai buvo suduoti būtent kaire ranka, vienareikšmiškai patvirtinančių įrodymų nėra. Be to, G. B. policijos pareigūnams nurodė (tai užfiksuota Body kamerų vaizdo įrašų apžiūros protokole) ir medicininuose dokumentuose užfiksuota, jog prieš kurį laiką (policijos pareigūnams nurodė, kad prieš 2 savaites, medikams, kad prieš mėnesį) jis buvo turėjęs dešinio riešo traumą (policijos pareigūnams nurodė „stipriai patempęs“), kas galėjo lemti, jog laivakauliui lūžti nereikėjo itin intensyvių paties G. B. veiksmų, pvz. galbūt laivakaulis galėjo lūžti tiesiog kumščiu atstumiant kaltinamąjį nuo savęs. Be to, kaip minėta, vienareikšmiškai teigti, jog G. B. A. B. smūgį į veido sritį sudavė būtent kaire ranka, negalima. Tą vienintelį smūgį, kurį nukentėjusysis pripažįsta sudavęs A. B., G. B. sudavė momentu, kuomet A. B. trenkė jo broliui V. S., taigi tuo mementu G. B. galimai buvo laisvas, neprispaustas, jis yra dešiniarankis, todėl veikiant impulsyviai, staigiai, neapgalvojant veiksmo, didesnė tikimybė yra būtent duoti smūgį su dešine (darbine) ranka. Tai, jog G. B. smūgius sudavė dešine ranka, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė ir A. B. Abejoti specialisto išvada, jog laivakaulio lūžis buvo šviežas, kuri padaryta remiantis radiologo pateikta medžiaga nėra pagrindo. Liudytojai V. B., V. S., E. A. nurodė, kad G. B. po įvykio sutino ranka, skaudėjo. Specialistas J. Sakalas parodė, kad rankos sutinimas įvyko būtent dėl lūžio. Dėl to, teismui nekyla abejonių dėl to, kad G. B. dešinio riešo laivakaulis lūžo įvykio metu, tačiau, teismo vertinimu, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų nepakanka padaryti išvadai, kad G. B. dešinio riešo laivakaulis lūžo būtent dėl kaltinamojo A. B. veiksmų. Įrodymų, leidžiančių padaryti kategorišką išvadą, kad A. B. atliko tokius veiksmus, dėl kurių jis gali būti pripažįstamas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (nesunkaus sveikatos sutrikdymo būtent dėl nukentėjusiojo dešinio riešo laivakaulio lūžio), nepakanka, o visi aukščiau aptarti neaiškumai, prieštaravimai, vadovaujantis in dubio pro reo principu turi būti vertinami kaltinamojo naudai. Dėl to, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo A. B. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

2024 m. vasario 2 d. teisiamojo posėdžio metu (3 t., b. l. 3-10) teismas savo iniciatyva informavo proceso dalyvius, kad yra pagrindo manyti, jog kaltinime nurodomos aplinkybės, priimant nuosprendį, gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, pašalinant aplinkybes, kad A. B. suduodant smūgius G. B., šiam buvo padarytas dešinio riešo laivakaulio lūžis ir tokiu būdu pasikeistų nusikalstamos veikos kvalifikavimas į BK 140 straipsnio 1 dalį, inkriminuojant A. B. fizinio skausmo sukėlimą G. B. Kaip jau minėta kaltinamasis A. B., po pertraukos suteiktos gynybai, jokių savo smurtinių veiksmų nepripažino, teigė veikęs būtinosios ginties sąlygomis (kas šiuo nuosprendžiu yra paneigta).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nagrinėjamu atveju, byloje ištirti ir anksčiau aptarti, tarpusavyje sutampantys ir vienas kitą papildantys įrodymai patvirtina, kad A. B. sudavė smūgius kumščiu į galvą, ranką, krūtinės sritį ir dėl to G. B. patyrė fizinį skausmą. Iš liudytojų V. B., E. M., E. A., V. S., M. N. parodymų matyti, kad G. B. po įvykio skundėsi rankos, krūtinės skausmu. Krūtinės srities skausmas užfiksuotas ir po medikų apžiūros (skausminga krūtinkaulio apatinės dalies palpacija (specialisto išvados tiriamoji dalis)). Jokių objektyvių sužalojimų G. B. krūtinės srityje, kraujosruvų, nubrozdinimų, žaizdų, kaulų lūžių (išskyrus dešinio riešo laivakaulį) užfiksuota nebuvo, fizinis skausmas yra subjektyvus dalykas, nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu teigė dėl A. B. veiksmų jutęs fizinį skausmą. Įvertinęs įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad A. B. tyčia sudavė ne mažiau kaip 8 smūgius kumščiais į galvą, pataikydamas į dešinę ranką, kuria šis dengėsi, ir ne mažiau kaip keturis smūgius kumščiais į krūtinę nukentėjusiajam G. B. ir šiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.